1
6

0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Mayra Wallflower

  • VI kursas
  • *
  • 276
  • Taškai: 46
  • Lytis: Moteris
  • I am creation, both haunted and holy.
Ats: Didelė ir šiurpi salė giliai po Hogvartsu
« Atsakymas #195 Prieš 3 dienas »
 Mayros dūzgiančioje galvoje sukosi daug minčių. Taip pat ir vizija. Trys veidrodžiai, trys Mayros, bet kas ji? Koks jos vaidmuo šioje sudėtingoje dėlionėje? Kodėl jos atspindžio nėra? Kaip jai suklijuoti tą sudužusį veidrodį? Nejučiomis klastuolė įspaudė nagus į savo kelius. Nerimas ir klausimai draskė vidų. Šėtono trumpas urgztelėjimas, kuris reiškė nežinia ką, privertė klastuolę atkreipti dėmesį į aplinką. Nerimo banga užliejo klastuolę. Negi kažkas negerai? Ją nuramino Liuciferio tvirta ranka ant peties. Viskas bus gerai. Žiūrėdama į sutrikusią Žanetą, Mayra jai tyliai sušnabždėjo:
-Auka...
Ji žinojo, kad per pirmąjį kvietimą, kai nežinai kas vyksta, būna sunkiausia. Tad, mergina paėmė durklą ir įdėjo į grifės ranką.
-Turi sunaikinti auką.

*

Neprisijungęs Žaneta Froz

  • III kursas
  • *
  • 92
  • Taškai: 40
  • Lytis: Moteris
Ats: Didelė ir šiurpi salė giliai po Hogvartsu
« Atsakymas #196 Prieš 3 dienas »
Sunaikinti auką. Nors šito mergina ir tikėjosi, juodaplaukės žodžiai užklupo netikėtai ir ranka su durklu nekilo virš atsineštojo pakabuko. Tai buvo vienintelis jai likęs mamos daiktas. Nors jo ir tiesiogiai nedavė pati mama, tačiau močiutė perdavė jį jai. Bet geriau pagalvojus jei jai bus atsakyta į beveik visą laiką galvoje besisukantį klausimą, galbūt auka bus verta paaukojimo? Jau nusprendus sunaikinti auką iškilo kita problema. Kaip tai padaryti? Kaip su aštriu ir smailiu durklu sunaikinti magišką plieno amuletą. Nesijaudink, svarbiausia noras. Mintyse ir vėl prabilo ledinis balsas. Pirmą kartą jo žodžiams padėjus Žaneta nusprendė rizikuoti ir šį kartą. Iškėlus ranką visos merginos abejonės išnyko, atrodė tiktais šis būdas galės jai pagelbėti. Todėl mergina dūrė. Tiesiai į amuleto vidurį, ties išskleistais varnos sparnais. Amuletui skilus merginą nevaldomas drebulys, ji nesuprato ką padariusi ir ateinant suvokimui kilo siaubas ir kaupėsi ašaros. Tačiau dėl šalia esančios Mayros ir demonų pasistengė neišskyst, nors kelių ašarų nesuvaldė, tačiau jas greitai nusibraukė atgalia ranka.

*

Neprisijungęs Mayra Wallflower

  • VI kursas
  • *
  • 276
  • Taškai: 46
  • Lytis: Moteris
  • I am creation, both haunted and holy.
Ats: Didelė ir šiurpi salė giliai po Hogvartsu
« Atsakymas #197 Prieš 2 dienas »
 Žanetai nesutaisomai praskėlus pakabuką, Mayra buvo nublokšta atgal į viziją. Šįkart tai buvo ne trys veidrodžiai, bet veidrodžių kambarys. Beveik visi, išskyrus tris, veidrodžiai buvo juodi, neatspindintys net siluetų. Pirmasis veidrodis, kuriame Mayra matė (ne)save buvo sudaužytas. Mergina vos suprato, kad tai jos atspindys.  Veidrodis iš dešinė priminė tuos, kurie būdavo kreivų veidrodžių kambariuose. Jei klastuolė bandydavo ką nors įžiūrėti, vaizdas vis kitaip išsikreipdavo. Čia kitos Mayros, o aš? Jos veidrodis, buvęs priešais Mayrą, buvo tarsi aplipęs suodžiais. Neryškus. Tarsi laikinai nupieštas vaizdas, kuris neturėjo taip ilgai išlikti. Mayra patrynė veidrodžio suodžius. Šie buvo slidūs, kaip glitėsiai, kaip pusiau sukrešėjęs kraujas. Žiūrėdama į tamsias bei tuščias savo atspindžio akis, Mayra trenkė į veidrodį, lyg bandydama jį sunaikint. Pirmąkart jos kumščiui palietus veidrodį, klastuolės galvą pervėrė skausmas ir ji pajuto kraujo skonį burnoje. Atsimerkusi Mayra vėl buvo apeigų rato viduje. Iš jos nosies lėtai lašėjo kraujo ant žemės. Kodėl kodėl kodėl...

*

Neprisijungęs Žaneta Froz

  • III kursas
  • *
  • 92
  • Taškai: 40
  • Lytis: Moteris
Ats: Didelė ir šiurpi salė giliai po Hogvartsu
« Atsakymas #198 Prieš 2 dienas »
Praskėlus pakabuką atrodė galva skils pusiau. Pakirtus kojas mergina nukrito į tamsą. Nesuprato ar tai tik jos mintys ar realūs veiksmai, bet kokiu atveju labai išsigando. Tamsai kiek prasisklaidžius, tiksliau akims prisitaikius prie tamsumos Žaneta pamatė medžius, daug medžių. Miškas! Uždraustasis miškas? Ne, per daug reti medžiai ir nepanašūs į senus girių medžius. Tai buvo aukštos pušys su plačiomis šakomis kurios praleido tiktais kelis mėnesienos spindulius. Tada mergina išgirdo vienišą kranktelėjimą. Varna. Varnos merginą persekiojo pat mažumos. Jas matydavo visuose sapnuose ir dieną užklupusiose svajose. Tačiau dabar varna neatrodė labai draugiškai nusiteikusi. Ji skrido tiesiai link merginos, o jai norėjus bėgti, suprato negalinti dėl kojas apsivijusių šaknų. Negalėdama pajudėti mergina visaip bandė apsiginti nuo jau prie veido priskridusios varnos, tačiau varna pradėjo kapoti rankas ir grifiukė pajuto kaip jos rankomis pradėjo tekėti šilta kraujo srovelė. Numušus pirmąja varną, o po kelių akimirkų pradėjo kapoti ir kitos varnos. Nustūmus ir šias nuo medžių pradėjo skristi ir kitos ir po kurio laiko mergina jau nebesugebėjo nuo jų apsiginti, o nuo kraujo jau nieko nebematė ir darėsi sunku kvėpuoti, jautė tiktais susitraukinėjančius sugriebtų varnų sparnus ir šiltą kraują.

*

Neprisijungęs Mayra Wallflower

  • VI kursas
  • *
  • 276
  • Taškai: 46
  • Lytis: Moteris
  • I am creation, both haunted and holy.
Ats: Didelė ir šiurpi salė giliai po Hogvartsu
« Atsakymas #199 Prieš 1 dieną »
 Mayra pamažu atsigavo. Bandė ranka nusibraukti iš nosies bėgantį kraują, bet tik išsitepliojo juo veidą bei ranką.
-Mūsų sutartis nebaigta,-sududeno žemas balsas, tarsi perėjęs kiaurai merginos vidų. Ji sėdėjo pakėlus galvą. Visa baimė buvo dingusi. Apsilaižiusi kruvinas lūpas, klastuolė tarė:
-Supratau.
Ji paėmė varpelį ir atsisuko į Žanetą, kuri vis dar buvo pasimetusi vizijoje.
-Tik sugrąžink ją,-tai tarusi, Mayra skambtelėjo varpeliu šešis kartus. Žvakes užpūtė iš nežinia kur atsklidęs vėjo gūsis. Mayra atsargiai paguldė grifę ant grindų, žinodama, kad po suteiktos vizijos Žaneta jausis daug prasčiau nei ji.
-Liuciferi,-kreipėsi į savo vedlį juodaplaukė, vis dar švelniai laikydama kruviną ranką ant mergaitės veido,-Tikiuosi jos vedlys irgi pasiliko. Žinai kaip man buvo per pirmas apeigas. Būčiau miške sušalus, jei ne tu.
-Tu labiau rūpinkis savo sutarties sąlygomis. Pasekėjai atsiras savaime,-būtybė sušnabždėjo Mayrai į ausį. Klastuolė tik linktelėjo ir aklinoje tamsoje susiradusi lazdelę, uždegė vieną žvakę.
-Žanetą, pabusk,-Mayra švelniai papurtė mergaitę.

*

Neprisijungęs Žaneta Froz

  • III kursas
  • *
  • 92
  • Taškai: 40
  • Lytis: Moteris
Ats: Didelė ir šiurpi salė giliai po Hogvartsu
« Atsakymas #200 Prieš 1 dieną »
Pajutusi krentanti į tamsą merginą bent kiek atsikvėpė. Bent nejautė kankinančio snapų skausmo ir sparnų šiugždėjimo, o tamsa pati savo buvimu ir keistai ramino. Tačiau ramybės nedavė vizijos prasmė. Bet mergina negavo daug laiko pamąstyti, nes mintyse ir vėl išgirdo šaltą balsą tik šį kartą balsą sakė keista ilgo ir tamsaus šešėlio vizija.
-Aš Samuelis. Mirties ir ugnies gyvatė. Šį kartą pasirinkau tave sergėti. - Būtu sunku klausytis piktdžiugiškai besišypsančios gyvatės šešėlio, tačiau balsas neleido pasireikšti kitoms mintims. - Neatimsiu viso malonumo aiškinantis vizijos, tačiau galiu pasakyti, kad be motinos tau geriau ir jai dabar geriau. - Taip tarusi gyvatė tiesiog išnyko ir mergina liko viena tamsoje. Nors tamsos angelas sakė padėsiantis suprasti viziją, Žanetai aiškiau nepasidarė. Bet vėl mintis pertraukė šį kart jau šiltas ir raminantis Mayros balsas. Pajutusi lyg ir trauką mergina jai pasidavė. Pramerkus akis iškarto užklupo baisus kosulio priepuolis ir iš gulimos padėties mergina atsisėdo ant kelių bandydama neužspringti. Kosuliui aprimus pamatė ant apsiausto kelias iškosėto kraujo dėmes. Vienu momentu kilo tiek daug klausimų, kad net nesugebėjo pagauti vienos vientisos minties. Todėl tik sėdėjo susiėmusi rankomis kelius, susisupusi į apsiaustą ir net nepajutus kai skruostais teka ašaros. Net nežinojo dėl ko verkė, bet, pamiršusi šalia esančia juodaplaukė, ašarų nelaikė.

*

Neprisijungęs Mayra Wallflower

  • VI kursas
  • *
  • 276
  • Taškai: 46
  • Lytis: Moteris
  • I am creation, both haunted and holy.
Ats: Didelė ir šiurpi salė giliai po Hogvartsu
« Atsakymas #201 Prieš 14 valandų »
 Žaneta pabudo ir sėdėjo šoko būsenoje. Būna būna... Kraujas nustojo bėgti Mayrai iš nosies, tad ji tiesiog pradėjo dėtis daiktus atgal į krepšį. Vienintelė žvakė, kuria klastuolė uždegė iškart po ritualo, neerzino pavargusių akių bei suteikė pakankamai šviesos, kad mergina kur nors nepasismeigtų. Atsargiai surinkusi juodas žvakes, Mayra vieną po kitos uždegė likusias baltas apšvietimui. Grįžusi į kreida nubrėžtą ratą, Mayra krepšyje susirado termosą. Lengvas karšto šokolado su cinamonu kvapas pripildė salę. Išvalius taurę, kurią naudojo apeigomis, klastuolė lyg niekur niekur pripylė ją karšto šokolado ir gurkštelėjo. Šiltas bei saldus skystis išbudino Mayra ir ji pasijuto tvirčiau. Šokoladas visada padeda. Ne visada. Bandydama išpurtyti kitos Mayros kvailus komentarus apie šokoladą, mergina įpylė šilto gėrimo į termoso puoduką ir, švelniai spustelėjusi Žanetos ranką, padavė jai.
-Imk, atsigerk. Pasijusi geriau, nusiraminsi. Tikiuosi nesi kam nors alergiška?-paskutinę akimirką susizgribo Mayra.

*

Neprisijungęs Žaneta Froz

  • III kursas
  • *
  • 92
  • Taškai: 40
  • Lytis: Moteris
Ats: Didelė ir šiurpi salė giliai po Hogvartsu
« Atsakymas #202 Prieš 6 valandas »
Vis dar sukrėsta pastarųjų įvykių mergina nelabi gaudėsi aplinkoje ir tik sėdėjo nejudėdama, susisupusi į apsiaustą ir vis dar tekančiomis ašaromis. Mayrai uždegus daugiau žvakių Žaneta pasijautė daug saugiau ir ramiau. Mažos liepsnelės ramino. Kiek nusiraminus mergina sukryžiavo sustirusias kojas ir su apsiausto rankove nusibraukė ašarų takelius. Pakvipus cinamonui mergina apsiramino jau rodos iki galo, ir net drebulys kiek aprimo. Nors vis dar buvo šoko būsenoje, jau pajėgė susivaldyti. Pajutusi juodaplaukės šiltos rankos paspaudimą mergina suvokė esanti ne viena ir, kad bijoti nebėra ko. Paėmusi puodelį su šiltu gėrimu prisiminė šaltą, aštraus skonio apeigų gėrimą. Susivaldė neišmetus puoduko ir gurkštelėjo šilto gėrimo. Kūną užpildžius šilumai mergina lengviau atsikvėpė ir jau galėjo nulaikyti puoduką nedrebantį. Norėjo atsakyti Mayrai, tačiau iš pirmo karto nieko neišėjo, tiktais dar vienas kosulio priepuolis. Atsigėrusi gėrimo vėl mergina pabandė dar kartą:
-Ne, nesu. - nors bandė pasakyti kaip įmanoma paprasčiau balsas vis tiek skambėjo labai išsigandusiai. Nenorėjo po tokių apeigų pasirodyti kaip baikšti, savimi nemokanti pasirūpinti mergaičiukė. Todėl sukaupusi visas jėgas pamėgino atsistoti, tačiau ir vėl kiek susvyravus atsirėmė į juodaplaukės petį. - Atsiprašau. - Pamėginus vėl jau galėjo išstovėti ant dviejų kojų ir tada paklausė. - Kas dabar? Nenoriu skubinti, tačiau esu tikrai pasimetusi.

 

  • Hogvartsas.LT © 2007-2019