2
1

0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Kajus Arno Wintersas

  • VII kursas
  • *
  • 288
  • Taškai: 41
  • Visi žmonės geri. Tik jie patys to dar nežino -F.D
Ats: Astronomijos Bokštas
« Atsakymas #90 Prieš mėnesį »
Tyla tarp fejeverkų sprogimų buvo graži. Dangus irgi. Tamsiai mėlynos spalvos dangus persisunkdavo geltonų, raudonų, mėlynų, žalių spalvų dėmėmis. Kajus nebyliai stovėjo Astronomijos bokšto centre ir užvertęs galvą į dangų stebėjo nakties šokį su spalvomis.
Geltona. Vėl žalia. Vėl raudona.
Vėl mėlyna. Vėl geltona. Vėl žalia. Vėl raudona. Vėl mėlyna...
Vėl tyla.
Vėl spalvos.
Fejeverkų dėžės buvo užkerėtos - vienai "pasibaigus", kita pradėdavo šaudyti žiobarų pirotechnika.
Kajus neišgirdo Wrenos žingsnių ir jos tylaus pasisveikinimo. Tik, supratęs, ko taip ilgai Wrena neateina, atsisuko apsižvalgyti.
-O, labas, Wrena!- gan kiek per garsiai pasisveikino, išvydęs netikrą seserį.
Jos rankoje išvydo burtų lazdelę. Mostelėjo ranka Wrenai lazdelę paslėpti, atseit, jos neprireiks. Kaip jis žiauriai suklys.
-Aš kontroliuoju fejeverkus,- paaiškino Kajus, iškeldamas saviškę ir tada nusišypsojo, - Ką manai?
Šį kartą fejeverkų spalvos buvo kitokios: purpurinės, baltos melsvos, žalsvos fejeverkų dėmės dažė Škotijos dangų, su intarpais drusmtė Hogvartso apylinkės tylą, o fejeverkų dūmai papildė nuostabų nakties reginį: pilki tumulai mainėsi, spalvotos šviesos peršviesdavo juos. Viskas dar labiau atrodė paslaptingiau, vaiduokliškiau ir fantastiškiau.
Kajus šypsojosi. Jam pavyko.
Dirstelėjo į bendrakoledžę, o juodose akyse šokinėjo džiaugsmo kibirkštėlės.
“There’s a million things I haven’t done, just you wait”- Alexander Hamilton

*

Neprisijungęs Wrena Alder

  • VII kursas
  • *
  • 184
  • Taškai: 29
  • Lytis: Moteris
Ats: Astronomijos Bokštas
« Atsakymas #91 Prieš 4 savaites »
 Spalvotos kibirkštėlės krito danguje, tačiau dėl sprogimo garsų labai norėjosi delnais užsidengti ausis. Koledžų spalvos nesimaišė viena su kita, kitaip, nei mokinių charakteriuose. Žinoma, pasitaikydavo šimtu procentų atitinkančių mokinių, bet dažnai kitų poelgiai nebūdavo visiškai atitinkantys koledžą.
 Šalimais stovėjo Kajus. Tai suprato, kas gi daugiau įvykdytų Winterso sumanymą? Keletu sekundžių ilgiau užtrukusi tyla pasibaigė kitos spalvos fejerverku, kurio garsus sprogimas buvo kiek netikėtas, tad švilpė krūptelėjo.
 Fejerverkai atrodė magiškai. Kas, kad žiobarų sukurti, tačiau žmonės, kurie susidūrę su magijos pasauliu, galėtų palyginti su kibirkštimis, sklindančiomis iš lazdelės, kuomet paleidi kerus. Nemagiška magija. O dar kai kurie burtininkai niekina žiobarus, nors jie sugeba rasti krislelį magijos tame kerų nemačiusiame pasaulyje.
 Kajus pasisveikino. Nebebuvo reikalo lazdelę spausti rankoje - turbūt baigiant Hogvartsą ąžuolinė lazdelė ir taip bus suplonėjusi nuo septynių metų kančių. Klausimas ar dar kas nors, apart profesoriaus Greywindo sugalvotų čia lipti, o jei jis ir liptų, prieš profesorių neapsigintų. Lazdelė netrukus buvo paslėpta kišenėje, o Alder priėjo arčiau prie Kajaus, jog norint ką nors pasakyti nereikėtų taip rėkti.
 - Labai gražu,- trumpai atsakė tarp sprogimų, prieš pasikeičiant spalvomis.
 Šviesesnės spalvos atrodė dar gražiau, ryškiau švietė danguje ir krito it liūto karčiai. Balčiausi priminė pienės pūkus ir netrukus, kai jau buvo pripratus prie sprogimų, liko tik gražūs piešiniai danguje.

 

  • Hogvartsas.LT © 2007-2019