0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Noel Nathan Takemi

  • VI kursas
  • *
  • 851
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Niekas nėra tobulas
Ats: Tuneliai
« Atsakymas #75 Prieš 6 metus »
Klastuolė šiek tiek susigėdo supratusi jog gerai nemokanti prancūzų. Bet narsiai pabandė susikalbėti su pirmakurse. Kuri sutauškė prancūziškai. - Bounjour. Je m'appelle Allison. Très agréable de vous rencontrer. Pouvez-vous parler anglais? - vargais negalais pasakė Luna. Ketvirtakursė tingiai atsirėmė į sieną. Taipogi sukryžiavo rankas. Ji ėmė nuobodžiauti. Netoliese buvo įėjimas į Klastūnyno bendrąjį kambarį. Mergina sprendė jog Garnet pasiklydo. Bet neskubėjo jai siūlyti pagalbos. Kažkaip keista visiems atrodė, jog dabar žudynės aprimo. Gal bandys juos užklupti netikėtai iš pasalų. Tačiau žmonės ir dabar tebebuvo įsibailinę, budrūs. Klastuolė dairėsi po tunelį. Jame nebuvo nė gyvos dvasios. Išskyrus jas pačias ir deglus.

*

Neprisijungęs Igoris Lorijanas Greywindas

  • Hileris
  • ****
  • 401
  • Lytis: Moteris
  • Chirurginio skyriaus hileris, magizoologas.
Ats: Tuneliai
« Atsakymas #76 Prieš 5 metus »
Ah, tasmūs tuneliai, prilygstantys požemiams, kuriose glūdi Nuodų ir Vaistų kabinetas, kuriam kažkada lankėsi padaras, kuris kaip tik dabar tyliais žingsniais žergliojo pro slaptuosius, numylėtus legendinių dvynių Vizlių tunelius. Būtybė kartais pasilenkdavo, mat kai kur tunelio lubos tapdavo per daug žemos, o tai buvo neitin gerai žinia aukštajam svečiui.
Igoris įsikando į lūpą, kad nesusičiaudėtų nuo  tunelio dulkių, kurios lyg tyčia kuteno ir visaip nervino jaunuolio atgamtišką uoslę. Rudaplaukis garbanius susiraukė ir dar labiau įrėmė dantis į apatinę lūpą. Kurio velnio aš ėjau...-suniurzgėjo šis, apsidairydamas sau už nugaros, nes kas jau kas, atsarga gėdos nedaro. Visgi, penktakursiui švilpiui tokio apsidairymo neužteko ir pasitelkęs visą savo atgamtiškąją pusę, išanilizavo  tunelį, kuriam jisai dabar stoviniavo. Nieko. Saugu. Jis vienas. Ir Igis lengviau atsiduso, nužingsniuodamas tolyn. Bet, visgi, yra tasai vienintelis bet.  Lorijanas-Greywindas žaibišku greičiu atsisuko. Tyla, ramybė... viskas identiška. Juk viskas taip pat buvo kaip ir mano, Elnos ir Sam susitikime prie milžiniško labirinto.-susiprotėjo Igoris, mėlynai pilkų akių savininkas. Ah...ar būs viena diena, kurioje aš su nieku nesusitiksiu?-suburbėjo šis, nusisukdamas, bei įkišdamas ranką į kišenę, iš įpročio patikrindamas ar yra toji ąžuolinė burtų lazdelė. Dėl visa ko. Ir šyptelėjo, prisimindamas visus įvykius, kurie vyko netik Ilvermonyje, bet ir čia, Hogvarse, su šia burtų lazdele. Pektakursis Igis  ištraukęs ranką iš uniformos kišenės, atsirėmė į Hogvartso tunelio sieną- juk kaip gi kitaip- reikia kažkaip pasitinkti atvyklėlį, o jei jo nesulauks, tad supras, kad atgamtiškoji pusė iškrėtė nebalandžio pirmajai skirtą pokštą.
Tell your brother that he's gotta rise up/ Tell your sister that she's gotta rise up - Laurens, "Hamilton".

*

Neprisijungęs Džeinė Meko

  • VII kursas
  • *
  • 688
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • wattpad- @2valandaryto , come chat with me
Ats: Tuneliai
« Atsakymas #77 Prieš 5 metus »
Tyla. Požemių prieblandoje girdėti tik pieštuko krebždėjimas. Jei koks mokinys ir nuklystų į giliai po Hogvartsu esančius požemius, pamatytų vienui vieną žiburėlį- žibintą, prie kurio sėdi rami merginos figūra. Tai buvo septintakursė klastuolė, atsirėmusi į sieną ir ant kojų pasidėjusi pergamento tyliai piešianti. Net ir blausioje atsinešto žibinto skleidžiamoje šviesioje buvo matyti, kad mergina daili. Juodi ilgi plaukai buvo pasklidę nuo jos pečių iki žemiau pilvo, putlios lūpos dėl susikaupimo piešiant stipriai sučiauptos. Džeinės didelės žalios akys, tarytum du maži žibintai, jai piešiant lakstė po pergamento lapą. Galbūt čia sėdint buvo didelė galimybė išsitepti savo juodus džinsus, raudonus marškinėlius ar juodą odinį švarką- uniformos mergina nepripažino, bent jau ne pamokų metu- tačiau šią akimirką ji tik norėjo pabėgti nuo viso triukšmo ir mokinių, šurmuliuojančių pilyje. Džeinė jau ketino atsistoti ir eiti, kai išgirdo kažkieno žingsnius. Netrukus iš už kampo pasirodė ir į sieną atsirėmė rudaplaukis garbanius. Juodaplaukė nesivargino išsitraukti savosios burtų lazdelės- buvo aišku, jog tai mokinys.
-Kas tu?-ramiai paklausė.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 5 metus sukūrė Džeinė Meko »

¸ ° . ° :. .• ○ . ° . ● ¸ . • ○ ° . ° :. . • ○ * . ° ● ¸ ° ° . * ¸. ° . . ¸ . ° ¸. * ● ¸ . ° :. . • ○ * . ° ● ¸ ° ° . * ¸. ° . . ¸ . ° ¸. * ● ¸ ° ° . . • ° . * :. . ¸ . ● ¸ ° . °¸ . ° :. . • ° . * :. . ¸ . ● ¸ ° . ° :. . • ○ . ° . ● ¸ . • ○

*

Neprisijungęs Igoris Lorijanas Greywindas

  • Hileris
  • ****
  • 401
  • Lytis: Moteris
  • Chirurginio skyriaus hileris, magizoologas.
Ats: Tuneliai
« Atsakymas #78 Prieš 5 metus »
Na, klausa, uoslė neapgavo Igorio, ir dabar, daug aiškiau girdėdamas apie dar vieną egzistuojančią būtybę, kuri krebždėjo it kokia pilka pelytė, penktakursis atsiplėšė nuo dulkėtos tunelio sienos. Plačiais žingsniais, neskubėdamas švilpis prisiartino prie svečio- žmogaus, kurio figūrą apšvietė žibinto šviesa. Garbanius mintyse suurzgė, mat ši gelsva šviesa trikdė jo akis. Kur gi neurgsi, kai tavo akys pripranta prie prieblandos ir šast! Netikėtai pasirodo žibinto akinama šviesa. Igoris  nusuko akis nuo nervinančios šviesos į žmogų. Tai buvo mergina, septintakursė, kuri nors nedėvėjo uniformos, buvo aišku, kad ji yra iš Klastūnyno. Garbanius pakėlęs antakius, sveikinančiai šyptelėjo klastuolei, mintyse save perspėdamas, kad su šio koledžo mokiniais reikia atsargiai elgtis, mat jau buvo su jais du kartus susidūręs- vieną sykį, kai vyko Hogvartso Antrasis mūšis, o antra kartą- Uždraustajame miške- ir šiuos abu kartus Igoris matė kokių vaizdų paduoda klastuoliai.
-Žmogus, -nei juokaudamas, nei rimtai kalbėdamas, pasakė švilpis, nė nepajusdamas kaip meluoja,- Švilpis. Negi neprimatai, kad klausi to?- truputį įgėlė mėlynai pilkų akių savininkas,-Piešei, tiesa?- paklausė, nelabai domėdamasis, ir tuo pat metu parodė į septintakursės rankas, kurios buvo nežymiai išsipurvinusios nuo pieštuko grafičio.
Tell your brother that he's gotta rise up/ Tell your sister that she's gotta rise up - Laurens, "Hamilton".

*

Neprisijungęs Džeinė Meko

  • VII kursas
  • *
  • 688
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • wattpad- @2valandaryto , come chat with me
Ats: Tuneliai
« Atsakymas #79 Prieš 5 metus »
Džeinė prunkštelėjo.
-Neklausiau, koks tavo koledžas. Norėjau sužinoti tavo vardą. Ir taip aišku, kokiam koledže esi. Nemoki meluoti,-šyptelėjo mergina.
Vienu spragtelėjimu klastuolė išjungė magiškąjį žibintą ir porą kartų sumirksėjo, kol vyzdžiai išsiplėtė ir akys priprato prie tamsos.
-Taip, piešiau. Norėjau bent trumpam pabėgti nuo žmonių šurmulio pilyje,-susiraukė juodaplaukė.
Mergina nuleido akis į pergamentą, ant kurio buvo nupiešta jos augintinė. Juodoji pantera, vardu Naktis, kurią teko palikti namie, nes, kai Džeinė buvo šeštakursė, plėšrūnė porai savaičių patupdė į ligoninę vieną įkyrų grifiuką. Piešinys buvo nepaprastai detalus, beveik kaip nuotrauka. Mergina dirbo prie jo jau kelias dienas, tačiau dabar tik atsiduso ir perlenkusi popierių perpus padėjo šalia savęs. Greta kitų žmonių Džeinė negalėjo susikaupti, tad suprato, kad šiandien piešinio pabaigti nepavyks. Klastuolė vėl pakėlė savo žalias akis į švilpį. Įdėmiai jį nužvelgė. Kaip ir spėjo, jis tikrai nebuvo žmogus. Jo judesiai buvo kiek kitokie, ir akyse atsispindėjo kažkoks... žvėriškumas, budrumas. Tarytum pasiruošusio pulti žvėries. Nejučia Džeinė sukikeno.
-Na, iš tavo žvilgsnio spėju, kad klastuoliai tau ne prie širdies, ar ne?-šyptelėjo.-aš Džeinė. Džeinė Meko. O tavo vardas?..
Ji klausiamai žvilgtelėjo į vaikiną.

¸ ° . ° :. .• ○ . ° . ● ¸ . • ○ ° . ° :. . • ○ * . ° ● ¸ ° ° . * ¸. ° . . ¸ . ° ¸. * ● ¸ . ° :. . • ○ * . ° ● ¸ ° ° . * ¸. ° . . ¸ . ° ¸. * ● ¸ ° ° . . • ° . * :. . ¸ . ● ¸ ° . °¸ . ° :. . • ° . * :. . ¸ . ● ¸ ° . ° :. . • ○ . ° . ● ¸ . • ○

*

Neprisijungęs Igoris Lorijanas Greywindas

  • Hileris
  • ****
  • 401
  • Lytis: Moteris
  • Chirurginio skyriaus hileris, magizoologas.
Ats: Tuneliai
« Atsakymas #80 Prieš 5 metus »
Igoris vos neatkirto, kad moka meluot, bet apsitvardė, bandydamas pamiršti klastuolės žodžius. Šiai spragtelėjus, kuo lengviausiai žibintas pasidavė merginos viršenybei ir palengva užgeso. Igoris paniro į tamsą, kuri vis traukte traukė, kaip koks medus masino lokius, kaip koks silpnas ėriukas vilkus, kaip koks žmogus- vendigą..Vendigas.- švilpis viduje nusipurtė, mat šio padaro "nepernešė", mat jam kraujas sustingdavo vien pamačius šias žmogėdras. Ir taip jau užteko mišrūno. Igoris tarsi netam pasaulyje klajodamas, linktelėjo, priimdamas klastuolės atsakymą apie piešimą, ir nusuko žvilgsnį į dulkėtas grindis. Mat pajuto žalias merginos akis, kurios gan įdėmiai nužvelgė jį. Galbūt juodaplaukė ir suprato koks per biesas yra Igoris, bet dėl to, jaunuolis nekvaršino sau galvos. Pagalvos ir pamirš. - paminitijo šis.
-Būtent,- blausiai šyptelėjo,- Igoris Lorijanas-Greywindas, Džeine,- prisitatė jaunuolis, jau pakeldamas akis į klastuolę vardu Džeine Meko, kartu įremdamas į josios žvilgsnį savasias- mėlynai pilkas akis.
Tell your brother that he's gotta rise up/ Tell your sister that she's gotta rise up - Laurens, "Hamilton".

*

Neprisijungęs Džeinė Meko

  • VII kursas
  • *
  • 688
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • wattpad- @2valandaryto , come chat with me
Ats: Tuneliai
« Atsakymas #81 Prieš 5 metus »
Džeinė žvilgtelėjusi suprato, kad ne visi žodžiai švilpiniukui patiko. Šyptelėjo. Juk tikrai- grifiukai turėtų būti labai drąsūs ir šaunūs, klastuoliai- melagiai, bet kokia kaina siekiantys savo tikslo, varniukai- nuobodos protinguoliai ir gudručiai, o švilpiniukai- draugiški ir mieli kaip kačiukai. Tačiau pastaruoju metu Džeinė daugiau matydavo išimčių, o ne stereotipus atitinkančių asmenybių. Ir pati ji, ko gero, ne visiškai buvo ta stereotipinė klastuolė. Nuojauta jai sakė, kad ir šis garbanius buvo tikrai ne stereotipinis švilpiniukas. Juodaplaukė mintyse svarstė, kas jis galėtų būti- tikrai aišku, kad ne grynakraujis žmogus.
-Na... turbūt malonu susipažinti, Igori. Greiwindas? Ar tu nesi Soreno Von Sjuardo giminė?-kilstelėjo antakį klastuolė.
Džeinė nusižiovavo.
-Beje, tu jau žinai, ką aš čia veikiau. O kodėl tu čia?-pasmalsavo.

¸ ° . ° :. .• ○ . ° . ● ¸ . • ○ ° . ° :. . • ○ * . ° ● ¸ ° ° . * ¸. ° . . ¸ . ° ¸. * ● ¸ . ° :. . • ○ * . ° ● ¸ ° ° . * ¸. ° . . ¸ . ° ¸. * ● ¸ ° ° . . • ° . * :. . ¸ . ● ¸ ° . °¸ . ° :. . • ° . * :. . ¸ . ● ¸ ° . ° :. . • ○ . ° . ● ¸ . • ○

*

Neprisijungęs Igoris Lorijanas Greywindas

  • Hileris
  • ****
  • 401
  • Lytis: Moteris
  • Chirurginio skyriaus hileris, magizoologas.
Ats: Tuneliai
« Atsakymas #82 Prieš 5 metus »
Vis dar vėpsodamas į žmogiškas žalias akis, Igoris nejučia suprato, kad klastuolė galvoja apie nestereotipias Hogvartso asmenybes. Vyptelėjo ir per Meko petį dirstelėjo į tunelio gilumą, lyg nuobodžiaudamas. Taip, švilpis nuobodžiavo ir tai jį nervino. Pramankštino pečius.... ir Lorijano- Greywindo smegenėlės pradėjo suktis kaip karuselės, mintydamos ką gi čia nuveikus.
-Nei Greywindai, nei Lorijanai nebuvo Von Sjuardo giminės,-iškošė pro dantis švilpis, apžiūrinėdamas tunelio tamsias lubas,- Galbūt kada nors bus, bet nemanau...-pasakė šis, leisdamas aiškiai suprasti, Džeinei kad šie jo žodžiai tebuvo garsūs pamąstymai,- Karts nuo karto aplankau kokią nors Hogvartso vietelę, nes noriu šią pilį geriau pažinti, mat čia esu tik antrus metus,-porino rudaplaukis sau pačiam jau nusibodusią "pasakiūkštę".- Seniau mokinausi Ilvermonyje,-penktakursis pridūrė ir liktelėjo atsisveikindamas.
Mat jaunuolis neitin ketino ilgiau čia trintis, o ypač kalbėtis su septintakurse Džeine Meko.
Galiausiai Igoris pradingo tunelio tamsoje, palikdamas piešėją vienu vieną šiam tunelyje.
Tell your brother that he's gotta rise up/ Tell your sister that she's gotta rise up - Laurens, "Hamilton".

*

Neprisijungęs Elke Arlette Nieuwhof

  • I kursas
  • *
  • 61
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • always take a banana to a party
Ats: Tuneliai
« Atsakymas #83 Prieš 4 metus »
  Popietės Hogvartse, ypač pirmakursiams, kartais būdavo neįtikėtinai nuobodžios. Visi tik ir kalbino, susipažinti norėdami, o kiek gi tu, žmogau, gali kartoti tuos pačius neįdomiausius dalykus: vardą, gyvenamąją vietą, koledžą... Kai kurie kvailiukai dar zodiako ženklo klausinėjo, o tai žiobarų kilmės Elkę visuomet neįtikėtinai erzino, mat mergaitė dienos, kai išlindo iš mamytės, įtaka asmenybei netikėjo. Juk, tuo remiantis, Hogvartso moksleivė turėjo būti kantri bei lėto būdo. Trumpai tariant, bet kas, su ja susipažinęs, zodiakais tikėti būtų nustojęs. Žemaūgė vis svarstė, kodėl niekas iš nepažįstamųjų neklausė apie mėgstamiausius stalo žaidimus, naminius gyvūnėlius, muilo burbulų pūtimą (šioje srityje galėtų būti pasigyrusi!) arba pačius skaniausius ledus; vienuolikmetės nuomone, šios temos visus pokalbius būtų pagerinusios penkiais šimtais kartų. Prieš atvykdama į pilį tikėjosi burtininkus būsiant įdomesniais už žiobarus, tačiau dabar nebebuvo tuo tikra.
  Būtent todėl šią dieną Arletė leido ne maldama liežuvį, o nagrinėdama požemius. Strazdanė nežinojo, ar moksleiviams čia laisvu laiku galima būti, bet nenorėjo rizikuoti klausdama, tad tik nusprendė apsimesti besmegene, jei koks personalo darbuotojas paklaustų, ką ji veikia.
  Kaskart užsukus į po Hogvartu slypinčius tunelius, išsipūsdavo jau ir taip siaurumu nepasižyminčios Alės akys; tiek daug gražių, senovinių objektų čia buvo! Štai ir dabar tamsiaplaukė sėdėjo ant dailaus metalinio suolelio bei žavėjosi prieš jį kabančiu paveikslu, vaizduojančiu tris žavias moteris turguje. Atitrūkusi nuo bereikalingo šurmulio, pagaliau galėjo kvėpuoti.

*

Neprisijungęs Leonas Hollandas

  • V kursas
  • *
  • 62
  • Taškai:
Ats: Tuneliai
« Atsakymas #84 Prieš 4 metus »
  Berniukas, kuris bijo mažų patalpų ir turi problemų su pykčiu, stovėjo prie tunelių įėjimo. Šiandien jis nusprendė įveikti savo baimę, tačiau kinkos išties drebėjo lyg želė tortas.
  - Ar aš tai sugebėsiu? O kas jei pasiklysiu? Dar nevėlu persigalvot, Leonai.
  Pirštus sugniaužė į kumščius ir nurijo burnoje susikaupusias seiles.
  - Tu tai gali padaryti. Jie ne dabar, tai kada?
  Su tais žodžiais varnius sugriebė už šaltų metalinių grotų ir jas lengvai stumtelėjo. Žengė pirmąjį žingsnį pirmyn. Kol kas nieko nepajuto. Tada žengė dar vieną. Irgi nieko. Žengus penktąjį, pajuto, kad plaučiai pradėjo trauktis, rankos virpėti. Greitai atsigręžė atgalios ir net išsprogdino akis. Leonui atrodė, kad išėjimas stūkso už kokių šimto žingsnių. Iškart pradėjo dusti ir prigludo prie šaltos sienos.
  - Viskas kontroliuojama. Viskas...
  Nespėjo pabaigti sakinio, nes stipriai sukando dantis. Net gal šiek tiek per stipriai. Iš lėto atsistojo  bei suleido nagus į delno odą. Tau viskas bus gerai. Niekas tavęs čia neuždarys.
  Nežinodamas kur dėtis, jis pradėjo lėtai tipenti į tamsą, akių nenuleisdamas nuo to išėjimo. Ėjo geras aštuonias minutes, kai netikėtai atsirėmė į šiltą ir skaniai kvepiančią sieną? Lėtai atsisuko ir nustebo. Žinoma, tai nebuvo kvepianti siena. Tik vieniša mergaitė. Leonas iškart nudelbė akis ir susigniaužė.

*

Neprisijungęs Elke Arlette Nieuwhof

  • I kursas
  • *
  • 61
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • always take a banana to a party
Ats: Tuneliai
« Atsakymas #85 Prieš 4 metus »
  Kai turgaus moterys ėmė ginčytis dėl artišokų kainos, Elkei prireikė daug pastangų, jog nepratrūktų juoktis. Jų keistai skambantys akcentai nebuvo girdėti jaunai moksleivei, o ir argumentacija pykčio metu šypsenos nebūtų išspaudusi tik iš monstro veido.
  Gaila, jog dėmesį pačiame diskusijos įkarštyje nukreipė žingsnių garsas. Nors gal ir visai negaila, gal ir visai gerai, mat atsigręžusi į ją išblaškiusį subjektą, pirmakursė pamatė panašaus amžiaus mielai atrodantį berniuką, pasižymintį itin dailia ševeliūra. Vaikinukas buvo susigūžęs; apskritai atrodė ganėtinai prastoje emocinėje būklėje. Arletė nežinojo, kas tiksliai spaudžia bendramokslio širdelę, tačiau apie ją užvertusių akmenėlių egzistenciją buvo tikra. Kol dar neturėjo mažyčio broliuko, su mama kartais eidavo savanoriauti į psichologinių problemų turinčių žmonių grupę, turėjo ji ir tikslų, žymiai įmantresnį pavadinimą, bet garbanė jo, savaime suprantama, neprisiminė. Nors padėti tuo metu maža mergaitė nelabai kuo galėjo, per kelerius metus burtininkė išmoko atpažinti tuos, kuriems ko nors reikia, ir, kadangi nuolat stebėjo žmones, tą ką nors jo reikiantiesiems teikiančius, įgijo daug žinių bei išsilavino bendrąjį supratimą apie žmogaus emocinę būklę.
  - Ar tau viskas gerai? - švelniai paklausė įprastai itin energinga mergaitė. - Galbūt galėčiau kuo padėti?

*

Neprisijungęs Leonas Hollandas

  • V kursas
  • *
  • 62
  • Taškai:
Ats: Tuneliai
« Atsakymas #86 Prieš 4 metus »
  Jautė, kaip nagai skaudžiai raižo delno odą. Jis taip darydavo kai susijaudindavo. Žinoma, tai nepadėdavo. Šis kartas niekuo nesiskyrė nuo kitų. Tiesiog... Leonui šovė tokia kvaila mintis. Išsivaduoti iš mažų patalpų baimės nagų? Ir kvailiui aišku, kad tai tikrai nesibaigs laimingai. Ypač tada, kai klaustrofobas turi problemų su pykčiu. Tiesiog idealus metas tapti psichopatu.
  Išgirdęs mergaitės balsą, šiek tiek atsileido. Jis tikėjosi išgirsti kažką panašaus į "Nematai kur eini?" ar "Išsigimėli, ką darai?", tačiau sulaukė visiškai priešingos reakcijos. Ji pasiteiravo ar viskas varniui gerai ir ar galėtų kažkaip pagelbėti. Tai privertė Leoną pakelti akis ir apžiūrėti šį retą eksponatą - žmogų, kuris pasiūlė savo pagalbą. Tiesiog norėjo įsitikinti ar tai ne jo mama atskubėjo į Hogvartsą gelbėti sūnaus. Deja, tai nebuvo mama. Priešais Hollandą stovėjo iš išvaizdos graži mergaitė. Dar kelias akimirkas paspoksojo į ją ir tada juokingi žodžiai išsprūdo iš jo lūpų:
  - Man patinka tavo strazdanos.
  Po tokio poelgio vėl sekė tas tradicinis vaikino susigūžimas. Šįkart rankomis apsivijo savo vaikišką kūną bei pradėjo giliau kvėpuoti. Jautė, kaip širdis krūtinėje daužėsi lyg pašėlusi. Rodęs, kad žada sprogti iš baimės bei ištikšti į daugybę kruvinų gabaliukų. Pastaroji mintis labai vilioja Leoną, tačiau jis suprato, kad tai fiziškai neįmanoma.
  - Ga-aaal gal-gali-iime susi-rasti pl-atesnę vvvvvie-vietą? - virpančiu balsu teištarė jis, drėgnomis akimis stebėdamas mergiotę.

*

Neprisijungęs Elke Arlette Nieuwhof

  • I kursas
  • *
  • 61
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • always take a banana to a party
Ats: Tuneliai
« Atsakymas #87 Prieš 4 metus »
  Rudos Elkės akys atidžiai stebėjo berniuką, kurio draugijos smarkuolė čia, šiuose tuščiuose tuneliuose, tikrai nesitikėjo. Galų gale, juk į požemius ir lindo su tikslu pabėgti nuo įkyrių žmogystų. Tačiau žvelgdama į priešingos lyties atstovą pirmakursė pamatė kažką, kas tiesiog prašėsi užkalbinamas. Burtinikas dvelkė panika bei liūdesiu. Šis derinys nebuvo geras, tad mergaitė nusprendė pasistengti jam padėti.
  Kiestam komplimentui (?) išsprūdus iš nepažįstamojo lūpų, strazdanė šyptelėjo ir, panosėje tarstelėjusi kažką panašaus į „man taip pat“, šiek tiek pasislinko, palikdama pusę metalinio suoliuko laisvo, leisdama suprasti, kad laukia, kol burtininkas prisės.
  - Galėčiau į jas spoksoti visą dieną, - pratarė, pirštuku pamojusi į turgaus moteris paveiksle. - Tiesą sakant, tai ir darau. Labai įdomu. Papildau botanikos žinias, mat jos nuolat diskutuoja apie daržoves, pasimokau derybos taktikų, nes jos amžinai pešasi dėl teisingų kainų, ir pakrizenu, kadangi, sakykime, tai daro labai... komišku būdu.
  Užsižiūrėjusi į meno kūrinį, klastūnė kuriam laikui pamiršo, jog nebebuvo viena, tačiau apie tai priminė virpantis, baime persmelktas balsas.
  - O... - išsigandusi pratarė žemaūgė. - Klaustrofobija, tiesa? Atsiprašau, anksčiau nesusiprotėjau. Nagi, - pakilusi rankomis pamojo į viršų, - greičiau ruoškis, tik nepamiršk patikrint, ar batai užrišti, nes mane besivydamas kitaip susižalosi, - pabandė praskaidrinti moksleivio nuotaiką.
  Įvertinusi jo būklę, putliaskruostė ištiesė savo mažą delniuką, laukdama, kol Hogvartso gyventojas į ją įsikibs, nors berniuko visai nepažinojo ir nebūtų įsižeidusi, sulaukusi neigiamo atsako.
  Neilgai trukus du vaikiūkščiai nuskubėjo išėjimo iš tunelių link.

*

Neprisijungęs Vėtrūnė Kristė de Leighi

  • Magiškų žaidimų ir sporto departamento vadovė
  • *
  • 189
  • Kas nusprendžia, kas yra „teisinga“?
Ats: Tuneliai
« Atsakymas #88 Prieš 2 metus »
Tunelių Vanesa daug pažinojo, kartais atrodo net daugiau už Vizlių dvynius, bet tik kartais. Kai kuriais  tuneliais Elizabet naudojosi, kad nukirsti kelią, kitais kad patekti į "slaptas" vietas, o dar kitais dėl smagumo, arba kad pokštą kam nors iškrėsti. Ką jau ką, bet klastuolė dažnai naudodavosi tuneliais. Tarkim pareitą savaitę iš viso aplankė net 68 (skaičiuojant pakartotinai) tunelius, o šiandien, nors tik dienos pradžia jau šmurkštelėjo net į 3 tunelius. Pirmasis: Elizabet nuėjusi į penktame  aukšte esantį pietinį holą, aiškiaregio raganiaus portretui pasakė "Požemiai" ir šis atsivėrė palikdamas praėjimą į tunelį, kuris priminė čiuožyklą vandens parke. Juo nučiuožusi iki pat požemių Elizabet greitai ir patogiai nubėgo iki nuodų ir vaistų klasės. Antrasis: po poros pamokų klastulė nuskuodė į 4 aukšto vestibiulį, kuriame buvo 8 šarvai. Norint atverti tunelį jai reikėjo pakutenti kaklą tretiems iš kairės šarvams ir šie akimirksniu pasitraukė iš savo vietos prieš tai atsitrekdami į siena, taip atverdami tunelį kuriuo Vanesa nuėjusi iki pat galo rado daugybę tuo metu jai patinkančių ir reikalingų daiktų, bet pasiimti su savimi ji galėjo tik du, tai buvo jos namų darbai ir vadovėlis. Trečiasis: Vanesa prieš pamokas, susitarusi su Akilanda susitiko trečio aukšto pietinio koridoriaus tunelyje ir pabandė iškrėsti pokštą astronomijos profesoriui. Poltergeistas Akilanda laukė už kampo, kol tuo tarpu Elizabet buvo tunelyje kuris yra sienoje. Kai astronomijos profesorius praėjo pro Akilandą, šis davė ženklą klastuolei ir mergina į profesorių (pro kerus praleidžiančią sieną) paleido Locomotor mortis kerus ir pabėgo iš tunelio, kad profesorius jos neaptiktu (Mažą ką, jis žino šį tunelį).
Nėra nieko stipriau už norą gyventi


*

Magdė

Ats: Tuneliai
« Atsakymas #89 Prieš 1 metus »
Atėjo paskutinė mokslo metų diena. Alisa stovėjo koridoriuje su lagaminu rankose ir mylinčiomis, bet liūdnomis akimis apžiūrinėjo Hogvartso sienas. Ji vėl turės palikti pilį. Laukė trys sunkūs, nelaimingi ir nuobodūs mėnesiai ,,Gyvybės upelyje“. Be magijos. Merginai tai buvo tragedija.
 Dar keletą sekundėlių pastovėjusi, mergina pasileido bėgte. Ji nusprendė tą valandą, likusią pilyje praleisti neįprastoje vietoje - tuneliuose. Jie išsiraizgę po Hogvartso žeme. Akmeninės tunelių sienos buvo apkerpėjusios ir apkiautusios, čia tvyrojo specifinis kvapas, bet Alisai tai galėjo būti ir šulinio dugnas, kad tik Hogvartsas.
 Tyla, visur tyla. Tik begalinis kapt, cakt ir žliugt. Kitus tai varytų iš proto, bet tik ne šią velą.
 Staiga pasigirdo žingsniai. Atsisukusi mergina paėmė į rankas savo peilį ir burtų lazdelę ir įtariai primerkė akis.