0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Kaylie Mateo

  • Burtininkė
  • ****
  • 204
  • Lytis: Moteris
  • Narsa be proto – tik savotiškas bailumas
Ats: Ilgas nenaudojamas koridorius
« Atsakymas #225 Prieš 3 metus »
Mergina dabar stengdavosi būti nematoma. Tai priežastis, kodėl ji šią dieną atžingsniavo į šį tamsų, kiek nejaukų koridorių, tačiau čia ji jautėsi tarsi radusi prieglobstį, kol neišgirdo balso, kuris aidėjo šiomis pelėsinėmis ir samanotomis sienomis.
Į pirmą "Ei" Kay nereagavo tikėdamasi, kad jis ją paliks su savo egzistenciniais klausimais vieną. Deja. Jis pristojo kaip musė ankstų rytą, kuri prikėlusi zyzia ir nebeleidžia užmigti, nebent ją priploji prie sienos, tačiau rudaplaukė tikrai nesiruošė žudyti šio įtartinai atrodančio jaunuolio. Bent kol kas.
- Kas? - Su klausimu rudaplaukė atsigręžė į vaikiną, kuris kaip buvo matyti iš jo uniformos, priklausė Varno Nagui.
Ji nežinojo kaip elgtis, kad šis kuo greičiau ją apleistų ir dingtų iš čia, leisdamas nerimastingai grifei likti su jos proto ir širdies balsais.
- Taigi.. - Žengė kelis žingsnius arčiau šio visai išvaizdaus vaikino. - Ką čia veiki? Neatrodai liūdnas, todėl spėju, tikrai neieškai vietelės, kuri padėtų išspręsti kelis tavo galvoje susiformulavusius klausimus. Keista.. - Gal kiek arogantiškai, tačiau ganėtinai mielai pylė žodžius vienas po kito. Ji nebbuvo kalbi, tačiau dabar jai reikėjo ramybės, o galbūt, tai padės atsikratyti šio nelemto nelaimėlio. Ar netgi išgelbės nuo chaotiško minčių sūkurio jos galvoje. 
„Laisvės paslaptis - drąsa“


*

Neprisijungęs Tae Yeon Min

  • Bibliotekininkas
  • ****
  • 278
  • Lytis: Vyras
  • you need to calm down
Ats: Ilgas nenaudojamas koridorius
« Atsakymas #226 Prieš 3 metus »
Ak, ak, jis nesitikėjo tokio staigaus priartėjimo, kad ir vos per kelis žingsnius. O mergina buvo graži, ak taip, Kaidenas pastebėjo ir jos rudas akis, ir gražų veidą, rėminamą rudų garbanų. Atrodė ir gana smarkiai jaunesnė, galbūt penkto arba šešto kurso. Kaidenas nenorėjo spėti, koks gi jam skirtumas galų gale, jis tik norėjo.. Ko? Užpildyti pašnekesiu savo liūdnas akimirkas prieš grįžtant į Kiauliasodį? Kaidenas nebuvo tikras.
Merginos staigus kalbėjimas, užpildęs visas erdves aplinkui, atnešė ir mažutę šypsenėlę į Kaideno lūpas, bet rudose akyse pasirodė nerimo kibirkštis. Pirštu nubraukęs plaukus nuo akių, kilstelėjo atvirą delną.
- Ak, ne, neieškau vietelės, kur... - akimirką pasimetė mėgindamas prisiminti, ką tiksliai apie klausimus ji ten pasakė, tačiau pasidavė. - Nesvarbu. Tvarkiau vieną reikalą.
Susikišęs rankas į apsiausto kišenes, akimirkai nudūrė žvilgsnį žemyn. Lūpų kampučiai tebebuvo pakilę. Galbūt jam reikėtų nedelsti ir nešdintis lauk iš pilies, bet ak, dėl kažin kokių nelabai aiškių priežasčių, trauktis tą akimirką nenorėjo.
- O tu? Nejaugi bandai.. kaip ten? Išspręsti galvoje susiformulavusius gyvenimo klausimus? - su menka, žaisminga patyčia perklausė Kaidenas.
민태연


*

Neprisijungęs Kaylie Mateo

  • Burtininkė
  • ****
  • 204
  • Lytis: Moteris
  • Narsa be proto – tik savotiškas bailumas
Ats: Ilgas nenaudojamas koridorius
« Atsakymas #227 Prieš 3 metus »
Šeštakursė stebėjosi savo poelgiu. Galbūt skausmas ir neapykanta viskam kas ją supa privertė priartėti taip arti šio keistai atrodančio varnanagio (bent jau ji taip manė).
Suprantama, rudaplaukė kelis mėnesius slėpėsi nuo visų. Bijojo parodyti savo silpnavališkumą, kas dabar ją pavertė arogantiška pasipūtėle.
- Vieną reikalą.. Ha.. - Kiek suinteresuota mergina nežymiai kilstelėjo lupų kampučius, tačiau tai buvo tik teatras, kuriuo grifė bandė išlaisvinti viduje pykčio prisisiurbusį demoną. - Smalsu. - Kiek intriguojančiai išlemeno Kaylie.
Vieną reikalą? Kas tai gali būti.. Ar jis užsiima kažkuo, kas nėra lega..? Ne, nemanau.. Tai gal kažko laukė? Na ir kaip sužinoti? Bat kodėl man išvis rūpi..  - Sunėrusi rankas akimis nužiūrinėjo priešais stovintį vaikiną, kurio veide nuolat žaidė šypsena.
- Aš? - Pirštu parodė į save kiek "nustebusi". - Kurgi ne.. - sarkazmas liejosi pro kraštus, - nors, kad ir atsakinėčiau, tai mano reikalas. - Ji nesiruošė teisintis kažkokiam prašalaičiui, kuris tvarko tą "vieną nelemtą reikalą". Tai skamba taip banaliai.
Nors ją kamavo daugybė rūpesčių ir problemų, tačiau šis reikalų tvarkytojas kažkuo patraukė jos dėmesį, taip atitraukdamas Kay nuo būties prasmės klausimų.
„Laisvės paslaptis - drąsa“


*

Neprisijungęs Tae Yeon Min

  • Bibliotekininkas
  • ****
  • 278
  • Lytis: Vyras
  • you need to calm down
Ats: Ilgas nenaudojamas koridorius
« Atsakymas #228 Prieš 3 metus »
Kaidenas nesuprato. Ar jis ką nors keisto pasakė įvardydamas savo tikslą šiame apleistame, niekam nereikalingame koridoriuje, kuris, rodės, tęsėsi mylių mylias? O ir visa merginos maniera jį trikdė. Rodėsi, ginasi nepuolama. Kaidenas per žingsnį atsitraukė, ir nesumojęs akimirką, ką atitarti, ką pasakyti, skėstelėjo rankomis. Šypsnis iš lūpų dingo, dingo ir iš akių. Galbūt ir nereikėjo jam jos užkabinti žingsniuojančios koridoriumi į savo mirtiną tylą, bet ak.. Negalėjo atsispirti, nenorėjo ir išeiti, nors tai turbūt būtų buvęs kur kas geresnis sprendimas, nei pasilikti.
Nuleidęs akis į žemę, paspyrė kažin kokią beveik nematomą dulkę. Atrodė kaip tuščias judesys, gimęs iš nuobodulio arba nesusigaudymo. Vėl pakėlė akis į merginą, timptelėjo žemyn dešiniosios rankos per trumpą rankovę.
- Na, tai jeigu nesvarstai gyvenimo klausimų.. ką čia veiki? - paklausė atsargiai. Jam visai nereikėjo, kad jį vėl užsipultų. O jeigu užsipuls, priims tai kaip ženklą ir išsinešdins. Galbūt grifiukei bloga diena, o blogų dienų pasitaiko visiems. Tolima mintis atslinko į smegenų priekį, kad, rodos, lauke lyja.
민태연


*

Neprisijungęs Kaylie Mateo

  • Burtininkė
  • ****
  • 204
  • Lytis: Moteris
  • Narsa be proto – tik savotiškas bailumas
Ats: Ilgas nenaudojamas koridorius
« Atsakymas #229 Prieš 3 metus »
Kaylie jautėsi nesmagiai. Gal šiek tiek ir kvailai. Juk nepažįstamas vaikinas tapo jos "auka". Individas į kurį rudaakė išliejo savo pyktį.
Jai palengvėjo, ji jautėsi kur kas geriau. Juk keli mėnesiai ramybės ir vienatvės jau ėmė ją smaugti. Nors tiesa ta, kad ji pati atstumė tuos, kurie norėjo jai padėti, atsakyti į jos klausimus, paguosti, apkabinti ar pasirūpinti. Ji to neleido. O dabar niekuo dėtam reikalų tvarkytojui teko atremti šlykštu, gal net truputį veidmainišką ar net ambicijų kupiną elgesį.
Iš jo paskutinių veiksmų buvo galima suprasti, kad jis sutrikdytas ir pasimetęs. Šypsena, kuri nuolat tvyrojo ore dabar dingo.
Kokia aš kvaila. Kodėl skaudinu kitus? Juk skauda ir man.
- Atsirašau, - ramus balsas nuaidėjo šio ilgo koridoriaus sienomis. Ji jautėsi kalta. Eilinį kartą susimovė. O laikas neleidžia joa atsukti. Kad ir kaip to visi norėtų.
- Na tiesa sakant, - nerimastingai dešine ranka pasitrynė kairiosios petį ir nudelbė akis į vaikiną stovėjusį atokiau. - Atėjau pailsėti nuo triukšmo, kuris nuolat aidi koridoriuose. Tai šiek tiek vargina. - Nejauku. Baisu ir keista. Trys žodžiai puikiai apibūdinantys rudų plaukų savininkės būseną. Kaltė, kvaili principai, besiveržiantis pyktis iš sielos gilumų ir kažkur širdyje gyvenanti pyktoji dvasia pastaruoju metu neapleido Kay. Tai trikdė ne tik ją, bet ir aplinkinius.
- Tu niekuo dėtas. - Stengėsi įtikinti nelaimėlį.
„Laisvės paslaptis - drąsa“


*

Neprisijungęs Tae Yeon Min

  • Bibliotekininkas
  • ****
  • 278
  • Lytis: Vyras
  • you need to calm down
Ats: Ilgas nenaudojamas koridorius
« Atsakymas #230 Prieš 3 metus »
Krūptelėjo išgirdęs tą vieną mažutį žodelį. Neprisiminė, kada paskutinį kart kas nors buvo jo už ką nors atsiprašęs. Suglumo, vidujai susigūžė. Nesijautė nei vertas, nei dar ką. Plaučiuos sukirbėjo kažkoks erzulys - kostelėjo. Jei nebūtų buvęs šitaip išvargęs, gal ir kokia nors spalva skruostuose būtų atsiradusi iš šitokio sutrikimo. Bet ne, Kaidenas tebebuvo išbalusiais veidais, gal net papilkėjęs. Gūžtelėjo pečiais.
- Ak, na taip, prisimenu, ir mane triukšmas varydavo iš proto, kai dar mo... - akimirką susivokęs nutilo. Atsikrenkštė. - Kai dar buvau mažas, - neužtikrintai pabaigė. Sakinys skambėjo truputį nelogiškai, tačiau gal ji nepastebės, o gal nurašys nervams - vis dėlto juk jis nepaprastai gražios merginos akivaizdoj, natūralu, kad jam malasi liežuvis.
Kilstelėjo kulnus, susiūbavo. Sugrūdo delnus į apsiausto kišenes, nužvelgė save iš aukštai. Staiga kažin ko susigėdo kreivo Varno nago kaklaraiščio, pamėgino pataisyti šiek tiek timptelėdamas.
- Nieko tokio, - sumurmėjo atsakydams į grifiukės bandymus įtikinti, esą jos bjauri nuotaika jokia jo kaltė. Tai rodėsi kaip puikus momentas tarsi užbaigti šį nieko nereiškiantį pokalbį, bet Kaideno kojos didžiai vidujai užprotestavo. - Kuo tu vardu? - paklausė vietoj to, kad neždintųsi savo keliais.  - Ar dažnai čia ateini?
민태연


*

Neprisijungęs Kaylie Mateo

  • Burtininkė
  • ****
  • 204
  • Lytis: Moteris
  • Narsa be proto – tik savotiškas bailumas
Ats: Ilgas nenaudojamas koridorius
« Atsakymas #231 Prieš 3 metus »
Kay truputį sutriko. Galbūt išsigando nepažįstamojo reakcijos į jos atsiprašymą. Na ji ganėtinai retai tardavo šį žodį, nes nebuvo linkusi prisidirbti. Na šį kartą ji peržengė normos ribas į kurias buvo įsispaudusi, todėl teko perlipti per save.
Vaikino žodžiams pasiekus rudaplaukės klausa ji kiek pasimetė. Nevalingai pasukė galvą į šoną. Ji tai darydavo, bandydama kažką pergalvoti ar permąstyti, kad ir kaip būtų gaila dabar ji nelabai ką suprato. Pasimetė, tačiau ne ji viena. Buvo aiškiai mayti, kad prieš ją stovintis aukšto ūgio individas irgi buvo kiek išsiblaškęs, tad nenuostabu, kad jis pamiršo ką turi pasakyti. Nors kitu atveju, tai buvo labai keista, tačiau ji tai praleido pro pirštus nebesigilindama. Nenorėjo ir taip komplikuoti šio nevykusio pokalbio, kuris buvo visiškai bereikšmis.
- Tu sergi? - Visiškai ne į temą įterpė rudaakė. Jis tiek kartų atsikrenkštė, kad galbūt turi problemų su angina, o galbūt uždegimas jau persikėlė į plaučius arba.. Arba jis jaudinasi
Po visko ji jau tikėjosi, kad šis ją paliks ir nužingsniuos šiuo koridoriumi, kuris paskandins jį šešėlyje, tačiau. Tai buvo tik menkas noras neatitinkantis realybės. Kodėl? Vietoj to, kad jis nešdintųsi iš čia uždavė dar kelis banaliai skambančius klausimus. Juk koks skirtumas koks jos vardas.
- Kaylie.. - Dirbtinė šypsena pasirodė jos veide. - O tu? - Perklausė Grifų Gūžtos atstovė, kad nepasirodytų kaip eilinė nevykėlė.
Ir vis tiek jis nenutylo. Dar vienas visiškai nereikšmingas klausimas. Prieš atsakydama gerai nužvelgė teritoriją, nes ji ir pati nebuvo tikra dėl šios vietos. Ji paskutinius du mėnesius lyg klajoklis, gal net labiau vaiduoklis šioje pilyje.
- Turbūt, kad ne.. - Pasitraukė kiek į šoną, kad nuo lango sklindanti šviesa jos nebeerzintu. - Ši vieta tikrai ne visada tinkama slėptis. Čia.. - Pažvelgė į lubas. - Čia tylu, bet tuo pačiu šalta, drėgna ir sakyčiau tamsu. - Ranka nubraukdama užkritusią sruogą ant akių užbaigė sakinį.
Dabar ji nežinojo ko imtis. Nenumanė ko klausti ar ką sakyti. O galbūt geriau tiesiog iš čia dingti. 
- Mh.. - Bandė išvaikyti tą nejaukią tylą. - Tai jei jau nori palaikyti man draugiją.. - Dustelėjo nežinodama ar elgiasi teisingai. - Gal eikime toliau, ten, - bedė prištu į tolį, kur nebuvo jokios šviesos, tik voratinkliais apaugusios sienos ir ilgas kelias, turbūt be pabaigos. - Aš nemėgstu bereikšmingai stovėti.. - Truktelėjo žiobariško megztinio rankoves (žiobariško, todėl kad nemėgo Hogvartso apsiaustų ir uniformų). Susukė plaukus į netvarkingai atrodantį kuoduką ir nužingsniavo į tamsą. O dėl vaikino. Norės pasivys.
„Laisvės paslaptis - drąsa“


*

Neprisijungęs Tae Yeon Min

  • Bibliotekininkas
  • ****
  • 278
  • Lytis: Vyras
  • you need to calm down
Ats: Ilgas nenaudojamas koridorius
« Atsakymas #232 Prieš 3 metus »
Papurtė galvą it atsakydamas į klausimą, ar sergąs. Niekuo nesirgo, niekuo, ką būtų galima fiziškai užčiuopti, bent jau. O apie visus kitus atvejus nemanė, kad verta kalbėti, bet to, save diagnozuoti nėra laikoma šaunia praktika.
Merginos šypsena, rodės, nesiekė akių. Ką gi, Kaidenas gali su tuo gyventi. Vis dėl to, ne jo darbas atnešti į žmonių gyvenimą šviesesnių dienų, bent jau ne tokiais būdais, į kuriuos neįeina milteliai ir keisti grybai, nuo kurių sienos ima rodytis vaivorykštinėm.
Norėjo tarstelėti ką nors panašaus į "gražus vardas", tačiau nutylėjo. Matėsi, kad Kaylie nelabai vertina tuščiai į orą mėtomas replikas. Lygiai kaip ir bereikalingą stoviniavimą tamsiam koridoriuj. Škotas kreivai šyptelėjo, pats sau.
- Kaidenas, - atitarė, paklaustas vardo. Galbūt būtų ką nors pridūręs ir apie koridoriaus būklę, galbūt užginčijęs, kad ši vieta puikiai tinka tvarkyti nelegaliems reikalams ir leistis į grybukų sriubos surengtas keliones, bet vėlgi... it būtų nusikandęs liežuvį. Vakarienei. Ak, mintis apie vakarienę truputį net sujaudino. Kaidenas nevalgęs nuo praėjusio vakaro, keista, kad jam nedreba keliai ir rankos.
Kaylie nusisukus ir ėmus žingsniuoti tolyn į koridoriaus bjaurumą, vaikinas sudvejojo. Būtų norėjęs tiesiog mestelėti kokį pusiau širdingą atsisveikinimą ir garbintis lauk iš pilies, bet ak, jį tarsi kokia nematoma virvė traukė link jos, rudaplaukės, tampančios žiobariško megztinio rankoves ir dailius rudus plaukus belenkaip sukančios į kietą mazgą ant pakaušio. O dar ir mintis, kad neprisiminė, kada paskutinį kartą bendravo su jam į snukį duoti nenorinčiu asmeniu, tarsi pastūmėjo jo kojas paskui.
Vienas žingsnis, dar keli, ir Kaidenas ją prisivijo. Iškvėpė, akimirką užkliuvęs už kažin kokio palaido akmens ar už savęs paties stvėrėsi merginos alkūnės, tačiau tuoj pat paleido, atsitraukė per žingsnį į šalį. Koridorių gaubė vis tamsesnė prieblanda, kas žingsniu panešėjanti į tamsą. Kaidenas vos regimai sudrebėjo. Staiga it nudilgintas kairiu delnu griebėsi dešiniojo dilbio, bet tai truko tik akimirką. Susigrūdo rankas į apsiausto kišenes.
민태연


*

Neprisijungęs Kaylie Mateo

  • Burtininkė
  • ****
  • 204
  • Lytis: Moteris
  • Narsa be proto – tik savotiškas bailumas
Ats: Ilgas nenaudojamas koridorius
« Atsakymas #233 Prieš 3 metus »
Rudaakė nė akimirką nesudvejojo. Nebijojo eiti gilyn į tamsą, atvirkščiai ji to norėjo. Jai reikėjo aplinkos, kuri puikiai atspindėtų jos būseną. Šis ilgas, baugus, gal kiek šiurpokas koridorius labai tiko. Apart vieno minuso. Prašalaičio, kuris ne vietoj ir ne laiku tvarko savo asmeninius reikalus. Nors pykti dėl tokio likimo vingio turbūt nereikėtų, galbūt Kaidenas leis užsimiršti apie įvykius, kurie paskutinius kelis mėnesius persekioja rudaplaukę.
Kay kartu su savo mintimis žengė į koridoriaus gilumą. Retkarčiai pamiršdama, kad ją vijasi neseniai sutiktas jaunuolis.
- Ėj! - Šuktelėjo vos atatupstu neparvirtusi šešiolikmetė. Ji išsigando, nespėjo suvokti kas dedasi. Atsigręžusi išvydo per kelis žingsnius stovintį Kaideną. Nežinojo ką jam pasakyti. Rėkti nenorėjo, įžeidinėti taip pat. Kay ėmė juoktis. Ji šypsojosi. Ir pirmą kartą po ilgo laiko ji nuoširdžiai iššiepė savo baltai žvilgančius dantis.
- Žinau, kad tamsu, bet žiūrėk po kojomis, - dalinosi draugišku patarimu. Nors ir labai norėjo išvadinti jį žiopliu.
Tyla tapo labai nejauki, o dar jos pilvo urzgimas vis labiau ėmė siautėti. Todėl ši pradėjo knistis po savo kišenes (turbūt iš šalies tai atrodė keistai, gal kiek kvailai), tačiau ji atminė, kad per pietus kažkokį šunmaistį ten įsikišo, tad kuitėsi, kol apčiuopė kelis batonėlius. Jų sudėties nežinojo, tačiau tai nelabai ir rūpėjo. Svarbu, kad tai numalšina alkio jausmą, kuris dabar siautėjo merginos žarnyne. Žarnos pačios virškino save. O tai labai blogai.
- Nori? - Tiestelėjo keliais pirštais prilaikydama popierėlį, kuriame buvo supokuotas skanumynas. - Ups. - Dustelėjo rudaakė. - Netyčia, - žvilgtelėjo žemyn, kur voliojosi iš jos rankų išslydęs vanilinis ar ten šokoladinis stačiakampio formos batonėlis. Nors ši diena iš tikrųjų buvo nesėkminga, tačiau žiurkės. Žiurkės buvo visko pabaiga. Ji nekentė šių graužikų. Jos šlykščios, baisios ir pavojingos. Radusios grobį ant žemės iškart jį nusitempė. Žinoma, jaunoji burtininkė nesiruošė jos vytis. Juk žinojo, kad kišenėje yra dar vienas, kurį laikė atsargai, tačiau dabar per savo žioplumą teks atiduoti Kaidenui.
- Imk, - ištraukusi dar vieną iš kišenės įgrūdo į jaunuolio delną. 
„Laisvės paslaptis - drąsa“


*

Neprisijungęs Tae Yeon Min

  • Bibliotekininkas
  • ****
  • 278
  • Lytis: Vyras
  • you need to calm down
Ats: Ilgas nenaudojamas koridorius
« Atsakymas #234 Prieš 3 metus »
Mergina, kad ir baisiai graži Kaideno pavargusiam žvilgsniui, buvo mažumėlę keistoka. Juokėsi, kuitėsi po kišenes it ieškodama siūlų, kuriuos ištraukus apsiaustas subyrėtų į dalis, o iš jos drebančių(? Kaidenas nebuvo tikras - jo paties delnai virpėjo it drebulės šakos) pirštų išslydęs kažin kokio pavidalo valgis nė nespėjo paliesti vaikino rankų. Tačiau vos po akimirkos į delną įspraustas kitas toks pat tarsi įžemino. Škotas, besibastantis jam užgintais koridoriais ir bevilitiškai mėginąs apsukti galvą mergaitei, nustebęs sumurmėjo šiokią tokią padėką, pernelyg neartikuliuodamas. Sušiugždėjo popierėlis, o anas skanėstas netrukus pranyko už dantų, vargiai kramtytas. Vaikinukas iš naujo pajuto, koks esąs alkanas.
Koridoriuj buvo šalta, koridoriuj buvo tamsu, o Kaidenas nenorėjo lįsti gylyn. Bijojo tamsos, velniai rautų, visą gyvenimą jautė bijosiąs - plytinčios prieky jo ir tįstančios šešėliais už nugaros. Rudos jo akys, slepiamos per ilgų, nešvarių plaukų, išsiplėtė gaudydamos kiekvieną šviesos trupinį, idant nesijaustų bejėgiškai aklas, o nagai įsikirto į delną - vėliau ten bus pusmėnulio pavidalo žymės.
- Ko tau ten? - staiga paklausė vangiu mostelėjimu rodydamas į koridoriaus gilumą, kur jau ir deglai nebesiekė. Velniai žino kiek metų jis čia buvo, nenaudojamas, tamsus, purvinas ir šaltas. Kaidenas visai netroško sužinoti. Žvelgdamas į Kaylie mintyse pasvarstė galimybę ją išsivesti į šviesą, į saulę - ir jo paties veidas rodytųsi ne toks šešėliuotas, ne toks įdubęs, o ir ji - milijoną kartų gražesnė.
민태연


*

Neprisijungęs Kaylie Mateo

  • Burtininkė
  • ****
  • 204
  • Lytis: Moteris
  • Narsa be proto – tik savotiškas bailumas
Ats: Ilgas nenaudojamas koridorius
« Atsakymas #235 Prieš 3 metus »
Keistas jausmas apimė merginą. Nuolat pikta ant viso pasaulio, dabar ji jautėsi atsipalaidavusi. Nors tamsa kiek baugino, tačiau čia ji jautėsi saugi. Tarsi sulukusi prieglobsčio, kurio jos tėvai jai niekad nebesuteiks.
Šaltame koridoriuje ji buvo ne viena. O tai turbūt ir skatino Kay mažiau galvoti apie ją slegiančius dalykus.
Ji linktelėjo išgirdusi šiokią tokią padėką, tačiau ji nuskambėjo labai keistai tarsi vaikinas būtų nepasotinamas. O ką jam pasiūlyti. Barą, užeigą, kur pilna girtuoklių ar besitrinančių benamių, kurių kvapą galima užuosti už kelių metrų.
Baimė. Ji labiau kamavo Kaideną, o ne rudaplaukę. Einant vis gilyn, kai tamsa tampa pagrindine palydove, Kaidenas ėmė abejoti. O anglė išgirdusi jo klausimą negalėjo nenusijuokti.
- Bijai? - Sukišus rankas į kišenes klaustelėjo šalia stovinčio vaikinuko. - Nors galime eiti ir kur kitur, nes visai norėtųsi užkasti, nieko burnoje neturėjau visą dieną.. - Dustelėjo rudaplaukė.
„Laisvės paslaptis - drąsa“


*

Neprisijungęs Tae Yeon Min

  • Bibliotekininkas
  • ****
  • 278
  • Lytis: Vyras
  • you need to calm down
Ats: Ilgas nenaudojamas koridorius
« Atsakymas #236 Prieš 3 metus »
Staiga pasijuto kažkoks mažas, purvinas ir visai nevertas šitos mergaitės kandžiu liežuviu ir gražžiu veidu, dėmesio. Per trumpas, nutrintas apsiaustas su skylėta kišene, nuvaikščioti batai ir per ilgi, šiek tiek pernelyg riebaluoti plaukai turbūt nebuvo labai žavingas vaizdas, o kur dar įdubusios ir apsiblaususios akys. Kaidenas truputį pernelyg atvirai save nužvelgė nuo galvos iki kojų, o prieblandoj jo skruostai įgijo vos vos tamsesnį atspalvį.
O dar iš jo besijuokianti Kay.. Nieko nėra baisiau berniukui nei mergaitė, kuri iš jo juokiasi, kai jis sukaupęs visą savo mažą drasą pakviečia ją į pasimatymą. Tiesa, ši situacija buvo kitokia, nes rodėsi, kad tai Kaylie kviečia Kaidena į pasimatymą. Kažkur kitur? Užkąsti? Škotas vėlgi pajuto tų keleto galeonų svorį kišenėje, ir kirbantį norą kuo greičiau išsigauti iš pilies.
Į klausimą, ar bijąs, nutarė neatsakyti, apsimesti, kad neišgirdo. Nors apsimetimas tikriausiai buvo nelabai vykęs. Į pasiūlymą eiti kažkur kitur palinksėjo galva.
- Taip. Taip, eikime kažkur kitur, - truputį per greitai ir per entuziastingai atsakė Kaidenas, žiūrėdamas ne tiesiai į merginą, bet kažkur jai per petį. Į tamsą. Luktelėjęs dar akimirką, menkai kilstelėjęs lūpų kampučius apsisuko ir vis grįžtelėdamas per petį įsitikinti, ar mergina eina kartu, nužingsniavo koridoriumi į šviesą.
Nors Kiauliasody didelio valgymo vietų pasirinkimo nebuvo, manėsi, kad nutarsią, kur eiti, kai pilies vartai liks už nugaros.
민태연


*

Neprisijungęs Amelija Harmon

  • III kursas
  • *
  • 193
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Ilgas nenaudojamas koridorius
« Atsakymas #237 Prieš 3 metus »
 Amelija visai nežinojo kur eina. Hogvartso koridorių buvo tiek daug ir jie visi buvo tokie painūs, kad per vienus metus juos ištyrinėti buvo neįmanoma. Mergaitė nežinojo kurioje vietoje yra šiuo metu, nežinojo kiek laiko vaikšto ir kiek laiko užtruks sugrįžti į Varno Nago bendrajį kambarį. Kita vertus jai tai ir nerūpėjo. Galva eilinį kartą sprogo nuo minčių ir apmastymų. Ir gailesčio dėl liūdno gyvenimo. Na, viskas nebuvo taip blogai, bet kai galvoje esti daug įvairaus plauko minčių, kurios po vieną gal ir nebūtų tokios blogos, galiausiai gaunasi vienas ne itin skanus kokteilis. Rudaplaukė labai, labai norėjo išvalyti tas visas mintis ir pasimėgauti seniai kažkur prapuolusia ramybe. Pabandė verkti (juk išsiverkus kartais palengvėja). Neišėjo. Prisidėjo dar viena nemaloni mintis. Nors... Ech, koks skirtumas prisideda viena mintis ar nusiima. Vis tiek jų ten buvo nesuskaičiuojama daugybė. Pabandė bėkti. Irgi nieko gero, pavargo, koridoriaus (ir minčių) galo vis tiek nesimatė. Galiausiai Amelija nusprendė, kad jai būtinas grynas oras, tad mergaitė priėjo prie lango. Užlipus ank palengės pabandė atidaryti. Nepavykus dar stipriau truktelėjo rankeną. Iš to nauda buvo tik viena - mergaitė sužinojo, kad Hogvartsas iš ties rūpinasi mokinių saugumu ir niekas pro šį langą artimiausiu metu neišdribs. Nes jis neatsidarė. Pasidavus Amelija iškvėpė visą plaučiuose sukauptą orą ir liko sėdėti ant palangės, nuleidus link grindinio jo nesiekiančias kojas.
Galbūt...

*

Neprisijungęs Evelina Džonson

  • II kursas
  • *
  • 96
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Visi esame skirtingi ir tokie esame gražus
Ats: Ilgas nenaudojamas koridorius
« Atsakymas #238 Prieš 3 metus »
Evelina keliavo Hogvartso koridoriais. Kadangi diena nebuvo pati šilčiausia ir gražiausia, o taip pat buvo savaitgalis, daugelis liko bendruosiuose kambariuose. Tačiau Evelinai tai buvo tik antra savaitė Hogvartse ir ji norėjo apžiūrėti pilį, susipažinti su koridoriais, nes ne kartą buvo pavėlavusi į pamokas. Čia - Hogvartse - visi koridorių pavadinimai tik dar labiau klaidino nei gelbėjo. Todėl Evelina išėjo. Vos tik išėjusi, pasistengė įsiminti kelią. Nesisekė per daug sėkmigai, keli posukiai iškart pasimiršo, tačiau mergaitė ėl to nesijaudino. Tai tikrai nesiukliudys jai pamiršti viso kelio, galvojo. Dar paėėjusi pamiršo ir daugiau kelių, tačiau dėl to per daug nesijaudino. Niuniuodama mėgstama melodija ėjo toliau.
Po kokios valandos, mergaitei atsibodo, ji panoro grįžti į bendrabutį ir ten pabūti su draugėmis. Apsisukusi ant kulno staiga sustingo, o kur tas bendrabutis? Evelinos viduje pamažu kaupėsi nerimas. Kur? Mokynė suprato vieną. O ne, ji pasiklydo. Visai to nenorėdama, Evelina patraukė koridoriumi atgal. Kelias dar labiau susimaišy, ji tai žino. Evelinos akys išsipletė, ne, ne, ne, ne. Akyse kaupėsi kažkas šlapio. Ne, ji negali verkti ji juk grifė, o grifai tie drąsieji. Bet visi šiti koridoriai... Raganaitė jautė, kad jeigu dabar reikėtu kalbėti ji turbūt numirtu. Numirtu, užspringtu - kas ten žino. Vis labiau besijaudindama, Evelina patraukė koridoriumi, šis jai buvo visai nepažįstamas. Pirmakursė pabandė giliai įkvėpti ir iškvėpti, taidažniausiai padėdavo. Kelis kartus jai pasidarė kiek lengviau, tačiau nerimas ir vėl įtekėjo į plaučius ir kvepavimas tapo labai netolygus. Smegenys tapo lyg švininiai. Akys pačios sukosi savo duobutėse. Nereikėjo jai išeiti, nereikėjo. Kuo ilgiau ji sustodavo, tuo laikas atrodydavo lėtesnis, kuo greičiau eidavo, tuo pilis rodidavosi ilgesnė. Per visą ilgą kelione per pilį Evelina nusprendė tik vieną: niekada iekam šito nepasakos.
Mergaitė jau norėjo sukti kai iš už kampo išgirdo garsus. nesuprato ką tie garsai daro. Širdis ėmė plakti greičiau. Labai rizikuodama pirmakursė iškišo galvą per  sienos plyšį. Ant palangės išvydo sėdinčia mergaite. Mergaitė mūvėjo varno Nago uniformą ir atrodė labai nusiminusi. Evelina apsisprendė, išlindo iš už sienos ir pasisveikino:
- Labas.
Smiling. Every day of life is something special. Give her a chance!

*

Neprisijungęs Amelija Harmon

  • III kursas
  • *
  • 193
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Ilgas nenaudojamas koridorius
« Atsakymas #239 Prieš 3 metus »
 Kojos palengva tabalavo ore tai paliesdamos sieną, tai nuo jos atsitraukdamos. Amelija bandė atsipalaiduoti, bet neitin gerai sekėsi, o palangė nebuvo pati patogiausia vieta sėdėjimui. Tuščiame koridoriuje, kurio, beja nesimatė nei pradžios nei galo, girdėjosi tik tylus mergaitės alsavimas. Amelija neabejojo, kad ras kelią atgal, juk eidama galiausiai vis tiek turėtų išeiti į kokią nors žinomą vietą. Svarbiausia buvo suspėti grįžti iki to laiko, kai visi Hogvartso moksleiviai turi būti bendruosiuose kambariuose. Truputį gaila, nes Amelijai visai patiko tamsusis paros metas, tada gali būti beveik tikras, kad niekas neužklups bemąstant. Lauke pamažėle tamsėjo dangus. Kol kas to pastebėti buvo nelabai galima, juk Rugsėjo vakarais vėlai temsta, bet varniukė jautė, jog daug laiko nebeturi. Staiga pasigirdo žingsniai. Pradžioje tolumoje ir Amelija labai tikėjosi, kad jie nutols. Juk kam ateis į galvą vaikščioti tokiu... Atrodo užmirštu ir nuošaliu koridoriumi? Deja kažkam atėjo. Vienintelis pliusas buvo tai, kad tas kažkas buvo nevyresnė už Ameliją mergaitė. Varniukė (ne)laukdama kol ši prisiartins nusuko savo tamsiai mėlynas akis pro langą. Vėl. Vėl į galvą pradėjo lysti įvairios mintys. Ant kieme stovinčio Gluosnio Galiūno siūbavo pradėję rausvėti lapai. Ruduo. Mergaitė nežinojo ką jai reiškia šis metų laikas. Juk tuo met grįžti į Hogvartsą... Su naujom viltim, tikėdamasis naujos pradžios. Išgirdus balsą Amelija atsisuko. Buvo beveik spėjus užmiršti apie atėjūnę.
- Labas, - pasisveikino. Norėjo nusliuogti nuo palangės, nes vienai sėdėti gerokai aukščiau mergaitės nesirodė malonu, bet pasijuto per daug pavargus. Tiesiog kiek palinko į priekį. Naujoji ilgojo koridoriaus lankytoja taip pat neatrodė labai laiminga. Jei Amelija neklydo, (o tuo beveik neabejojo) mergaitės akyse net blizgėjo ašaros. Na, Amelija galėjo atrodyti taip pat, bet vis gi neatrodė.
- Ar viskas gerai? - paklausė ji mergaitės. Žodžiai buvo ištarti ne vien iš pareigos, Amelija visada norėdavo padėti, jei tik galėdavo.
Galbūt...