Renginiai
  • Rugpjūčio 24 d. - Egzaminai
  • Rugpjūčio 27 d. - Profesorių atranka
  • Rugpjūčio 31 d. - Atostogos
  • Rugsėjo 07 d. - Naujų mokslo metų pradžia

0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Roana Amneta

  • III kursas
  • *
  • 159
  • Taškai: 61
  • Lytis: Moteris
  • ...And now your song is on repeat...
Ats: Paveikslų galerija
« Atsakymas #270 Prieš 4 mėnesius »
Naujoji Amnetų šeimos atstovė negalėjo patikėti tuo kas įvyko vos prieš kelias dienas. Ją iš paprastų, žiobarų vaikais pripildytų vaikų namų globon pasiėmė burtininkų šeima. Ir ne bet kokia. Juk dar visai neseniai Roana sėdėjo astronomijos ir kerėjimo pamokose su Jasmine, dabartine jos seserim, nors jai vis dar sunku pripažinti tačiau Eimi Amneta dabar yra jos mama, nors ir netikra, bet mama. Buvo tikrai keista žinoti, kad ji vėl turi namus. Kiek sakė Eimi, tai Claudie ir Džesei ji greitu metu išsiųs laiškus, paaiškinančius viską. O kai Roro grįš vasara į naujus namus, galės normaliai susipažinti su visa šeima. Ilgai nelaukusi "mama" gražino juodaplaukę mokyklon(ji beveik savaitę praleido Londone, vaikų namuose).
Pirma naktis, grįžus mokyklon. Dėvėdama pikachu pižaminį kostiumą, netikėtai gautą iš naujosios globėjos - tiesiog mašinoje išbūrė. Buvo paklaususi ko mergaitė norėtų, o Roana leptelėjo pirmą kas atėjo į galvą. Juk ne kasdien tave įsivaikina ir visos mintys apsiverčia aukštyn kojom. Vis tik, ši pižama Amnetai patiko. Ir naujasis vardas taip pat. Tie "Miročka, Miročka" jau iki gyvo kaulo įgriso. Žiūrėdama į savo juodas šlepetes, šlepsėjo koridoriais, kol neatsidūrė prie uždarų durų. Grįžti atgal nesinorėjo. Atidarė duris. Čia buvo daug tamsiau nei paprastame koridoriuje, matyt langai uždengti užuolaidomis. Tamsą ji mėgo. Pasiremdama sienomis ėjo toliau, gilyn į patalpą. Atrodo, ji čia viena. Pakeliui apčiuopusi ne vieną ir ne du rėmelius, suprato jog atsidūrė paveikslų galerijoje. Nežinia kiek laiko juodaplaukė ėjo pasiremdama sienom, bet pagaliau radusi duris ištrūko iš kambario, taip ir nesupratusi bei nesužinojusi, kad buvo ne viena.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 mėnesius sukūrė Roana Amneta »
Everything must have a beginning

*

Neprisijungęs Claudia Otilia Stephalt

  • III kursas
  • *
  • 46
  • Taškai: 33
  • Lytis: Moteris
Ats: Paveikslų galerija
« Atsakymas #271 Prieš 4 mėnesius »
Vėlus vakaras, Claudia tipeno koridoriumi iš bibliotekos su šusniu knygų rankose, į vieną iš jų ji įsigilinusi įdėmiai skaitė greičiausiai ten Transfiguracijos knyga. Claudia turbūt taip įnikusiai skaitydama nepastebėtu jei ir kiltu čia pat gaisras.
Praeidama pro tamsią paveikslų galerija mergaitė išgirdo bruzdesį, kuris spengiančioje koridoriaus tyloje buvo girdėti kaip koks riaumojantis trolis. Užvertusi labai ją dominančią knygą ji stabtelėjo ties šia galerija. Pažvelgusi į paslaptinga ir baugia tamsą ji tylutėliai pravėrė duris, šios bjauriai sugirgždėjo, vos vienu lazdelės mostu Claudia galerijoje įžiebė visas lepmpas. Išsižiebus lempom matė daugybę paveikslų ant sienų, keletą suoliukų ir beveik pačiam galerijos vidurį stovėjo mergina atsisukusi nugarą į Claudia ši tarsi sustingo Claudiai įjungus lempas galerijoje, mergaitė  matė pasivėlusius nepažįstamosios plaukus, chalatėlį ir šlepetes. Kodėl ji sustingus? Gal mano, kad aš kokia mokytoja ją netyčios arba tyčiom čia užtikusi?
Claudia norėjo nutraukti klaikią įtampa, ji įsivaizdavo kaip mergaitei su chalatėliu baisu jei ji mano, jog Claudia kokia mokytoja, tad nieko nelaukusi tarė:
-Amm... Aš nemokytoja, ir niekam nesakysiu, kad tu čia. Aš tik netyčiom čia užklydau, mane patraukė kažkoks sambruzdis čia ir tiek...tai gal aš jau ir eisiu- dar šiektiek pastovėjusi Claudia apsisuko ant kulno ir jau drožė lauk.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 mėnesius sukūrė Claudia Otilia Stephalt »
Kiekvienas kelias, jei tik juo einant išsipildo svajonė, yra magiškas ⛇

*

Neprisijungęs Auksė Marietta Hale

  • III kursas
  • *
  • 114
  • Taškai: 63
  • Lytis: Moteris
  • Don't care about the person that I might be
Ats: Paveikslų galerija
« Atsakymas #272 Prieš 4 mėnesius »
Kažkas, atrodė, netgi priartėjo prie šio slapto kampelio, kuriame dabar sustingusi iš baimės, stovėjo Auksė. Uf, bent jau praėjo. Mergiūkštė tamsoje įsistebilijo į neaiškų paveikslą ir suraukė antakius. Marietta galbūt ir toliau kaip tikra idiotė žiūrėjusi į paveikslą ir nieko nemačiusi, tačiau užsižiebė šviesos ir prisimerkusi Hale netgi atšoko - paveikslas, į kurį ji spoksojo buvo portretas ir dabar jis ėmė garsiai žiovauti bei nepatenkintas burbėjo, nes ji pakėlė iš miego. Mergiūkštės akys nukrypo link durų. Kažkas juk turi būti, pačios šviesos neišsižiebs. Ir taip, ji buvo teisi. Auksė pamatė turbūt pasimetusią mergaitę, kuri pamažu traukėsi atgalios.
- Ne, neik! - sušuko ganėtinai garsiai ir pati dar labiau nusigando, - neik, tikrai. Prašau. Gal norėtum čionai pabūti, šiek tiek, mm?
Varno Nago globotinė bandė pasirodyti kuo mandagesnė, tačiau pati suvokė, kad tai atrodė panašiau į maldavimą. Ryt eisiu kai ko ieškoti. Ieškoti vieno asmens, kuris mane pažįsta. Kuris mane išklausys. Padės. Ir galbūt padėsiu jam pati. Nežinau kuo. Bet tikrai nėra nieko baisiau, kaip netekti sesers, brangaus žmogaus, artimo. Nepatyriau to savo kailiu, tačiau skausmą žinau.
When the city sleeps, I'm awake.
Caught up in the dreams, I can't create
Locked up in my mind, I can't escape.

*

Neprisijungęs Claudia Otilia Stephalt

  • III kursas
  • *
  • 46
  • Taškai: 33
  • Lytis: Moteris
Ats: Paveikslų galerija
« Atsakymas #273 Prieš 4 mėnesius »
šiektiek pastovėjusi Claudia apsisuko ant kulno ir jau drožė lauk...
Tačiau ją sustabdė tos nepažįstamos mergaitės balsas nuskambėjes tarp šių paveikslų. Claudia sustojo, apsigrežė ir jau žiojos sakyt, bet žodžiai užstrigo gerklėje Najaugi?!...Najaugi tai Auksė Marietta Hale? Mergina neseniai praradusi seserį?- dinktelėjo mintis, juk ši žinia buvo patyliukais apskriejus aplink visą mokyklą. Claudia pajautė liūdesį ir užuojautą jai, tačiau kažin ar mergina su susivėlusių plaukų kupetėlę bus laiminga kai visai nepažįstama mergina pareikš užuojautą už mirusią sese, nors to kaip ir neturėjo sužinoti pašaliniai mokiniai. Ne aš geriau dabar dėl šito patylėsiu-komandavo sau Claudia.
Mergina sugrįžo į paveikslų galerija pas kolkas dar gerai nepažįstamąją. Nenorėjo jos palikti vienos, norėjo būti draugiška.
Kiekvienas kelias, jei tik juo einant išsipildo svajonė, yra magiškas ⛇

*

Neprisijungęs Auksė Marietta Hale

  • III kursas
  • *
  • 114
  • Taškai: 63
  • Lytis: Moteris
  • Don't care about the person that I might be
Ats: Paveikslų galerija
« Atsakymas #274 Prieš 4 mėnesius »
- Turbūt... Žinai, kad aš Auksė, - pirštukais lietė dailų paveikslo rėmą, - Auksė Marietta Hale.
Ji nedrąsiai šyptelėjo. Akimis vis dar žiūrėjo į stabtelėjusią užklydėlę. Bent jau suprato, kad tai mergaitė.
- Na, daugelis, kiek supratau, žino, kad mirė viena mano giminė, - Hale akimirką sulaikė kvėpavimą, o tuomet įkvėpė oro, - tačiau mirė ne mano sesuo. Ją nužudė mano senelis, tačiau tai mano pusbrolio sesuo. Painus reikalas, - nesmagiai šyptelėjo, tarsi nepriimtų viso to į širdį, - mano pusbrolis - klastuolis. Berods, šeštakursis. Dylan'as.
Auksė atsisėdo. Mergiūkštei nerūpėjo, jog grindys šaltos, kad dabar buvo nakties metas ir ką ta neaiški persona pagalvos.
- O kas tu, beje? - padėjo delnus ant kelių ir pakėlė akis į mergaitę, kurią, kiek prisiminė, matė pirmąkart. Arba neatkreipė dėmesio. Susivokusi, kad galbūt plaukai susivėlę, šiaip taip pabandė juos sutvarkyti.
When the city sleeps, I'm awake.
Caught up in the dreams, I can't create
Locked up in my mind, I can't escape.

*

Neprisijungęs Claudia Otilia Stephalt

  • III kursas
  • *
  • 46
  • Taškai: 33
  • Lytis: Moteris
Ats: Paveikslų galerija
« Atsakymas #275 Prieš 4 mėnesius »
Claudia labai susikaupus klausėsi Auksės. Po valandėlės prisėdo šalia mergaitės, jai buvo gana keistą ir pribloškiama sužinoti tiesą. Tad ji tik sumurmėjo:
-Amm.. Aišku..Užjaučiu...- žinojo, jog ta tyla dabar skelndantį tarp jų negera tad jau su visai kitokia intonacija pridūrė:
-Aš- Claudia Otilia Stephalt, antrakursė iš Grifų Gūžtos. Malonu susipažinti. - mergaitė su nedidelia šypsena veide ištiesė ranką Auksiai ir nekantriai laukė ką ši darys.
Claudiai giliai širdyje buvo šiektiek gailą Auksės ji neteko savo giminės, kurią kaip ji minėjo nužudė jos senelis. Ar gi taip galima?- nedavė ramybės šis klausimas Claudiai.
Ji visdar laukė ištiesusi ranką ir tikėjos, kad Auksė tai pat atsakys, neignoruos jos ar neapsimes, jog nemato, Claudiai būtu nemalonu, taciau ji suprastu jei Auksė bendrauti nenusiteikusi.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 mėnesius sukūrė Claudia Otilia Stephalt »
Kiekvienas kelias, jei tik juo einant išsipildo svajonė, yra magiškas ⛇

*

Neprisijungęs Auksė Marietta Hale

  • III kursas
  • *
  • 114
  • Taškai: 63
  • Lytis: Moteris
  • Don't care about the person that I might be
Ats: Paveikslų galerija
« Atsakymas #276 Prieš 4 mėnesius »
Sėdėdama ant grindų ji tarsi paslapčia stengėsi stebėti mergaitę, kuriai ėmė pasakoti tai, dėl ko ją pačią brolis nudėtų. Pagal Gabrielių, savo brolį, (bent jau galvojo taip) išdavė visiškai nevertam ir dar nepažįstamam (!) asmeniui, kuris galėjo paskleisti daugiau gandų ir taip toliau... Bet Auksei tai visiškai nereiškė, tuo labiau, kad vis labiau jos seseriška meilė jam, blėso. Toks gyvenimas, nieko nepadarysi. Marietta lėtai atsistojo, rankas pasivalė į švelnią medžiagą ir paspaudė mergaitei ranką, kuri galop prisistatė bei išspaudė jai užduojautos žodžius.
- Malonu susipažinti, Claudia, - trumpai šyptelėjo vis dar spausdama jai ranką, - na, aš taip pat antrakursė, tačiau iš Varno Nago. Išties, ačiū už užuojautą. Taigi... Ką veiki nakties metu, kad jau nemiegi?
When the city sleeps, I'm awake.
Caught up in the dreams, I can't create
Locked up in my mind, I can't escape.

*

Neprisijungęs Claudia Otilia Stephalt

  • III kursas
  • *
  • 46
  • Taškai: 33
  • Lytis: Moteris
Ats: Paveikslų galerija
« Atsakymas #277 Prieš 4 mėnesius »
Atsikėlus Auksiai Claudia širdy nedrąsiai džiaugėsi, jog vis dėl to Auksė jai ištiesė ranką. Tačiau klausimas po malonaus rankų pasispaudimo atėmė trumpam iš Claudia žadą, kaži ką iš tikro ji čia veikė. Visi tie įvykiai ką tik nutike taip susuko ir sumaišė jei galvą, jog ji net sugebėjo užmirštis ko taip vėlai nemiega. Ir staiga ji prisiminė, prisiminė, jog ji tipeno iš bibliotekos, su šusniu knygų ir tiesiog jos dėmesį patraukė bruzdesys paveikslų galerijoje, tačiau pala kur jos knyvos dabar.
-Na aš tiesiog ėjau iš bibliotekos, ir brazdėjimas šioje galerijoje patraukė mano dėmesį. - Claudia atsikvėpė- Gal kartais matei kur aš padėjau savo knygų šūsnį? Eime gal pažiūrėti, gali būti pqlikau prie galerijos durų.
Kiekvienas kelias, jei tik juo einant išsipildo svajonė, yra magiškas ⛇

*

Neprisijungęs Jupiteris Diavalis Olivier

  • I kursas
  • *
  • 28
  • Taškai: 31
  • vas te faire encule
Ats: Paveikslų galerija
« Atsakymas #278 Prieš 1 savaitę »
  Kažkur ketvirtą valandą popiet, kai pro pilies langus nebešvysčiojo lediniai saulės spinduliai ir jau buvo kiek labiau sutemę, o lauke siautė lietus, Klastūnyno berniukų kambaryje tingiai ant savo lovos vartėsi pirmakursis garbanius. Deja, jaunajam Olivier dvyniui vėl dingtelėjo „nuostabi” mintis, kurios kaip tik dabar entuziastiškai įsikibęs, jaunuolis staigiai pakilo iš minkšto klastuoliško guolio ir ilgais koridoriais pasileido link paveikslų galerijos.
  Berniukas it maža mergaitė striksėjo koridoriais laikydamas kuprinę kur buvo visas jo 'lobis'. Pasisekė, kad dabartiniai mokiniai mieliau praleidinėja laiką lauke, kažkur uždraustajam miške kur jie patyria įvairius nuotykius, o ne atsibodusiuose koridoriuose kurie tik ir asocijuojasi su mokslu, kas mokiniams yra paskutinėje vietoje, pavasarį. Klastūnyno globotiniui bus žymiai lengviau įvykdyti savo planą, kur nebus pašalinių žmonių, juk jis ruošiasi truputi nuskriausti paveikslus ir taip atgaivinti savyje menininką.
  Jupiteris iš kuprinės išsitraukė įvairiausių graffiti dažų ir prisiartino prie pirmo paveikslo kuris jam tada pasitaikė. Tai buvo storas vyriškis, kuris sėdėjo ant sosto. Paveikslas iškarto turbūt nesuprato kas bus, todėl pradėjo uždavinėti įvairius klausimus, bet vaikėzas nekreipė dėmesio, jis išsitraukė oranžinius graffiti dažus ir pradėjo purkšti ant to vyriškio veido.
 - Upsi pupsi. - Suvaidino, lyg čia jis netyčia tai padarė.
 Garbaniaus ausis pasiekė senų durų vypimas nuaidėjęs per visą nedidukę patalpą. Jaunuolis pradėjo įtarinėti, kad tai bus koks mokytojas todėl staigiu mostu užsimaukšlino klastuoliško džemperio kapišoną, bandydamas paslėpti veidą. Bet įžiūrėjęs, pastebėjo panašaus amžiaus mergaitę. Diavaliui kaip akmuo nuo sielos nukrito, nes šis norėjo jau ir pergyventi..
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 savaitę sukūrė Jupiteris Diavalis Olivier »
I went to the woods because I wanted to live deliberately.
I wanted to live deep and suck out all the marrow of life.
To put to rout all that was not life; and not, when I had come to die, discover that I had not lived.

*

Neprisijungęs Klara Severova

  • I kursas
  • *
  • 39
  • Taškai: 192
  • Lytis: Moteris
Ats: Paveikslų galerija
« Atsakymas #279 Prieš 1 savaitę »
Klara giliai atsidusdama užvertė sunkią knygą, kurią parsinešė iš bibliotekos. Paprastai ji retai kada skaitydavo istorines knygas, bet ši pasirodė be galo įdomi. Ji net nepastebėjo kaip greitai laikas praėjo jai skaitant apie garsius burtininkus, kurie paliko gilų pėdsaką magijos istorijoje. Jai tik šiek tiek gaila, kad knygoje nebuvo jokių nuotraukų ar piešinių. Jai labai buvo smalsu kaip šie burtininkai atrodė. Netrukus ji išsišiepė, kai prisiminė, jog kai kurie mokiniai buvo minėję paveikslų galeriją. Ten galbūt ir ras kažką įdomaus.
Išlipusi iš savo lovos ji nulipo laiptais ieškodamas tos galerijos. Bet, deja, iš anksto nepagalvojo ko nors paklausti kur jai eiti. Ilgai užtruko kaip vaiduoklis klajodama po koridorius, atidarydama kai kurias duris ir jas vėl uždarydama. Jau buvo nusivylusi ir nusprendusi apsisukti ir grįžti į savo kambarį kai už durų išgirdo balsus. Iš pradžių atrodė lyg ir nieko įtartina, bet mergaitės smalsumas vis tiek pabudo.
Stengdamasi tyliai atidaryti duris, bet šios tikriausiai buvo visiškai senos, mat garsus cypimas nuaidėjo per visą koridorių. Ji dar spėjo pamatyti kaip viduje kažkas užsimeta gobtuvą ir paveiksle esantis vyriškis pradėjo piktai bambėti. Jos dėmesį pagavo keista oranžinė dėmė ant paveikslo.
-Ką... tu čia darai?-įtariai paklausė ji atsargiai įeidama į kambarį.

*

Neprisijungęs Jupiteris Diavalis Olivier

  • I kursas
  • *
  • 28
  • Taškai: 31
  • vas te faire encule
Ats: Paveikslų galerija
« Atsakymas #280 Prieš 1 savaitę »
  Jaunesnysis dvynys lengvai atsiduso ir nusiramino, nes kelias sekundes atgal šis drebėjo it koks žmogus ką tik išlipęs po dušo. Atpažinęs mergaitę, Klarą, vos vos kilstelėjo lūpų kampučius kaštoninių plaukų savininkas bei lediniu žvilgsniu skenuodamas vėlyvąją viešnią, pridūrė:
 - Nieko, - nors taip tikrai neatrodė, nes tas paveikslas rodos tuoj verkt pradės, o šis dar laiko oranžinius graffiti dažus rankose, - o tu ką darai? - Įtariamai pažiūrėjo, bet tada nesusilaikęs nusijuokė kokiai sekundei. - Aš čia gaivinu savyje menininką. Piešiu paveikslus ant paveikslų. - Kilstelėjo pečiais.
  Tas senis taip pradėjo bumbėti apie tai, kad galės pasiskųsti Hogvartso profesoriams, Diavaliui tiesiog nusibodo. Šis prikando apatinę lupą ir piktu žvilgsniu dėbtelėjo į vyriškį.
 - Bla, bla, bla. - Pradėjo parodijuoti tą paveikslą, o galų galiausiai užpurškė jam ir burną. Akies kampučiu garbanius pažiūrėjo į Varno Nago globotinę, arba kitaip sakant, Marso merginą.
 - Nenori prisidėti? - Padavė kelis jai dažus, - galėsim pakalbėti apie tavo ir Marso santykius. Taip, taip. Žinau koks jis yra blogiukas, turbūt mažai dėmesį gauni, taip? Galėsim tai pakeisti. - Mirktelėjo kaštoninių plaukų savininkei.
I went to the woods because I wanted to live deliberately.
I wanted to live deep and suck out all the marrow of life.
To put to rout all that was not life; and not, when I had come to die, discover that I had not lived.

*

Neprisijungęs Klara Severova

  • I kursas
  • *
  • 39
  • Taškai: 192
  • Lytis: Moteris
Ats: Paveikslų galerija
« Atsakymas #281 Prieš 1 savaitę »
Klara žvelgė kaip berniukas atsiduso, o ji pati tik sukando dantis taip stipriai, jog netgi paskaudo. Kažkodėl nenustebo pamačiusi vieną iš tų dviejų neklaužadų dvynių čia. Vis dėl to tik dabar pastebėjo kokie jie panašūs. Kaip du vandens lašai. Ir ji gana suirzo, mat nežinojo kuris iš tų dvynių priešais ją stovi. Neįsivaizdavo ar tai Marsas, kuris vis dėl kažkokios priežasties prikimba prie jos, ar Jupiteris, kuris išmąstė, jog jie pora. Nors ir abu jie siaubingi.
-Aha... matau,-sumurmėjo Klara sukryžiuodama rankas. Visiškai ignoruodama jo klausimą ji nusprendė pagrasinti, kad galėtų valdyti situaciją,-Žinai, galėčiau susirasti profesorių ir užsiminti, jog kai kas čia gadina paveikslus.
Žinoma, tai tik tuščias grasinimas. Klara nė nenutuokė kaip ji galėtų pasiskųsti, kai netgi nežino su kuriuo iš tų klastūnyno dvynių ji kalba! Bet mergaitė sukryžiavusi rankas stengėsi atrodyti labiau pasitikinti savimi, nors jai reikėjo šiek tiek pakelti galvą norint žvelgti jam į akis. Ji dar niekada nebuvo tokia nepatenkinta dėl savo žemo ūgio.
Bet, rodos, kai kas patikėjo jos vaidyba. Vyras su kitais paveikslais aplinkui linksėdami galvas visiškai pritarė mergaitei ir grasino tam išdykėliui. Bet jam užčiaupus vyrą užpurškiant dažus ant jo burnos jie visi greitai nutilo. Kai kurie rankomis užsidengė veidus, lyg bijotų, kad ir jiems tai nutiks. Visi, istorijoj minimi kaip garsūs ir galingi burtininkai, dabar atrodė kaip išsigandę vaikai. Vaizdas atrodė neįkainojamas ir mergaitės lūpų kampučiai trūktelėjo sudarydami šypseną.
Lyg tai būtų pastebėjęs berniukas ištiesė jai dažus. Varniukė nustebusi pakėlė antakius ir įtariai pažvelgė į klastuolį. Iš pradžių nenorėjo sutikti ir, gal patekti į paspęstus spąstus, bet šiam dar pridūrus apie Marsą ji susiraukė ir pagriebusi dažus iš jo rankų sugriežė dantimis.
-Tavo vietoje tokius žodžius pasaugočiau sau, o tai galiu netyčia užpurkšti šių dažų ant tavęs,-dabar laikant rankose purškiamus dažus grasinti buvo daug lengviau. Nors Klara ir abejojo ar ji tikrai galėtų tai padaryti.

*

Neprisijungęs Jupiteris Diavalis Olivier

  • I kursas
  • *
  • 28
  • Taškai: 31
  • vas te faire encule
Ats: Paveikslų galerija
« Atsakymas #282 Prieš 1 savaitę »
 - Vaje, kokie mes agresyvūs, - valiūkiškai išsiviepė, - baik juokus ir einam linksmintis! 
  Diavalis dabar pasiėmęs rožinius purškiamuosius graffiti dažus nustriksėjo link sekančio paveikslo. Klastuolis su juodos kavos spalvos akimis pažiūrėjo į jo sekantį varžovą, vėjavaikiškai šyptelėjo ir nusilenkė paveikslui. Jo sekanti auka - ale labai svarbi persona, nors vaikėzas net nežinojo šio žmogaus egzistenciją. Rodos, buvo Hogvartso direktorius, bet kam rūpi?
 - Šiandien aš jums suteiksiu jupiter galaxy express paslaugas. Būsite laimingi kaip iki Jupiterio ir atgal. - Vyptelėjo. - Jums, - parodė pirštu į paveikslą, - atsirado šansas būti papieštu labai įžymaus dailininku, - o tada parodė pirštu į save.
  Garbanius pakratęs purškiamuosius dažus, dar kartą pažiūrėjo į jo auką. Tas vaizdelis turėjo atrodyti apgailėtinai, bet ne dvyniui. Jis viską priėmė linksmai, todėl atsirado dar viena priežastis, kad pasijuokti. O priežastis juokimusi buvo ta, jog jo sekantis modelis dingo iš to paveikslo. Tiesiog pasiliko paprastas vaizdas, o žmogaus nėra.
 - Niekas neperspėjo apie slėpynes! - Sušaukė, kad net prancūzo žodžiai suaidėjo per visą galeriją. Klastuolis papūtė lūpas it mažas, ką tik nuskriaustas berniukas ir jo šokoladinės akys nukrypo į mergaitę kuri buvo vos ne iki pečių berniukui.
 - Ir ką dabar daryti? Gal paieškom jį? - Visai nekreipė dėmesio į tuos įvykius, erzinimus ir grasinimus kurie buvo gal tik kelias minutes atgal. Pradėjo kalbėti lyg nieko nebuvo. - Mr. Paveiksle?? - Nusivylė Mr. Paveikslu, nes linksmumas vis mažėjo ir mažėjo. Olivier šeimos narys atsirėmė į sieną ir galų galiausia prisėdo ant šaltų grindų. Dabar jis pradėjo elgtis it maža supykusi mergaitė kuri negavo saldainio.
I went to the woods because I wanted to live deliberately.
I wanted to live deep and suck out all the marrow of life.
To put to rout all that was not life; and not, when I had come to die, discover that I had not lived.

*

Neprisijungęs Klara Severova

  • I kursas
  • *
  • 39
  • Taškai: 192
  • Lytis: Moteris
Ats: Paveikslų galerija
« Atsakymas #283 Prieš 6 dienas »
Berniukui visiškai ignoravus apgailėtinus Klaros grasinimus, mergaitė įtariai prisimerkusi stebėjo kaip šis kliedėjo apie įžymų dailininką savyje. Viena tai suprato neabejodama, jis kišenėj žodžių neieško. Nesusilaikiusi sukikeno iš pasibaisėjusios paveikslo veido išraiškos, o jos pyktis po truputį atlėgo.
Tik staiga paveikslas, rodos, visai nenorėdamas būti pagražintas, piktai pašnairavęs į berniuką šis pasuko į dešinę pusę, pro kurią Klara įėjo, ir pranyko. Buvo galima suprasti, kad ne šiaip sau pasislėpė.
-Kaip gaila,-ištarė mergaitė atsisukdama į berniuką, kuris visai neatrodė patenkintas šio paveikslo pradingimu. Ir tikrai gaila, mat tų paveikslų reakcijos tiesiog neįkainojamos. Kažką panašaus retai kada pamatysi.
-Jis tikriausiai pabėgo pranešti apie tai kam nors...-sumurmėjo vėl pažvelgdama į duris tarsi bijotų, jog kas nors įeis ir juos čia ras. O ji vis dar rankose laikė oranžinius dažus. Juokinga, kad neseniai ji pati grasino pranešianti, o dabar stovi ir nerimauja labiau nei tas garbanius. Šis atsisėdo ant grindų sukryžiavęs rankas ir papūtęs lūpas. Niekas nebūtų pagalvojęs, kad tai tas pats berniukas, kuris miltus jai ant galvos užbėrė.
-Kaži ar jau rasim tą Mr. Paveikslą,-vėl sukikenusi iš tos pravardės Klara žengtelėjo arčiau Jupiterio ir padavė ranką padėti atsistoti,-Reiktų paskubėti, kol niekas čia mūsų nerado.

*

Neprisijungęs Jupiteris Diavalis Olivier

  • I kursas
  • *
  • 28
  • Taškai: 31
  • vas te faire encule
Ats: Paveikslų galerija
« Atsakymas #284 Prieš 5 dienas »
  Nebekreipė dėmesio į tai, kad jis elgiasi kaip maža mergaitė. Jam turėtu būti gėda dėl tokio elgesio, bet taip nebuvo. Jupiteris buvo tuo metu septynerių metų maža mergaitė. Ir jam nesvarbu apie tuos stereotipus, kad turėtu elgtis kaip vyras. Juk yra dar ir kiti paveikslai iš kurių šis gali pasityčioti, bet ne, garbaniui prireikė būtent Mr. Paveikslo.
 - Pasiilgsiu.. - Sumurmėjo, o tada atsistojo ir pozityviai nusišypsojo, - nori bėgti? Pff, - išpūtė lūpas, - na nežinau, gal norėčiau dar papaišialiot, - tada atsisuko į visus kitus paveikslus. Olivier išpūtė akis, nes visi paveikslai buvo pabėgę. Tai turbūt jo išdaigų viršūnė, sugebėti, kad visi paveikslo galerijoje žmonės piešiniuose pabėgtų nuo mažojo velnio. Tai yra tikras pasiekimas. Jupiteris nusijuokė ir tada pažiūrėjo į Klarą.
 - Argi nesmagu gauti tokį pasiekimą? - Vos ne šokti pradėjo, bet tada surimtėjo. - Gerai, tu teisi. Bėgam iš čia, nes nenoriu būti trečią kartą pagautas. Žinai, tie grasinimai ir bla bla bla. Jau turiu jų pilną. - Greitai įkišo į kuprinę visus graffiti purškiamuosius dažus ir čiupęs Klaros ranką išbėgo iš paveikslų galerijos ir ėjo link tos vietos kur paveikslų tikrai neturėtu būti.
I went to the woods because I wanted to live deliberately.
I wanted to live deep and suck out all the marrow of life.
To put to rout all that was not life; and not, when I had come to die, discover that I had not lived.

 

  • Hogvartsas.LT © 2007-2017