0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Prisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Rojaus kampelis
« Atsakymas #315 Prieš 1 metus »
Dori jau kaip ir buvo pasirengusi pradėti užsiimti Sakuros mokymu skristi šluota, tačiau to reikalo ėmėsi Gruodė. Merginai pasidarė tik paprasčiau, juolab, kad Alanas niekam neatidavė geresnės šluotos ir pakvietė kartu paskraidžioti, kol viena varnė mokys kitą pakilti.
- Žinoma, - sutikdama nusišypsojo Dori ir netrukus atsidūrė viršuje.
Skrendant širdis suplakė tankiau. Žinoma, ne dėl to, kad Dori skraidė. Jai tai buvo malonumas. Tiesiog tai buvo pati pirma akimirka dviese su Alanu po jų bučinio. Po nepavykusio bučinio. Ar reikėtų ką nors apie tai pasakyti? Ko nors paklausti? Duoti patvirtinimą, kad raudonplaukio veiksmas penkiolikmetei patiko?
Viduje sukosi įvairios mintys, tačiau nieko pasakyti ji apie tai nedrįso. Tik pagalvojo, kad būtų visai nieko pasibučiuoti sėdint ant šluotų, nes Dingas neturi sparnų. Apie tai pagalvojusi, na, apie skraidantį Dingą, Mendel sukikeno.
- Na, palenktyniaujam? - pasiūlė grifui ir šovė tiesiai su šluota į priekį dideliu greičiu.

*

Neprisijungęs Sakura Levins

  • *****
  • 611
  • Galbūt ne garsas skambės tyloj, o tyla garse
Ats: Rojaus kampelis
« Atsakymas #316 Prieš 1 metus »
Sakura jautėsi šiek tiek pasimetusi. Šiaip jau šviesiaplaukė visuomet išlieka rami, bet dabar širdelėje kažkas baimingai kirbėjo. Dori su Alanu išsiruošė paskraidyti, tad strazdanė stengėsi susikoncentruoti į Gruodę, į tai, ką mergaitė šnekėjo.
Ji liepė pasidėti šluotą prie savęs ir užmegzti su ja ryšį. Netrukus Sakuros šluota jau buvo ant žemės, o pati mėlynakė stovėjo šalia bei mintyse šnekėjosi su šluota. Pasakojo jai, kad jos kartu skraidys, kad bus geros draugės. Nusišypsojusi šluotai varnanagė ištiesė virš jos ranką ir tarė:
- Op, - nieko. Visiškai nieko. - Op, - pabandė dar kartą. - Op, - šluota net nepakrutėjo. - Nagi, šluotele... Prašau... Op, - tačiau ji taip ir nesujudėjo.
Sakura prikando lūpą. Akyse lyg ir norėjo kauptis ašaros, bet vis dėlto baltapūkė susilaikė.
- Gruode, kodėl šluota su manimi nedraugauja? Ar aš jai nepatinku? - liūdnu balsu paklausė bendrakoledžės.

*

Neprisijungęs Gruodė Rimeikaitė

  • Burtininkė
  • ****
  • 436
Ats: Rojaus kampelis
« Atsakymas #317 Prieš 1 metus »
Gruodė stebėjo kaip Sakurai sekasi pasikviesti šluotą. Deja nesisekė. Ir Gruodė užsigalvojo kodėl. Na gal Sakura bijo skristi? Bet aš pirmą kartą irgi bijojau. Nors kita vertus tiesiog troškau pakilti. Bet vis tiek bijojau.
- Ar bijai skristi? Gal tau atrodo, kad nukrisi? Gal tu pabandyk įsivaizduoti, kad esi paukštis. Įsivaizduok, kad leki sau virš pilies, virš miško. Nežinau. Pabandyk pajusti tą skrydžio laisvę. Gal tada šluota pakils. Nieko tokio, kad dabar nesigauna. Jei bijai skristi ir nepasitiki šluota, manai, kad nukrisi ar nepakilsi, ji tikriausiai taip ir gulės. Bet tu pamatysi kaip bus gera skrieti. Koks tai puikus jausmas. - Pati net ėmė mintyse raginti tą užsispyrėlę šluota paklusti Sakurai. Ji taip norėjo, kad draugė patirtų skraidymo teikiamą džiaugsmą.
Alanas ir Dori jau buvo aukštai. Gal ir gerai. Dabar tik mes dviese, niekas Sakuros nestebi. Gal taip bus lengviau. Manė Antrakursė.

*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • Magizoologas
  • *****
  • 1023
Ats: Rojaus kampelis
« Atsakymas #318 Prieš 1 metus »
Alanas visada mėgo skraidyti. Net neprisiminė tiksliai kada pirmą kartą pakilo į orą. Tada buvo visai mažas ir tėvai jam gimtadienio proga padovanojo žaislinę šluotą. Buvo baisiai smagu. Prisiminimai driekėsi labai migloti. Atsiminė tik, kad laksto po dvarą ir mama su tėčiu jį gaudo ir juokiasi. Vėliau imdavo tėvo arba mamos šluotas ir skraidydavo sode. Skraidindavo Enriką.
Buvo gera viršuje. Alanas lėkė greta Dori. Pamatęs, kad ji dėl kažko juokiasi irgi norėjo sužinoti kas juokingo.
- Kas? - Paklausė. Bet paskui mergina pasiūlė palenktyniauti.
- Gerai. Laikykis. - Apėmė džiugus jaudulys ir vaikinas paragino šluotą skrieti greičiau ir greičiau.
- O kur finišas? - Tikslinosi Alanas susilyginęs su Dori.
- Tuojau aplenksiu tave. - Pasakė ir dar pagreitino skrydį.
- Vyyykis! - Šūktelėjo ir dar sugebėjo jai pamojuoti laikydamasis tik viena ranka. Galėjo aišku dėl tokios kvailystės nusiristi žemyn, bet dabar tokie dalykai jam buvo ne galvoj.

*

Neprisijungęs Sakura Levins

  • *****
  • 611
  • Galbūt ne garsas skambės tyloj, o tyla garse
Ats: Rojaus kampelis
« Atsakymas #319 Prieš 1 metus »
Gruodė paklausė Sakuros, ar ši bijo skristi. Šviesiaplaukė turėjo pripažinti, kad taip, tad linktelėjo. Tada bendrakoledžė pasiūlė strazdanei įsivaizduoti, kad ji yra paukštis. Baltapūkė bandė tai padaryti, tačiau tai pasirodė ganėtinai sunki užduotis. Sakura nebuvo paukštis. Ji buvo žmogus.
- Bet aš neturiu sparnų, Gruode, - tarė. - Paukščiai turi sparnus, o aš neturiu. Aš... aš nepasitikiu šluota, supranti? - liūdnu žvilgsniu pažiūrėjo į mergaitę. - Juk ji... na, šluota... Ji žmogaus sukurta. Nors ir iš medžio, tačiau padaryta žmogaus. O jeigu ji bus nepatikima? Jeigu turėčiau sparnus, jie būtų mano kūno dalis, kurią galiu valdyti. Bet šluota nėra mano kūno dalis... Šluota yra daiktas, - apmaudžiai žiūrėjo į ją, gulinčią ant žemės.
Ilgaplaukė pabandė pasikviesti šluotą į rankas dar kelis kartus, tačiau ši ir vėl nesukrutėjo iš vietos.

*

Prisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Rojaus kampelis
« Atsakymas #320 Prieš 1 metus »
- Nieko, tiesiog įsivaizdavau, kad Dingas moka skraidyti! - sušuko lėkdama kiek įmanoma greičiau. - Finišo nėra! - besijuokdama suriko.
Mendel turėjo pripažinti, kad Alanas taip pat buvo geras skraidytojas. Akimirką net šiek tiek pasigailėjo, kad davė jam vieną iš savo šluotų. Juk jeigu būtų palikusi tą šluotą mokytis Sakurai, grifas kaži, ar būtų tamsiaplaukę pavijęs ir dar aplenkęs.
Tačiau vis dėlto klastuolė jautėsi smagiai, nes šią akimirką tiek Dori, tiek Alanas buvo tokie atsipalaidavę ir linksmi, o juk to linksmumo po vasarą vykusių įvykių labai trūko.
Deja, bet draugas atsidūrė kiek per toli, kad Dori taip lengvai jį pavytų. Todėl penktakursė akimirksniu pakeitė kryptį ir pasuko dešinėn.
- Juk ten finišas, ten! - parodė į tą pusę, į kurią dabar skrido ir kelis kartus nuotaikingai apsivertė ore.

*

Neprisijungęs Gruodė Rimeikaitė

  • Burtininkė
  • ****
  • 436
Ats: Rojaus kampelis
« Atsakymas #321 Prieš 1 metus »
Gruodė galvojo kaip geriau padėti draugei išmokti pakilti. Suprato, kad kokie nors įsivaizdavimai čia nepadės. Ir tada jai į galvą atėjo mintis, kad reikėtų paskraidinti Sakurą pačiai.
- Šį tą sugalvojau. Gal norėtum, kad aš tave paskraidinčiau? Nelėktume greitai, nedaryčiau jokių staigių posūkių. Gal taip tu imsi labiau pasitikėti šluota, kai pajusi tą skrydžio jausmą. Gal tada pavyks pakilti ir pačiai. - Gruodė prisiminė kaip tėvai mokė važiuoti ją dviračiu. Jie prilaikė tą daiktą ir kai mergaitė jau smagiai mynė pedalus paleido. O ji tik gerokai pavažiavusi toliau suprato, kad tėvai to dviračio nelaiko. Ir ji viską daro pati. Čia žinoma ne visai tas pats. Bet gal Sakura taip pasijus saugiau. Pamačiusi, kad viskas gerai ims labiau pasitikėti pačia šluota ir kitą kartą pakils be manęs. Svarstė Varniukė.

*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • Magizoologas
  • *****
  • 1023
Ats: Rojaus kampelis
« Atsakymas #322 Prieš 1 metus »
Alanas švilpė sau smagiai ant šluotos. Jautėsi jis toks lengvutis ir greitas. Žemė plytėjo kažkur toli apačioje, o jis buvo ore, kartu su vėju ir debesimis.
- Skraidantis Dingas? - Vaikinas ėmė juoktis. - Atrodytų keistai. - Jų lenktynės tik įsibėgėjo. O gal reikėjo dabar jau jas vadinti gaudynėmis. Nes Alanas apsigręžė ir pradėjo vytis Dori.
- Ak tai sakai ten finišas. Tu verčiau paskubėk, nes aš tuoj tave sugausiu. Tu sukčiauji. - Jis vis artėjo, per skubėjimą teko kelis kart apsiversti ore. Šluota buvo tiesiog nuostabi. Klausė kiekvieno kryptelėjimo ir lėkti su ja buvo vienas malonumas.
- Aš jau netoli! - Šūkčiojo Alanas. Atstumas tarp jų po truputėlį tirpo. Grifas vis dar atsiliko nuo merginos. Bet sparčiai lėkė jos link. Atrodė, kad tuojau galės ją pasiekti.

*

Neprisijungęs Sakura Levins

  • *****
  • 611
  • Galbūt ne garsas skambės tyloj, o tyla garse
Ats: Rojaus kampelis
« Atsakymas #323 Prieš 1 metus »
Sakura jau jautėsi visai nukabinusi nosį, tačiau netrukus Gruodė davė vieną pasiūlymą: pati paskraidinti šviesiaplaukę ore. Tą akimirką baltapūkės pilve suplazdėjo drugeliai, tačiau vis dėlto Levins nutarė sutikti. Juk tai bus vis kokia pradžia, ar ne?
- Gerai, - pasakė mergina ir nedrąsiai nusišypsojo.
Ji nežinojo, ar šis veiksmas padės vėliau jai pakilti pačiai, tačiau pabandyti tikrai verta. Sakura bent sužinos, koks apskritai yra jausmas skirsti, jau bus sklandžiusi ore ant šluotos, nors ir ne pati ją valdžiusi. Galbūt po to šluota atkeliaus pas strazdanę į rankas ir jai pavyks paskraidžioti vienai?
- Nors nepasitikiu šluota, tačiau pasitikiu tavimi, - pridūrė ir paėmė nuo žemės šluotą, padavė ją Gruodei.

*

Prisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Rojaus kampelis
« Atsakymas #324 Prieš 1 metus »
Dori sukrizeno, kai Alanas pasakė, kad ji sukčiauja. O kaip kitaip, juk aš iš Klastūnyno, branguti, pasakė ji sau mintyse, bet tik mintyse. Tačiau Alanas buvo greitas, iš tikrųjų greitas, ir sparčiai vijosi tamsiaplaukę. Dori dar stipriau šovė į priekį padidindama atstumą tarp savęs ir grifo. Tačiau dabar jau viso savo greičio nenaudojo: reikėjo pasilikti rezervo, jeigu Alanas ir vėl per daug priartės.
Mendel nusprendė atsigręžti ir pasižiūrėti, kur tiksliai skrenda ketvirtakursis, nes iki tol tik jautė jo artėjimą, o padidinusi greitį - kad pavyko nutolti. Bet atsigręžus klastuolės akį patraukė ne atstumas, kuris skyrė juodu, o du žmogeliukai ant žemės. Regis, kad Sakurai nelabai sekėsi pakilti ir šią akimirką ji įdavinėjo šluotą Gruodei.
- Ar Gruodė parodys Sakurai, kaip reikia skristi? - netikėtai sustojusi ore paklausė Dori.

*

Neprisijungęs Gruodė Rimeikaitė

  • Burtininkė
  • ****
  • 436
Ats: Rojaus kampelis
« Atsakymas #325 Prieš 1 metus »
Gruodė nemėgo kerėti. Bet skraidyti. Čia jau kas kita. Gavusi šluotą mergaitė nedvejodama ją apžergė ir palaukė, kol Sakura įsitaisys už jos.
- Puiku. Džiaugiuosi, kad manimi pasitiki. O šluota mūsų tikrai nepaves. Pamatysi. - Pasakė ir atsispyrusi pakilo į orą.
Šluota buvo sena ir lėta. Labai tiko mokytis. Ar skraidinti skristi bijantį žmogų. Gruodė sklandė lėtai. Lėkė virš to nuostabaus gamtovaizdžio. Stengėsi nedaryti staigių posūkių ar kokių kitų judesių. Po kurio laiko mergaitė paklausė.
- Na kaip? Viskas Gerai? - Rimeikaitė buvo įpratusi nardyti ore, daryti kilpas ar kitaip kvailioti. Buvo pratusi prie vėjo taršančio plaukus. Dabar pajuto lėto ir ramaus skrydžio puikumą. Visai nieko. Galima pasvajoti. Pamanė. Visai atpalaiduoja. Tikiuosi, kad ir Sakurai patinka.
- Ar dar skristi, ar leistis? Gal vėl nori pabandyti pati?

*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • Magizoologas
  • *****
  • 1023
Ats: Rojaus kampelis
« Atsakymas #326 Prieš 1 metus »
Jau labai mažai. Tuojau ją pavysiu. Šitai Alanas tvirtai žinojo. Reikėjo tikrai pasistengti, kad ją pasivytų. Dori buvo puiki skraiduolė. Alanas, kuris skraidė nuo mažens turėjo daug laiko įgusti. O ji juk ne. Kadangi gyveno pas žiobarus. Vaikinas žavėjosi jos gabumu šitaip skraidyti.
Bet staiga Dori stabtelėjo. O jis vos neįsirėžė į merginą. Teko staigiai sukti į kitą pusę. O lėkė Alanas greitai. Nesusivaldė ir Vos nenuslydo nuo šluotos. Pakibo ant pat krašto, bet per stebuklą išsilaikė ir užsliuogė atgal.
- Lenktynės su kliūtim? Kitą kartą perspėk. - Nors buvo truputį išsigandęs, nesiruošė to parodyti ir pliurpė kaip niekur nieko.
Raudonplaukis žinoma neįsivaizdavo kodėl Gruodė paėmė šluotą. Juk tuo tarpu kaip pašėlęs Vijosi Dori. Todėl dabar pakibo šalia merginos ore ir ėmė stebėti.
- Jos skrieja. Abi. - Pasakė. Kas ir taip buvo aiškiai matyti. Nesinorėjo spoksoti. Gal Sakurai nesiseka. O tai, kad mudu žiopsosime tikrai nepadės.
- Gal skrendam tiesiog paskraidyti? - Pasiūlė norėdamas nukreipti nuo jų dėmesį.

*

Neprisijungęs Sakura Levins

  • *****
  • 611
  • Galbūt ne garsas skambės tyloj, o tyla garse
Ats: Rojaus kampelis
« Atsakymas #327 Prieš 1 metus »
Netrukus Gruodė apžergė šluotą ir Sakura turėjo atsisėsti mergaitei už nugaros. Šviesiaplaukė kelis kartus giliai įkvėpė. Bijojo. Tačiau vis dėlto atsisėdo, uždėjo rankas bendrakoledžei ant pečių. Jos pakilo į orą. Baltapūkė buvo užsimerkusi, draugei paklausus, ar viskas gerai, pasakė, kad taip. Ji jautė, kad dabar varnanagės yra pakilusios, kad skrenda, suprato, jog atsargiai ir ramiai, lėtai. Tad galiausiai išdrįso atsimerkti.
Ir kai Sakura atsimerkė, tada ji pamatė, kaip jos abi yra aukštai! Penkiolikmetė kažkodėl įsivaizdavo, jog jos bus visiškai prie pat žemės, tačiau buvo kur kas aukščiau. Mergina išsigando.
- Viskas, leiskis, leiskis! - sukliko nebūdingu sau balsu, stipriau įsitvėrė į Gruodę ir užsimerkė.

*

Prisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Rojaus kampelis
« Atsakymas #328 Prieš 1 metus »
Kadangi Dori sustojo staiga, Alanas taip pat staigiai suko į kitą pusę ir vos nenukrito nuo šluotos. Tą akimirką penktakursės širdį pervėrė siaubingas jausmas.
- Ne! - suspiegė ji.
Laimei, grifas išsilaikė ir vėl atsisėdo ant šluotos, o ir kalbėjo kaip niekur nieko. Pasiūlė tiesiog paskraidyti. Bet pati Dori vis dar jautė šoką.
- Alanai! - ji taip apsidžiaugė, kad draugas nenukrito, bet jos kūnas vis dar drebėjo.
Ir mergina nesuprato, ką daro. Ji paėmė ir šoko Alanui į glėbį. Tą pačią akimirką pajuto, kad sėdi kartu su Alanu ant šluotos, kuria vaikinas skrido. Ir pajuto, kad krenta.
Tamsiaplaukė susivokė, kokią nesąmonę padarė. Pažvelgusi žemyn pamatė savo mylimą magišką transporto priemonę, nuo kurios ką tik nušoko, lekiančią žemyn. Dori greitai susigraibė burtų lazdelę ir spėjo sušvelninti smūgį - jos šluota ramiai nusileido ant žemės.
Tačiau kaip jiedu nusileis žemyn, Mendel neturėjo supratimo. Ji visa tiesiog tirtėjo. Ji nesugebės padėti valdyti šluotos. Ji sėdėjo atsisukusi į Alaną, tad tik trukdys jam skraidinti. Pačiai skraidinti dabar tikrai neišeis, juolab atbulomis.
Pasidarė kažkaip suknistai baisu. Dori stipriai apsikabino Alaną, įkniubo jam į krūtinę ir sušnabždėjo atsiprašymą. Tikėjosi, kad grifui pavyks susitvarkyti su šita situacija ir saugiai juos nuleisti žemyn. Pasitikėjo juo.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Dori Mendel »

*

Neprisijungęs Gruodė Rimeikaitė

  • Burtininkė
  • ****
  • 436
Ats: Rojaus kampelis
« Atsakymas #329 Prieš 1 metus »
Rimeikaitė galėjo dar ilgai šitaip sklęsti. Jos mintyse radosi klausimas iš kur tas pomėgis skrajoti. Gal giminėje buvo koks nors burtininkas ar ragana. Kada nors seniai seniai. Gal tam žmogui irgi patiko šluotos. Iš apmąstymų prižadino išsigandusios draugės prašymas. Jos balsas skambėjo tikrai baimingai. Gruodė tuojau pat pradėjo leistis. Stengėsi nutūpti kuo gražiau ir ramiau. Ir štai mergaitės kojos dunkstelėjo į žemę.
- Viskas gerai? Nurimk, mes jau ant žemės. Gal tu prisėsk. - Ji norėjo pasišaukti Dori ir Alaną, bet tie sklandė tolėliau. Ir staiga Antrakursė pamatė ką jie daro.
- O siaube... - Sušnabždėjo tyliai, nes Dori ir Alanas skriejo viena šluota. Ir dar tokia nepatogia padėtimi. Gruodė Nežinojo kaip padėti. Galvojo, kad gal reiktų kurį nors paimti ant savo šluotos ar ką. Bet ar spėsiu juos pasiekti su šia sena mokykline šluota. Dvejojo Varniukė. Ji stovėjo ir sulaikiusi kvapą žiūrėjo į tą nutrūktgalvišką skrydį.