0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Zwei Eberhardt

  • VI kursas
  • *
  • 259
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • No comments
Ats: Ilgas nieko nenaudojamas nereikalingas koridorius
« Atsakymas #195 Prieš 3 mėnesius »
Klastuolis ilgą laiką blaškėsi po koridorius šnipinėdamas kelis žmones. Vienintelis dalykas, ko jam šiuo metu reikėjo, buvo informacija. Jaunuolis sekė du varnanagius vis persimaskuodamas vienu ar kitu jaunuoliu -  tam jis turėjo pasiruošęs šūsnį eliksyrų, kuriuos gamino ne vieną mėnesį slapčia nuo visų pažįstamų ir draugų. Zwei žinojo, kad raktas, atrakinantis visas duris yra informacija, todėl vokietukas mėgo laisvalaikiu šnipinėti vienos ar kitos įtakingensnės šeimynėlės palikuonis. Išauš ta valanda, kada mano informacijos tinklas taps beribis. Tik klausimas, ar aš ką nors, ar jis mane pražudys.
Šį kartą Zwei nebuvo panašus į save. Kas galėų pajuokauti, kad dabar jis tikras arijas - baltutėliai trumpi plauka iš tolo švietė, mėlynos akys šmaikčiai medžiojo reikiamus žmones. Dailus veidelis neleido suabejoti, kad tai buvo vienas iš ketvirtakursių varnanagių, tačiau temperamento nesavo. Tačiau kad ir kaip ten bebuvo, Zwei atrodė kaip vaikas. O blogiausia, kad Zwei dar nemokėjo tobulai įmituoti žmogaus manierų, nors ir buvo anksčiau stebėjęs šią personą, kurios išvaizdą pasisavino.
Šmirinėdamas po tūkstančius Hogvarsto kampų, Zwei (bet ne visai Zwei) aptiko, kas sukėlė jam intrigą. Mergina iš Klastūnyno bėga - rankoje lazdelė, lyg ir išsigandusi. Įdomumo tekinas Zwei pasileido paskui merginą. Nepamiršk, klastuolės agresyvios ir neprognozuojamos. Pasauly nieko negali būti baisiau už pykstančią klastuolę - iš po žemių išknis, išsukios visus kauliukus ir vėl sukiš į žemę.
Galiausiai jaunuolis prisivijo merginą, tačiau tik raudona šviesa blykstelėjo link jaunuolio. Vaikinas net nespėjo sureaguoti, tik pajautė, kaip šviesa praskrenda pro jo žandą. Kaip ten žiobarai sako?
 Mūsų greitis mirtinas... Mūsų priešai - žudikai, vagys ir prievartautojai... Šiandien Kobra 11 vyrai.... Velniai rautų, Zwei, tavęs vos neiškepė. Ar kažkas mane suuodė?
Jaunuolis niekaip negalėjo suprasti, ar ten šešėliuose slepiasi vaikinas, ar mergina. Bet buvo viena aišku, laikas imtis veiksmų ir teisėtai gintis, o po to nešti kudašių, kol niekas nepagavo jo šnipinėjant.
- Petrificus Totalus - sušuko Zwei vaikišku balsu. Jam buvo keista vėl grįžti į tą jauną amžių.
Paraližuojantys kerai negailestingai pasideido į tamsumą, kur kažkas tūnojo.
Visko bijote kaip mirtingi, visko trokštate kaip nemirtingi. (Seneka)

2010.10.30. Tik šiandien supratau kokie mes, broliai lietuviai, menininkai - turime meno gyslelę kapų daržininkystei.

*

Neprisijungęs Gvendolina Linder

  • V kursas
  • *
  • 100
  • Taškai:
Ats: Ilgas nieko nenaudojamas nereikalingas koridorius
« Atsakymas #196 Prieš 3 mėnesius »
Stupefy kerus mergina gavo Petrificus totalus atgal. Supratusi, jog šis susirėmimas virsta į kovą ji išrėkė Protego. Kaip tas niekšas drįsta vaidinti, kad yra stipresnis?! - šaukė sau iš pykčio galvoje. Gvendolina pasiryžo rimtai kovai ir jai nebuvo svarbu kas dėl to nukentės. Ji, priešininkas ar mokyklos inventorius... Lyg viesulas artėdama prie tamsoje stovinčios žmogystos, klastuolė šaukė ir iš lazdelės leido burtažodžius vienas po kito. Expelliarmus,
 Reducto, Stupefy... Priartėjusi mergina sutriko ir skubiai nuleido burtažodžių mantrą. Balti plaukai, mažas vaiko sudėjimas - tikrai ne tikrasis jos priešas. Greitai prasitrynusi šlapias akis lazdelės gale ji išžiebė šviesą ir nukreipė ją tiesiai žmogui į veidą, kad įsitikintų tuo ką mato. Baltaplaukis irgi buvo ne iš bet kokio molio nudrėbtas. Pamanęs, kad tai dar viena Gvendolinos ataka jis paleido lazdelę prie darbo.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 mėnesius sukūrė Gvendolina Linder »

*

Neprisijungęs Zwei Eberhardt

  • VI kursas
  • *
  • 259
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • No comments
Ats: Ilgas nieko nenaudojamas nereikalingas koridorius
« Atsakymas #197 Prieš 3 mėnesius »
Kad mergina atrems šį vaikišką vokietuko pasižaidimą, buvo aišku kaip dieną. Tačiau jis nesitikėjo visos tirados burtažodžių, sekančių vienas po kito.
- Protego Maxima - sušnypštė vaikas, supratęs, kad vien tik protego kerai neatlaikys šios burtažodžių sekos. Zwei nenorėjo rizikuoti, bandydamas kiekvieną iš jų atremti atskirtu keru. Geriau jau apsisaugoti. Jis jautė, kad šis mažas vaikiškas kūnelis jau pradeda prakaituoti ir nuovargis po truputį įsisunkia į raumenis.
- Kažkuriuo metu eisim pakalbėti, nes aš jaučiuosi mažų mažiausiai užpultas už nieką, todėl nusipelnau dviejų puodelių karšto vyno ir viso indo sausainių? - Vos atgaudamas kvapą ištarė baltapūkis.- Bet dabar...Lacarnum Inflamarae Maxima.
Milžiniškas ugnies kamuolys pasileido merginos link. Tai nebuvo kerai, kuriuos galėtų naudoti keturiolikos metų vaikis. Tai nebuvo ir penktakursių kerai. Kažkas stipresnio glūdėjo už šio baltapūkio. Panašu, kad su ja žaisti negalima... Pasistengsiu atiduoti viską, ką galiu. Jaunuolis susimąstęs žiūrėjo, kaip ugnis plieskiasi link merginos, negailestini ugnies liežuviai spragsėjo lyg norėdami ją suvalgyti.
O tuo tarpu jaunuolio akių spalva pasikeitė iš mėlynos į žalią. Panašu, kad Zwei kūną vargino ne tik burtažodis, bet ir pamažu blėstantis eliksyro veikimas.
Visko bijote kaip mirtingi, visko trokštate kaip nemirtingi. (Seneka)

2010.10.30. Tik šiandien supratau kokie mes, broliai lietuviai, menininkai - turime meno gyslelę kapų daržininkystei.

*

Neprisijungęs Gvendolina Linder

  • V kursas
  • *
  • 100
  • Taškai:
Ats: Ilgas nieko nenaudojamas nereikalingas koridorius
« Atsakymas #198 Prieš 3 mėnesius »
Jei iš pradžių situacija atrodė kažkokia nenormali... Dabar jai apibūdinti trūksta žodžių. Tas baltaplaukis vaikiščias atrėmė visus Gvendolinos kerus. Tai gerokai nustebino gana gabią penktakursę, kuriai būtų prireikę nemažai pastangų apsiginti. Negana to, jis lyg koks išminčius, mandagiai pradėjo aiškinti savo poziciją tokiais žodžiais kaip „...aš jaučiuosi mažų mažiausiai užpultas už nieką...“. Iš tiesų taip ir buvo, bet klastuolė susipainiojo visiškai. Jai tereikėjo laiko susigaudyti, tačiau jo nebuvo. Į ją lėkė milžiniškas, galingas ugnies kamuolys, todėl tiesiogine šio žodžio prasme, ji lėkė tolyn lyg uždegta, atšoko nuo berniuko ir pasileido bėgti. Nuskuodusi nuo ugnies kamuolio taip, kad galėtų išsitraukti lazdelę, Gvendolina sušuko Aquamenti. Dar labiau padidėjęs adrenalinas skatino ją gintis iš visų jėgų. Tuo metu, kai ugnies kamuolys nevaldomai spraksėjo, pro jį penkiolikmetė pamatė kas beveik ją galėjo pribaigti. Baltaplaukis vaikas pradėjo keistis į paaugusį, solidų jaunuolį. Kas čia vyksta?! - manė mergina ir staiga garsiai, kiek tik leido plaučiai, sušaukė:
- Gana!!
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 mėnesius sukūrė Gvendolina Linder »

*

Neprisijungęs Zwei Eberhardt

  • VI kursas
  • *
  • 259
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • No comments
Ats: Ilgas nieko nenaudojamas nereikalingas koridorius
« Atsakymas #199 Prieš 3 mėnesius »
Po perkūnais, šitas eliksyras yra nepatikimas... Na, bet aš juk gerą pusdienį  tik jį ir tegėriau, nėra ko stebėtis, kad nusilpo poveikis... Zwei pasižiūrėjo į savo ranką, ant kurios po truputį ryškėjo apgamai, kurie nuo gimimo ar gyvenimo priklausė vokietukui.
Jaunuolis žvilgetėjo į klastuolę, kuri spruko nuo ugnies kamuolio ir išpūtė akis, tai ši paleido vandens kerus. Tai visgi klastuoliško kepsnio šiandien nebus. Nieko sau mergina, ar nebus taip, kad burtų trikovėj kartas nuo karto apsireiškia. Klastuolis buvo rimtai nustebęs, nes giliai viduje jis norėjo pačirškinti nepažįstamosios plaukučius.
Žwei pajuto, kaip nejučiomis atgauna savo normalų, ištvermingesnį kūną, jo plaukai tapo vešlesni ir tamsesni, šiek tiek paaugliškai apžėlęs veidas išdavė, kad jaunuoliui greitai bus visi septyniolika metų.
- Ššššššš, nurimk. Po šito turėsim nueiti kokio karšto vyno ir keksiukų. Atrodai tiesa pasakius baisiai, o merginai iš mano koledžo taip nepridera atrodyti. - Maloniai šyptelėjo šeštakursis. - Iš vaikino tikriausiai tai girdėti nėra malonu, beeeeeet eisim kur jaukiau pakalbėti.
Jaunuolis šypsojosi ir galvojo, kur nusivesti merginą. Jaunuolis tiesiog žinojo, kad tikriausiai visur bus pilna žmonių, todėl nusprendė, kad šią vietą jaunuoliui reikia šiek tiek pakoreguoti. Pirmiausia jis lengvai mostelėjo lazdele ir tamsus koridorius prisipildė mažų ore kabančių žvakių. Toliau koridorius pasipuošė dviem sėdmaišiais ir mažučiu stalu. Zwei nesikuklindamas atsisėdo ir dar kartą švelniai mostelėjo lazdele. Ant stalo atsirado sausainių.
- Pirmas dalykas, džiaugiuosi, kad neužmušei. Per atsitiktinumą išvengiau pirmųjų tavo kerų - Zwei kiek prikando lūpą, nes jam iš tiesų buvo gėda, kad jo vos nenukėpė kaip kokios vištos - O antras dalykas, prisėsk šalia. Teks rimtai pakalbėti ir paauklėti šitą klastuolę.
Zwei šmaikščiai šyptelėjo, nes jam iš tiesų buvo smagu auklėti jaunesnius savo koledžo mokinius. Retai pasitaikydavo taip, bet kai pasitaikydavo, tai "pagerinti" atvejai.
Visko bijote kaip mirtingi, visko trokštate kaip nemirtingi. (Seneka)

2010.10.30. Tik šiandien supratau kokie mes, broliai lietuviai, menininkai - turime meno gyslelę kapų daržininkystei.

*

Neprisijungęs Gvendolina Linder

  • V kursas
  • *
  • 100
  • Taškai:
Ats: Ilgas nieko nenaudojamas nereikalingas koridorius
« Atsakymas #200 Prieš 3 mėnesius »
Gvendolinai surikus ugnies kamuolys dingo. Už ką tik liepsnojančios ugnies lygiagrečiai į merginą stovėjo nebe mažas vaikas, o jaunuolis. Galbūt vyresnis, galbūt merginos metų, be to, lygiai taip pat klastuolis, matytas tikriausiai tik bendrose pamokose arba šiaip kur. Buvo aišku, kad jų keliai nei karto nesusikirtę, nes Gvendolina nežinojo jo vardo, o jis nežinojo jos.
Vaikinas užtildęs merginą metė pašiepiantį komentarą apie dabartinę jos išvaizdą. Ačiū, bet tu ne kalbantis veidrodis, tai patylėk. -
pamanė ji viduje. Mergina pati suprato, kad atrodo klaikiai, todėl tik prunkštelėjo vaikinui atgal nieko neatsakydama. Klastuolis bekalbėdamas koridorių pavertė simpatiška pasisedėjimo vieta ir ten įsitaisęs pripažino, kad vos išvengė Gvendolinos kerų. Jos veidą palydėjo šypsena su kuria ji pasiekė sėdmaišį. Pakviesta prisėdo ir kerų pagalba susitvarkė drabužius, o kaire ranka persibraukė juodus trumpus plaukus. Dabar galbūt atrodau padoriau... Penktakursė pasiruošusi susipažinti su šia kiek erzinančiai šelmiška persona užsikišo lazdelę už sijono liemens ir susinėrė rankas.
- Na, manau atsidurei netinkamu laiku ir netinkamoje vietoje. Be to, pats kaltas, kad maišaisi ten kur nereikia. - kiek piktokai prabilo ji ir norėdama aprodyti aplinką pakėlė ranką tam, kad pridurtų. - Tiesą sakant, iš to ką matau čia ir iš kovos galiu teigti, kad sugebi nemažai. Aha, dar ugnies kamuolys. Ir dar, po galais, kodėl buvai kitos išvaizdos?

*

Neprisijungęs Zwei Eberhardt

  • VI kursas
  • *
  • 259
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • No comments
Ats: Ilgas nieko nenaudojamas nereikalingas koridorius
« Atsakymas #201 Prieš 3 mėnesius »
Klastuolis apsidžiaugė, kad mergina pagaliau prisėdo. Juk ji galėjo imti ir nueiti, nes tiesiog nenori su niekuo kalbėti. Juk žinote, kaip kartais moterims būna.
- Aha, visas mokslas prie kiekvieno burtažodžio pridėti Maxima - nusijuokė vaikinas pats iš savęs, nes iš tiesų jam kerėti sekėsi vidutiniškai, tačiau vienintelis dalykas, kas jam gyvenime padėdavo neblogai suktis - žinoti, kaip susitiprinti kiekvieną burtažodį, kurį jis iki kaulų čiulpų težinojo.
Zwei nusigriebė sausainį nuo stalo lyg rodydamas pavyzdį, kad sausainiai iš tikrųjų neužnuodyti ir jis merginai tikrai nieko blogo nelinki. Atsikando šiek tiek traškaus sausainio ir burnoje pasijautė švelnus imbiero skonis. Šie sausainiai buvo visos šaltos žiemos atributas.
- Na, čirškinti bet ką tikrai nepridera klastuolei, net jeigu žmogus atsiduria netinkamu laiku ir netinkamoje vietoje. - nusijuokė klastuolis.
Zwei akus sekė iš sijono išlindusias merginos kojas, ir vis šmaikčiai kilo aukštyn kol galiausiai klastuolis įsmeigį savo žalias akis tiesiai į merginą. Susitvarkiusi ši nepažįstamoji atrodė simpatiška mergina. Keista, kad dar nei karto gyvenime jos nebuvau sutikęs ar užkalbinęs.
- Ammmm... Dėl išvaizdos pasiliksime šitą desertui. Pirmiausia noriu sužinoti, kodėl tu laidei kerus į visas puses nežiūrėdama kur? - Klastuolis paklausė iš tiesų susirūpinęs, nes jam Klastūnyno reikalai iš tiesų rūpėjo.
Jaunuolis mostelėjo lazdele dar kartą ir jų pasidėjimo vieta lyg tapo apgaubta burbulu, iš kurios niekas negalėjo nei įeiti, nei išeiti. Galiausiai jaunuolis tiesiog paliko lazdalę ramybėje, įsimesdamas ją į vidinė švarko kišenę.
- Nebikok, viskas dėl saugumo, kad mūsų tiesiog niekas nesiklausytų.
Visko bijote kaip mirtingi, visko trokštate kaip nemirtingi. (Seneka)

2010.10.30. Tik šiandien supratau kokie mes, broliai lietuviai, menininkai - turime meno gyslelę kapų daržininkystei.

*

Neprisijungęs Gvendolina Linder

  • V kursas
  • *
  • 100
  • Taškai:
Ats: Ilgas nieko nenaudojamas nereikalingas koridorius
« Atsakymas #202 Prieš 3 mėnesius »
Aišku, kaip diena vaikinas bendravo labai draugiškai, bet kai kurie jo laidomi žodžiai Gvendoliną vertė jaustis naivia, maža mergaite. Jai tai nepatiko, bet vis dėl to, taip manydama, mergina kaip ir buvo auklėjama maloniai klausėsi pašnekovo. Dabar jis su pasimėgavimu valgė sausainį. Ji nusuko žvilgsnį į sausainių lėkštę ant nediduko arbatos stalelio.Geriau jau būtų šokoladiniai... Nors nesijaučiu alkana po šių įvykių.
- Na, aš nesistengiau tavęs čirškinti. - pakartodama vaikino žodį tarė ir taip pat juokėsi Gvendolina. - Tik stengiausi, kad man nenutiktų taip pat.
Ji pastebėjo, kad vaikino, kurio vardo šio pokalbio metu dar nešužinojo, žvilgsnis kyla jos kojomis. Gvendolina ir pati vertinamu žvilgsniu nužiūrėjo klastuolį. Gana subrendęs, aukštokas, žaliomis akimis kaip ir jos pačios tik šiek tiek tamsesnėmis. Pagrindinis klausimas penkiolikmetei buvo tos akys ir jų paslaptys. Vaikinas į Gvendolinos klausimą neatsakė, jam, rodos, rūpėjo išsiaiškinti iš kur šiame koridoriuje su kovingais tikslais atsirado ji.
- Maniau būsiu gerai užpulta. Tamsoje neatpažinau, kad tu tai ne tas kuo tave palaikiau.
Staiga šalia sėdintis klastuolis lazdele išbūrė vos matomą sidabrinį burbulą. Dėl šio veiksmo Gvendolina įsitempė, pamanė apie grėsmę, bet liko nuraminta, kad tai tik dėl saugumo. Iš dalies tai buvo gerai, tačiau keista, kad jų niekas nepastebėjo, nes čia jie nemažai triukšmavo.
- Jei atvirai, tai nusipelniau to keršto kurį gavau, nes vieną kart gerai pažeminau ir net įžeidžiau vieną klastuolį. Todėl įskaudinta lėkiau kuo toliau iš požemių, kad nepadaryčiau ten ko beprotiško viešai. - neatskleisdama visų detalių paaiškino ji ir vėl paklausė. - Tai kaip yra su tavo situacija? Arba geriau galėčiau paklausti kiek mokyklos taisyklių sulaužei šį vakarą?

*

Neprisijungęs Zwei Eberhardt

  • VI kursas
  • *
  • 259
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • No comments
Ats: Ilgas nieko nenaudojamas nereikalingas koridorius
« Atsakymas #203 Prieš 3 mėnesius »
Zwei jautė, kad meginos akys perbėga ties visu jo kūnu. Aš jaučiuosi nužiūrinėjimas! Įdomu, kuri kūno dalis jai labiausiai patiko? M? Jeigu ji manęs paklaus, tai galvoju, ar reikės būti nesąžiningu ir sakyti kad akys, ar taip ir pasakyti, kad jos kojytės atrodo grakščios kaip gazelės, o ir ausį mielai krimstelėčiau. Hehe, Zwei, ramiai. Galvok apie kitus dalykus, nes turėsi bėdų. Pensininkai... Aborigenų gentys... Akstantys vaikai Afrikoje... Abortas.... Jaunuolis nežymiai šyptelėjo, kai merginos žvilgnis bėgiojo.
- Man įdomu, kas man būtų nutikę, jeigu būtum pasistengus pačirškinti. Žinai, jeigu kitą kartą taip įbėgsiu ir mane iškepsi, tai ant mano kapo prašau atnešti krūva aguonų ir kanapių. - nusijuokė jaunuolis.
Klastuolis jautė, kad bet kuriuo metu gali pasidaryti itin nejauku. Jis užuodė, kad šioje situacijoje jam reikia įminti, kas yra tas X, kuris užsipuolė šią klastuolę ir svarbiausia, kodėl. Bet kokia informacija apie pačius įtakingiausius šios mokyklos klastuolius jam galėjo būti neapsakomai naudinga. Galbūt ši nepažįstamoji yra raktas.
- Na, man įdomu, kas tas jaunuolis. Ir kas tarp jūsų buvo nutikę. Nepagalvok, kad noriu kažką išpešti, tiesiog iš kai kurių detalių tiesiog pagalvojau, kad tau gali būti ne itin saugu, todėl geriau kartas nuo karto būtų būti su manimi. Kaip sakoma, du žmones bus sunkiau patiesti nei vieną - Zwei šį kartą atrodė persimainė iš flirtuojančio vaikino į visiškai rimtai kalbantį jaunuolį, kuriam rūpėjo įminti šią mįslę.
Klastuolis net pasidėjo ant stalo prakąstą imbierinio sausainio gabaliuką, kad pastarasis nemaišytų pokalbyje.
Visko bijote kaip mirtingi, visko trokštate kaip nemirtingi. (Seneka)

2010.10.30. Tik šiandien supratau kokie mes, broliai lietuviai, menininkai - turime meno gyslelę kapų daržininkystei.

*

Neprisijungęs Gvendolina Linder

  • V kursas
  • *
  • 100
  • Taškai:
Ats: Ilgas nieko nenaudojamas nereikalingas koridorius
« Atsakymas #204 Prieš 3 mėnesius »
Vaikinas pajuokavęs apie savo kapą, pasidėjo valgytą sausainį ir surimtėjo. Jis, pasirodo, tvirtai įsikibo Gvendolinos reikalo, o apie jį mergina dabar norėjo mažiausiai kalbėti. Ji pasimuistė vietoje ir nuleidusi akis pradėjo kalbėti:
- Klausyk... Aš tavęs nepažįstu, todėl nematau pagrindo per daug atvirauti. Papasakosiu viską trumpai ir be jokių aiškių detalių. - atsiduso mergina. - Mes, dabartinė Linder'ių šeima, neatsikratėme šios nelaimės lydinčios tėvo liniją. Mano dvinys brolis, deja, nevertėlis. Kuo tai susiję su mano priešu? Hhmm... - ieškodama tinkamų žodžių prisimerkė ji. - Kaip kiekviename koledže taip ir Klastūnyne yra žmogus  manantis, kad jis yra lyderis, tam tikra valdžia kuriai turime paklusti. Taip, jau greičiausiai numanai apie ką kalbu... Žodžiu, vieną kartą jis šlykščiai puikavosi ir aš jį visiškai sudirbau. Tikriausiai visiems prigrasino, kad niekam nesakytų ką girdėję, nes daug kas to nežino. Man prigrasino, kad atsilygins tuo pačiu. Ir atsilygino kalbėdamas apie brolį. Viskas... - liūdnai užbaigė ji, bet tuojau pat šyptelėjo ir atsakė į klastuolio rūpestį. - Nesijaudink, moku apsiginti. Tik man įdomu ar laikai mane silpna, ar siūlaisi į draugus?
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 mėnesius sukūrė Gvendolina Linder »

*

Neprisijungęs Zwei Eberhardt

  • VI kursas
  • *
  • 259
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • No comments
Ats: Ilgas nieko nenaudojamas nereikalingas koridorius
« Atsakymas #205 Prieš 3 mėnesius »
Zwei klausėsi kiekvieno pašnekovės žodžio, kuris giliai įsmigo jam iį atmintį. Klastuolis gal ir nesuprato, ką reiškia šeimoje turėti nevertėlį, tačiau jis žino, kokios pasėkmės gali būti, jeigu tarp klastuolių tokia informacija išlenda. Iš dalies tai buvo visos šeimos tragedija, kažkodėl Zwei galvojo, kad sunkiausia buvo Gvendolinai.
Klastuolis beveik nemirksėdamas žiūrėjo į klastuolę, bandydamas kaip įmanoma daugiau ištraukti informacijos. Jam reikėjo... vardo. Šiuo metu vos ne kiekviename kurse buvo lyderiai, kurie pešdavosi tarpusavyje ir galiausiai šie pasistumdymai nesubaigdavo gerai - mat dabar Klastūnynas paskutinėje vietoje tarp visų koledžų.
- Aš žinau, kad manęs nepažįsti, bet patikėk manimi, nelinkiu nieko blogo nelinkiu. - Zwei liūdnai nuleido akis ir pridando lūpą.
Jo mintys šokinėjo vis ieškant tinkamų žodžių kaip nors paguosti merginą. Tačiau niekas į galvą neatėjo. Gvendolinai užsiminus apie apsigynimą, šiek tiek šyptelėjo.
- Tačiau kas, jeigu tavo užpuolikas dėvės mano apdarą - pasvarstė Zwei. - Juk tada gali nutikti visko. Taip, su tavimi sunku, kai žinai, kas tavo priešas, bet nepamiršk, kad akys apgauna.
Juk dabar nėra sunku pasidaryti eliksyro, kuris pakeičia išvaizdą, gali pasiversti kuo tik nori, gali sužinoti kokią tik nori informaciją. Klastuolis jautė, kad ateina jo eilė prisipažinti, ką jis čia veikė ir kodėl jis buvo baltapūkis vaikis. Tačiau dar nors sekundei reikia pritempt svarbiausią akcentą.
- Na, kad ir kaip skambėtų įžūliai iš mano pusės, tačiau man reikia vardo. Žinau, kad šiuo metu Klastūnyne ne vienas besipuikuojantis 'lyderis' yra. - Zwei kalbėjo visiškai rimtai. - Pažadu, niekas nesužinos, jog kažką sužinojau ištavęs.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 mėnesius sukūrė Zwei Eberhardt »
Visko bijote kaip mirtingi, visko trokštate kaip nemirtingi. (Seneka)

2010.10.30. Tik šiandien supratau kokie mes, broliai lietuviai, menininkai - turime meno gyslelę kapų daržininkystei.

*

Neprisijungęs Gvendolina Linder

  • V kursas
  • *
  • 100
  • Taškai:
Ats: Ilgas nieko nenaudojamas nereikalingas koridorius
« Atsakymas #206 Prieš 3 mėnesius »
Vaikinas įdėmiai klausėsi kiekvieno Gvendolinos žodžio. Mergina stebėjo kaip paminėjus vieną ar kitą faktą keičiasi jo veidas. Klastuolė po glaustos istorijos, kurią papasakojo, stengėsi šiek tiek pakeisti nuotaiką, todėl pasigriebė sausainį (taip, kad ir ne šokoladinį) ir pradėjo linksmai kramsnoti.
- Man nesvarbu ar kas sužinos, kad kam pasakiau jo vardą. Jis taps laimingu, kad padedu jam išpopuliarėti... - suspaudusi lūpas pasakė mergina. - Tai Filas Ganderis. Tikras šlykštynė, su tavimi nepalyginsi. - netikėtai išsprūdo Gvendolinai. Oii...
Nereikėjo to sakyti garsiai.

Vaikino veide pasirodė šypsena, ar nuo gauto vardo, ar nuo paskutinių žodžių, Gvendolinai buvo ne taip ir svarbu. Svarbiau buvo jo veikla. Greičiausiai kaip ir kiekvienas klastuolis šiame pasaulyje darė kažką nešvaraus. Tad mergina atsargiai pradėjo:
- Jei sakai, kad užpuolikas gali devėti tavo apdarą ar panašiai - tiesa. Tik nevisi sugeba atlikti gerus transfigūracijos kerus arba išsivirti tinkamus eliksyrus. Daug tokių personų mokykloje nesutiksi, bet aš regis šiandien sutikau. - nusijuokė ji. - Tai ką veikei būdamas baltapūkiu vaiku?

*

Neprisijungęs Zwei Eberhardt

  • VI kursas
  • *
  • 259
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • No comments
Ats: Ilgas nieko nenaudojamas nereikalingas koridorius
« Atsakymas #207 Prieš 3 mėnesius »
"Tikras šlykštynė, su tavimi nepalyginsi" ir Zwei ties šitais žodžiais kiek sustingo. Jis nežinojo, ar tai priimti kaip komplimentą, ar kaip faktą, bet visgi liko kiek nustebęs. Mat retas jam pasakytų kažką tokio.
- Filas... Hahahahhahahaha - pradėjo juoktis Zwei nenumaldomu balsu. - Jo valandos tikriausiai Hogvartse jau suskaičiuotos. Yra burtininkų, kurie nenumaldomai stengiasi jo atsikratyti ir ne dėl to, kad jis yra šlykštynė. Jo tėvas įkliuvo Magijos Ministerijoje už informacijos dalijimasi su rusų burtininkais, kurie kažką planuoja negero. Galimai jo sūnus rinko informaciją apie Hogvartsą, bet viskas dar tikriausiai tiriama. Čia palyginus dar ne vieša informacija, tačiau greitu metu straipsnis apie jo tėvą turėtų pasirodyti Magiškoje plunksnoje, o prieš jo sūnų pradėtas tyrimas.
Zwei jautė, kad pasakoja tikriausiai per daug informacijos, tačiau jis kažkodėl jautė, kad šiaip merginai gali pasakyti kiek daugiau, nors tai galėjo jam baigtis tragiškai. Jeigu kada nors kas nors sužinotų, kad jis pats renka informacija apie Hogvartso mokinius, jam tikriausiai geruoju nesibaigtų nuo daugelio iš jų šeimų.
- Na, komplimentai mano savimeilei - šyptelėjo Zwei. - Papasakosiu, bet turėsi man padaryti pasižadėjimą. Kai tik papasakosiu, panaudosiu užmiršimo kerus ir šio įvykio nt neprisiminsi. Kodėl taip reikia padaryti? Tam, kad nei tu, nei aš nenudegčiau.
Klastuolis kiek liūdnai nuleido akis į žemę ir giliai atsiduso.
Visko bijote kaip mirtingi, visko trokštate kaip nemirtingi. (Seneka)

2010.10.30. Tik šiandien supratau kokie mes, broliai lietuviai, menininkai - turime meno gyslelę kapų daržininkystei.

*

Neprisijungęs Gvendolina Linder

  • V kursas
  • *
  • 100
  • Taškai:
Ats: Ilgas nieko nenaudojamas nereikalingas koridorius
« Atsakymas #208 Prieš 3 mėnesius »
Gvendolinai tik pasakius niekšelio vardą vaikinas nusijuokė. Mergina puikiai suprato, kad Filas Ganderis neaiškus tipelis, bet tikrai nemanė, kad taip giliai įklimpęs. Kai kurie faktai Gvendolinai buvo nežinomi, o be to, ją domino kodėl eilinis klastuolis tai žino, todėl šis pokalbis merginą sudomino dar labiau. Juodaplaukė susiraukė kai pašnekovas prižadėjęs papasakoti apie save, Gvendolinai po istorijos norėjo užleisti užmaršties kerus.
- Na. Jau. Ne. - kapotai, ir tvirtai ištarė ji.
Net nemanau pamiršti kiekvienos šio vakaro smulkmės. Iš tikrųjų merginą valdė smalsumas apie šį paslaptingą jaunuolį ir ji suprato, jei nesutiks su tokiomis salygomis - nieko nepeš.
- Geriau pagalvojus... - nenoromis pasakė ji. - Sutinku. Galbūt taip bus geriau dėl saugumo.

 

  • Hogvartsas.LT © 2007-2017