0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Brendanas OConnor

  • Nuodų ir vaistų profesorius
  • *
  • 31
Ats: Laiptai
« Atsakymas #270 Prieš 3 savaites »
Norėjosi parodyti Kaedei kokį smagų eliksyrą, pakalbėti apie magiją ir pasijuokti. Bet ne. Teko analizuoti Breto ir pačios mergaitės poelgius. Negi niekas nesupranta, kad Brendanui tokie dalykai nesisekė?
- Manau, kad tai ne pasiūlymas, o klausimas, - šiek tiek nustebo profesorius. - Tai reikia gerai apgalvoti, kas bus dabar. Mokslo metų metu galiu tau pagelbėti. Per Kalėdas galėsi likti mokykloje. Bet kas bus vasarą? Negaliu pažadėti, kad turėsiu galimybę tau padėti. O jeigu ne, kur tada dėsies? Turbūt neturi kur eiti? Aš neginu Breto, bet ir pati nesi švelni kaip vilna - pripažink tai. Bet esi šauni mergina, todėl nenoriu, kad kentėtum.
Prisapaliojo kažkokių nesąmonių, bet jau buvo per vėlu. Be to, viskas, ką pasakė, buvo visiška tiesa. Tik nepatiko tai, kad Kaedė neatsakė į svarbius klausimus.
- Ar pyksti ant jo? - nerodydamas nepasitenkinimo paklausė. Paleido mergaitę ir įdėmiai pažvelgė į ją. Gal reikėtų baigti šitą kvailą pokalbį ir eiti nuveikti ko nors smagaus?
- O ką jis tau vakar pasakė? - vis dėlto paklausė.

*

Neprisijungęs Kaede Siobhán OConnor

  • II kursas
  • *
  • 103
  • Taškai: 22
  • „Jeigu lemta žūti, mirsiu kaip nugalėtoja.“
Ats: Laiptai
« Atsakymas #271 Prieš 4 dienas »
     Pažvelgusi į Brendaną, O'Connor suprato, kad neįsivaizduoja, kur šis pokalbis nuves. Ji susmuko ant laiptų ir apsiglėbusi kojas pajuto, kad jai darosi silpna. Ir fiziškai, ir psichologiškai. Ji norėjo apsistatyti nuo pasaulio mūrinėmis sienomis ir palikti viską kitoje jų pusėje - visas mintis, visus garsus, visus įvykius ir visus žmones. Norėjo skęsti tyloje, be jokių minčių, be nieko. Tačiau šalia stovintis dėdė Brendanas nenustojo plepėjęs. Jis klabėjo ir kalbėjo. Jo kalba Kaedei išsitęsė iki begalybės. Trumpaplaukė norėjo padėkoti Brendanui už rūpestį, atsakyti į jo klausimus ir parodyti, kad vertina tai, ką jis bando jai suteikti, tačiau slogios mintys ir žiaurus gyvenimas ją tempė žemyn. Ji tik įsikniaubė delnais į veidą, kad nieko nebematytų.
„Kas mūsų nenužudo, padaro stipresniais“

*

Neprisijungęs Brendanas OConnor

  • Nuodų ir vaistų profesorius
  • *
  • 31
Ats: Laiptai
« Atsakymas #272 Prieš 4 dienas »
Norėjosi gerai pasišnekėti su prakeiktu Bretu. Vaikystėje visada gerai sutarę užaugę vyriausi didelės O'Connor šeimos vaikai nutolo. Žinoma, jaunesnis brolis pavydėjo magijos, tačiau Brendanui ir į galvą nebūtų atėję, kad Bretas ne tik pats dar būdamas vaikas apsivaikuos, bet dar ir nepakenčiamai elgsis su savo dukra. O gal tų vaikų yra ir daugiau? nejučia susimąstė profesorius, bet pasistengė nuvyti tą mintį į šoną. Dabar šalia jo buvo mergaitė, kuriai reikėjo pagalbos. Ji ir vėl neatsakė į klausimus, kas tarsi parodė, kaip jai sunku. Bėda ta, kad Brendanas tikrai nebuvo jausmų ir panašių dalykų žinovas, tad nė neįsivaizdavo, kaip reikėtų elgtis.
- Kaede, aš noriu, kad tu su manim kalbėtum, - ištarė O'Connor ir atsisėdęs šalia apkabino dukterėčią. Tai buvo visiška tiesa, tik trokštamos temos tikrai nebuvo Bretas ir jo elgesys. Daug geriau plepėti apie maistą ar net mėgstamas pamokas. Galbūt dar kvidičą, kurį savo laikais Brendanas žaidė ir netgi buvo komandos kapitonas.
- Matau, kad nesijauti gerai. Norint išspręsti tokias problemas reikia kalbėtis. Esu čia tam, kad - smagiai praleisčiau laiką - tau padėčiau. Tau nereikia manęs bijoti.
Glausdamas prie savęs mergaitę nejučia susimąstė apie tai, kad turėti vaikų turėtų būti nuostabu. Bet dabar negalima apie tai galvoti. Kol kas reikia pasirūpinti ta, kurią į pasaulį paleido Bretas.

*

Neprisijungęs Kaede Siobhán OConnor

  • II kursas
  • *
  • 103
  • Taškai: 22
  • „Jeigu lemta žūti, mirsiu kaip nugalėtoja.“
Ats: Laiptai
« Atsakymas #273 Prieš 3 dienas »
     Mergaitė troško atsiriboti nuo viso pasaulio. Pabėgti nuo tų slogių prisiminimų su Bretu, nuo širdį draskančių ir plėšančių jausmų, nuo pasaulio neteisybės. Ak, kodėl pasaulis toks žiaurus? Kodėl vieno žmogaus pečius, dar net vaiko, neturinčio patirties gyvenimiškoje kovoje, slegia tokia žiauri dalia? Kaedė norėjo klykti, veržtis iš savęs, sprogti nuo tos neteisybės. Ji netilpo savyje. Tačiau vietoj to tik tvirtai lyg grandinėmis apglėbė ir suspaudė rankomis savo tirtantį nuo įtampos kūną, sukando dantimis lūpas ir jau juto kraujo skonį burnoje, bet tik taip galėjo kovoti su savimi.
     Netrukus pajuto priglundančias dėdės rankas - švelnesnes ir šiltesnes grandines. Norėčiau! Ar irgi norėčiau, Brendanai, su tavimi kalbėtis! Tik negaliu! Negaliu! Jei nors kiek atleisiu šią kontrolę, sprogsiu! Ir ji dar labiau susigūžė, bandė prasmegti pačioje savyje.
„Kas mūsų nenužudo, padaro stipresniais“

*

Neprisijungęs Brendanas OConnor

  • Nuodų ir vaistų profesorius
  • *
  • 31
Ats: Laiptai
« Atsakymas #274 Prieš 2 dienas »
Ir ji vis tiek nešnekėjo. Nepavyko įtikinti šitos mergaitės, kad ji kalbėtų. Tai erzino. Ne pati Kaede, žinoma. O tai, kad jis įsivėlė į šią bjaurią situaciją. Dar tik pirma diena mokykloje, o Brendanas jau abejojo pasirinkimo čia dirbti teisingumu.
- Kaede, - tyliai ištarė šviežiai iškeptas profesorius, kuriam tokios situacijos žvėriškai nepatiko. - Juk žinai, kad noriu tau gero, ar ne? Gal man parašyti Bretui? Ką man daryti, kad tu su manim kalbėtum?
Ak, ir kodėl ji nesupranta, kad dėdė visai nėra pratęs bendrauti su paaugliais? Athena buvo žymiai paprastesnė.
- Kodėl tu bandai nuo manęs pasislėpti? Ar supykai, kad iš anksto nepasakiau čia dirbantis? Nepagalvojau apie tai. Tikrai nenorėjau tavęs supykdyti ar įžeisti. Ir ką man su tavim daryti?
Brendanas paleido dukterėčią ir kiek atsitraukė nuo jos. Gal jai reikia daugiau erdvės? Gali būti, tik iš kur tokios patirties neturinčiam ir nenorinčiam turėti vyrui tai suprasti?..

*

Neprisijungęs Kaede Siobhán OConnor

  • II kursas
  • *
  • 103
  • Taškai: 22
  • „Jeigu lemta žūti, mirsiu kaip nugalėtoja.“
Ats: Laiptai
« Atsakymas #275 Prieš 2 dienas »
     Mergaitė sukūkčiojo ir... prapliupo ašarom. Ne, tik ne jos... Tačiau ašaros nebeklausė stereotipiškų O'Connor nusistatymų prieš jas, nes viduje Kaedė nebeišnešė savo naštos. Karštos ašaros pasileido skruostais, degindamos visą klastuolės kūną, prie kurio prisiliesdavo. Brendanai, ne. Aš noriu su tavimi klabėtis, ačiū, kad bandai man padėti. Tikrai. Bet... negaliu, negaliu... Vėl pasigirdo kūkčiojimas, o tada Siobhános ausis pasiekė Brendano lūpų ištartas sakinys „Gal man parašyti Bretui?“ ir mergaitė staigiai pašoko.
     - NE! - sukliko. Jos veide ir ašarotose akyse atsispindėjo siaubas. Akimirką ji taip ir stovėjo, o tuomet užsidengė delnais veidą ir vėl parpliupo ašaromis. Ne, dėde, aš ant tavęs nepykstu. Tu geras. Prašau, suprask tai. Ir atleisk, kad negaliu paskayti daugiau...
„Kas mūsų nenužudo, padaro stipresniais“

*

Neprisijungęs Brendanas OConnor

  • Nuodų ir vaistų profesorius
  • *
  • 31
Ats: Laiptai
« Atsakymas #276 Prieš 2 dienas »
Kaedė ir toliau tylėjo. Viskas darėsi vis nesuprantamiau. Brendanas visiškai nebuvo pasiruošęs tokiems įvykiams. Žinoma, galėjo nuvesti mergaitę pas jos koledžo vadovą (kad ir kas jis toks bebūtų) ir tiesiog nusiplauti rankas. Labai norėjosi kaip tik taip ir padaryti. Bet šis keistas vaikas buvo jo šeimos dalis. Pirmoji tėvų anūkė, nebent, žinoma, Bretas tokių anūkų tėvams parūpino ir daugiau. Reikėjo spręsti šią situaciją, tik profesorius neįsivaizdavo, nuo ko pradėti.
Netrukus pasigirdęs šauksmas gerokai nustebino. Brendanas taip pat atsistojo. Ašaros jį dar labiau sutrikdė, nors šiuo metu turėjo ir kitą problemą - į kurį klausimą buvo šis atsakymas? Ar ji mano, kad jis ją skriaus? O gal nenori, kad jis rašytų Bretui? Anksčiau neatsakytų klausimų buvo dar daugiau, bet jie jau išgaravo iš atminties. Pernelyg bjauri situacija.
- Ne, tai ne, - ištarė vildamasis, kad tai padės bent šiek tiek susigaudyti, kas čia vis dėlto vyksta. Galvojo vėl apkabinti dukterėčią, bet nutarė, kad jai to dabar gali ir nereikėti. Bet ko vis dėlto reikia? Ne man spręsti tokias situacijas. Velniai tave griebtų, Bretai. Ką tu pridirbai?! mintyse plūdosi profesorius.
- Gal nori pasikalbėti apie ką nors kita? - galiausiai pasiūlė. - Kad ir apie tai, koks maistas Hogvartse skaniausias. Arba apie bet ką. Pasikalbėkime, Kaede.
Žinojo taip paprastai broliui neatleisiantis. Tik koks vis dėlto jo reikalas? Tai Breto problema. Bet taip paimti ir palikti šitos mergaitės jis nebegalėjo.

*

Neprisijungęs Kaede Siobhán OConnor

  • II kursas
  • *
  • 103
  • Taškai: 22
  • „Jeigu lemta žūti, mirsiu kaip nugalėtoja.“
Ats: Laiptai
« Atsakymas #277 Prieš 2 dienas »
     - Ne, ne ne... - vėl sukūkčiojo Kaedė. - Tik ne Bretui... Prašau, nerašyk jam... Nesakyk... nieko... prašau...
     Vos išspaudė žodžius iš savęs O'Connor ir vėl susmuko ant laiptų. Kas man darosi?! Per ašaras kritikavo save trumpaplaukė. Nejau dėl vieno įvykio... (na, ne vieno, bet ne esmė) sugebu taip ištyžti? Mergaitė apsiglėbė save rankomis ir troško, kad Brendanas iš čia dingtų. Arba kad ji dingtų iš čia. Nenorėjo, kad dėdė ją matytų tokią akimirką. Jo pagalbos norėjo, bet nenorėjo jam rodytis tokia - apibėgusi ašaromis, nebesusitvarkanti su savimi, nebeprakalbanti kada reikia ir praradusi savitvardą. Susiimk, Kaede!
     - K-ką? - vėl pakėlė ašarotas akis į Brendaną. - Kąąąą?
     Kas čia vyksta?! Prie ko šioje situacijoje maistas? Ką jis turi omeny?..
„Kas mūsų nenužudo, padaro stipresniais“

*

Neprisijungęs Brendanas OConnor

  • Nuodų ir vaistų profesorius
  • *
  • 31
Ats: Laiptai
« Atsakymas #278 Prieš 2 dienas »
Pagaliau Kaedė pasakė daugiau nei vieną žodį, tad jos dėdės nuotaika iš karto pasitaisė. Gal čia dar ne viskas prarasta. Vyras nebuvo pratęs tvarkytis su verkiančiomis paauglėmis. Siutas ėmė vis labiau. Kaip Bretas taip gali elgtis?! Jeigu jau jam visai nerūpi netyčia atrasta duktė, kodėl iš viso palaiko ryšį? Atrodė, kad parodė taip reikalingą rūpestį, o tada paliko.
- Gerai, Kaede. Bretui nerašysiu, - ištarė Brendanas, nors tai nebuvo tiesa. Parašys ir aštria plunksna gerai iškarš jam kailį. Su vaikais taip elgtis negalima.
Deja, visos viltys, kad sekasi jau šiek tiek geriau, netruko sudužti. Kaedė vėl susmuko, o jis, regis, visiškai nepataikė su maisto tema. Ir kaip man su ja bendrauti?! Apie tai, kas svarbu, nekalba, kitos temos jai neįtinka... Turbūt reikėjo eiti sau ir leisti vaikui išsiverkti. Deja, negalėjo jos taip palikti. Tiesiog negalėjo. Jeigu tai būtų bet kuri kita mokinė, Brendanas nepaisytų. Bet čia buvo Kaedė. O ji buvo ypatinga ir savotiškai artima.
- Ar yra kas nors, apie ką norėtum pasišnekėti? Bet kas, - dar kartą pabandė profesorius, nors juto pamažu prarandantis viltį.

*

Neprisijungęs Kaede Siobhán OConnor

  • II kursas
  • *
  • 103
  • Taškai: 22
  • „Jeigu lemta žūti, mirsiu kaip nugalėtoja.“
Ats: Laiptai
« Atsakymas #279 Prieš 2 dienas »
     - T-tikrai?.. - išlemeno. - Jis pasius, jei sužinos, k-kad aš... aš... - Kaedė užsikirto. - Prašau, nieko jam nesakyk, pažadi?
     Mergaitė pakėlė akis į Brendaną. Jis gi jos dėdė, jis jai nemeluos. O'Connor juo pasitiki. Pažadas yra pažadas. Klastūnyno koledžo atstovė persibraukė ranka per veidą, apsivalydama ašaras, nes vaizdas jau nemaloniai liejosi ir tebežiūrėdama dėdei į akis tarė:
     - Jis negali sužinoti, kad aš... - nurijo seiles. - V-verkiau, kad nesusivaldžiau, kad pykstu, nekenčiu, liūdžiu ir tuo pačiu... Net nežinau...
     Tik dabar Siobhána pamatė, kad Brendanui neypatingai patinka ši tema ir iš gėdos sutiko su jo pasiūlymu, nors ir pačiai tai atrodė kvaila idėja.
     - T-taip, pakalbėkim... apie maistą. Man čia patinka keksiukai. Tikrai?.. Na, turiu omeny, jie nėra blogi, bet...
„Kas mūsų nenužudo, padaro stipresniais“