0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Nichol Elkhai Syberg

  • VII kursas
  • *
  • 158
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Everybody is just a nobody
Ilgas nenaudojamas koridorius
« Prieš 12 metus »
Ilgas nenaudojamas koridorius iš tiesų pateisino savo vardą - niekur kitur Hogvartse negalėjai rasti antro tokio ištįsusio koridoriaus, vedančio nežinia kur - dar niekas nebuvo priėjęs pastarojo galo.
Pats koridorius buvo labai paprastas: jo vieninteliai vitražiniai langai vienoje pusėje atidengė vaizdą į Gluosnį Galiūną ir veją, tuo tarpu skliautuotos lubos buvo šiek tiek įtrūkusios, akmeninės sienos prie grindų netgi kai kur vos vos apsidengusios samanomis. Nenaudojamas koridorius stovėdavo tuščias ir tylus. Tik karkalėmis mokiniai, žinantys ar užtikę šį koridorių, čia mėgdavo surengti dvikovas tikri, jog niekas jų neužklups.

Nikolajus nusprendė po šokių šiek tiek pasivaikščioti koridoriais. Jis davė valią savo kojoms, kad jos nuneštų, kur reikia. Taip jis užklydo į šį nieko nenaudojamą koridorių, kurio gale buvo metalinės durys. Čia sienos buvo apsamanojusios ir suskilinėjusios nuo senumo. Viskas padaryta maždaug septynioliktame amžiuje. Tik staiga jam prieš akis šmėkštelėjo kažkas raudona. Ten buvo grifas matytas šokių. Tada salėje jis Nikolajui pasirodė baisiai pasipūtęs. Kadangi Nikolajus buvo gerokai įkaušęs, tai šūktelėjo:
- Ei, pasipūtėli! Bėk iš čia kol dar nesutraiškiau tavęs!-tas neraliuotas pasipūtęs kalakutas, reikia jį pamokyti gerbti kitus.
- Kviečiu tave į dvikovą, mamytės vaikeli! - tai pasakęs Nikolajus nusispjovė ir pasiėmė iš kišenės lazdelę.
- Tai kaip, mamytės agurkėli, kovosi?!
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 12 metus sukūrė Nikolajus Zyberkauzas »
It's a totally over complicated statement here.

*

Neprisijungęs Alfas Saneris

  • V kursas
  • *
  • 393
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Taip aš kitoks,tačiau jūs visi vienodi
Re: Ilgas nieko nenaudojamas nereikalingas koridorius
« Atsakymas #1 Prieš 12 metus »
Alfas išgirdęs balsą staigiai atsisuko.Už kelių metrų stovėjo Nikolajus,visas raudonas ir šiek tiek svyruojantis.
-Tu!
Alfo ranka slystelėjo į kišenę kur jis visada laikė lazdelę.Nukreipė į Nikolajų.
-Sustink!
Kerai nepataikė,nes švilpis patraukė galvą.Sustingdymo kerai sutrupino keletą plytelių kuriomis išklotos sienos.
-Kvailys!-riktelėjo Alfas.Išprotėjęs švilpis.Kodėl jis čia mane užtiko?
Alfas pasislepė už geležinių durų ir pradėjo galvoti planą.
-Petrificus Totalus!
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 12 metus sukūrė Alfas Saneris »

*

Neprisijungęs Nichol Elkhai Syberg

  • VII kursas
  • *
  • 158
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Everybody is just a nobody
Re: Ilgas nieko nenaudojamas nereikalingas koridorius
« Atsakymas #2 Prieš 12 metus »
Nikolajus lengvai išsisuko kerų. jis nukreipė lazdele į duris už kurių slėpėsi Alfas ir suriko:
-Bombaro!- Durys nuskriejo toli kitu koridoriumi ir paliko Alfa be priedangos. Nikolajus dar karta sušuko:
- Prirodio yxtramentus!- Bet deja šį kartą susvyravo ranka tariant burtažodžius ir kerai nepataikė į Alfa.
-pullus!- Irvėl nepataikė.Kodėl taip nesiseka aš ne tiek jau ir dauk ugninės gėriau. O gal dauk?
-serpensortia! Gyvatė išėjo nebloga įdomu kaip tu jos išsilenksi.-Nikolajus pamišėlišku juoku nusikvatojo.

[[ Jo: už priešininką rašyti negalima. Jis pats nusprendžia, grūva jo uždanga ar ne]]
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 12 metus sukūrė Nikolajus Zyberkauzas »
It's a totally over complicated statement here.

*

Neprisijungęs Alfas Saneris

  • V kursas
  • *
  • 393
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Taip aš kitoks,tačiau jūs visi vienodi
Re: Ilgas nieko nenaudojamas nereikalingas koridorius
« Atsakymas #3 Prieš 12 metus »
Nei vieni Nikolajaus kerai nepataikė Alfui.Tik per plauką išsisukau.Hu...
Švilpis suriko:
-Serpensortia! Alfas sukliko.Jis nekentė gyvačių,tačiau buvo pasiruošęs gyvatėms.
-Reducio,Reducio! Alfui pavyko-gyvatė tapo maža maža,kaip skruzdelė.
Iškarto atsitojęs grifas ištarė burtažodį:
-Rictusempra! Nepataikė.Alfas paslydo ir parkrito and kietos žemės.Berniukui šmestelėjo nuostabi mintis.Virvės.
-Incarcerous!
Pavyko.Iš lazdelės šovusios virvės surišo nikolajų.
-Na ką mielasis.Sumaniai pajuokauti?
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 12 metus sukūrė Alfas Saneris »

*

Neprisijungęs Nichol Elkhai Syberg

  • VII kursas
  • *
  • 158
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Everybody is just a nobody
Re: Ilgas nieko nenaudojamas nereikalingas koridorius
« Atsakymas #4 Prieš 12 metus »
-inkarcerous!- Kai virvės apsivijo Nikolajaus rankas jis tik nusyšipsojo ir sumurmėjo:
-Ustrixano nuplisan- Tas grifas netoks jau ir blogas nakagi bent jau paliko lazdele rankoje.
-Na ką mielasis.Sumaniai pajuokauti?-ne nesumaniau bet kagi jis praloš man.
-Transcendentalaus- Nikolajus šnibždėjo burtažodžius viena po kito ir kai sušnibždėjo šį burtažodi lazdele nukreipė į save. Na tvarka dabar geriau girdėsiu. ir jau išsiblaiviau.
-Peskipiksi Pesternomi - Nikolajus nukreipė savo lazdele į Alfa. Kerai pro pat ausį praskrido.Na bet aš ne dėl to leidau šiuos kerus.
-Paradiolux!- Nikolajus taikesi į siena šalia Alfo. Ir kerai pataikė ten kur reikėjo nugriaudėjo didžiulis sprogimas ir  pakilo kelių amžių dulkės. Per tą sumaišti Nikolajus pametė Alfa.
It's a totally over complicated statement here.

*

Neprisijungęs Alfas Saneris

  • V kursas
  • *
  • 393
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Taip aš kitoks,tačiau jūs visi vienodi
Re: Ilgas nieko nenaudojamas nereikalingas koridorius
« Atsakymas #5 Prieš 12 metus »
Šitas asilas mane užkniso laikas ji pašalinti.Visiems laikams.Alfas užsimojo lazdele ir sušuko:
-Crucio!
Kerai nepataikė į nikolajų,tačiau atsimušę nuo sienos pataikė į mažytę pelytę.
Ups...Netyčia... Berniukas laukė kol priešininkas smogs kerais,tačiau jų nesulaukęs puolė:
-Expelliarmus! Kerai pataikė į Nikolajų ir išmušė jo lazdelę iš rankos.
 -Artinasi tavo mirtis kvaily!
-Avada kedavra!

« Paskutinį kartą keitė: Prieš 12 metus sukūrė Alfas Saneris »

*

Neprisijungęs Nichol Elkhai Syberg

  • VII kursas
  • *
  • 158
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Everybody is just a nobody
Re: Ilgas nieko nenaudojamas nereikalingas koridorius
« Atsakymas #6 Prieš 12 metus »
Nuginklavimo kerai nubloškė Nikolaju už kažkokio skiedinio krūvos. nikolajus be lazdelės ir dar apsvaiges pasislėpė už krūvos. Atrodo nedovanotini kerai jam nieko nereiškia nors tai ir neteisėta. Reikėjo jam patekti į klastunyna. Manau ten jam labiau tiktu. Dar negirdėjau kad grifai būtu naudoja avadakedabros užkeikima. Gaila kad aš lazdelės nebeturiu galėčiau atsiginti.Nikolajus beviltiškai spoksojo į grindis nusėtas dulkiu ir tarytum laukė savo lazdelės pas jį atskrendant. Ir o stebukle lazdelė tikrai atskrido pas jį ir jis ją dar ore pagavo.
-Paradiolux- Lazdele Nikolajus nukreipė į grindis ir jos su didžiuliu trenksmu sprogo. Nikolajus pradėjo kristi krito taip ilgai kad jau galvojo jog čia būta sapno ar haliucinacijų. Kai pagaliau jau nukrito buvo taip tamsu kad Nikolajus nieko neįžiurėjo todėl sumurmėjo:
-Lumos maximus-ir ola į kuria jis pateko nušvietė galinga šviesa.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 12 metus sukūrė Nikolajus Zyberkauzas »
It's a totally over complicated statement here.

*

Neprisijungęs Elena Cholmondeley

  • VII Kursas
  • *
  • 447
  • Taškai:
Re: Ilgas nieko nenaudojamas nereikalingas koridorius
« Atsakymas #7 Prieš 12 metus »
Atidūmė. Ji piktai žvalgėsi, po to išsitraukė lazdelę. Treniruosis. Elena nutaikė lazdelę į dureles, kur buvo paveikslų galerija.
-Engorgio... - durelės padidėjo, pasidarė sulig suaugusiu burtininku. - Homenum revelio - nieko nevyko, reiškia, kad be jos, tos mažos grifiukės, daugiau šioje pa-
talpoje nėra. Ji energingai nubėgo į koridoriaus galą ir suriko:
-Glisseo - ir jei mėgintum eiti koridoriui, iškart paslystum. - Orchideous,Orchideous,Orchideous... - ir atsirado daug gėlių puokščių. Elena žaviai šyptelėjo ir visas gėlių
puokštes išmėtė po koridorių. Tada pakankamai pasidarbavus mergaitė movė iš  patalpos.

Re: Ilgas nieko nenaudojamas nereikalingas koridorius
« Atsakymas #8 Prieš 11 metus »
  Pro vitražinį, rombais grotuotą(įsiterpsime, kad kai kurie rombai buvo ištrūkę iš rėmo, kai kurie patamsėję dėl nešvaros) didžiulį langą švietė mėnesiena. Mėnulis, apšviesdamas naujai, tačiau nekokybiškai ūkvedžio nupjautą veją bei Gluosnį Galiūną, nakčiai sau begėdiškai leidžiantį pasiilsėti, ore kabojo liūdnai: nematei to begalinio spindėjimo, sukuriančio aurą, kad, regis, tik ir šoktels į dangaus didžiąsias platybes. Jis apšvietė ir mokyklą - švelnių bei kreminių, tačiau šaltų, senų ir ištrupinėjusių plytų sienų. Ji, tarsi prikrauta visokio nereikalingo šlamšto - koridorių, klasių bei salių - dabar ramiai stovėjo, tik vėjas šiureno medžių lapus, o taipogi ir lindo į šį didingą žmogaus, o tiksliau burtininko, kūrinį.
  Kalbant, kad mokykla turėjo visokių niekelių, buvo nenusišnekėta. Čia buvo išpuoštų neskoningais paveikslais salių, o tų paveikslų gyventojai, regis, tik ir laukė, kada kas nors juos išvaduos iš senos, pilkos drobės. Taip pat, mokykla nereikalingai puikavosi 142 laiptų sistema, lyg keli laiptai, vedantys į visas duris arba šiek tiek liftų - dėl Dievo meilės, juk gyvenam technologijų pasaulyje - nebūtų paprasčiau ir ne taip painu - jau ne vienas mokinys užbaigė savo kančias Ketvirto aukšto koridoriuje, na, o kai šią problemą po Antrojo Pasaulinio karo kažkam atėjo į galvą išspręsti, atėjo kita: ūkvedžio mažytė manija grobti vaikus ir įkalinti šiuos savo kabinete pakabintomis rankomis ant sienų, kur jų negirdės jokie aplinkiniai - juk saldžioji, koketiškoji Doloresa Ambridž kažkaip atsilygino savo ištikikiesiems, tarp jų ir Filčui - Nevertėlio kabinete įtaisydama sienas, nepraleidžiančias garso. O kur dar visos nenaudojamos klasės, koridoriai, zujantys mokinių...
  Bet šis koridorius buvo kitoks. Jame niekada neūždavo mokyklos klegesys. Net mokytojai čia niekada neužklaidindavo savo pasipūtusių, pompastiškų, išpopintų bei iščiustytų kūnų su bukomis ir tuščiomis galvomis.
  Tačiau dabar čia kažkas judėjo. Kažkas susierzinęs ir skubėdamas - žingsniai artėjo ir garsėjo. Pagaliau atsirado ir vaizdas: šiuo keistuoju, aptrupėjusiu koridoriumi artėjo plona, aukšta figūra su tamsiais plaukais. Ji greitu žingsniu atidūmė prie lango ir pradėjo laukti, kas kelis sekundės dirsteldama į savo laikrodį.
  Tai buvo septyniolikos metų vaikinas žaliomis akimis ir blyškia oda. Apie jį nepabendravęs negalėjai susidaryti nuomonės jokios, nes vaikinas dėvėjo tik mokyklinę uniformą. Tiesa, tvarkingą, tad galbūt tą ir galėsime pasakyti apie jo charakterį.
  Buvo laikas išsiaiškinti reikalus su David. Taip ,,nusiplauti" iš slaptojo klubo veiklos negalima. Ypač, kad apie klubą nežino jokia kita mokyklos organizacija: nei Šachmatų, nei Auksinukų klubai; ane kerėjimo, netgi nė vienas Dvikovų klubo narys, kuris pats nepriklausė šiai Organizacijai. Nė vienas. Ir grifas neketino pakeisti padėties. Tik ne George Smith.

*

Neprisijungęs David Lockwood

  • Burtininkas
  • ****
  • 359
  • Lytis: Vyras
Re: Ilgas nieko nenaudojamas nereikalingas koridorius
« Atsakymas #9 Prieš 11 metus »
Naktį, kaip ir buvo sutarta David patraukė į koridorių. Tas koridorius buvo nepaprastas. Pastatytas per klaidą ir visų užmirštas. Tik keli mokiniai apie jį žinojo. Tarp jų ir David. Švilpis išėjęs iš bendrojo kambario, praėjo virtuvę ir tada užlipęs į pirmąjį aukšta, paslapčiomis nubėgo link besikeičiančių laiptų. Senoviniai, šiek tiek apibyrėję laiptai atskriejo prie berniuko. Jis užlipo ant jų... Po kiek laiko jis jau buvo ketvirtame aukšte. Jį apėmė baimė. Gal visai nereikėjo eit į dvikova? Lengviau buvo pasiplaut... Staiga jis išgirdo ūkvedžio balsą. Kelio atgal nebuvo. David nubėgo koridoriumi tolyn, paskui pasuko į kairę. Sulėtinęs žingsnį jis lėtai, ant pirštų galų slinko link nenaudojamo koridoriaus. Jis jau buvo ten. Jo širdis atsidūrė kulnuose. Panašu, kad George jau buvo atėjęs, bet David neišdrįso ištarti jokio žodžio.

Re: Ilgas nieko nenaudojamas nereikalingas koridorius
« Atsakymas #10 Prieš 11 metus »
  George laukė atsirėmęs į lango atbrailą. ,,Na kurgi pas jį tas punktualumas..." Tuo pat metu iš už kampo išlindo David.
  Jis turėjo trumpus rudus plaukus. Daugiau tamsoje nelabai ką ir turėjai bepasakyti. George jau buvo ne kartą matęs šį vaiką, tad žinojo, kad jo krūtinę puošia Švilpynės koledžo emblema, tačiau nematęs gali ir nepastebėti.
  Antrakursis sustojo kaip įbestas. Smith kilstelėjo antakį, tik laukdamas David puolimo ar kokio nors įžangos takto. Deja, jo nebuvo. ,,Nejaugi turėsiu tą padaryti pats? Oj, nepatinka man taip, nepatinka.
 - Labas, mes jau pažįstami, tad gal neprisistatinėsiu. Tiesą sakant, lazdelės nėra mėgstamiausias būdas spręsti reikalus, bet ir ne pats brutaliausias, - nusišypsojo George, prisiminęs Žiobarų vaikų muštynes.
  Be abejo, diplomatijai šeštakursis teikė pirmenybę, tuo labiau, kad šiuo metu ji būtų parankesnė, o tuo labiau, saugesnė. Tačiau David nė girdėt nenorėjo. Vos tik jį užkalbindavo grifas, tas puldavo iš koridoriaus ar salės tarsi kokie Kornelijaus Karamelės priešrinkiminiai pažadai padidinti pensijas, minimalias algas ar didinti šalies švietimo sistemą bei kultūrą. Deja, kaip nėra, taip nėra tų įgyvendinimų, lyg su kokiais Evanesco kerais būtų pradanginta.
  Švilpis net įsigudrino išmokti George pamokų tvarkaraštį ir vengti jo tam tikrose vietose: Viename ar kitame koridoriuje po pamokos, septintame aukšte... Nors tokie vengimai, niekur nenuvesiantys, nepatiko George, jie sudarė geresnį įspūdį vaikinui apie trečiakursio protą ir gebėjimą mąstyti.
  Su tokiomis nelinksmomis mintimis jis grįžo prie dvikovos, ir pamatė vis dar laukiantį oponentą.
 - Ar tik ne metas būtų pradėti šią kovą? - nusišypsojo Smith veikiau bepročio nei nuoširdžia šypsena.
 - Duro! - sušuko jis ir užsižiūrėjo į didelį kerų kamuolį tarsi meteoritą, lekiantį David link, - Locomotor Mortis, - šįkart nuskambėjo gan atmestinai, tad vaikinas neabejojo, kad didelės žalos nebus.
  Mąstydamas, kokius kerus čia dar panaudojus, jis pažvelgė pro langą, kur lakstė kažkoks mokinys, o po kiek laiko jam, pasivertusiam dideliu Šunimi, gerokai vožtelėjo Gluosnis Galiūnas, prie kurio šis priartėjo. ,,Na žinoma..."
 - Ducklifors, - tyliai, tačiau užtikrintai nuskambėjo šeštakursio balsas. Be abejo, jam tokias asociacijas - tarp Ducklifors kerų bei išprotėjusių mokinių - sukėlė moksleivio pasivertimas Animagu. ,,Nors tiesą sakant, argi tai reta? Netgi aš moku..."

*

Neprisijungęs David Lockwood

  • Burtininkas
  • ****
  • 359
  • Lytis: Vyras
Re: Ilgas nieko nenaudojamas nereikalingas koridorius
« Atsakymas #11 Prieš 11 metus »
David stovėjo kaip įbestas ir klausėsi kaip visada kavailos David kalbos, kuri ačiū dievui šį kart buvo labai trumpa. George palaukęs, ar David nepuls pradėjo svaidyt kerus daugelis pralėkė pro David ir atsitrenkė į siena, ant kurios kabėjo paveikslas su kažkokia stora moterimi. Ji pradėjo klykti ir perbėgo į kitą paveikslą. Kai kerai šiek tiek aprimo David sušuko:
-Conjunctivitis!- po to net negalvodamas sušuko kitą burtąžodį,- Expelliarmus!
David tikėdamasis, kad bent trumpam sustabdė George, greit nubėgo prie kažkokios klasės durų jas atidarė ir įsmuko. Po to nukreipė lazdelę į duris:
-Colloportus!
Švilpis pagaliau galėjo bent kiek atsipūsti. Jis apsidairė kur pateko ir paaiškėjo, kad čia sandėliukas. Sandėliuke buvo prikrauta visokių popiergalių, senovinių knygų, sulūžusių plunksnų ir kitų šiukšlių. Laimei sandėliuko gale buvo langas. David iškart palengvėjo. Jis žinojo, kad galės iš čia pabėgti, bet jis nusprendė to nedaryti, nes taip būtų negarbinga. David prisėdo ant knygų krūvos ir laukė kas bus toliau, bei galvojo kokius burtažodžius panaudoti...
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 11 metus sukūrė David Lockwood »

Re: Ilgas nieko nenaudojamas nereikalingas koridorius
« Atsakymas #12 Prieš 11 metus »
  ,,Vaje," murmtelėjo George, kai visi jo kerai pralėkė pro šalį. Be abejo, to ir reikėjo tikėtis - vaikinas buvo per daug išsiblaškęs ir nesusikaupęs. Jis patylėjo ir ėmė žvalgytis po koridorių. Nykoka. Hmh. Ir architektų, ir valytojų pagalba praverstų.
  Deja, žvalgytis, dairytis ir žiūrinėti nebuvo laiko. Kurtinamai burgzdamas artėjo žaibas, paleistas David. Grifas nenorėjo sužinoti, kokie tai kerai, užteko ir nuovokos, kad šie esti pavojingi. Žaibiškai nėręs už kažkokios kolonos, vaikinas išvengė kerų, tačiau nepamatė kitų: grįžęs atgal į ,,kovos lauką", jis gavo smūgį, privertusį vožtis atgal - tokia tatai buvo burtų jėga. Tačiau blogiausia dar buvo ateityje - lazdelė truktelėjo iš vaikino rankų ir už kelių metrų kaukštelėjusi į žemę nukrito. Smith nebuvo svarbu, ar David bėga ją paimti; tokiais atvejais jis išlikdavo gan ramus ir nekreipdavo dėmesio į oponentus. Tačiau šįkart grifą kažkas privertė pribėgti ri greitai čiupti lazdelę, matyt, noras nepasirodyti kvailai ir galutinai pralaimėti dvikovą, ypač antrakursiui.
  ,,Šaunu, kad nieko bloga tau nenutiko," nusprendė George, nes su lazdele buvo gan prisirišęs. Pavartęs ją rankose, jau ketino pulti, tačiau pasigirdo uždaromų durų girgžtelėjimas, kažkoks rėkimas ar tai šnibždesys, pasektas užrakinamos spynos garso. Na jau ne. Šiam vaikui šeštakursis tikrai nepasiduos. Įmantrus, užtikrintas ir įtaigus lazdelės mostas...
 - Alohomora! - spyna atsirakino, o dar vienas šmaukštelėjimas privertė jas ir atsilapoti.
  Greit įlėkęs į sandėliuką George pamatė keistą vaizdą: jo priešininkas sėdėjo ant knygų krūvos, ir atrodė užkluptas savo rimasties būsenoje. Net neleisdamas atsikvošėti, šeštakursis sušuko:
 - Ducklifors! Duro!
  Žiauriai išsišiepęs, George laukė tolesnės veiksmų sekos ir mintyse aptarinėjo dvikovos baigtį.

*

Neprisijungęs David Lockwood

  • Burtininkas
  • ****
  • 359
  • Lytis: Vyras
Re: Ilgas nieko nenaudojamas nereikalingas koridorius
« Atsakymas #13 Prieš 11 metus »
David vis dar sėdėjo ant knygų kol išgirdo durų užrakto sutreškėjimą ir durys prasivėrė. Jis nespėjo net atsistoti, kai į berniuką pasipylė burtų pliūpsnis. Jie jį parbloškė į kažkokią knygų krūvą. Knygos užkrito ant Švilpio ir šis prarado sąmonę...
Po kiek laiko jis atsipeikėjo, tikriausiai greitai, nes jautė, George vis dar čia. David apsižiūrėjo ar jis vis dar turi lazdelę ir tada sukaupę visas jėgas nukreipė lazdelę į lubas, maždaug virš tos vietos kur buvo George ir sušuko:
-Bombarda!
Ant jo priešo pradėjo kristi lubų konstrukcijos, o tuo metu David atsistojo ir panaudojęs tą patį burtažodį išsprogdino skyle sienoje. Pro skylę matėsi tik tamsa ir nieko daugiau. Jis įžiebė lazdelę ir pamatė kad už sienos buvo kažkokią didelė salė aukštomis lubomis, o švilpis buvo viršuje. Jis iššoko pro tą skylę, kerų pagalba lengvai nusileido. Pirma berniukas nuskubėjo apsaugoti skylę, kad pro ją neįeitų George. Nukreipęs lazdelę į skylę jis ramiai ištarė:
-Reparo.
Skylė šiek tiek sumažėjo, bet ne pilnai. Merlino barzda! Ką daryt?? Jis neturėjo pasirinkimo tik išbandyti vieną burtą kurio mokėsi nuo pirmo kurso. Jis sudėtingas... Nežinia ar pavyks.
-Protego Totalum...
Deje kerai nesuveikė. Švilpis buvo persigandęs. Jam jau galvoje girdėjosi garsai lyg George eitų, bet jis išlaikė šaltą protą ir bandė dar uždelsti laiko naudodamas kitą burtažodį:
-Fumos!
Pusę salės užgožė tiršti dūmai. Dabar David jautėsi saugiau, bet saugumą norėjo užtikrinti kerais kurie jam prieš tai nepavyko:
-Protego Totalum! Protego Totalum!!!- nieko neįvyko,- PROTEGO TOTAAAALUMMM!
Pagaliau kažka sušmiežavo lyg salę būtų apdengęs skydas. Švilpis atsipūtė...
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 11 metus sukūrė David Lockwood »

Re: Ilgas nieko nenaudojamas nereikalingas koridorius
« Atsakymas #14 Prieš 11 metus »
[Ducklifors kerai paverčia antimi, o Duro - akmeniu. Tačiau šių kerų pliūpsnis, kurį ,,sugėrei'', tave parbloškė. Na, bet nesvarbu, gal aš tiesiog ne taip supratau]

  George tik spėjo pamatyti, kaip knygų šūsnis užvirto ant švilpio, regism nesiteikiančio sureaguoti. ,,Na, ką gi," nusprendė šeštakursis Grifų Gūžtos mokinys, ir, pakėlęs nuo žemės vieną knygą, ėmė skaityti ją atsainiai - vis dėlto, juk tai tebuvo grožinė literatūra, o ne kas nors geresnio, pavyzdžiui, nuodų receptų knyga.
  Vos tik švilpis parodė pirmuosius gyvybės požymius, George garsiai užvertė knygą, numetė ją atgal pro atdaras duris. Po šito pasigirdo trumpas klyksmas.
  Jei ne praktika dvikovose, vaikinas greičiausiai jau būtų palaidotas po plytų krūva. Dėkui Dievui, to nebuvo - vaikinas spėjo išburti pusapskritimį skydą, spindintį mėlyna šviesa. Būdamas toks stiprus, jis sugėrė visas plytas į save. Vaikinas pasilenkė ir iššliaužė iš po skydo - stovėdamas į viršų, jis atrodė tarsi lietsargis - tereikėjo pridėti kotelį.
  Tuo metu David įnirtingai darbavosi: išgriovęs skylę sienoje, jis pro ją iššoko, nepamiršęs sukelti dūmų. Pritaikęs Protego Totalum kerus jis apsunkino visą situaciją. Tačiau, dūmai nesilaiko visam laikui, kaip ir kerai. Išsisklaidžius dūmams, šeštakursis prisiartino prie mažos skylutės, pro kurią matėsi David apačioje. Kerai matyt, bus išsivadėję, nes jo nesimatytų, jei jie būtų buvę čia. Ką gi. Belieka tik viena... Griauti sienas!
 - Bombarda! Confringo! - nenuspręsdamas, kuriuose kerus naudoti, vaikinas panaudojo abu. Rezultatas nebuvo prastesnis - išmušta skylė šįkart buvo netgi didesnė, nei toji, padaryta David.
  Vaikinas iššoko pro ją, paskutinę akimirką sušukdamas:
 - Aresto Momentum! - Berniuką truktelėjo kažkokia jėga aukštyn. Po kiek laiko ji nustojo veikti, ir jis žnektelėjo žemėn. Akimis greitai susirado David ir pratarė:
 - Nešam kudašių, ką? - Grifas padarė pauzę, - Nebijok, ilgai dar nereikės laukti. Ascendio! Everte Statum! Iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii iiiiiiiir... Tarantallegra!!!