0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Gabriella von Sjuard

  • **
  • 6
  • Lytis: Moteris
  • There is a little bit of devil in her angel eyes
Re: Tuneliai
« Atsakymas #60 Prieš 6 metus »
Leilai net keista pasirodė, kaip tokia, rodos, paprasta, dvylikos metų mergaitė kalbėjo tokiomis brandžiomis mintimis. Mergaitė buvo pratusi, kad jos bendraamžiai į ją nekreipė dėmesio, šaipėsi ir užgauliojo. Varniukei naujosios draugės mintys gal netgi savotiškai patiko, kas buvo iš tiesų keista. Leila niekada nebuvo draugiškumo ir mielumo įsikūnijimas.
- Tai gerai, susitinkam rytoj toje oloje ežero dugne. Nesu užtikrinta, ar rasiu vietą, bet pasistengsiu, - kreivai šyptelėjo juodaplaukė. - O į biblioteką nueisim kada nors kitą kartą.
Leila Sunshine patylėjo, išklausė Emily ir jos viduje kažkodėl užvirė pyktis. Tiesiog nevaldomas, "spontaniškai apsilankęs" pyktis kr varniukė nieko negalėjo padaryti. Ji mintimis pakėlė akmenukus nuo žemės, juos įsuko į viesulo formos sukūrį. Akmenukai kurį laiką gražiai sukosi ore, o paskui pradėjo kristi į visas puses.
Mergaitė bėgo. Jos veidas nesmarkiai kraujavo dėl akmenukų. Ji išsigando, apsisuko ir pabėgo. Kodėl ji padarė miniatiūrinį sukūrį? Kodėl ją užvaldė pyktis? Ji niekaip negalėjo surasti atsakymų į šiuos klausimus. Tik nubėgusi netoli Varno nago koledžo, mergaitė pradėjo mąstyti apie Emily. Jai buvo įdomu, ar naujos draugės žaizdos sunkios, ar ji tik vos vos sužeista. Buvo įdomu ir tai, ar ji iš viso gyva. Leila gailėjosi, kad buvo tokia bailė ir pabėgo iš tunelių.
Nusipraususi veidą šaltu vandeniu, varniukė krito ant lovos ir paskendo savo mintyse.

Baby it's cold outside~

*

Neprisijungęs Emily Arcanus Vėlė

  • IV kursas
  • *
  • 590
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Re: Tuneliai
« Atsakymas #61 Prieš 6 metus »
Emily pastebėjo, kad jos naujosios draugės veidas staiga pasikeitė. Buvo panašu, kad Leila buvo ypatingai pikta. Tačiau kodėl? Ką aš tokio padariau? Antrakursė perbėgo mintimis ką tik pasakytus savo žodžius, bet nerado juose nieko, kas galėtų varniukei sukelti tokias emocijas. O tuo tarpu pirmakursės pyktis rodos tapo nekontroliuojamas, mat nuo žemės pakilo dar neseniai pentagrama išsidėstę akmenukai ir ėmė besisukdami viesulu kilti aukštyn. Klastuolė norėjo prieiti arčiau mergaitės, mat manė, jai galbūt pavyktų draugę nuraminti arba bent apsaugoti, kad ji pati nesusižeistų, bet ore skraidantys akmenukai jos neprileido artyn. Staiga tie pradėjo kristi į visas puses ir Emily užsidegė rankomis veidą, kad jo nesužeistų. Kai galiausiai viskas baigėsi ir mergaitė atsidengė akis suprato, kad Leilos šalia nebėra. Ji vylėsi, kad dingusiai draugei viskas gerai. Tik po poros minučių, slopstant sukilusiam adrenalinui klastuolė pajautė, kad yra sužeista. Iš pradžių atrodė, kad tai tik menkas nubrozdinimas ir mergaitė pasuko atgal link savo koledžo. Tačiau kuo toliau, tuo labiau skausmas stiprėjo. Mergaitei staiga ėmė suktis galva, ausyse ėmė spengti, kol galiausiai aptemo akyse ir klastuolė nualpo.

*

Melody

Ats: Tuneliai
« Atsakymas #62 Prieš 6 metus »
 Melody apsigaubusi uniformos apsiaustu nubildėjo į požemius. Vienoje rankoje laikydama du skaidrius buteliukus su eliksyrais. Apsidairiusi aplink, įsitikindama, kad yra viena, sau prieš akis pakėlė vieną iš jų. Jis buvo tamsiai raudonas, kaip vynas ir tirštas lyg kraujas, atkimšus ir lengvai įkvėpus pajustum aitrų, lyg virtų pomidorų kvapą. Antrasis buvo malachito spalvos, perregimas ir lengvas, nuo jo iš tolo sklido mėtų aromatas. Pirmakursė nė nenutuokė kas juos atsiuntė, ar kam jie skirti. Nueiti pas profesorių nieko rimtai neapgalvojus, būtų kvaila ir pernelyg išpūsta. Tad nusprendė, kad pasislėpusi juos išbandys vienokiu ar kitokiu būtu. Aišku ji nebuvo kvaila ir nesiruošė jų išgerti, gal kiek pasiskaitinėti vadovėliuose, paekspermentuoti ant daiktų. Svarbiausia išsiaiškinti, ar tai nėra baisiai kenksminga, nes priešingu atveju, trečiasis, prarastasis buteliukas pridarys daaaaaug žalos. Dar sykį apsidairiusi klastuolė užlindo už dviejų kolonų tamsiame kampe ir apsišviesdama tik burtų lazdelės skleidžiama menka šviesa, atkimšo raudonąjį eliksyrą. 

*

Neprisijungęs Noel Nathan Takemi

  • VI kursas
  • *
  • 851
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Niekas nėra tobulas
Ats: Tuneliai
« Atsakymas #63 Prieš 6 metus »
Christina su Švilpynės koledžo apsiaustu nukurnėjo pilies tuneliais kuriais kadaise eidavo į Klastūnyno koledžą. Neabejojo jog ten grįš. Bet ir Švilpynėj visai nieko. Tuneliuose buvo šalta ir vėsu. Ji ir lipo ir lipo. Tai žemyn arba aukštyn. Blaškėsi, davėsi po klaidžius tunelius. Ji tebegalvojo apie Jakscon. Kaip jis skaniai kvepia, koks jo šiltas glėbys. Jo nuoširdi šypsena. Be galo supratingas, draugiškas, paslaugus. Mergina iš tikrųjų seniai kada besutiko vaikiną. Šiaip abu susimatydavo. Tai per pertraukas ir taip toliau. Bet akis į akį jau seniai buvo. Rudaplaukė sau pasižadėjo jog kurią dieną susiras draugą ir eis abu kartu pasibūti. Per daug užsigalvojusi Christina švelniai atsitrenkė į pirmakursę. Su kuria per ANJM pamoką kovėsi. Švilpė atsiprašė:
- Atsiprašau, tikiuosi jog nepridariau žalos.

*

Melody

Ats: Tuneliai
« Atsakymas #64 Prieš 6 metus »
 Klastuolė kaip niekad susikoncentravusi į mažą chemikams skirtą šaukštelį bandė įpilti raudonąjį eliksyrą, bet tuomet staigiai, lyg iš niekur į ją kažkas atsitrenkė, sujudindamas buteliuką, kuris vieną trečdalį savo turinio išpylė Melodį ant rankos. Pirmakursė, vis dar neatsisukdama į žmogų, viena ausimi išgirdo jį atsiprašant, bet jos išsiplėtusios, baimės pilnos akys, vis dar buvo įbestos į dabar jau drebančią ranką. Smegenyse dar kartą atkračiusi merginos pasakytus žodžius, atsisuko nė nebandydama slėpti eliksyro į jau matytą moksleivę:
 - Tikiuosi, kad ne,- ranka pradėjo po truputį rausti ir mausti tose vietose kur buvo apipilta. Su išgąsčio pilnomis akimis Melody dar karta žvilgtelėjo į Christina, kurios vardą ką tik atsiminė iš ANJM pamokos.

*

Neprisijungęs Noel Nathan Takemi

  • VI kursas
  • *
  • 851
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Niekas nėra tobulas
Ats: Tuneliai
« Atsakymas #65 Prieš 6 metus »
Christina nervingai patampė lūpą. Ją graužė sąžinė. Mergina atsitūpusi prie pirmakursės kuriai ant rankos išsipylė eliksyras. Dėl jos kaltės. Christina išsitraukė burtų lazdelę:
- Turėtų išsivalyt. Scourgify, - ji akimis greitai pažiūrėjo ar dingo dėmė. Bet nelaimei nedingio. Christina tebesusirūpinusi pasakė:
- Geriau eikim pas madam Pomfri, -pasiūlė. Ji atsargiai pastatė buteliuką su kažkokiu skysčiu. Kas per velniava ji nežinojo, nes nelabai lankė vaistų ir nuodų pamokas. Švilpė užkišo plaukų sruogą už ausies. Ir padėjo atsistot mergaitei. Christina abejojo ar Melody kreipsis į seselę. Tad norėdama sužinoti ji paklausė:
- Eini pas seselę? Ir beje ką darai su šitu skysčiu? - ji nerimavo. Mat tai galėjo būti pavojinga. Galėjo kažkas blogai baigtis per Christinos kaltę.

*

Melody

Ats: Tuneliai
« Atsakymas #66 Prieš 6 metus »
Nuo burtažodžio lengvas maudimas staigiai virto stipriu skausmu, Melody tyliai aiktelėjo. Pastarasis vos ne kas sekundę ėmė stiprėti ir stiprėti, kaip sugedęs dantis. Mergina pakėlė galvą į Christiną ir su maža ažarėle kairiojoje akyje papurtė galvą:
 - Ne, turi būti kita išeitis,- klastuolė suklupo ir užsiėmusi už rankos susigūžė,- Tu esi iš trečio kurso, negi nežinai jokių burtažodžių? Kurie padėtų?- pirmakursė apėmė isterija. Žinoma, ji jokiu būdų neis pas seselę, tad reikėjo surasti alternatyvą tam. Deginantis skausmas atrodo pradėjo plisti per visą ranką, raudona dėmė kilo vis aukštyn ir aukštyn, tartum norėdama suvalgyti visą Melody.
 - Prašau, padėk man,- mergina maldaudama iš paskutiniųjų pakėlė galvą,- Aš nežinau kas tai per eliksyras, bet jis mane žudo,- lyg įrodymą klastuolė pakėlė ranką, kuri priminė rūgšties, ar ugnies nuniokota odą. Staiga nesuvaldomai skausmo bangai užliejus, tuneliuose nuskambėjo klyktelėjimas, bet silpnas, mat mergina stengėsi valdytis iš visų jėgų, kad tai liktų paslaptimi. 

*

Neprisijungęs Yecatherine Delilah Lutterworth

  • ***
  • 123
  • Lytis: Moteris
  • Intellectual passion drives out sensuality.
Ats: Tuneliai
« Atsakymas #67 Prieš 6 metus »
Tunelyje nesigirdėjo nei žingsnių, nei kvėpavimo, bet kartais nuo sienų atsimušdavo šviesos spindulėlis. Neužilgo iš už kampo išlėkė ir tamsoje beveik nematoma, aukšto ūgio persona juodu gobtuvu, rankose spausdama lazdelę šviečiančiu galu. Mergina tyliai smuko už kampo ir išgirdo krebždesius. Jie ateina, šnibžtelėjo balselis galvoje. Išsigimėliai, šlykštūnai, godumo suėstieji - kaip tik jų nevadino, tų šlykščių padarų. Klastuolė patraukė bėgti tolyn. Nei garselis neišsiveržė jai bėgant tuneliais, bet apsiausto kraštas brūkštelėjo kažkur sieną ir krebždėjimas, šiurpūs šnabždesiai, negirdimi įprastiems žmonėms, akimirkai nutilo. Deja, neilgam - jie pasisuko tiesiai į bėgantį žmogų ir ėmė artėti. Klastuolė pasitelkė savo jėgas ir nuskuodė be garso tolyn, kol šnabždesiai kiek nutolo. Tik nepajuto, kaip kažką parbloškė. Greitai tam kažkam užčiaupusi burną mergina sustingo. Išėjimas iš tunelių dar buvo arti, o ir šnabždesiai neleis jo taip greitai pasiekti.
Clever as devil and twice as pretty

*

Tavaret d'Erero

Ats: Tuneliai
« Atsakymas #68 Prieš 6 metus »
Juoda persona tykino požemiais, o jos juodas gyvačių odos apsiaustas (jo tikriausiai neįmanoma nepaminėti nei vienam rpg'e) plaikstėsi, už nugaros vilkdamas ilgą apsiausto šleifą. Staiga kažkokia mergina parvirto ant jos ir uždengė būtybės burną. Sachara numušo tą ranką. Visuose tuneliuose skilo keistas šnabždesys. Ypač kraupus buvo švelnus mergaičių balsas, kažką lyg ir kalbantis, lyg ir šnypščiantis, tad Sachara gailėjosi, kad pasirodė čia. Ant nepažįstamosios lazdelės žibėjo žiburėlis, kas tikriausiai reiškė pasišvietimo burtažodį, nes juk daugiau tokių burtažodžių nėra. Arba tiesiog rengiasi kažką sprogdinti,-šyptelėjo persona.-Vis dėl to kaip gerai, kad mano atėjimas nesukėlė jokio garso.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Sachara Drought »

*

Neprisijungęs Aliza Mayer

  • *
  • 12
  • Taškai:
Ats: Tuneliai
« Atsakymas #69 Prieš 6 metus »
Per kelias pirmąsias dienas, praleistas Hogvartse, Aliza įprato vaikščioti ir tyrinėti pilį viena. Ja žavėjo tai, jog su kiekvienu pasivaikščiojimu atrasdavo ką nors naujo, nepažįstamo ir magiško. Šįkart, sukaupusi visą drąsą, Aliza nusileido į požemius. Galbūt tai ir buvo pavojinga, bet mergaitė tikėjo, jog jai nieko neatsitiks. Tačiau vos įžengusi į tunelius, pajutusi šaltą vėjo dvelktelėjimą ir išgirdusi keistus šnabždesius, jos oda nuėjo pagaugais. Buvo baisu, baisu ir kvaila šitaip vienai atslinkti čia. Tačiau ji pasiryžo ir žengė tuneliais, kuriuos blankiai apšvietė deglai, įstatyti sienose. Tarp jų pernelyg didelis tarpas Ji vis ėjo, jos žingsniai aidėjo, o paslaptingas šnabždesys sekė įkandin. Staiga Aliza sustojo ir įsispoksojo į keistą, neįprastą vaizdą: kažkokia mergina buvo parvirtusi ant juodos būtybės, kuri vilkėjo juodą apsiaustą, siaubingai panašų į gyvatės odą. Aliza prisiglaudė nugara prie sienos ir sulaikiusi kvapą stebėjo, ką jos darys toliau.

*

Neprisijungęs Yecatherine Delilah Lutterworth

  • ***
  • 123
  • Lytis: Moteris
  • Intellectual passion drives out sensuality.
Ats: Tuneliai
« Atsakymas #70 Prieš 6 metus »
   Jekaterina piktai dėbtelėjo į personą, nei akimirkai neleisdama jos išmušti iš vėžių. Juk šnabždesiai jas girdėjo ir jautė, o tai buvo itin pavojinga. Na, ne taip pavojinga, kaip sėdėti Buveinėje, bet čia nebuvo esmė. Šnabždesiai mėgdavo beveik tiesiogine prasme suėsti žmones. Klastuolė atsistojo ir nurijusi seiles (dėkui dievui, visiškai be garso) čiupo už rankos tą mergaitę ir pasileido be garso lėkti tuneliais. Šnabždesiai jas vijosi net per kai kurias plonesnes sienas ir jeigu nepaskubėtum tokioje situacijoje, greičiausiai būtum užpultas šnabždesių ir visą gyvenimą draskytumeisi galvą nuo balsų tol, kol mirtum. Juodaplaukė su gobtuvu ir apsiaustu nutempė nepažįstamąją už kampo, lyg ir girdėdama dar kažką, bet mergina paprasčiausiai neturėjo nei laiko, nei noro gelbėti dar kažką ir aukoti tam reikalui šią egzistensiją.
Clever as devil and twice as pretty

*

Neprisijungęs Noel Nathan Takemi

  • VI kursas
  • *
  • 851
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Niekas nėra tobulas
Ats: Tuneliai
« Atsakymas #71 Prieš 6 metus »
Klastuolė tyliai keliavo po pilį. Ji pagal savo amžių buvo gana žemoka. Buvo apsiavusi juodus konversus, mantiją, kojines siekiančias iki kelių. Galima sakyt atrodė gana stilinga. Palaidi rudi plaukai, tyros, tamsiai kaštoninės spalvos akys. Putlios lūpos ir visa kita. Klastuolės kišenėse gulėjo burtų lazdelė su laišku. Taip teisingai pastebėjot su laišku nuo Jakscon. Mergina buvo labai laiminga gavusi nuo Jakscon laišką. Ji praplėšė laišką adresuotą jai ir išskleidė pergamentą. Jame vyravo glaustai ir dailiai parašytos raidės:

Citata
Sveika Luna,

Atleisk man, kad ilgai tau neatrašiau. Aš negalėjau. Ir tikrai tavęs nepamiršau, galvoju apie tave dieną ir naktį, kaip tu laikaisi, ar tau viskas gerai, kokia tavo savijauta. Gaila, kad negaliu dažnai išsiųsti tau laiškų - mokymasis spaudžia dvigubai labiau, nei Hogvartse. O dabar apie tai, kur dingau.
Mano tėvai pamanė, kad Hogvartse man netinka mokytis ir kad galiu pradėti imti pavyzdį iš savo brolio ar kažkas panašaus, taigi nusprendė išsiųsti į Durmštrangą ir dabar aš ten. Visą laiką mokomės daugiausia juodosios magijos ir kaip nuo jos apsiginti, kaip atlaikyti šviesiąją magiją. Tai itin pavojinga, man čia gana patinka, bet man labai trūksta tavęs. Norėčiau, kad būtum kartu su manimi, čia, bet abejoju, ar tau čia patiktų.
Džiaugiuosi, kad Džeinė pasirodė Hogvartse, jei dedasi tokie dalykai, čia tikrai nėra gerai. Manau, kad jums savigynos būrelis labai praverstų. Aš tikrai bijau dėl tavęs, tikiuosi, kad viskas bus gerai, nes Durmštrange dabar veikia sustiprinto mokymosi ir gynybos bei kovų magija, manau, kad visame pasaulyje prasidės ne itin geri dalykai. Patarimą turiu tik vieną - išvyk, jei nenori nukentėti, nujaučiu, kad tikrai nebus gerai. Yra magijos mokykla Australijoje, jeigu labai reiktų. Saugokis, nežinau, ką padarysiu, jei nukentėsi. Greitu laiku susitiksime, pažadu.

Tavo Jackson.

Klastuolės širdis virpėjo iš džiaugsmo. Jos vaikinas nepamiršo! Staiga skruostu nuriedėjo didelė išdavikė ašara. Luna greitai nusivalė ją. Ir priglaudė laišką ant krūtinės.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Allison Luna Meko »

*

Amabel Ray

Ats: Tuneliai
« Atsakymas #72 Prieš 6 metus »
Varna kaip visada tipeno tyliai it paslaptingai, atsargiai dėdama mažas pėdas. Vienuolikmetė ėjo elegantiškai, atrodo, net plaukė. Pastebėjusi mergaitę vidury tunelio, Garnet truputį nustebusi patraukė merginos link. Pakankamai priartėjusi, kad pamatytų laišką, Gar suprato, kad taip nemandagu, tad sugniaužė, baltos, juodai taškuotos ir nėriniuotos suknelės nėrinius ir susikaupusi pasistengė prabilti.
-Tout va bien? -mergaitė nervingai pakramtė lūpą ir nusprendė išversti, bet užsikirto ir nieko nepasakė. Na štai, dabar teks kalbėti prancūziškai.
Džiaugdamasi, kad bent jau moka, nes visą vaikystę girdėjo prancūzų kalbą, Gar priklaupė ant šaltų akmeninių grindų ir tuščiomis akimis apsižvalgė aplink.

*

Neprisijungęs Noel Nathan Takemi

  • VI kursas
  • *
  • 851
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Niekas nėra tobulas
Ats: Tuneliai
« Atsakymas #73 Prieš 6 metus »
Klastuolė buvo priglaudusi lapą prie savęs. Tačiau greitai išgirdo kas ateina. Tai tyliai ir žaibiškai sulankstė laišką ir įdėjo į voką. Bei paslėpė kišenėje. Paskui pakėlė akis į ateinantį žmogų ar būtybę. Pamatė mergaitę su baltai juoda taškuota suknele. Hmm, dar viena varnė? Ir ko gero pirmakursė. Wow niekas nėra bailus. Tai kodėl neskyria į Grifo Gūžtą?Sarkastiškai pasvarstė Luna. Greitai išgirdo klausimą. Ir ne anglišką o prancūzišką. Allison šiek tiek mokėjo prancūziškai. Bet ištardavo po vieną ar kelis žodelius. - Si, - tyliai sukrizeno ketvirtakursė. Nejaugi nebemoku normaliai kalbėti? Juk čia viso labo prancūzų kalba. Reikės kažko paprašyti, kad išmokytų prancūzų kalbą ir kitas kalbas.Mąsliai galvojo klastuolė.

*

Dakota Jackson

Ats: Tuneliai
« Atsakymas #74 Prieš 6 metus »
-Bien,-tyliai šniurkštelėjo varnė ir dar ilgai mintyse minkė bei perdirbinėjo paruoštą klausimą.-Comment vous appelez-vous? Je m'appelle Garnet Ana Allen.
Pasiteiravusi kelių malonių klausimų apie merginą, Gar atsistojo, nes liesos kojelės po truputėlį pradėjo šalti.
-Comment allez-vous?-norėdama įsitikinti paklausė mergytė.
Tyliai sukikenusi, nes, atrodo, kad mergina nelabai mokėjo šnekėti prancūziškai, pirmakursė švelniai nusišypsojo. Vienuolikmetė suprato, kad tiek daug klausinėti nesulaukus atsakymo yra nemandagu, tad drausmingai laukė.
Iki tol dar spėjo apžiūrėti ir šiurpią aplinką, ir merginos aprangą, tačiau galiausiai jos akys sustojo prie apsamanojusių akmenų.
Aš pasiklydau.