0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Nichol Elkhai Syberg

  • VII kursas
  • *
  • 158
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Everybody is just a nobody
Rojaus kampelis
« Prieš 12 metus »
   Įsivaizduok viską, kas gražu ir ko tik gali užsigeisti, užsimanęs pailsėti nuo pasaulio ir problemų: jauki ir minkšta pievutė prie žėrinčio ežero (šitoj vietoj net juodi ežero vandenys atrodydavo kažkokie žydroki), virš nedidelio neužšąlančio šaltinėlio pakibusi miniatiūrinė vaivorykštė. Ir visa tai apsupta beveik žiemą vasarą žydinčių gėlių neregėtų spalvų, įmantriausių formų žiedų. Čia nebuvo nei suoliukų, nei stalų - nieko baisaus prisėsti ir ant žemės. O jei prigulsi - ir visai susiliesi ir nurimsi su nuostabia Hogvartso apylinkių kampelio atmosfera.
   Tik viena čia buvo keista ir sunkiai įsipaišė į gražų kraštovaizdį: zuikiai. Iš pirmo žvilgsnio jie tebuvo mieli šokliukai pūkuotomis uodegomis, bet jei tik pasiseks ir būsi pakankamai budrus, išvysi keistus gyvatiškus jų dantis. O jei pavyks ir paliesti, pajausi metališką jų kailio kietumą ir aštrumą.
   Kas čia per vieta ir iš kur tie keisti zuikiai?..

Nikolajus nutarė atsipūsti po sunkios dienos todėl iš didžiosios salės pasiėmė sumuštiniu ir išėjo pasivaikščioti. bevaikščiodamas uštiko šia vietą. Ji buvo apsodinta įvairiais vaismedžiais, krūmais, visokiomis gėlėmis kurios kvepėjo tiesiok užburiančiai. Žodžiu tai buvo tikras svajonių kampelis. Nikolajus Susirado vietą po obelimi. Jam sėdantis prabėgo mažas zukutis kuris buvo labai pukuotas. Nikolajus pabandė jį prisikviesti:
- Ei tu mažas padauža! Ateik duosiu sumuštinį,- Nikolajus padėjo sumuštini toliau nuo saves ir apsimetė nepastebis ką daro mažasis pukų kamuolėlis. Kai kiškis nedrasiai priėjo prie sumuštinio ir atsikando aišku prieš tai visą apiuostes. Nikolajus atsargiai kad neišgasdintu zuikio pakėlė ranką ir nutiesė prie zuikio bet zuikis abejingai ranką stebėjo ir niekur nesiruošė bėkti taigi Nikolajus drasiai paglostė jį. Kai Nikolajus palitė zuiki jam pasirodė kad kailis tarsi iš metalo toks kietas ir grubus kad atrodė lyk tai būtu metaliniai spygliai.Kas čia dabar? Keistas kailis turbūt tai koks nors man nežinomas givūnas.Nikolajus patogiau isitaisė po obelimi ir nusnūdo valandėle kai atsikėlė jau buvo tamsu ir nebuvo neivieno givūno.Kaip aš galėjau tiek pramiegoti? Reikia judintis kol manes nesučiupo vilkolakis arba mokytojas.Nikolajus šyptelėjo ir atsikėlė eiti. Jis pasiekė pili be jokių rūpesčių.
It's a totally over complicated statement here.

*

dream

Re: Rojaus kampelis
« Atsakymas #1 Prieš 12 metus »
   Amelia vaikštinėjo po apylinkes, kaip įprastai. Staiga, pamatė labai gražią gėlių pievą, daug vaismedžių. Tarp jų savo mylimiausią medį - Obelį. Nuėjusi prie jo, apžiūrėjo, ar nėra nukritusių gražių obuoliukų.  Bet kaip be būtų gaila, visi raudonskruosčiai kabėjo ant medžio. Kaip man pasiimti kokį obuolėlį? Apsižvalgiusi, gal yra kokių šakų, nusivylė, nes nebuvo nė vienos. Paskui pagalvojo, kokį burtažodį galėtų panaudoti. Hmmm... Gal Vingardium Leviosa? Pabandysiu.
   - Vingardium Leviosa!- kaip gerai, nes obuolėlis gražiai, kaip plunksnelė nusileido ant Amelios delno.
   Paskui atsisėdo po medžiu ir pradėjo valgyti. Aplink žydėjo nuostabios gėlės, augo krūmai... Daugiausia čia buvo rugiagėlių. Nuostabios gėlės... Pamanė Vy. Aplink skraidė žvirbliukai, labai daug varnų. Bet kaip be būtų keista, čia nebuvo nė vieno mokinio. Kaip jie gali nežinoti šios vietos? Juk ji tokia nuostabi! Būtų gerai, jei šią vietą žinotų... Nikalojus! Galbūt reikėtų jį susirasti ir atsivesti čia? Žinoma! Atsikėlusi nuo pievos, Ami numetė graužtuką kažkur giliai į mišką ir pradėjo bristi per gėlių jūrą.

*

Neprisijungęs Nichol Elkhai Syberg

  • VII kursas
  • *
  • 158
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Everybody is just a nobody
Re: Rojaus kampelis
« Atsakymas #2 Prieš 12 metus »
Nikolajus atėjo į šia jau pamėgta vieta pasėdėti.Tikras rojus jokių mokiniu nieko trikdančio aplinka. Kaip būtu gerai jei šia vieta žinotų Amelija.Kaip tik tuo metu lyg pagal Nikolajaus mintis jis pamatė brendenčia per gėles Amelija.Kokia visdėlto ji graži...Nikolajus pašaukė ją:
- Ei Amelija ateik!- Kai ji atsigrežė Nikolajus nusyšipsojo ir atsisėdo prie obels.Reikia obuolių galėčiau burtais nsusiskynti dar pasitrenruosiu.Nikolajus išsitrukė lazdele ir tarė:
-wingardium levioza. Avis. Diffindo.- Kai krito obuolys Nikolajus iš lazdelės paleido paukščiukų o kai sugavo obuolį jis jį supjaustė.
- Kaip sekasi?
It's a totally over complicated statement here.

*

dream

Re: Rojaus kampelis
« Atsakymas #3 Prieš 12 metus »
   Amelia, pamačiusi Nikalojų labai apsidžiaugė. Tai lyg mūsų vietelė! Nikalojus, pamatęs Amelia taip pat nudžiugo, pakvietė mergaitę ir atsisėdo po ta pačia obelimi. Amelia vėl kaip visada paskendo mintyse. Keista, kodėl jis nepriėjo? O jei po vakarykščio įvykio jis manęs nekenčia? O ne, ne, ne, ne... Amelia, viskas gerai, jis tiesiog drovisi.. Ką gi man reikės vėl viską daryti taip, kaip vakar! Šypsdamasi, Vy prisiskynė rugiagėlių ir įsikišo į savo palaidus plaukus. Dabar ji atrodė kaip gėlių princesė. Vėl pažvelgusi į Nikalojų, ji nusišypsojo, atsiduso ir pagalvojo. Ech, koks jis vis dėl to gražus... Kaip man pasisėkė! Nuėjusi prie berniuko, ji taip pat atsisėdo.
   - O, man sekasi tiesiog puikiai!- atsakė Vy,- O kaip tau?
   Jie taip prasėdėjo, netardami nė žodžio gal dešimt minučių. Nagi, Nikalojau, pasakyk ką nors! Man nejauku.. Iš niekur nieko, Amelia kažkodėl paraudo, greičiausiai nuo savo minčių...
   - Taigi, Nikalojau. Klausyk, gal galiu tave vadinti Niku? O tu mane vadink tiesiog Ami. Okey?- nusišypsojo,- Beje, ką veikei vakar? Na, žinai, kai išsiskyrėm,- nuraudo dar kartą mergaitė,- Beje, kodėl aš tau patikau? Man labai svarbi tavo nuomonė.
   Baigusi pliurpti, grifiukė paėmė berniukui už rankos ir nusišypsojo.

*

Neprisijungęs Nichol Elkhai Syberg

  • VII kursas
  • *
  • 158
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Everybody is just a nobody
Re: Rojaus kampelis
« Atsakymas #4 Prieš 12 metus »
Nikolajus apkabino amelija per pečius ir priglaudė prie saves.
- Man sekasi puikiai,-Nusyšipsojo.- Gali mane vedinti kaip tik nori.
  Nikolajus trumpam paleido Amelija ir nusitaikė į juodūju serbentu krūma ištarė:
-Acijo serbentus,- Nikolajus ištiesė keke jai ir paklausė.- Nori? Kuo norėtum būti jei būtum animagė?
 Atata palaima dabar geriasios akimirkos mano gyvenime. Nikolajus darkarta apsikabino Amelija.
- Kaip čia gražu arne?
It's a totally over complicated statement here.

*

dream

Re: Rojaus kampelis
« Atsakymas #5 Prieš 12 metus »
   Amelia jautėsi kaip devintame danguje. Žinoma, juk tai buvo jos pirmoji meilė... Bet apie tai aš nepasakosiu net Stelai! Juk aš noriu, kad tai būtų maža mano paslaptėlė.
   - Liuks! Tai tu būsi mano Nikas!- mirktelėjo akį.
   Paskui berniukas, mostelėjo lazdele ir atgabeno kekę juodųjų serbentų. Žinoma, pasiūlė ir Amelijai.
   - Žinoma, ačiū,- ir nusiskynė nuo kekės kelias uogas, juk reikia palikti ir savo vaikinui,- Jei būčiau animagė? Na, o kuo tu norėtum būti? Hm... Palauk, pagalvosiu... Manau, kad būčiau bet kuo, svarbu, kad su tavimi!
   Berniukas apkabino Vy. Dieve! Aš devintam dangui! Niekada nemaniau, kad švilpiai tokie nuostabūs!
   - Nikai, bet mūsų draugystė bus mūsų didelė paslaptis, okey?
    Kodėl jis manęs nepabučiuoja? Manau, kad šiandien mano eilė.
   Nieko nelaukusi, Ami atsisuko į Niką ir pabučiavo į lūpas. Šį kartą bučinys truko ilgiau nei vakar. Vy netgi turėjo progą apsikabinti...Taip ji ir liko jį apsikabinusi ir dar kartą pabučiavo į lūpas, dabar nenorėjo jo paleisti...

*

Neprisijungęs Nichol Elkhai Syberg

  • VII kursas
  • *
  • 158
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Everybody is just a nobody
Re: Rojaus kampelis
« Atsakymas #6 Prieš 12 metus »
Nikolajus net kruptelėjo kai Amelija jį apsikabino ir pabučiavo. Nikolajus atsakė tuo pačiu tik ilgesniu bučiniu.
- Gerai ir aš manau kad būtu geriau jei tai liktu paslaptis. Aš tai jei būčiau animagas būčiau koksnors didelis gyvūnas. Gal kokio nors vaisiaus norėtum?
  Nikolajus darkarta pabučiavo Amelija bet šį kartą atrodė tai tesiasi amžinybe.Staiga Nikolajui į galva šovė mintis:
- Gal norėtum pamatyti mano demona?
It's a totally over complicated statement here.

*

dream

Re: Rojaus kampelis
« Atsakymas #7 Prieš 12 metus »
   Amelia galvojo, kad galbūt ji nebepatinka Nikalojui, nes jis visada būdavo toks nustebęs, kai Amelia jį pabučiuodavo. Bet paskui pagalvojo, kad ji tiesiog iš meilės galvą pametė ir nebežino, ką be galvoti. Staiga ji prisiminė, kad puse dviejų susitarusi susitikti su savo drauge Ketrina de Klaud. Pažvelgusi į savo laikrodėlį, greitai atsistojo, bet prieš tai žinoma, turėjo atsisveikinti. Berniukas  paklausė, gal ji norėtų vaisiaus, bet mergaitė tik papurtė galvą, paskui pasiteiravo, gal norėtų pamatyti jo demoną.
   - Atleisk, Nikai, bet jau turiu eiti, nes esu susitarusi susitikti su drauge, o jau vėluoju.
   Apsikabinusi ir karštai pabučiavusi į lūpas atsisveikino.
   - Oi, Nikai, gal norėtum eiti kartu?

*

Neprisijungęs Nichol Elkhai Syberg

  • VII kursas
  • *
  • 158
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Everybody is just a nobody
Re: Rojaus kampelis
« Atsakymas #8 Prieš 12 metus »
- Žinoma palydėsiu tave.
 Nikolajus atsistojo paėmė Amelija už rankos ir jie kartu nuėjo link mokyklos. Staiga Nikolajus pamatė kašką einanti link jų. Nikolajus sušnibždėjo Amelijai:
- Einame į šona profesoriai mokinius visada baudžia.
 Nikolajus atsisveikinimui karštai pabučiavo Amelija į lūpas.
- Iki amelija.
It's a totally over complicated statement here.

*

Bellus Falco

Re: Rojaus kampelis
« Atsakymas #9 Prieš 12 metus »
Ganėtinai nusiminęs po apsigynimo nuo juodosios magijos pamokos, Bellus , pasivogęs iš didžiosios salės kelis sumuštinius, pėdino velniai žino kur.
Juokingiausia jam buvo tai, kad liko paliktas po pamokų už nieką...bent jau jis tuo buvo šventai įsitikinęs.

Staiga jam virš galvos, it strėlė prašvilpė kažkoks paukštis, šaižiai klykdamas, ir oro gūsiais veldamas plaukus.
--Lukse- riktelėjo vaikis pagaliau atsitokėjęs, suprato einantis per kažkokį žiobariškai atrodantį sodą.
Bellus greit iš po apsiausto išsitraukė plonos odos pirštinę ir greitu, įgudusiu judesiu, užsitempė ant rankos..po kelių sekundžių ten jau tupėjo sakalė.

 Netrukus Bellus susirado vietą po kažkokiu medžiu, kur atrodė palyginti sausa. įsitaisęs išsivyniojo kuklius pietus, nusiėmė akinius ir pasidėjo šalia, nes šie bjauriai spaudė nosį.
tada valgydamas viena ranka ėmė pasakoti nuotykius atsitikusius per pamoką...prancūzų kalba.

*

Victor Valentine

Re: Rojaus kampelis
« Atsakymas #10 Prieš 12 metus »
Prie Bellus pribego mazytis baltas suniukas vizgindamas uodegyte ir ziuredamas suniskomis akimis i bllus sumustini kaulyjo kasnelio. Is toli pasigirdo seimininko balsas:
- Ciune ciune .... stai kur tu.
Tada priejo ir Viktoras. Tada it nematydamas Bellus jis deste suniui "politika"
- Negalima kaulyti is nepazystamu zmoniu maisto, ju maistas yra ju. Eime.
Suniukas sucype.
- As zinau, as turiu puikiu skanestu sunim, ne tik puikiu svrbiausia sveiku
Suo atsigules uzsidenge priekinem letenelem nosi
- TIK NEREIKIA PRIEKAISTU as pats ragavau nera ten jau taip baisu, juk zinai kad as tavim noriu pasirupinti.
Suniukas atsigule ant nugaros ir pradejo raitytis lyg noretu zaisti.
- Ne ir taskas jokiu sumustiniu sunis jie nesveiki... taip as irgi noreciau rasti kompromisa taciau ..... yra kaip yra ... ir ....
Vaikinas pats to nesuvogdamas jau sedejo ir gincyjosi su sunimi.

*

Helena Flowerfield

Re: Rojaus kampelis
« Atsakymas #11 Prieš 12 metus »
Bėgdama iš pelėdyno Helena užklydo į dar nematytą vietą. "OHO! Kaip čia gražu!" - stebėdamasi klaidžiojo Helena. Tolumoje ji pamatė dvi figuras. Vieno berniuko ji nepažinojo, o kitą jau buvo mačiusi per apsigynimo nuo juodosios magijos pamoką. Tai buvo tas pats berniukas, kuris kartu su ja liko po pamokų. Helena priėjo prie baltaplaukio. Nenorėdama jo išgąsdinti mažoji ragana galvojo, kaip tinkamai jį užkalbinti, ką pasakyti. Buvo kiek nemandagu klausytis kaip neaiškia kalba Bellus kalbasi su paukščiu. Ilgai negalvojusi Helena sukosėjo. Kai berniukas atkreipė į ją dėmesį ji tarė:
-Labas, turi labai gražų paukštelį, - pasakė ji. - Kuo jis vardu ir koks tai paukštis?

*

Bellus Falco

Re: Rojaus kampelis
« Atsakymas #12 Prieš 12 metus »
Bellus nusišypsojo kai iš kažkur atsiradęs šuniukas ėmė kaulinti maisto...laisva ranka bandė jį paglostyt, tačiau Luksė piktai sucypė gindama šeimininką..
Nežinia, ar išsigandęs sakalės,ar pakviestas šeimininko šuniukas nubėgo tolyn...už kokių penkių metrų stovėjo vaikinukas iš jo koledžo ir dėstė šuniui moralą...
Bellus nusišypsojo, ir pamojo koledžo draugui tikėdamasis, kad tas jį pastebės.

--Koks tai paukštis---teišgirdo Bellus...vis dar prancūzų kalba aiškindamas paukštei apie mandagumą.
Pakėlęs akis pamatė ta pačią mergaitę, per kurią pakliuvo į bėdą ir kiek susiraukė.

---Mažasis sakalas--tarė jau kitiems suprantama kalba be jokio akcento-- jos vardas Luksė.
paukštukas,kažkodėl savim labai patenkintas, matyt dėl to, kad apgynė šeimininką, ar dėl to, kad buvo paminėtas jo vardas, suplasnojo ir atsuko žvilgsnį į mergaitę.


*

Victor Valentine

Re: Rojaus kampelis
« Atsakymas #13 Prieš 12 metus »
Viktoras susivoke kad jam mojama ranka. Tuomet sudvejojo, jo akys sokinejo i abi puses svarstydamos, ar ignoruoti ar eiti ir pasisvaikinti. Nutare nebuti mulkiu. Tuomet numetes "skanesta" suniukui nupedino prie grupeles, jis ispute akis (kurios ir taip buvo be galo dideles nuo akiniu) pries grazia mergaite salia jo, tada staiga nusuko akis nuo mergaites, ir burbtelejo tylu:

- labas.

Taciau jo suniukas buvo visai kitoks jis puole sokineti aplink mergaite truputi nasrais patemdamas jos apsiausto skverte. poto begiojo ratais, lindo prie paukscio kuris jam atrode be galo idomus....

*

Helena Flowerfield

Re: Rojaus kampelis
« Atsakymas #14 Prieš 12 metus »
Helena skardžiai nusijuokė.
-Jūsų gyvūnai labai mieli. - Tada ji kreipėsi į nepažįstamąjį. - Aš - Helena Flowerfield grifų gūžtos pirmakursė. Kuo tu busi vardu.
Mergaitė savo skvarbiomis pilkomis akimis žiūrėjo į priėjusį prie jų berniuką, kai staiga jos apsiaustą kažkas pradėjo traukti.
-Paleisk, - timptelėjo apsiaustą Helena.
Į jį buvo įsikandęs berniuko šuniukas. Temdama skverną ji užkabino iš kišenės styrojusę lazdelę ir toji nukrito ant žemės. Šuniukas nieko nelaukdamas stvėrė dantimis lazdelę ir galvotrūkščiais pasileido bala žino kur bėgti.
-Ei! Tai mano lazdelė! - Sušuko Helena šuniukui įkandin.