0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 980
Ats: Kabinetas 7A
« Atsakymas #75 Prieš 1 dieną »
Apie kurią profesorę eina kalba? Tai galėjo būti arba direktorė, arba profesorė Keit. Kadangi Auriui atrodė, kad Eion nenori minėti jos pavardės neklausė.
- O nuo ko prasidėjo jūsų nesutarimai? Gal būtų galima viską išspręsti? Gal jums reikia pasikalbėti ir bus geriau. - Mėgino išklausti.
O toliau apėmė įvairūs jausmai. Liūdesys ir gailestis. Ir baimė, kad ką nors padarys dar blogiau.
Eion ir buvo ypatingas. Pasidarė toks laikui bėgant. Dėl jo lakstė gatvėmis, ieškojo, nervinosi. Patyrė lūžį savo mintyse. Po to, kai Eion pabėgo ir vėl atsirado juk bandė išmesti vaikus ir visus sau iš galvos. Bet einant laikui suprato, kad nei nori to, nei jam to reikia. Dabar niekaip negalėtų tiesiog pamiršti šito vaikinuko.
- Eion, dėl to, kad neįspėjau dėl Erkos anksčiau aš atsiprašau. Tai labai svarbu. Bet tiesiog. Aš nesugalvojau kaip ir kada apie Erką papasakoti. Norėjau ir noriu tau padėti, nes man rūpi. Rūpi tu, Erka irgi. Rūpi ir Timotis. Ir kiekvienas iš jūsų man yra ypatingas. Žmogų ypatingu padaro prisiminimai, kartu leistos akimirkos, visokie įvykiai. - Balse buvo justi švelnumas, turbūt taip dar niekada su juo nekalbėjo. - Eion, žmonės nori jaustis mylimi ir svarbūs kažkam. Kitaip jie jaučiasi labai vieniši. Tu, kaip ir kiekvienas to nori ir tikiesi. Suprantu. Nesitikėjai, kad kartu gyvens Erka, o dar atsirado Timotis. Bet niekas neišstums tavęs iš mūsų ratelio. Aš visai nenorėčiau tavęs palikti. - Pasirodžius ašaroms berniuko akyse norėjo kažkaip užtvirtinti savo žodžius. Paguosti jį. Uždėti ranką ant peties ar apkabinti ir pasakyti, kad tikrai jo nepaliks vieno. Kad daugiau jis nebus vienas. Bet pabijojo, kad taip jie nutols dar labiau.
- Eion, tu nori turėti šeimą. Nori būti kažkam reikalingas, mylimas. Norėčiau pabandyti tau suteikti visa tai. Aš tikrai nenoriu tavęs skriausti ar šaipytis. Nenoriu jokių skolų iš tavęs. Tikrai neturiu tokių ketinimų. - Dėl Erkos buvo liūdna. Gal ji bijo, kad atsiradus namuose Eion ir gal net Timočiui pasidarys nereikalinga. Gal jaučiasi vieniša. Gal reiktų ir su ja pasikalbėti.
-
Erka turi savo charakterį. Kartais pasako kažką grubesnio ar padaro. Ji man niekada nesakė kažko blogo apie tave. - Tie knisiai. Toks keistas sutapimas. Nejau Erkai jau taip baisiai tai užkliuvo. Reiktų rimtai pakalbėti su ja apie viską.
- Ar tu žinai,kad ji kažkam pasakojo, jog gyveni pas mane?

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • IV kursas
  • *
  • 390
  • Taškai: 26
Ats: Kabinetas 7A
« Atsakymas #76 Prieš 23 valandas »
Ne. Apie profesorę Keit jis tikrai daugiau nekalbės. Ji ir taip viską sugriovė.
- Aš nenoriu su ja kalbėtis. Ir nenoriu apie ją kalbėtis, - atsakė Eion. - Apie ją pasakiau tik todėl, kad man taip lengviau paaiškinti, kodėl negaliu jumis pasitikėti.
Jis kalbėjo pernelyg atvirai. Bet todėl ir prašė ateiti, ar ne? Tai, kad profesorius Senkleris neignoravo kvietimo, reiškė labai daug. Be galo reikėjo patikėti šituo žmogumi. Kažkaip įtikinti save, kad jis tikrai geras. Jam pradėjus šnekėti Eion stengėsi išgirsti viską, ką jis sako. O gal ir daugiau. Tai, deja, nebuvo taip paprasta.
- Aš nenoriu, kad jūs atsiprašinėtumėte, - nuoširdžiai ištarė Eion. Tai buvo tiesa. Jam reikėjo kažko kito, tik tai sudėti į žodžius buvo pernelyg sudėtinga. Kai profesorius Senkleris praktiškai įgarsino mintis, pasidarė baisu. Taip, berniukas kaip tik to ir norėjo. Jo didžiausias troškimas buvo bent kartą gyvenime pavartoti žodį "tėti". Ir, kad ir kaip baisu tai pripažinti net sau, profesorius Senkleris buvo artimiausias tam, ką jis būtų galėjęs įsivaizduoti kaip tėtį.
Eion atsistojo ir neryžtingai priėjo prie mokytojo. Žinojo darantis klaidą. Labai panašiai pasidavė jausmams ir tada, kai galvojo, kad profesorė Keit gera. Bet dabar viskas buvo kitaip. Profesorius Senkleris jam suteikė namus. Gal kada nors pavyks patikėti, kad išties padarė tai dėl to, kad norėjo padėti.
- Jūs teisus, - tyliai ištarė Eion. - Aš noriu būti reikalingas. Aš noriu mamos ir tėčio.
Sukaupęs visą drąsą apkabino profesorių, bet iš karto paleido ir atšoko.
- Atsiprašau, - neramiai pasakė. Už viską labiau norėjo, kad jis dabar sulaužytų pažadą neliesti ir apkabintų. Tėviškai apkabintų ir padėtų pasijusti geriau. Bet to paprašyti neišdrįs niekada gyvenime.
- Taip, Erka man pati pasakė, - atsakė į dar vieną klausimą. Bet dabar apie ją kalbėti nebenorėjo. Svarbiau buvo išsiaiškinti, ar profesorius Senkleris tikrai gali užpildyti tą paauglio gyvenime žiojinčią skylę.