0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Vincent Lazar

  • *****
  • 629
  • Lytis: Vyras
Re: Kabinetas
« Atsakymas #30 Prieš 13 metus »
Maxas visą laiką stebėjo, kaip keičiasi Eos veido mina, kūno padėtis, net minčių eiga. Jo papasakota istoriją ją privertė susimąstyti ir atrodo, kad tos mintys buvo ne pačios maloniausios. Matyt ji kažką slepia. Kai ką, ko man nesako ir nepasakys. Aš niekada jos neperprasiu iki galo. Gal mums ir nelemta būti kartu. Gal..ji Pandoros skrynia? Lethal neturėjo nieko blogo prieš merginą, tačiau dabar jis suprato, kad nieko apie ją nežino. Kiek jis pasirengęs paaukoti, kad atskleistų amžinybes paslaptis? Surimtėjęs Maxas gėrė vyną ir žiūrėjo, kaip jo sapnas sklaidosi mėnesienos šviesoje. Raudoni plaukai regis nustojo žvilgėti, kūnas vilioti, o žvilgsnis hipnotizuoti. Eos per sekundę virto paprasta mergina, kuriai teko ne mielas gyvenimas. Tyliai nusikeikęs Maxas nusuko akis supratęs, jog elgesiai baisiai šitaip imdamas vertinti, tačiau jo galvoje ėmė kirbėti kirbėti prisiminimas, kurio dar neįžvelgė. Bet jis įtakojo pasikeitusį profesorių.
- Man reikia eiti... - nuskambėjo ir Maxas paskutinį kartą priėmė saldų bučinį.
- Žinoma.. - atsilošė fotelyje vaikinas ir atsiduso su durų užsidarymu.
Kažkas nutiko ar nutiks. Ir man to neišvengti. Tik kaip tam pasiruošti? Viskas slypi akivaizdžioje vietoje ir būdamas aklas aš to nematau.. Nepasiekiu savo pačių prisiminimų.. Išgėręs vyną Maxas metė taurę į langą ir susidūrimo metu ši subyrėjo,o langu nutekėjo keli lašai gyvenimo... Vaikinas atsistojo ir pasiėmęs paltą išėjo viską palikdamas likimo valiai.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 13 metus sukūrė Max Lethal »

*

Gintaryte

Re: Kabinetas
« Atsakymas #31 Prieš 12 metus »
Lesli priėjo prie durų su kuprine ant pečių. Maža ką, gal ko reikės, nors ir mokytoja sakė, kad ji teorija neužsiminėjo. Tačiau rašymo reikmenis visada reikia turėti. Ji dar niekada nebuvo ėjusi į pamoką po pamokų. Tačiau tai nebuvo toks atvejis kada už blogus nusižengimus mokyklos taisyklėms ji paliekama po pamokų atlikti bausmę. Ne, čia buvo tik toks gal ir nedidėlis prasižengimas, bet čia Lesli atėjo ne vykdyti bausmės. Ji atsargiai pabeldė duris ir laukė atsako. Nenorėjo brautis pas mokytoją, į kurios pamoką ji pavėlavo. Tad ji kantriai laukė, kol mokytoja leis jai užeiti į kabinetą.

*

Neprisijungęs Dorota Grand

  • Burtininkė
  • ****
  • 308
  • Lytis: Moteris
  • No.
Re: Kabinetas
« Atsakymas #32 Prieš 12 metus »
Keistas tas likimas. Pasibaigus pamokai, Dorota buvo priimta į profesoriaus kabinetą. Rūškana mina mergaitė įžengė į patalpą ir apsidairė... Kambarys jai patiko tiek, kiek kiekvienam patinka šiknšaudžiai pliurziai.
Gniauždama delnus iš kurių dabar tik vos vos skverbėsi švieselė, mergina atsisuko į profesorių. Ūmai juodaplaukė prisimerkė ir išplėtė šnerves. Kažkokia nenusakoma jėga smogė klastuolei į galvą ir ši apkvaito. Kūną užliejo staigus jausmas. Jausmas, kad Dorota pažįstą tą niekšelį mokytoją priešais save. Ji papurtė galvą. Negali būti. Pirmą kartą tą griozdą matau. Kas man išvis darosi šiom dienom. Kiek suirzus ir pyktelėjus ant savęs, mergina ėmė dairytis stalo. Pastebėjus kažką panašaus į tai, nulėkė tieisiai į tą pusę ir atsistojo užu jo. Baltos kaip drobė rankos ėmė pamažėle svirti žemyn, kol pirštai prasiskėtė ir klastuolė kažką atsargiai padėjo ant stalo. Pasigirdo iškankintas švilptelėjimas. Grandz akys žibėjo šaltumu.
-Visų detalių nepasakosiu... Kaip kas buvo ir kada. Atėjau pas jus nes, mano manymu, esate arčiausiai to, ko man reikia. Taip pat galėjau eiti pas Nuodų ir Vaistų mokytoją, bet ji kaliausė, - sukando dantis mergina, - arba pas magiškųjų gyvunų priežiūros profesorę((-ų)). Tas variantas man taip pat buvo ne prie širdies.
Žalios akys suspindėjo... Dabar jie atrodė kaip ledokšniai apšviesti mėnesienos. Raudonos lūpos suvirpėjo ir Dorota patraukė rankas. Ant stalo gulėjo akvamarino spalvos, delno dydžio paukštelis, kuris skleidė blausią mėlyną šviesą. Šioji tvinksėjo ir atrodo, vis mažėjo. Mažuoju piršteliu mergina kilstelėjo gyvūnėlio galvą. Skambtelėjo metalas ir iš po plunksnų ant stalo trinktelėjo mažas sidabrinis raktelis, žvilgantis blausioje šviesoje. Jis buvo pririštas juoda odine virvute.
-Radau šį mažylį Uždraustajame Miške. Ir nereikia man jokių moralų, kad ten eiti negalima - pati žinau. Taigi... Ėjau ir pamačiau kažkokį mėlyną žibintą. Žinoma, tai ir buvo šis gyvūnas... Bet... - padarė pauzę Do ir nurijo seiles, - per sekundę atsirado daugiau nei buvo galima tikėtis. Viskas nutilo. Medžiai, atrodo, palenkė šakas vienas į kitą... Pasidarė tamsu. Išgirdau kažkoį šnarėjimą... Kažkur iš žemės ėmė švilpti ir spiralės formos raudonas dagys trenkėsi į šį gyvūnėlį. Manyčiau, jei nebūčiau paukštuko paėmus, tad kažkas kas paleido tą dagį būtų jį pasiemęs... Tiesą sakant, net nežinau ar kažką tokio galėjo padaryti žmogus... O jei tai buvo padaras, tai jis iš juodosios magijos sferos.
Mergina atmetė galvą ir įsistebeilijo į Dantės akis. Taip įžūliai, kaip tik sugebėjo.
-Raktelį pasiliksiu. Apie jį nieko pasakyti negaliu. Gal tik tiek, kad tai buvo priežastis paukštelį nukepti... Tačiau... - ji pažvelgė į merdėjantį gyvūną, - ar galėtumėt jį išgydyt?
Klastuolė nuleido akis ir sugniaužė kumščius. Mėlynuko gyvybė kažkodėl pasidarė jai labai svarbi...
Still no.

*

Neprisijungęs Vincent Lazar

  • *****
  • 629
  • Lytis: Vyras
Re: Kabinetas
« Atsakymas #33 Prieš 12 metus »
Kabinete buvo šviesu ir karšta. Tik įėjęs vyriškis užskleidė užuolaidas ir pasitelkęs truputį magijos atvėsino kambarį. Kvėpuoti tapo lengviau, kūnas atsipalaidavo ir prašviesėjo galva. Su malonumu atsidusęs Dante nusivalė veidą nosine ir atsiraitojo marškinių rankoves. Priešais jį stovinti mergina atrodė itin įtari ir baili, tačiau Dante į tai nekreipė dėmesio. Panelę Grandz jis kalbino pirmą kartą, neatsiminė ar ši buvo jo pamokoje, nepastebėdavo jos įprastame gyvenime, todėl ir nesidomėjo tuo faktu, jog ši atėjo būtent pas jį. Ir su labai keistu prašymu. Arcari priėjo arčiau stalo ir pasilenkęs apžiūrėjo paukštį. Nematytas.
- Atleiskit, panele Dorota, bet aš ne specialistas šioje srityje. Niekuo negaliu padėti. Manau, kad būtų geriau jį parodyti Jūsų prieš tai minėtiems profesoriams. Aš žudau, o ne gydau, - liūdnai šyptelėjo ir iš savo mini šaldytuvo išsitraukė vandens buteliuką.
- Gal ir Jūs norėtumėtė? - paklausė ir nelaukdamas atsakymo įpylė į stiklinę ir pastatė ant stalo.
Dantei keistai nerūpėjo ši mergina su savo paslaptimis ir problemomis. Žinoma, gaila egzotiškojo paukščio, tačiau profesorius ne visagalis. Padaras iš juodosios sferos? Galiu tik pasakyti, kaip tokių atsikratyti. Bet kažkas toje arogantiškoje panelėje ir jos mažąjame drauge užkabino. Apsukęs kelis ratus savo kabinete lyg koks maitvanagis, Arcari grįžo prie paukščio, kuris vos rodė gyvybės ženklus. Dar kartą, tik šį kartą atidžiau, apžiūrėjęs jį išsitiesė ir nuėjo link knygų lentynos. Ieškojo tinkamos. Tačiau nieko panašaus čia nebuvo. Po velniais, kur aš apie tai skaičiau? Pamenu, kad mačiau tokį, bet tai buvo taip seniai ir taip nereikšminga. Jei kas ir galėtų žinoti, tai tik Celia... Ilga tylos akimirka.
- Turiu parašyti laišką dėl tavo..augintinio. Jeigu nori, gali palikti jį čia kelioms dienoms, nunešti kitam profesoriui arba pasiimti sau ir kapstytis pati: daryk kaip išmanai. Vienaip ar kitaip laišką aš parašysiu. O dėl to, kas jį užpuolė.. Augalais ir kitomis miško gėrybėmis naudojasi sargai. Jie nepriklauso juodajai pusei ir manau, kad šis paukštis priklauso jiems. Ir net tik jis. Tavo vietoje grįžčiau ten ir palikčiau viską gamtai. Kitaip jie patys ateis pas tavęs.
Dante padarė viską, ką galėjo: pasiūlė pagalbą, pasidalino informacija ir įspėjo. Ką darys ši jauna mergiotė jau buvo tik jos reikalas. Ir jis tikėjosi, kad paklausys jo patarimo ir pasielgs teisingai. Nors nuojauta šnabždėjo, kad įvyks visiškai atvirkščiai.

*

Neprisijungęs Dorota Grand

  • Burtininkė
  • ****
  • 308
  • Lytis: Moteris
  • No.
Re: Kabinetas
« Atsakymas #34 Prieš 12 metus »
Kabineto atmosfera šiek tiek migdė Dorota. Kalbant profesoriui, ši į jį nežiūrėjo. Tiesą pasakius, nelabai ir klausėsi, kadangi panašaus atsakymo ir tikėjosi. Staiga ji ėmė purtyti savo galvą kairėn ir dešinėn sulig kiekvienu Dantės žodžiu.
-Ach taip, juk lengviausia tai pasakyti, - burbtelėjo ji sau tyliai.
Klastuolė išklausė profesoriaus tiradą. Jos veidas nepasikeitė nei sekundei... Mergina tik stovėjo užu stalo sunėrusi rankas ant krūtinės ir nagais braukydama į apsiausto rankovę. Staiga paukštelis kostelėjo, raktelis žvangtelėjo. Pašnairavus į stalą, kuris tik stovėjo ir nesiūlė jai pagalbos, mergina apsisuko ir ėmė vaikščioti po kabinetą.
-Aha, dėkui už perspėjimą. Pasinaudosiu tuo taip pat kaip ir jūs tikite mano žiniomis apie juodąją magiją. Juk aš dar tik mokinė, - tyliai suurzgė Dorota.
Grandz ėmė eiti aplink knygų lentynas... Jos liauni pirštai ėmė braukti per didelių tomų nugarėles ir vikriai užkabindavo vieną ar kitą kampą. Kai kurias knygas ji pasiėmė į glėbį... Tačiau glėbys augo ir merginai teko likusias knygas dėti ant grindų... Net nepažvelgdama į Dantę, ji dar kartelį priėjo prie mėlynojo pauktelio ir žvilgtelėjo į tą užuojautos vertą padarėlį. Dabar jis tik blausiai švytėjo. Taip. Kol tas blevyzga ką nors sukurps, tu jau būsi iškeliavęs į dausas. Patikėk, tu ten nenori.
Žvitrios žalios akys užkliuvo už puodelio vandens. Dorota kyštelėjo ilgus pirštus į jį ir nukrapnojo kelis lašelius ant mėlynuko. Po sekundės, pakėlė puodelį ir aplink paukštį apliejo vandens ratą.
-Ačiū, vanduo buvo labai gardus.
Mestelėjus savo plaukus atgal, mergina grįžo prie knygų ir atsisėdo ant žemės... Turkiškai. Ji mikliai ėmė sklaidyti lapus ir murmėti kažką panosėje... Paukštelis vėl kostelėjo.
Still no.

*

Neprisijungęs Vincent Lazar

  • *****
  • 629
  • Lytis: Vyras
Re: Kabinetas
« Atsakymas #35 Prieš 12 metus »
- Jauskis kaip namie, - sumurmėjo, kai mergina ėmė slankioti po kabinetą ir net neklausdama rinkti jai patinkančias knygas. Iš nuovargio pasitrynęs paakius profesorius nusprendė nekreipti dėmesio į šią panelę, tačiau jos įžūlumas neleido susikaupti ties niekuo kitu. Kurį laiką stovėjęs ir tiesiog tylėjęs Dante pagaliau nuėjo link savo stalo ir atsisėdo už jo. Užsidėjęs akinius profesorius ėmėsi darbo: pasiėmė pergamento, rašalo ir plunksną. Ilgai nesvarstęs pradėjo rašyti.
 
Citata
Kaip tik galėdama greičiau atsiųsk informacija apie žydros spalvos, kumščio dydžio paukštį: kas jis, kuo minta, kur gyvena ir t.t. Labai skubu, todėl negaišk laiko kitoms nesąmonėms. Ir ne, nieko daugiau apie jį nežinau.
D.M. Arcari
Laiškas išėjo trumpas, bet rašydamas savo sesei Arcari niekada nesileisdavo į smulkmenas. Suviniojęs pergamentą ir užantspaudavęs vyriškis nuėjo prie lango, kur tupėjo dar šiandien ryte atskridusi pelėda. Pririšęs prie kojos žinutę, Dante atidarė langą ir paleido paukštį skristi. Jau ryt turėtų grįžti atsakymas. Tikiuosi.. Apsisukęs jis išvydo, kad klastuolė dar čia ir įsitaisiusi ant grindų vartė jo asmeninę biblioteką.
- Mieloji, eik į bendrąją biblioteką, jei nori paskaityti. Mano kabinetas ne šiaip sau yra mano. O šios knygos juo labiau. Gali manęs nemėgti, keikti, manyti, kad esu toks kaip visi suaugę, bet daryk tai už šių sienų. Aš neturiu laiko būti mandagus ir paslaugus. Nenori bendradarbiauti, nenori manęs klausytis, tai, dievaži, ir nereikia. Ne aš bandau su tavim bendrą kalbą rasti. Nors ir tu nebandai..
Priėjęs prie Grandz, Dante suėmė ją už rankos ir pakėlė ant kojų. Jo mėlynos akys kaip ledokšniai dvelkė šalčiu ir nerodė jokių emocijų. Per tiek metų ieškant nusikaltėlių ir atiminėjant gyvybes vyriškis įprato dirbti su tais, kurie moka klausytis ir vykdyti. Jokių nesusipratimų. Jokių neaiškumų. Jokio užsispyrimo. Pastaruoju mergina tiesiog  trenkte trenkė.
- Eik, - paskutinį kartą tarė ir rankos mostu atvėrė duris.

*

Neprisijungęs Dorota Grand

  • Burtininkė
  • ****
  • 308
  • Lytis: Moteris
  • No.
Re: Kabinetas
« Atsakymas #36 Prieš 12 metus »
((Tau pasisekė, kad turiu išvažiuoti.))

Puslapių šnarėjimai ramino merginą. Ji net pati nežinojo, ko ieško, tačiau taip sėdėti rankas sudėjus klastuolė negalėjo. Akimis vis permasdama vieną ar kitą paragrafą, ji tik tyliai atsidusdavo ir skaitydavo toliau. Laikas bėgo...
Staiga mergina pajuto tvirtą ranką ir pasijuto esą stovinti. Instinktas veikė žaibiškai - mergina iš po apsiausto kaip katė išsitraukė lazdelę ir nutaikė į priešais esantį žmogų. Praėjo kone trys sekundės, kol Dorota susigaudė, jog kėsinasi į profesorių. Nu tai ką?... Suraukus antakius mergina apgalvojo savo galimybes ir nusprendė, kad prakištų sausai, nebent imtų tą vyrą draskyti nagais, bet juk tam nebuvo reikalo. Neprarasdama pasitikėjimo, mergina išsišiepė ir žaismingai bakstelėjo lazdele Dantei į šoną. Tuomet nusipurtė profesoriaus ranką ir lanksčiai apsisuko. Nutipenusi prie stalo, mergina išsitraukė nosinę ir atsargiai suvyniojo paukštelį, priglaudė sau prie krūtinės.
-Taigi adios, gerbiamasis Arcari. Abejoju ar jūsų didenybė ką nors sužinos. O jei ir sužinos, pasidalins informaciją su tokia valstiete kaip aš.
Grandz vyptelėjo ir apsisukusi ant kulno movė pro duris, spėjusi jas dar taip trinktelti po savęs, kad visi langai ėmė drebėti.
Still no.

*

Neprisijungęs Vincent Lazar

  • *****
  • 629
  • Lytis: Vyras
Re: Kabinetas
« Atsakymas #37 Prieš 12 metus »
Dorotos agresyvumas pasirodė nerimtas, todėl Dante leido jai pasimaivyti ir išeiti. Atsidusęs profesorius ėmė rinkti knygas. Iš galvos vis nėjo mintys apie paukštį. Paukštis...paukštis... vis nebyliai skambėjo visur aplinkui tas žodis, o akyse jis matė valdingą, savimi pasitikinčią merginą ir jos užsispyrimo pilnas akis. Nusipurtęs tą vaizdą Arcari nusikeikė ir padėjo knygas ant stalo. Jam reikėjo prasivėdinti. Atitraukęs užuolaidas jis pasitiko saulę ir prigulė į jos šiltą glėbį. Atidaręs langą giliai įkvėpė pasitaikiusio oro gūsio ir nurimo. Kurį laiką taip pastovėjęs Arcari atsimerkė ir ėmėsi tvarkytis. Kai ir kabinete ir galvoje buvo švaru, profesorius nusprendė, kad reikia apsilankyti Uždraustąjame miške ir pačiam išsiaiškinti, kas tas paukštelis ir kam jo prireikė. Nugvelbęs apsiaustą, Dante nieko nelaukdamas nėrė pro duris.