1
4

0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Marcus Green

  • IV kursas
  • *
  • 193
  • Taškai: 30
  • Lytis: Vyras
  • Jūs esate visiški bepročiai.
Ats: Balkonas
« Atsakymas #345 Prieš 2 mėnesius »
   Marcus'as nutilo, mat šaipytis iš mirusių artimųjų nebuvo jo mada. Tokiems dalykams, jo galva, reikėjo išlaikyti pagarbą. Netgi tas šiurkštus komentaras jau buvo ant ribos arba beveik peržengęs ribą.
   - Ramiau, ramiau, aš tik klausiu, negi jums, varnams, svetimas smalsumo jausmas? - paklausė Marcus gal juokaudamas, o gal rimtai. Balso tonas nebuvo nei šiurkštus, nei pašaipus.
   - Tai su kuo tu man liepei dažyt, su tuo ir dažau, - gūžtelėjo pečiais Marcus, apsimesdamas kiek įsižeidusiu. Labai stengėsi sulaikyti šypseną, bet nuo pastangų net pradėjus virpėti skruostų raumenims, ši visgi išsprūdo. Išdavikė.
   - Kam tą vargšiuką užmušt? Sadiste tu, - pasišlykštėjęs metė Adelei grifas. Su apsimestine meile, nors viduriai persisuko, dviem pirštais Green'as suėmė rožinį padarėlį ir kyštelėjo arčiau varnos snapo.
   - Pasižiūrėk, koks mielutis, - leptelėjo šelmiškasis grifų dvynys, pirštu prisiversdamas paglostyti plačią ir šlykščią kirmino galvą. - Ei, tu tik nenukrisk, ar varnos ir skraidyt moka? - nusivaipė Green'as, pamatęs, kaip vyresnė už jį moksleivė vos nenusivertė į ežerą kaip sūris lapei į snapą, vis tik jautėsi atsakingas ir mergaitę sučiupo už rankos. Ne, ne už nudažytos, o už švarios. Apdairus tai buvo vaikis.
   Netikėtai kirminas susirietė, norėdamas žabtais pasiekti Marcus'o pirštą. Berniukas tykštelėjo jį ant grindų.
   - Ot, bjaurybė, kąst nori, - sumurmėjo Marcus, timptelėdamas Adelę toliau nuo balkono turėklo.

*

Neprisijungęs Adelė Ginger

  • VI kursas
  • *
  • 174
  • Taškai: 44
  • Lytis: Moteris
  • į savo pasaulį aš įsileisiu tave
Ats: Balkonas
« Atsakymas #346 Prieš 1 mėnesius »
  Blondinė pakraipė galvą. Smalsumo jausmas? Nieko nebesakė. O vėliau nusišypsojo. Ha, vis dėl to nemoka apsimest įsižeidusiu šikniumi.
- Aš sadistė?!- riktelėjo.- Tas kirminas sadistas, jis galėjo nuėst mano plaukus, kurie ir taip kaip šieno krūva vos laikosi ant mano makaulės,- išpyškino ir valėsi ranką ir veidą į marškinėlius.
  Dažų pateko ir akis, jas pradėjo graužti. Nusikeikė dar kartelį, tačiau sava burtų lazdele nusiplovė tą jovalų nuo mielo snukelio.
  Adelė atsitraukė dar labiau ir jeigu ne Marcus’o ranka, ši jau būtų tikrai būtų paskraidžiusi virš ežerėlio. O Ginger mergiotę tikrai pykino, visas skrandžio turinys jau buvo užstrigęs gerklėje, vos laikėsi ne atpylusi ant berniūkščio.
- Patrauk tą padarą man nuo veido,- sumurmėjo ir laisva ranka nusibraukė ištryškusią ašarą, kuri atsirado vos prasidėjus pykinimui.
  O tas menkas timptelėjimas nuo turėklų kiek išmušė Adelė iš stabilios padėties (aha, tokia jau ir stabili, pakibusi ant turėklų beveik) ir ši atsitrenkusi į grifą tėškė abu žemėn. Ir ji buvo virš jo. Ant Marcus’o. Ir tikėjosi, jog vos lengvumas nesulaužė šito lieso berniūkščio. Pasijutus ne itin malonioje padėtyje pabandė atsistoti. Vis dėl to susidūrė akis į akį, nosis į nosį su jaunesniu berniuku. Haha, mamos straipsnis apie pedofiliją. Nusiridenusi nuo vaikinuko vargais negalais atsistojo ir pasitvarkė drabužius.
  Balkonas atrodė kaip po karo, rožiniai dažai aptėškę visus turėklus ir grindis, o ten dar ir tas šlykštalas šliaužiojo, kurį varnė su koja stumtelėjo ir šis išdribo pro balkoną. Lengviau atsidususi pasisuko į mėlynakį.
- Taip ir gulėsi ar man tave pakelt?- pakėlė antakius.- Manau, laikas šį brudą plaut nuo mano galvos.
 Dieve, kai tai nesvarbu
Ir neteka vanduo nors verkiu.
                                                                            

*

Neprisijungęs Marcus Green

  • IV kursas
  • *
  • 193
  • Taškai: 30
  • Lytis: Vyras
  • Jūs esate visiški bepročiai.
Ats: Balkonas
« Atsakymas #347 Prieš mėnesį »
   - Tai jis gal elementariai valgyt nori? A tau gaila tų plaukų, gi ataugs dar, - išsidirbinėjo Marcus jau beveik to neslėpdamas. Išgirdo, kaip varnė nusikeikė ir didžiai dėl to nustebo. Aha, visgi jie ne tokie inteligentai, kokiais dedasi.
   Marcus'as įtariai stebėjo, kaip varnė plaunasi nuo snapo dažus. Pastebėjo ant veido odos kelias dėmes dažų, prisimerkė, bet nieko nepasakė.
   - Tu ram... - pradėjo Green'as, bet tuomet Ginger ant jo uždribo.
   Grifas visas išraudo.
   Niekada. Niekada mergaitė nebuvo taip arti prie jo.
   Fui, koks bjaurus jausmas. Marcus'as visas sustingo ir išraudonavo, laukdamas, kol varnėčka pagaliau nuo jo nusiridens.
   - Ar būtina buvo užgriūt? - piktai drėbė, vėsesniais delnais šaldydamas skruostus. - Atsikelsiu pats, - sumurmėjo piktai ir atsistojo. Kirminą, besiraitantį ant grindų, pirštais nuspriegė pro balkono turėklo tarpus ir atidavė ežero valiai.
   - Sėskis, ką gi, - atsiduso Green'as, pykčiui truputėlį atslūgus (mat jis nemokėjo pykti ilgai, bent kol kas). Merginai atsukus jam nugarą, jis suspaudė rankose lazdelę, nukreipė į merginos plaukus ir tyliai sumurmėjo burtažodį.
   Plaukai nusidažė šlykščiai geltona spalva, o jų apačios buvo rudos kaip...
   Green'as patenkintas savim su šampūno buteliuku pamirkė plaukus į vandenį, rožiniai dažai puikiai įsigėrė į plaukus, sudarydami bjauriai nederančias dėmes. Jei tik spalvos būtų buvusios gražesnės, viršugalvyje Marcus'as būtų palikęs žalią dėmę. Kaip savo giminės parašą. Bet visgi nenorėjo, kad tokia graži spalva būtų šalia tokių bjaurių.
   - Gal jau viskas? - paklausė vaikis. - O man jau ir laikas eiti...

*

Neprisijungęs Adelė Ginger

  • VI kursas
  • *
  • 174
  • Taškai: 44
  • Lytis: Moteris
  • į savo pasaulį aš įsileisiu tave
Ats: Balkonas
« Atsakymas #348 Prieš mėnesį »
  Adelė tik pavartė akis, nieko neatsakė. Žinojo, jog plaukai gali ataugti, tačiau šiai buvo jau gaila juos dar labiau kankinti. O ir Marcus'o išsidirbinėjimai jau buvo perkirtę jos kantrybės ribą ir erzino nepakenčiamai. Šiaip ne taip susitvardė, kad neišmestų grifo iš balkono į ežerą, vis dėl to, juk atsakomybė kris ant jos pečių. Hm, nebent greit pasišalins ir Green'as praras atmintį. Ne, sunkus atvejis.
- Na, atsiprašau, ne kiekvieną dieną būnu nutempiama nuo turėklų berniuko, kuriam patinku,- suburbėjo. Tikiuosi, jog nepatinku, nes apsivemsiu. Fuj, meilė.- Neraudonuok, mažiau,- sukikenusi suvėlė vaikino plaukus, kuriuos vos pasiekė.
  Apsisukusi mergina nekantriai laukė plaukų rezultato, jau įsivaizdavo kaip nereal-nuostabiai atrodys jos rausvi, na, arba ryškiai rožiniai plaukai, nežinia kaip ten bus. Kiek susiraukė, kai Marcus’as kažką sumurmėjo sau po nosim, tikėjosi, jog nepadarė kokios nesąmonės. Jai užteko ir to kirmino.
- Ar jau baigei?- paklausė ir prilietė savo plaukus. Timptelėjo vieną sruogą ir vėl pašoko.- Kas mano plaukams? Ką tu padarei?- jau nebe blondinė išpūtusi akis žvelgė į visiškai šlykščią savo plaukų sruogą.
  Ranka, pagriebusi lazdelę, sudrebėjo. Ir kas iš to, kad jam įkrėsiu į kailį? Mano plaukai vis tiek liks šūdini. Nuleidusi lazdelę atsiduso ir pajautė kylančias ašaras. Adelė buvo jautri ir tai buvo labai lengva pastebėti, o šis trečiakursio, ale, pokštas, jai tikrai buvo ne į nauda. Ranka nusibraukė kelias sūrias ašaras. Ir vėl praskydau. Kaip bjauru.
- Ką po velniais tau padariau, kad dar labiau sugadinai mano plaukus? Tai šlykštu!- sušuko.- Eik kur tu nori, man nerūpi,- sumurmėjo ir valėsi toliau tas ašaras.
 Dieve, kai tai nesvarbu
Ir neteka vanduo nors verkiu.
                                                                            

*

Neprisijungęs Marcus Green

  • IV kursas
  • *
  • 193
  • Taškai: 30
  • Lytis: Vyras
  • Jūs esate visiški bepročiai.
Ats: Balkonas
« Atsakymas #349 Prieš mėnesį »
   - Patinki?! - iš pasipiktinimo net paraudonavo Marcus ir stipriai sučiaupė lūpas, kad susitvardytų nuo kelių žavingų epitetų, skirtų varnėčkai, ir galinčių visai sugadinti jo pokštą.
   Užteks tos šaunios plaukų spalvos. Bus jo metų šunybė.
   Pasididžiavimą savimi šįsyk nubraukė įžūlus jo plaukų sutaršymas. Green'as iš aukšto nužvelgė Adelę.
   - Nevadovauk, neūžauga, o tai... - nutilo, nes nebesugalvojo nieko kieto ir gerai skambančio.
   Bet to jau nebereikėjo, kai Adelė galiausiai susivokė, kad Green'ui patikėti savo plaukų nereikėjo. Ką padarysi, dažniausiai įvairūs suvokimai ir išmintis ateina jau po laiko.
   - Taip, baigiau, - santūriai šypsodamas, bet triumfuojančiai mestelėjo grifiukas. Luktelėjo, kol ji apžiūrės savo plaukus, pasiruošė sprukti, mat paprastai tie, kuriems iškrėsdavo kokią nors šunybę, supykdavo ir imdavo jį vytis.
   Visgi ašarų, reikia prisipažinti, jis nesitikėjo.
   - Ta rožinė spalva buvo dar baisesnė, patikėk tu manim, - pezėjo, vis dar mėgindamas tarti žodžius su begaliniu grifišku pasitikėjimu savimi. Deja, jo trūko.
   Sutrikęs pastebeilijo, vis dar stovėjo pasiruošęs sprukti... Tai negi jokio pykčio, nieko, o tik ašaros? Negi tai buvo taip baisu?
   - Ei, nereikia verkti... - jau įveiktas sūrios jūros pajuto kaltę jis. Netgi ketino guosdamas paliesti Adelės petį. - Čia gi tik plaukai, kas čia tokio... Palauk, aš nudažysiu geriau, bet ne rožine spalva, nes ji šlykšti, - beveik maldavo, kad ji nustotų verkti. Jau turėjo viziją, ką daryti.

*

Neprisijungęs Adelė Ginger

  • VI kursas
  • *
  • 174
  • Taškai: 44
  • Lytis: Moteris
  • į savo pasaulį aš įsileisiu tave
Ats: Balkonas
« Atsakymas #350 Prieš 3 savaites »
  Mėlynakė pavartė akis, ne tokios reakcijos tikėjosi. Koks išraudęs, jetau, jetau. Antakiai pakilo ligi dangaus. Ar jis ką tik liepė man jam nevadovaut? PONAS ŠIKNIUS.
  Kai ašarų upelis išseko, apsiblaususios Adelės akys piktai nužvelgė vaikinuką. Kad ir kaip tai kvaili atrodė, žemaūgė pripuolė prie grifo ir savo extra mažais kumštukais kelis kartus trinktelėjo krūtinėn.
- Oo, žinoma,- prabilo.- O ŠITA SPALVA TAI TIKRIAUSIAI PATI GRAŽIAUSIA, TAIP?- užkriokė lyg skerdžiama.- Sutvarkai,- įbedė lazdelę į vaikino smakrą.- Dabar pat,- suburbėjo ir nusisuko.- Arba pasirūpinsiu, jog išsitėkštum va ten,- mostelėjo ranka žemyn.
  Nereikia verkti? Jis tikriausiai suknistai juokauja... Mano plaukai ir taip atrodo kaip tualeto puošmena, o jis dar mano ašaras čia nori stabdyt. Visa susiraukusi it kokia Gariūnų bobutė, klestelėjo vėl žemėn ir laukė, kada jau Marcus'as nuspręs pataisyti jos šukuoseną. Kad ir ne rožine, tačiau paprasčiausiai norėjo atrodyti kiek kitaip nei dabar. O taip, su tokiais plaukis visus vyriokus nubaidysiu.
 Dieve, kai tai nesvarbu
Ir neteka vanduo nors verkiu.
                                                                            

*

Neprisijungęs Marcus Green

  • IV kursas
  • *
  • 193
  • Taškai: 30
  • Lytis: Vyras
  • Jūs esate visiški bepročiai.
Ats: Balkonas
« Atsakymas #351 Prieš 1 savaitę »
   Turbūt niekas pasaulyje nebūtų galėjęs taip puikiai iliustruoti įniršusio liliputo, kaip tai darė Adelė. Mažas ir mielas, bet kartu ir mažumėlę bauginantis. O gal ir ne mažumėlę. Negalėjai žinoti, ko tikėtis iš šitos nupešiotos varniūkštės.
   - O tau ji negra... - sumurmėjo Marcus'as, dargi mėgindamas drąsiai vaipytis, bet už jį pakankamai vyresnei merginai įsmeigus lazdelę į jo smakrą vis dėlto drąsa pragaravo.
   Green'as dvejodamas žvelgė į Ginger nugarą. Taip, iš tiesų, galbūt su šituo spalvų deriniu jis mažumėlę perdėjo.
   - Vis tiek ta rausva nedažysiu, nes atrodo kaip Hogvartso ežero kalmaro... - sukrizeno jis. - liežuvis. Esi mačius? - pokštelėjo neįtikėtinai kvailą klausimą, panašiai kvailą, kaip ir prieš tai skambėjusi replika.
   ,,Kokia spalva dažyti?" - susimąstė jis, vartydamas lazdelę rankose. Tuomet nukreipė ją į merginos plaukus. Ką gi, nudažys gražiai, bet savo green'išką parašą paliks...
   Adelės plaukais švelniai pasklido žalia ir juoda spalvos - viena spalva kairėj, kita dešinėj.
   - Viskas, - atsiduso grifiukas. - Dabar dejuoti nebegalėsi.
   Nelaukdamas, kol mergina atsistos, Marcus'ui kažkodėl kilo noras sprukti. Ką gali žinot su tom pasiutusiom varnų mergom - gal tik ir laukia, kol galės panardint į ežerą, vos tik naudos gavo. Tad raudonojo koledžo atstovas jau traukė prie durų.
   - Nėr už ką ir sėkmės, - mostelėjo ranka jis atsisveikindamas, nors Adelė to turbūt nespėjo pamatyti. - Ai, ir... Jei į Kiauliasodį ryt varai, tai aš būsiu Šerno Galvoj, galėsim pasilabint, - nežinia, kodėl pasiūlė. Gal, nes vien su broliu visur trankytis buvo pabodę, o susitikus su kuriuo grifu nesibaigdavo kartojimas ,,Negaliu patikėt, kad geriu punšą su Green'ų dvyniu", o to pasekoje Marcus iškrėsdavo šunybę ir tam naiviam vaikiui.
   Balkono durys trinktelėjo, Green'as pasišalino.

*

Neprisijungęs Adelė Ginger

  • VI kursas
  • *
  • 174
  • Taškai: 44
  • Lytis: Moteris
  • į savo pasaulį aš įsileisiu tave
Ats: Balkonas
« Atsakymas #352 Prieš 10 valandų »
Žemaūgė, pakėlusi antakius, klausėsi, ką grifas nusišnekėjo. Tikrai, kad perkūno nutrenktas vaikis. O jis... Savotiškas, sakyčiau. Adelė net nespėjo prasižiot, o šiosios plaukai jau buvo sutvarkyti, tikrai. Puselė juodos, puselė žalios. Green’iška.
- Aa, kur?- dar norėjo pasitikslinti varnė, tačiau Marcus’as jau buvo gerai dėjęs į kojas, matyt, nenorėjo netyčia užsitraukti didesnės nemalonės.
Ginger atžala pakėlė savo sėdimąją nuo balkono šaltų grindų, susirinko daiktus, besimėtančius visuose kampuose. Rankšluostį jau žadėjo mest lauk, tokiam nešvariam net burtai nepadės, tuščią dažų tūbelę užsikišo už kelnių, mat reikėjo laisvų rankų. Vienas lazdelės mostelėjimas ir balkonas buvo sutvarkytas, dažai nuo turėklų, grindų pašalinti. Adelė pirštais užkabino juodą plaukų sruogą, menkai šyptelėjo. Šįkart išsuko savo šikną nuo mano vidaus demono. Dar kartelį žvilgtelėjo balkonan ir tyliai uždarė jo duris, velniai žino, kiek valandų, o prikelti niekieno nesinorėjo. Aiškinti, jog vidury nakties plaukus dažei? Ne šiandien.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 10 valandų sukūrė Adelė Ginger »
 Dieve, kai tai nesvarbu
Ir neteka vanduo nors verkiu.
                                                                            

 

  • Hogvartsas.LT © 2007-2019