0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Melisa Keyes

  • Burtininkė
  • ****
  • 229
  • Lytis: Moteris
  • net durniam aišku, kad metalas neskraido
    • wattpad
Ats: Ilgas nieko nenaudojamas nereikalingas koridorius
« Atsakymas #210 Prieš 5 metus »
  Lakinių batelių kulniukai kaukšėjo ilgu koridoriumi, o juoda, rankų darbo mantija plevėsiavo į šalis. Pro langus besiskverbianti saulė išryškino raudonus it ugnis garbanotus merginos plaukus, kurie kaip visada netvarkingai styrojo ant strazdanės galvos ir šiek tiek leido atkreipti dėmesį į beveik išnykstančius sumušimus ties skruostikauliu.
  Melisa nusprendė šią šiltą, netgi karštą pavasario dieną praleisti Hogvartse, aplankyti savo bendrąjį Varno Nago kambarį, mokytojus, iššniukštinėti taip pamėgtus koridorius. O dar ir prisiminti gerus laikus šioje mokykloje. Mergina nekantravo susipažinti su naujais mokytojais ir būtinai užsukti į biblioteką, kurioje beveik praleisdavo kiekvieną žiemos vakarą. Dėl šios priežasties nuo merginos veido šypsena nedingo nė akimirkai.
  Smaragdinės akys sutiko priešais einančią neįprastų, bet tikrai žavinčių plaukų savininkę. Varniukės ir taip pat buvusios Magijos Ministerijos darbuotojos šypsena atrodė tuoj iššoks iš veidelio. Garbanės ranka plačiai pamojo tų žavingų plaukų merginai.
- Profesore! - garsus, laimės ir džiaugsmo pripildytas balsas nuaidėjo per koridorių
Kai žiūriu aukštyn, nors neturiu akių.

*

Neprisijungęs Skarletė Siuzana Vein

  • I kursas
  • *
  • 1080
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • oh, wow, lovely
Ats: Ilgas nieko nenaudojamas nereikalingas koridorius
« Atsakymas #211 Prieš 5 metus »
 Hannah skaitė atbulai atbulą knygą, kurią reikia skaityti atbulai, nes raidės parašytos atbulai, tad beveik susidūrė su ką tik sutikta moksleive. Tačiau ji jau nebebuvo tokia, nebesimokė Hogvartse, nors veidas buvo matytas. Melodė, Melanė, Monika, Marta, Milija, Misė? Melisa!
 – Tu Melisa, taip? – skaisčiai nusišypsojo ji raudonplaukei, – kokie vėjai atpūtė šį pavasarį į Hogvartsą? Turi reikalų? – visatos akys nagrinėjo priešais esančią pažįstamąją. Buvo sunku suprasti viską, kai buvo itin išsiblaškiusi.
 Dabar Hannah ir mergina stovėjo koridoriaus viduje. Ji pasitraukė į šoną ir toliau galvojo ką pasakyti. Nors yra bendraujanti, bet tik tada, kai yra tema, o dabar, užvertusi knygą, nesugalvojo, kaip pratęsti pokalbį ir kiek nervingai sukibo rankas ties juosmeniu. Nagi, pamokoje kalbėti viena, laisvoje erdvėje – kita.
 – Kaip gyvenimas už šios pilies ribų? – užklausė, šypsena dengdama nedrąsumą.
As you swore to God,

*

Neprisijungęs Melisa Keyes

  • Burtininkė
  • ****
  • 229
  • Lytis: Moteris
  • net durniam aišku, kad metalas neskraido
    • wattpad
Ats: Ilgas nieko nenaudojamas nereikalingas koridorius
« Atsakymas #212 Prieš 5 metus »
- Tiesa, Melisa,- nusišypsojo raudonplaukė. - Aj, šiaip, nusprendžiau aplankyti šią vietą,- nusijuokė mergina.
  Melisa prisiminė tą laikmetį, kai nedrąsiai dalyvavo pamokose, pirmame kurse negalėjo pakęsti Magijos istorijos ir žavėjosi astronomija. Smaragdinės akys nukrypo link koridoriaus langų. Mergina tylėjo ir džiaugėsi, jog nuo jos baigimo šioje mokykloje nelabai kas pasikeitė.
- Koks gyvenimas? - lyg iš transo pabudusi nusipurtė Melisa. - Net nežinau, ne daug jį ten ištyrinėjau. Visus šiuos metus, kiauras dienas praleidau Magijos Ministerijoje. Sunkiai dirbau, tačiau atsibodo ir nusprendžiau išeiti. Tiesiog labai pavargau, o kaip tik tada dar ir išsiskyriau su vaikinu ir vėliau gavau galimybę išsinuomoti nedidelį butuką Aukštutiniame Fleglyje,- užsiplepėjusi strazdanė nusijuokė ir užsičiaupė, tačiau ir vėl prabilo. - Išties ten gyvenimas neblogas. Na, tik gal jaučiuosi kiek vieniša,- gūžtelėjo pečiais.
  Mergina lėtai žengė žingsnelį į priekį, atsisuko į Hannah ir žvilgsniu pakvietė ją pasivaikščioti. Vis geriau nei stoviniuoti vietoje, ko Melisa ypač nemėgsta.
Kai žiūriu aukštyn, nors neturiu akių.

*

Neprisijungęs Skarletė Siuzana Vein

  • I kursas
  • *
  • 1080
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • oh, wow, lovely
Ats: Ilgas nieko nenaudojamas nereikalingas koridorius
« Atsakymas #213 Prieš 5 metus »
 Hannah maloniai nusišypsojo. Kaip buvo gera pakalbėti su buvusia mokine visai paprastai, be oficialumo. Klausėsi Melisos monologo atidžiai ir vis akies krašteliu dirstelėdama į raudonplaukę.
 Merginos pajudėjo koridoriu. Stovėti išties buvo daug nejaukiau.
 – Vieniša? Tai ką, dar nesuradai širdies draugo? – linksmai sukikeno violetinių plaukų savininkė, tuo pačiu juos atmesdama atgal.
 Jos išties neturėjo apie ką kalbėti, tad Hannah von Peach savo minčių archyve bandė surasti tinkamą klausimą abiems.
 – Tai, mm, norėsi kada susitikti kavinėje ir šiaip išgerti arbatos? Žinau puikią vietą! Be to, – profesorė pradėjo, tačiau pamiršo, ką norėjo sakyti, – vasarą kraustausi į Ameriką, tad, mm, gal galėsiu parašyti laišką iš ten? – moteris nusišypsojo. Susitikti kažkur tikrai būtų ne pro šalį, net, jei ir tektų skristi iš tiek toli.
As you swore to God,

*

Neprisijungęs Melisa Keyes

  • Burtininkė
  • ****
  • 229
  • Lytis: Moteris
  • net durniam aišku, kad metalas neskraido
    • wattpad
Ats: Ilgas nieko nenaudojamas nereikalingas koridorius
« Atsakymas #214 Prieš 5 metus »
  Raudonplaukė mielai nusišypsojo, papureno savo garbanas ir trumpam pasiklausė savo batelių kaukšėjimo. Vieniša? O kad ji žinotų...
- Susiradau, na, buvau susiradus. Bent jau taip maniau,- šįkart Melisa sunkiai išspaudė šypseną.- Draugavom šešerius metus, tačiau išsiskyrėm,- sunkiai atsiduso mergina, pajutusi, jog akys pradeda rasoti.- Bet viskas bus gerai, visada viskas būna gerai,- sumirksėjusi kelis kartus trumpam nusuko žvilgsnį langų pusėn.
  Kad ir kaip jis su manimi elgėsi... Aš pasiilgau jo. Melisos akys sužibėjo išgirdus pasiūlymą apie arbatą.
- Žinoma, kad norėsiu,- truktelėjo pečiais garbanė.- Oho, Amerika! Paliksi savo mokinius kažkam kitam globoti? - lengvas juokas paliko merginos lūpas.- O dėl laiškų, tai žinoma. Tik aš dažnai keičiu savo gyvenamąją vietą, tad nenustebk jeigu netyčia negausi atsakymo.
  Mergina žvilgtelėjo į Hannah ir susimąstė. Jai taip pat būtų neprošal išsikraustyti kažkur toli. Azija, ne, Afrika, oj ne ne. Tebūnie Australija!
Kai žiūriu aukštyn, nors neturiu akių.

*

Neprisijungęs Skarletė Siuzana Vein

  • I kursas
  • *
  • 1080
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • oh, wow, lovely
Ats: Ilgas nieko nenaudojamas nereikalingas koridorius
« Atsakymas #215 Prieš 5 metus »
 Mergina supratingai linktelėjo. Nuoširdžiai. Tada šyptelėjo.
 – Na, turbūt, – ji kalbėjo abejingai, – visiems bus gerai ir be manęs.
Hannah apžvelgė pustuštį koridorių, mokinius, Melisą.
 – Šaunu! – profesorė rankose už nugaros pavartė atbulai skaitomą knygą. Žvilgtelėjo į jau seną kišeninį laikroduką, – ak, vos nepamiršau, turiu eiti. Tai, manau, susitiksim. Jei ne tarp šitų akmens sienų, tai... kažkur kitur? – violetinių plaukų savininkė droviai šyptelėjo ir netikėtai, labai trumpai apkabino raudonplaukę, – iki.
 Hannah pasitraukė iš koridoriaus ir greitesniu žingsniu pradėjo artėti link didžiosios salės, vis galvodama apie tą trumpą pokalbį su buvusia mokine. Kartais nutinka tokių netikėtų dalykų, kad ir šis...
As you swore to God,

*

Fiadh o Ceallachain

Ats: Ilgas nieko nenaudojamas nereikalingas koridorius
« Atsakymas #216 Prieš 4 metus »
Grįžusi į pilį Fiadh skubėjo apsigynimo nuo juodosios magijos kabineto link. Ji tikėjosi,  kad daugiau elfų nesutiks. Ir kad nebeteks su jais kautis, nes akivaizdžiai šitam užsiėmimui ji buvo netinkama. Arba tiesiog per mažai patyrusi.
Tačiau grifiukė, ko gero, buvo pernelyg susijaudinusi. Netrukus po to, kai įžengė į pilį, ji suprato, kad nežino, kur yra. Žinoma, viso Hogvartso ji nebuvo išvaikščiojusi. Tačiau kaip iš kiemo patekti į apsigynimo nuo juodosios magijos kabinetą, žinojo puikiai. O dabar atsidūrė kažkokiame koridoriuje, kurio iki tol nebuvo mačiusi. Tai gerokai išgąsdino mergaitę. Ar tai kažkokia profesoriaus Jeffter magija?
Koridorius buvo keistai ilgas. Ir tai, žinoma, ne itin nuramino antrakursę. Jai atrodė, kad ji žygiuoja tuo koridoriumi jau geras kelias minutes, bet vis niekur neišeina. Galiausiai ji sustojo. Žinojo, kad tai yra pavojinga, nes taip galima privilioti namų elfus. Tačiau šviesiaplaukei reikėjo pamąstyti. Fiadh nespėjo nė pradėti mąstyti, kai pamatė raudonos spalvos spindulį, artėjantį prie jos. Mergaitė skubiai pasitraukė. Laimei, pavyko išvengti kerų, nes ji tikrai nenorėjo dar kartą gėdinga apsijuokti.
- Aš žinau, ką daryti, - garsiai ištarė grifiukė. Ji skubiai pakėlė ranką, laikančią lazdelę ir ištarė: - Protego!
Fiadh nuleido ranką, kaip tarsi reikalavo burtažodis. Tačiau nieko neįvyko. Šiaurės airė sutriko. Nežinojo, ką šį kartą padarė ne taip. Tad pakartojo veiksmą dar kartą. Mergaitė pajuto, kad kažkokią magiją jai pavyko sukurti, bet nebuvo tikra, ar tai yra tai, ko reikia. Dėl visa ko Fiadh garsiai, vos ne rėkdama, ištarė dar kartą:
- Protego!
Ji nebuvo visiškai įsitikinusi, tačiau atrodė, kad kerai pavyko. Ji nesuprato, kodėl, tačiau dabar jautėsi saugesnė. Ko gero, bent menką skydelį išburti pavyko nutarė Fiadh ir pasijuto esanti patenkinta savimi. Žinoma, namų elfai gali būti labai atkaklūs. Tačiau jeigu reikėjo, Fiadh taip pat mokėjo būti užsispyrusi. Tad dabar ji tiesiog stovėjo ir laukė. Laukė, ką gi darys užpuolikai. Mergaitė nenorėjo kartoti kerų, nes bijojo, kad gali sugriauti tai, ką sukūrė. Tad tiesiog stovėjo ir žvalgėsi aplink. Elfai kurį laiką nesirodė. Fiadh jau spėjo pamanyti, kad jie pasitraukė, tačiau tada pamatė bent kelis spindulius, skriejančius link jos. Grifiukė spėjo išsigąsti, tačiau visi jie atsitrenkė į sukurtą skydą iš atsimušė atgal. Fiadh pasijuto kaip niekada laiminga. Deja, paskutiniai kerai, ko gero, vis tik sudaužė skydą, nes spindulys pataikė į mergaitę. Lazdelė išsprūdo iš rankos ir nulėkė nežinia kur. Fiadh išsigando. Tačiau ji suprato, kad jos skydas negalėjo jos apsaugoti amžinai, dėl to ji gali būti patenkinta tuo, ką nuveikė. Netrukus lazdelė nukrito ant grindų šalia jos. Grifiukė nutarė, kad, ko gero, elfas tiesiog grąžino jai ginklą. Tad mergaitė skubiai čiupo lazdelę ir, pakartojusi judesį ranka, riktelėjo:
- Protego!
Panašu, kad skydą dar kartą pavyko išburti. Tačiau namų elfai dingo. Ko gero, suprato, kad ji moka apsiginti. Arba jiems tiesiog nusibodo. Arba pamoka jau eina į pabaigą ir jie tiesiog leido mergaitei grįžti į klasę. Fiadh kiek pamąsčiusi patraukė koridoriumi tolyn. Nors vis dar nežinojo, kur jis veda, eiti reikėjo. Likdama vietoje ji tikrai nepasieks reikiamos klasės.

*

Neprisijungęs Camille Cornet

  • II kursas
  • *
  • 206
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Jausmai keičiasi - prisiminimai ne .-.
Ats: Ilgas nieko nenaudojamas nereikalingas koridorius
« Atsakymas #217 Prieš 4 metus »
Tamsa supo mergaitė. Kartkarčiais pasigirsdavo balsai.
Klastuolė pabudo ant Alekso rankų. Ir nusirito ant žemės. Jei buvo jau pilyje mergina pasijuto truputi kalta ir pažvelgė į draugus vėliau sėdėdama ant žemės ji pasakė:
- Atsiprašau. Man jau gerai,- nesulaukus atsakimo ji tarė,- geriau einam kur nors pasivaikščioti.
Pamačiusi šalia kažkokį koridorių. Klastuolė jautėsi pakankamai gerai. Vaistu poveikis praėjo? Tvirtais žingsniais ji nuėjo į tamsu koridorių. Iš lazdelės pasirodė maža švieselė. Po minutėlės ji garsiai tarė:
- Jūs einat, nes nieko veikti nėra, o į ligoninės sparne nesinori eiti!
Vėliau jei jau pasidarė įdomu ką jie ten veikia ir patraukė link išėjimo iš koridoriau. Milla dar neišėjusi iš koridoriaus tarė:
- Man tikrai viskas gerai,- nors net negirdėjo klausimo.
„Pačius svarbiausius savo gyvenimo žodžius mes ištariame tylėdami“
Paulo Coelho

*

Paul

Ats: Ilgas nieko nenaudojamas nereikalingas koridorius
« Atsakymas #218 Prieš 4 metus »
Emma nusekė paskui Aleksą, kuris nešė Camillę. Uf...uf... Varnanagė vos spėjo paskui berniuką. Įėjus į Hogvartsą ir pasukus link ligoninės sparno klastuolė nusirito nuo varnanagio rankų, atsisėdo ir prakalbo. Jai viskas gerai?! Kaip ji gali taip kalbėti?Po to draugė atsistojo ir dingo kažkokiame šoniniame koridoriuje. Rudaplaukė pasižiūrėjo į Aleksą ir garsiai tarė, galvodama, kad tai turėtų išgirsti ir Milla:
-Jeigu ji vėl nualps ar kas nors panašaus atsitiks, tai bus jos kaltė. Kvailoka neeiti į ligoninę, žinant, kad kažkas negerai.
Po kelių akimirkų Emma išgirdo Camillę kažką atsakant is koridoriaus gilumos. Tikrai viskas gerai? Jeigu taip, einu paskui ją.
-Ateinu!-šūktelėjo varnanagė ir įžengė į koridorių, prieš tai sumurmėjusi,-Lumos.
Nesinorėjo palikti draugės vienos. Apsižvalgiusi ji pamatė netoliese spingsinčią dar vieną švieselę. Ir nužingsniavo prie jos.
Lazdelių šviesoje klastuolė atrodė išblyškusi. Emmos galvoje sukosi mintys apie Camillos nugabenimą į ligoninę, tačiau pasistengusi varnanagė jas nuvijo šalin ir vietoj to paklausė:
-Nori eit šiuo koridoriumi iki galo?

*

Aleksas82

Ats: Ilgas nieko nenaudojamas nereikalingas koridorius
« Atsakymas #219 Prieš 4 metus »
Aleksas tik atsiduso. Problemų po dvėjų areštų nesinorėjo. Mintys, kad Cami gali vėl nualpti ir problemos kris ant jų trijulės gasdino Aleksą. Ilgai dvėjojęs ar sekti paskui mergaites, Gilbert nusprendė dar šiek tiek pasivaikščioti ir grįšti į varno nago bendrajį miegamajį.
-Lumos , - ištarė varnius ir įžengė į tamsius koridorius. Galiausiai ir Gilbert galva pradėjo svaigti. Vaikinas sukrito ant šaltų ir dulkinų grindų. Šūdas Mintyse tarė jis ir sunkiai atsistojęs tikėjosi, kad klastuolė su Emma nieko nematė.
-Gal aš nebeisiu toliau,-sumurmėjo Aleksas,-man dar reikia sutvarkyti daug reikalų.
Tai taręs berniukas sparčiu žingsniu grįžo atgal ir nusuko į varnanagių kambario link. Problemų užteko ir dėl Camillos.

*

Neprisijungęs Camille Cornet

  • II kursas
  • *
  • 206
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Jausmai keičiasi - prisiminimai ne .-.
Ats: Ilgas nieko nenaudojamas nereikalingas koridorius
« Atsakymas #220 Prieš 4 metus »
Klastuolė nuėjo su draugę toliau. Mergina suprato, kad Aleksas daugiau jas nebeseks. Camilla ėjo į priekį ir žiūrėjo į švieselę kuri švietė iš jos lazdelės. Staiga pirmakursė sustojo atsisukusi ji pasakė:
- Emma... Kaip galvoji ar kiti metai bus geresni?- Vėliau ji pakėlė galvą,-  na nenoriu pasakyti, kad šie metai blogi, bet ar galvoji, kad kiekvienas metais viskas bus įdomiau ar tiesiog atsibos.
Įdomu ar kažkas išėjo iš Hogvartso?. Mergina atsiduso. Galvoja sukosi mintys apie tai kaip baigsis mokslo metai. Gal aš iš vis egzaminus neišlaikysiu pagalvojo mokinė. Jos ėjo labai ilgai, bet niekaip nenuėjo iki galo. Pirmakursė pasidavė ir atsisuko į draugė:
- Klausyk aš einu atgal man dar reikia į ligoninės sparną ir greit bus vakarienė,- ji pradėjo eiti atgal ir dar tarė,- susitiksim dar.
Nusišypsojus draugei Milla pradingo tamsoje...
„Pačius svarbiausius savo gyvenimo žodžius mes ištariame tylėdami“
Paulo Coelho

*

Paul

Ats: Ilgas nieko nenaudojamas nereikalingas koridorius
« Atsakymas #221 Prieš 4 metus »
Emma su Camille vis tolyn ėjo koridoriumi, kuris, atrodė, niekad nesibaigs. Žingsniai tyliai aidėjo jo skliautais. Akimirką varnanagei pasirodė, kad girdėjo bumbtelėjimą. Tikriausiai pasivaideno.
- Negalvoju, kad kiti mokslo metai bus geresni, žiūrėsim kaip bus. O įdomesni jie tikrai bus, nes dar nebuvom Uždraustajame miške.
Atsakiusi mergaitė su drauge ilgai ėjo begaliniu koridoriumi, kol Milla pasidavė ir atsisveikino, pasiteisindama ligonine ir vakariene.
-Iki...-Emma palaukė, kol klastuolė išnyks tamsoje ir atsirėmė į sieną.
Rudaplaukė atsiduso ir pažvelgė į abi koridoriaus puses. Abiejose karaliavo neperžvelgiama tamsa. Eiti? Ar verta? Kurgi jis gali nuvesti? Apsisprendusi pirmakursė pasuko link išėjimo. Galiausiai pasiekusi koridoriaus galą varnanagė nuėjo Didžiosios salės link, į kurią jau ėjo moksleivių būriai.

*

Neprisijungęs Tae Yeon Min

  • Bibliotekininkas
  • ****
  • 278
  • Lytis: Vyras
  • you need to calm down
Ats: Ilgas nenaudojamas koridorius
« Atsakymas #222 Prieš 3 metus »
Koridoriuje tvyrojo prieblanda. Kaidenas tebežiūrėjo jau seniai už kampo pradingusiam mokiniui pavymui, mintyse vis iš naujo ir iš naujo suko penktakursio delnuose gniaužiamos dėžutės vaizdą, o apsiausto kišenėj sunkiai gulėjo galeonai ir sikliai. Vaikinas atsiduso. Ak, juk tai dar vienas pridėjimas prie jo "pusryčiai ir lova" fondo, slepiamo bjauraus rūsio kažkur Kiauliasody, lubose. Tačiau kažin kodėl palengvėjimas, paprastai ateinąs sėkmingai įkišus prekę, šįkart nepasirodė. Į šiek tiek per trumpą Varno Nago apsiaustą įsispraudusio škoto pečius nugulė kažkokia baisi melancholija ir nerimas, su kuriais tvarkytis jis tebuvo atradęs vieną, nelabai gerą ir nelabai mielą, būdą. Tačiau kišenės miltelių buvo tuščios.
Kaidenas papurtė galvą, negrabiai nukirpti, jau ir šiek tiek nelygiai ataugę plaukai užkrito ant akių. Žingtelėjęs atbulomis, atsirėmė nugarą į sieną ir akimirkai užmerkė akis. Tik akies mirksnį kvėpavimui, o tada žingsniuos iki artimiausio išėjimo iš pilies. Šįvakar negalėjo čia likti.
민태연


*

Neprisijungęs Kaylie Mateo

  • Burtininkė
  • ****
  • 204
  • Lytis: Moteris
  • Narsa be proto – tik savotiškas bailumas
Ats: Ilgas nenaudojamas koridorius
« Atsakymas #223 Prieš 3 metus »
Apgailėtina ir kraupu. Juk ji žinojo, galėjo padėti, perspėti, tačiau per vėlu. Viskas baigta. Jų nebėra gyvųjų tarpe. Dabar jie ten iš kur niekas negrįžta. O jei ir grįžta tai jau nebe žmogaus pavidalu, o be vietos, nerimastingai klajojančia šmėkla, kuri niekada neras ramybės būdama tarp besišypsančių ir nusiminusių gyvųjų, kurie amžiais viskuo skundžiasi.
Kay žingsniavo tamsiu, ilgu, atrodo galo neturinčiu koridoriumi. Jo išvaizda ir skleidžiama atmosfera dabar galėjo puikiai atspindėti rudaplaukės nuotaiką. Niūru, beprasmiška ir pykta. Pykta ant pasaulio, kuris nesuteikia galimybių ištaisyti klaidas. Neleidžia atsukti laiko, kad viskas baigtųsi žmonijai palankia linkme, tačiau tai tik beprasmė svajonė.
Ir dar viena nereikšminga diena.
Diena, kada ji praleido visas pamokas ir tiesiog šniukštinėjo po Hogavrtso pilį, tamsų jos koridorių, kur nebuvo nei vieno spygaujančio pirmakursio ar burtais besišvaistančio antrakursio. Tačiau ne viskas visada būna taip kaip nori. Tamsus siluetas ir ant žemės besipuikuojantis jo šešėlis.
Net ir čia.. - atsiduso mergina, tačiau praėjo pro jį, kaip pro paprastą mokinį, kuris tiesiog ieško ramybės prieglosbsčio. 
„Laisvės paslaptis - drąsa“


*

Neprisijungęs Tae Yeon Min

  • Bibliotekininkas
  • ****
  • 278
  • Lytis: Vyras
  • you need to calm down
Ats: Ilgas nenaudojamas koridorius
« Atsakymas #224 Prieš 3 metus »
Jo užmerktų akių akimirką sutrukdė žingsniai. Kaidenas dar iš savo mokymosi laikų žinojo, kad į šį užkampį retai kas užeina, o jei ir užeina, tai vejami kokio reikalo - arba aistrų, arba ašarų. O kartais ir to, kas nelegalu.
Vaikinas atsimerkė ir neatsitraukdamas nuo sienos nužvelgė pamažėle nutolstančią merginą pavymui. Kažin kas jos manieroje ir visam judėjime pasirodė be galo liūdna, it ant pečių neštų kažin kokią be galo slegiančią naštą. O gal miego ir ramybės trūkumas paviršutiniškai kvėpuojančiam Kaidenui ėmė kelti poetišką dvasią. Mergina greičiausiai tiesiog ieškojo tylos.
Tačiau varnanagiu mokiniu apsimetantis vaikinukas nusprendė nepaisyti kone nerašytos šios akimirkos taisyklės ir suaidinti siauro, bjauraus koridoriaus sienas šūktelėjimu.
- Ei! - šūktelėjo kviesdamas, norėdamas, kad ši atsisuktų. Nelabai buvo sugalvojęs, ką jai pasakys, bet ak, galiausiai savo prigesusiu žavesiu kaip nors išsisuks. Visada gali pasiūlyti įsigyti antrą, papildomą lazdelę - niekada nežinai, kada gali prireikti. Na, arba pasiteirauti, ar ji kartais nesinešioja anų miltelių, kurie tarsi rūku aptraukia visas apie save vis primenančias negandas.
- Ei!, - šūktelėjo dar kartą, atsistūmė nuo sienos ir žingtelėjo kelis žingsnius link merginos.
민태연