0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Loras Lanisteris

  • *
  • 432
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Didžiausia Dievo dovana - mirtis
Klastūnyno persirengimo kambarys
« Prieš 12 metus »
Žiūrint į kvidičo stadioną iš rytų pusės, tikrai pastebėsi mažas, bet ryškiai sidabrines duris, nusilupusiais, vietomis pablukusiais dažais, ant kurių yra amžinaisiais kerais priklijuotas, klastūnyno herbas (gyvatė žaliame fone). Pasukęs žalią rankeną pateksi į kambarį, kuriame prieš kvidičo mačus ar treniruotes persirengia klastunyno komanda. Kambaryje tvyrauja keistas senų kojinių kvapas, sumišęs su šluotų lako bei drėgmės ir pelėsinio sūrio kvapu. Rūbinę sudaro keturi kambariai. Pirmąjame, pačiame didžiausiame, į kurį patenkama pro lauko duris, yra sustatyti keli suolai, tai yra bendra rūbinė. Kambaryje taip pat stovi lenta, skirta schemoms ir grafikams, nešvarių skalbinių dėžė (iš jos ir sklido senų kojinių kvapas ), šluotų laikiklis bei vienas nepilnas komplektas kvidičo kamuolių,kuriam trūko aukso šmaukšto ir vieno muštuko, su kuriuo kažkoks klastuolis norėjo numušti, į stadioną einantį, švilpynės mokinį, bet nepataikė ir kamuolys, dabar tikriausiai klaidžioja kažkur uždraustajame miške gąsdindamas miško žvėris. Pro duris dešinėje gali patekti į koridorių, kuris šakojasi į merginų ir vaikinų dušus .  Atvėręs duris kambario kairėje, rasi rūbų spintą, joje laikomos įvairiausių dydžių klastunyno kvidičo komandos aprangos. Kai kurios aprangos buvo senos, kai kurie vaikai pasakoja, kad jos užsilikusios nuo viduramžiū, jos ir smirdėjo pelėsiu, tuo tarpu aprangos spintos dešinėje buvo visai naujutėlaitės, kuriomis naudojosi dabartiniai žaidėjai. Durys kambario priekyje veda į ilgą koridorių, kuris baigiasi didelėmis durimis. Koridorius yra išpuoštas žaliai bei sidabriniai. Jis atrodo taip lyg kažkas stengėsi sukišti, kuo daugiau klastunyno atributikos. Pravėręs jo gale esančias duris patenki į kvidičo aikštę, tik tada pamatai, kad klastunyno persirengimo kambarys yra žemai po mokytojų lože, bet užtat priešais klastuolių.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 12 metus sukūrė Albertas de Lelevelis »

I THOUGHT FIRST ALWAYS OF JUSTICE

*

Gilbert Rosmarriell

Re: Klastūnyno persirengimo kambarys
« Atsakymas #1 Prieš 12 metus »
Išklausius ilgą dėstytojo moralą Gilbertas vos neapsiverkė, kad gavo dvokianti persirengimo kambarį. Jis jau verčiau būtų šveitęs Mirtos tualetą.

Iš profesoriaus kabineto išėjus jie pirmiausia palydėjo Heleną iki virtuvės, po to Bellus iki tualeto, kol galiausiai liko tik Filčas ir Gilbertas. Jie tyliai žygiavo koridoriais. Po to nuėjo tiesiai iki kvidičo stadiono. Prie pat durų Filčas sustojo ir atsuko jam tiesiai į veidą lempą kuria nešiojosi su savimi.
-O tau dabar viską iškuopti be jokios magijos pagalbos. O dabar marš dirbti,- labai savimi patenkintas pasakė Filčas atsisukdamas dar priminti, kad "JOKIŲ BURTU" dingo nakties horizonte.
Gilbertas atsisuko į duris. Pasukęs žalią rankeną jis įėjo vidun. Jis net nuščiuvo nuo tos neapsakomai klaikios smarvės  Fuii. Čia labiau panašu į šiukšlyną, o ne persirengimo kambarį.  Pasibaisėjo vaikinas. Jis įdėmiai apsidarė nuo ko galėtu pradėti.
-Teks pradėti nuo to kas čia taip klaikiai dvokia.- sumurmėjo jis sau. Nusiėmęs apsiaustą, pasidėjo kartu su savo kuprine ten kur atrodė švariausia. Tada užsiraitojo rankoves ir nuėjo paimti iš spintelės, kur gulėjo šluotos, kibiro. Prisipylęs vandens duše jis įmetė į vandenį miltelių kurie turėtu padėti nugramdyti purvą, bent jau jis to tikėjosi. Tai Gilbertui labai priminė jo vaikystę, kai ką nors pridarydavo namie jam irgi tekdavo šveisti tetulės porcelianines lėles, o neduok tu dieve jei joms kas nors nutikdavo. Būdavo katastrofa.
Jis šluota pradėjo iš po spintelių krapštyti visokį šlamštą. Ten buvo visko. VISKO. Pradedant nuo gumų, play-boy žurnalų, pavogtu ir užmestu maisto likučių, moterišku apatiniu ir bala žino kokių kitų dalykų kuriu vienuolikmetis net akyse neregėjo. Susimedžiojęs kažkokį maišą jis pradėjo krauti viską kas ten buvo. Kartu sumetė į maišą purvinas kojines ir viską kas užsiliko spintelėse ir atrodė tikrai nereikalinga.
Valandų valandas jis plovė, šveitė, plovė, šveitė, gramdė, draskė, pjovė, rovė, spjaudė, kur prispjaudė ten ir vėl plovė. Kol pagaliau spintelės atrodė kažkaip jau panašesnės į spinteles, o ne juodą purvo kamuolį. Lentos su schemomis jau Net blizgėjo. Po dar gerų kelių valandų plovimo ir gramdymo naujos gyvybės liekanas nuo sienos. Pirmasis persirengimo kambario kambarys jau atrodė sąlyginai švarus. Gilbertas jau atrodė nuvargęs ir visas mėlynėse po dvidešimties kartu atsitrenkimo kur nors ar susibrozdinimu į metalines spinteles. Jeigu nežinotum pagalvotum, kad jis buvo ką tik po  dvikovos prieš drakoną.
-Pagaliau vieną pribaigiau. Liko dar trys... Puiku. Gal iki kitos savaitės baigsiu.
Lauke jau buvo neapsakomai tamsu. Įsipylęs naujo vandens iš dušo jis nusprendė eiti šveisti visus tuos drabužius rūbų spintoje. Atvėręs duris jis net žagtelėjo iš nuostabos
-Rupus miltai!- suriko jis kai jo nosį pasiekė neapsakomas dvokas.
Taip baisiai nedvokė net pirmasis kambarys kurį jis šveitė. Atsargiai, nenorėdamas nieko užkliudyti ar sugadinti Gilbertas apžiūrėjo viską. Ten buvo devynios galybės visokiausiu skuduru, įvairių dydžių ir įvairaus sudėjimo žmonėms skirtu klastūnyno uniformų.
-Nenuostabu, kad jų niekur mokykloje nepamatysi. Jos tiesiog UŽGRŪSTOS kažkokiam SANDĖLIUKE!
Vaikinas pasipiktino nuo tokios relikvijų gadinimo.
-Ir kaip jie gali... Eikit sau.. Reikia kaž..- nespėjus jam pabaigti ji nutraukė šaižus balsas
-Užtilk tu pagaliau. Atėjo čia kažkoks ir pradėjo drumst mano ramybę. Kiek gį galimą?? Daryk darbą greičiau ir nešdinkis iš mano guolio
Vaikinas net nustebo kai išgirdo balsą, o dar labiau išsikando kai tas vaiduoklis pradėjo jam grūmoti ilgu kalaviju. Klastuolis net suriko pamatęs prieš jį visą kruviną vaiduokli ir dar su kalaviju mosikuojanti jam prieš akis
-Atsiprašau, BET man skyrė čia viską sutvarkyti, TAD jeigu neprieštarausi tai NORĖČIAU grįžti prie man paskirtos bausmės.- atgavęs nuovoka drąsiai pasakė klastuolis.
Vaiduoklis suprato, kad nieko nepeš, ginčydamasis su juo ilgiau, kad suprunkštė ir dingo. Raudonplaukis vaikinas lengviau atsiduso kai vaiduoklis dingo.
-Reikės nepamiršti paklausti, kas jis toks. Klaikiai nemandagus vyrukas,- pagalvojo jis sau
Pagaliau jis vėl griebėsi darbo. Vėl šveitė ir šveitė ir šveitė. Atrodė, kad pabaiga net neartėja.
Laukę jau švito. Pro durų plyšius jau matėsi šviesos lopinėliai. Gilbertui buvo likę iššveisti tik koridorių. Palyginus su kitomis šiąnakt šveistomis vietomis jis atrodė kaip rojus žemėje.
Sutvarkęs paskutines smulkmenas jis lengviau atsiduso, atsiraitojo rankoves, užsidėjo apsiaustą, pasiėmė kurpinę ir atidarė duris. Šviesa tiesiog degino akis po ilgos nakties.
-Reikia prisiminti niekada daugiau nesistengt padėt kai man tai išeis ne į nauda. NIEKADA,-pagalvojo garsiai Gilbertas.
Pas profesoriu akyse jis jau nebenorėjo rodytis, todėl patraukė pilies link. Į pamokas.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 12 metus sukūrė Gilbert Rosmarriell »

*

Neprisijungęs Grantacija Gerietė

  • VI kursas
  • *
  • 97
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Kaip nėra jūros be bangų,taip gyvemino-be liūdesio
Ats: Klastūnyno persirengimo kambarys
« Atsakymas #2 Prieš 7 metus »
Grantacija kol kas dar niekad nebuvo kvidičo persirengimo kambaryje.Ir išvis ji nemėgo kvidičo dėl dviejų priežasčių.Pirmoji-traumos, kritimai.Antroji-skraidymas šluotomis dideliu greičiu jai ne prie širdies.
Diena.Gran žvalgydamasi aplinkui sėlino iki aikštės.Ji įėjo į aikštės vidurį.Atsisėdusi ant žemės ir susikryžiavusi kojas kaip džinas ji mėgavoji pavasarine saulele.Staiga jai į galvą šovė keista rizikinga mintis.O kas jeigu nueisiu į Klastūnyno persirengimo kambarį?Ji greit atsistojo perbėgo aikštę prie Klastūnyno kambario ji atidarė dureles ir įsmuko į kambarį.Kambaryje karaliavo žalia spalva.Ant durų kambario vidinėje besėje buvo išsirangiusi gyvatė.Tokia, kaip ir jų herbe.Ji apžiūrinėjo visą kambarį, bet nieko gero nerado kaip manė.Pasiklaususi ar nieko čia nėra vėl išbėgo iš kambario ir nuėjo sau.

*

Neptunica Ameshville

Ats: Klastūnyno persirengimo kambarys
« Atsakymas #3 Prieš 6 metus »
Bevaikščiojančią po mokyklos apylinkes klastuolę kojos "atvedė" į Kvidičo aikštę ir galiausiai į Klastūnyno persirengimo kambarį. Lauke oras buvo tikrai nuostabus, saulė šviečia, debesų beveik nėra, o kaip šilta! Ne veltui gegužės pabaiga. Net nesitiki, kad šie mokslo metai taip greit praėjo,
 atrodo dar vakar buvo rugsėjo pirmoji, visi sėdėjo prie savo koledžo stalų, šventė mokslo metų pradžią, o vidury salės stovėjo eilė naujokų, nekantraujančių sužinoti į kokį koledžą jie pateks
atsiduso garbanė. Mokykla jai buvo kaip tikri namai - čia buvo, jos nuomone, jaukiau ir saugiau nei vaikų namuose ar Blackwood'ų namelyje - juk būtent savuose namuose ir žuvo Frėja bei Samas. Juodaplaukė kiek nuliūdo, jog neturi senelių, bet deja, net jei ir gyventų su Blackwood nuo pat gimimo, senelių nepažinotų. Jie žuvo prieš 16 ar 17 metų, o merginai tik 15. Roro išėjo iš kambarėlio, nenorėdama jog ją užkluptų nostalgija. Prisiminusi, jog greit turėtų būti pietūs, nuskubėjo atgal į mokyklą.           

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1964
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Klastūnyno persirengimo kambarys
« Atsakymas #4 Prieš 4 metus »
Vieną gražų sekmadienio rytą Dafydd išslinko iš pilies pasivaikščioti. Nebuvo nusiteikęs ką nors veikti ar su kažkuo bendrauti. Na, ši velsiečio nuotaika nieko nestebino. Klastuolis patraukė per kiemą, kai pamatė tolumoje kvidičo lankus. Vaikystėje jis šia sporto šaka neužsiiminėjo. Nors užaugo burtininkų šeimoje, paprasčiausiai neturėjo su kuo žaisti. Mokykloje taip pat nežaidė - vėlgi nebuvo su kuo. Tad dabar Dafydd tikėjosi, kad turės progą pamatyti, kaip atrodo reali kvidičo aikštė. Berniukas maždaug žinojo taisykles, tačiau nebuvo matęs kvidičo aikštės gyvai.
Ją pasiekęs raudonplaukis nustebo. Ji buvo gerokai didesnė, o ir lankai aukštesni negu Dafydd tikėjosi. Klastuolis perėjo aikštę, kai pamatė duris su užrašu "Klastūnynas". Susidomėjęs velsietis patraukė į tą pusę. Durys buvo atrakintos, tad ketvirtakursis nieko nelaukdamas įsmuko vidun. Panašu, kad tai buvo persirengimo kambarys. Ir, panašu, senokai nenaudotas. Pasienyje kabėjo keli kvidičo apsiaustai, mėtėsi kelios poros gynėjo pirštinių. Netrukus Dafydd rado dėžę, kurioje, kaip spėjo, buvo kamuoliai. Klastuolis suprato, kad tai gali būti jo proga pirmą kartą pažaisti kvidičą. Tačiau ta reikėjo, kad jo niekas nematytų. Velsietis dėl visa ko apsižvalgė, ar kambarys tikrai tuščias. Tada patraukė atgal prie durų. Iškišo galvą pro jas - aplinkui nesimatė nė vieno mokinio. Dafydd uždarė duris ir grįžo prie apsiaustų. Paėmęs pirmą pasitaikiusį apsivilko. Jis buvo netikėtai ilgas, tačiau buvo ganėtinai patogu. Tada klastuolis atsisuko į kamuolių dėžę. Deja, ji buvo užrakinta.
- Velnias, - sumurmėjo Dafydd. Gerokai pasirausęs atmintyje jis prisiminė tinkamą burtažodį. Tad išsitraukė iš kišenės lazdelę ir tarstelėjo: - Alohomora!
Pavyko ne iš pirmo karto - ir vėl atsiliepė praktikos stoka. Tačiau galiausiai kerai suveikė ir dėžė atsidarė. Dafydd ne be susižavėjimo nužvelgė keturis kamuolius. Matėsi, kad du iš jų bando ištrūkti, tad jų nelietė. Tačiau klastuolį gerokai sudomino mažas auksinės spalvos kamuoliukas. Dafydd atlaisvino jį laikiusį dirželį. Netrukus kamuoliukas iššoko iš dėžės ir pradėjo skraidyti aplink Dafydd galvą. Deja, netrukus velsietis pametė kamuoliuką iš akių.
- Nuostabu... - nutęsė klastuolis.

*

Neprisijungęs Adelė Ginger

  • Burtininkė
  • ****
  • 428
  • Lytis: Moteris
  • extra meilės kamuoliukas
Ats: Klastūnyno persirengimo kambarys
« Atsakymas #5 Prieš 4 metus »
Varnė, kuri buvo anksti atsikėlusi, jau seniai buvo išpuškavus iš pilies ir judėjo link Kvidičo aikštės. Aikštė jai kėlė daug prisiminimų: kaip pasenusiose tribūnose ji sukūrė pirmąjį savo kūrinį, kaip varnių tribūnose sirgo už švilpį ir dar daugiau.
Adelės kojoms beveik pasiekus aikštę, ši sustojo. O ką ji čia veiks? Nei burtų lazdelę ji turi, nei kažkokių lapų ir rašiklių, kad papieštų ar kažką parašynėtų, netgi knygos, ir to neturi. Atsidususi blondinė vėl pajudėjo iš vietos. Sunkiai užlipo į trečiąją eilę ir atsisėdo. Pagalvojo, kad galima ir taip pailsėti. Staiga kažkas prazvimbė pro varnės akis ir ši prasimekė. Suraukė antakius ir apsižvalgė. Kiek toliau buvo  matyti kažkoks kamuoliukas, kuris nenustygo vietoje. Oh, nejaugi kažkas sugalvojo pažaisti? Atsistojusi Adelė apsižvalgė aplink visą aikštę ir sustojo ties Klastūnyno persirengimo kambario, kurio durys buvo praviros. Ar jūs juokaujat? Koks ten jau parazitas man ramybę drumsčia?.. Varnę pastaruoju metu buvo lengva sunervinti, o ypač tais atvejais, kai ji norėdavo pabūti viena, su savimi. Varno nago koledžo atstovė niekada nedalyvaudavo kvidičo varžybose, tačiau tai nereiškė, jog niekada nebuvo bandžius, atvirkščiai, ji dažnai dalyvaudavo treniruotėse, mat ji tikrai buvo varžybose 'reikalinga' kaip atsarginė žaidėja. Adelė atsiduso ir vos Aukso šmaukštas atsidūrė prieš jos akis, ši jį be vargo pagavo. Atrodo, jog tai visai neįmanoma, bet tik ne Adelei, ji per daug vikri ir pastabi, kad praleistų kažkokį kamuoliuką prieš akis, bet vis tiek ją palieką kaip atsarginę, na, išties gaila.
Blondinė pradėjo judėti link Klastūnyno persirengimo kambario ir vos tik įžengė į vidų pamatė kažkokį raudonplaukį.
- Gal galėtum savo draugų neišleisti sekmadienio rytą? - išrietusi antakį paklausė mėlynakė klastuolio ir parodė rankoje laikomą Aukso šmaukšą.
Dieve, kai tai nesvarbu
Ir neteka vanduo, nors verkiu.


*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1964
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Klastūnyno persirengimo kambarys
« Atsakymas #6 Prieš 4 metus »
Bent išmok duris uždaryti - tokia buvo pirmoji mintis, kai kažkas kreipėsi. Dafydd gerai neišgirdo, ką atėjūnas pasakė, tačiau viena buvo aišku: kažkas čia atslinko ir galimybė pabūti vienam nuplaukė. Klastuolis susiraukęs atsisuko. Tai buvo kažkokia mergaitė. Jam visiškai nematyta. Velsietis spėjo, kad ji net ne iš Klastūnyno.
- O ką tu čia veiki? - rėžė Dafydd. - Nematei užrašo? Čia Klastūnyno persirengimo kambarys. Jau gali nešdintis.
Klastuolis nusisuko nuo šviesiaplaukės merginos ir pažvelgė į kamuolius. Jis paėmė kritlį į rankas. Tačiau šis iš viso nejudėjo. Gulėjo rankose it paprastas kamuolys. Velsietis nebuvo tikras, ar ko nepagadino. Tad jis nutarė geriau išleisti vieną iš dviejų vienodų. Tų, kur atkakliai bandė ištrūkti. Jeigu ta mergiotė vis dar čia, tai būtinai ją išgąsdins patenkintas nutarė Davydd ir atlaisvino diržą. Pirmiausia vos negavo į galvą. Tokį kamuolio veiksmą palydėjo riebus keiksmažodis, išsprūdęs iš klastuolio lūpų. Tada kamuolys nuskrido tolyn. Velsietis sekė jį akimis ir tada pamatė, kad nepažįstamoji tebėra čia. Tikėjosi, kad juodas ir sunkus kamuolys visu greičiu pasileis jos link. Tada bėgsi iš čia kaip gera piktai pagalvojo Dafydd.

*

Neprisijungęs Adelė Ginger

  • Burtininkė
  • ****
  • 428
  • Lytis: Moteris
  • extra meilės kamuoliukas
Ats: Klastūnyno persirengimo kambarys
« Atsakymas #7 Prieš 4 metus »
  Suraukusi antakius blondinė stebėjo raudonplaukį, kuris neatrodė geros nuotaikos. O kas labiausiai nepatiko Adelei tai jo balso tonas, jis buvo be galo šiurkštus. Ir vaikino veiksmai rodė, kad šiam nelabai svarbu ar ji mergina, ar ne.
- Klausyk tu, parazite nelemtingasis, užsičiaupk ir sudėk savo draugus į vietą,- piktai išpyškino varnė.
Koks jo reikalas, kad aš ne iš Klastūnyno. Rodės, blondinei nepatiko berniūkštis, išlipęs tikrai ne ta koja iš lovos. Vos pamačius, kad raudonplaukis pradeda atlaisvinti diržus nuo kamuolių, šios akys išsiplėtė. Bet dar labiau išsprogo, kai išlaisvintasis kamuolys vos nevožė varnei per makaulę.
- Ar tu visai nupušai?!- Adelė priėjusi prie vaikino lengvai trinktelėjo jam per pakaušį.- Vos neužmušei manęs, idiote,- sumurmėjo.
Sunkiai atsidususi mergina pažvelgė į plačiai atidarytas duris, kurios laisvai išleido kamuolį lauk. Meldžiu, pasakykit man, kad jis juokauja. Mėlynakė rankomis perbraukė sau per veidą giliai atsidusdama.
- Aš jo negaudysiu, čia jau tavo problemos, bernužėli.
Dieve, kai tai nesvarbu
Ir neteka vanduo, nors verkiu.


*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1964
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Klastūnyno persirengimo kambarys
« Atsakymas #8 Prieš 4 metus »
Dafydd nepaisė merginos žodžių. Jis būtų jos iš viso nepaisęs, jeigu nebūtų norėjęs pabūti vienas. O dabar paleido kamuolį, kurį, ko gero, teks pačiam ir gaudyti. Viskas per ją piktai pagalvojo klastuolis ir pajuto trinktelėjimą į pakaušį. Iš pradžių pamanė, kad ten kamuolys. Tačiau blondinės žodžiai išdavė, kad tai padarė ji.
- Ko čia trankaisi?! - užriko velsietis, nepaisant to, kad trinktelėjimas tikrai nebuvo stiprus. Galėjo ir užmušti tokiomis ne pačiomis šviesiausiomis mintimis Dafydd pasidalinti ne itin norėjo. Tačiau klastuolis tikrai neketino kaltinti savęs už tai, kad kamuolys išskrido laukan. Tad jis piktai rėžė: - Višta tu, ko tu pridirbai! Atsivelki ten, kur tau nepriklauso, ir dar durų negebi uždaryti?!
Velsietis priėjo prie durų ir apžvelgė lauką. Žinoma, kamuolio nebuvo matyti. Ir, panašu, kad šita mergiūkštė kaltina jį, Dafydd.
- Bent tą padėk į vietą, - piktai rėžė Dafydd, parodydamas į aukso šmaukštą, kurį mergina tebelaikė rankoje. - Nes teks tau gaudyti abu!
Dafydd atsisėdo prie kamuolių dėžės. Jis suprato, kad kažkas tą pabėgusi kamuolį sugauti turės. Kažkaip. Ir šita blondinė to nedarys. Tačiau velsietis žinojo ir tai, kad jis taip pat to nedarys. Tad jis tik sėdėjo prie dėžės ir tylėjo.

*

Neprisijungęs Adelė Ginger

  • Burtininkė
  • ****
  • 428
  • Lytis: Moteris
  • extra meilės kamuoliukas
Ats: Klastūnyno persirengimo kambarys
« Atsakymas #9 Prieš 4 metus »
  Adelė visaip raukydamasi stebėjo raudonplaukį. Kokia jam širšė įgėlė, kad toks pasišiaušęs? Blondinė pavartė akis ir vėl prabilo:
- Ko tu stūgauji čia kaip skerdžiama kiaulė?- varnė neįskaitė vaikino veido, atrodė, kad šio galvoje siaučia nelabai smagių minčių uraganai.- Ak, tai dabar jau aš kalta?!- dramatiškai sušuko Adelė.- Pats ko tuos nelemtingus kamuolius išleidi pro duris?
  Mergina specialiai kliudydama raudonplaukį padėjo aukso šmaukštą į vietą, šįkart nesiginčijo. Blondinė sudribo ant suolo ir atsiduso. Jau nebebuvo jai nuotaikos pjautis su šiuo pykčio įsikūnijimu, tačiau ir bėgti ieškoti to kamuolio nežadėjo.
- Nagi, jis juk pats gali kažkada grįžti,- suburbėjo blondinė.
  Varnė pažvelgė į raudonplaukį, bet jau nieko nebesakė, šiai nebuvo jėgų pykčiams, o ir turėjo daug rimtesnių problemų negu kažkokie suknisti kamuoliai.
- Nežinau ar tau įdomu, tačiau aš Adelė,- be nuotaikos vėl prabilo blondinė norėdama užmegzti bent vieną normalų pokalbį su raudonplaukiu.
Dieve, kai tai nesvarbu
Ir neteka vanduo, nors verkiu.


*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1964
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Klastūnyno persirengimo kambarys
« Atsakymas #10 Prieš 4 metus »
- O tai kas daugiau kaltas?! - neketino nusiraminti Dafydd. - Aš, tavo žiniai, duris uždariau. O tu ateini, palieki jas atidarytas, tai aišku, kad kamuoliai išlekia!
Klastuolis prisiminė, kad ši mergiotė parnešė kamuoliuką iš lauko. Vadinasi, jis tų durų tinkamai neuždarė. Tačiau velsietis nė neketino to pripažinti. Beliko tikėtis, kad ji pati tai pamirš, nes tada jau Dafydd tikrai atsidurtų kvailio vietoje...
Mergina praeidama užkliudė klastuolį. Jam pasirodė, kad specialiai. Jis jau norėjo atsisukti ir padaryti ką nors tikrai pikto, tačiau paskutiniu momentu apsigalvojo. Nutarė, kad neverta rizikuoti: o tai nubėgs pas koledžo vadovę, kuri dar yra ir mokyklos direktorė...
Kai blondinė atsisėdo ant suolo, Dafydd pradėjo galvoti, ką gi jam daryti. Ieškoti kamuolio jis tikrai neketino. Tuo labiau, kad net neįsivaizdavo, kaip jį reikėtų pagauti. Be to, ne jo kaltė, kad tas pabėgo... Likti čia irgi nesinorėjo, nes velsietis tiesiog troško pabūti vienas. Tad kurį laiką tik stovėjo ir žiūrėjo į nieką.
- Aha, gal ir grįš, - piktokai pasakė berniukas. Jis nelabai tuo tikėjo. Be to, įsivaizdavo, kad jeigu kamuolys ir grįš, jis čia įlėks visu greičiu ir būtinai į ką nors trenksis. Tačiau dabar šitą blondinė bent nereikalauja, kad jis eitų ieškoti to kamuolio.
- Ne, neįdomu, - tėškė Dafydd merginai prisistačius. Jis vis dar tebestovėjo tame pačiame taške. Galiausiai nuėjo ir prisėdo ant suolo, kuo toliau nuo merginos. Klastuolis visiškai nenorėjo pyktis - jis tiesiog norėjo pabūti vienas. Tačiau panašu, kad šį kartą neišdegs. Tiesą sakant, kaip visada... Tačiau po kurio laiko velsietis ne itin draugiškai mestelėjo. - Aš Dafydd.

*

Neprisijungęs Adelė Ginger

  • Burtininkė
  • ****
  • 428
  • Lytis: Moteris
  • extra meilės kamuoliukas
Ats: Klastūnyno persirengimo kambarys
« Atsakymas #11 Prieš 4 metus »
- Tavo žiniai,- pamėgdžiojo raudonplaukį.- Pats nesugebi uždaryti tų nelemtų durų!
  Adelė nemėgo pykdama rėkti, bet atrodo, šis kartas buvo išimtis. Nuo kiekvieno jai skirto pykčio šūktelėjimo ji sekundei sustingdavo, nemėgo nei ji rėkt, nei būti ta, ant kurios rėkia. Blondinė taip suraukė antakius, kad ten tikrai po kurio laiko atsiras raukšlė, puikiai matoma raukšlė, kurią ji vadins 'rūpesčio' raukšle, kad išsisuktų iš nemalonių situacijų.
  Varnė kyštelėjo ranką į kelnių kišenę ir iš jos išsitraukė trumpą, raudoną batų raištelį. Iš neturėjimo ką veikti tiesiog sukiojo jį tarp pirštų. Jos galvoje sukosi daugybė minčių, o viena iš jų buvo: kaip sugrąžinti tą kamuolį į vietą, tačiau tikrai nesiruošė jo gaudyti.
- Na, ką padarysi,- sumurmėjo jūros mėlynumo akių savininkė, kai jaunuolis pasakė, jog jam neįdomus jos vardas. Mintyse ši ironiškai nusijuokė, kai praėjus keletai akimirkų iš raudonplaukio lūpų išėjo jo vardas. Matyt, persigalvojo. Dafydd. Gražu.- Aš atsiprašau jeigu sudrumsčiau tau ramybę ar panašiai... Galiu išeiti jeigu nori,- blondinė bukai spoksojo į sieną.
  Tuomet atsistojo, įsidėjo batų raištelius į kišenę ir apsisukusi pradėjo judėti link durų.
- Be to, tavo vardas gražus, Dafydd,- pridūrė sustojusi prie atvirų durų ir apžvelgusi aikštę.
Dieve, kai tai nesvarbu
Ir neteka vanduo, nors verkiu.


*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1964
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Klastūnyno persirengimo kambarys
« Atsakymas #12 Prieš 4 metus »
Velnias keiktelėjo Dafydd, kai Adelė prisiminė, kad tai būtent jis neuždarė durų. Tačiau nebesiginčijo - suprato, kad tai būtų paprasčiausiai kvaila. Tylėjo ir nieko nesakė.
Kai mergina įkišo ranką į kišenę, Dafydd įsitempė. Jis buvo įsitikinęs, kad ji išsitrauks burtų lazdelę. Kai varnė išsitraukė kažką raudono, berniukas sutriko. Ir pasišaipė iš savęs už bailumą. Tačiau ir toliau nieko nesakė.
Kai Dafydd leptelėjo, kad jam neįdomus blondinės vardas, panašu, kad sutriko abu. Klastuoliui tai ne itin rūpėjo, tačiau ta tyla nebuvo maloni. Nepaisant netgi to, kad jis norėjo būti vienas.
- Na, nenorėjau aš taip, - pratarė jis. Žinojo, kad priderėtų ir atsiprašyti, tačiau to daryti nejuto jokio noro.
Merginai pasisiūlius išeiti, Dafydd nustebo. Jis buvo tikras, kad ji čia sėdės ir jį erzins tol, kol jis pagaliau neteks kantrybės ir išeis pats. Dėl to klastuolis net nežinojo ką sakyti. Galiausiai jis paklausė:
- Klausyk... Ar tu žinai, kaip sugauti tą kamuolį? Gal tiesiog... Padarome tai kartu?
Velsietis visiškai nejuto noro terliotis su kamuoliu. Tačiau suprato: jeigu kas nors sužinos, kad tai jis išleido muštuką, jam gali liūdnai baigtis. O problemų raudonplaukis visai nenorėjo prisidaryti. Jis nusekė merginai iš paskos ir taip pat apžvelgė aikštę. Kamuolio, aišku, nebuvo matyti. Ir tada klastuolis gavo dar kartą nustebti, nes Adelė pareiškė, kad jo gražus vardas!
- Aaa... - nutęsė jis. - Am... Ačiū. Aš iš Velso, - pridūrė jis.
Dar kartą pažvelgęs į aikštę klastuolis pamatė juodąjį kamuolį, skriejantį mokinių grupelės link. Tai atrodė pavojingai, tačiau buvo per toli, kad jis galėtų ką nors padaryti. Atsisukęs į persirengimo kambarį akimis užkliudė kelias palaikes mokyklines šluotas. Priėjęs išsitraukė dvi ir vieną ištiesė merginai:
- Padėsi?

*

Neprisijungęs Adelė Ginger

  • Burtininkė
  • ****
  • 428
  • Lytis: Moteris
  • extra meilės kamuoliukas
Ats: Klastūnyno persirengimo kambarys
« Atsakymas #13 Prieš 4 metus »
  Įsitempęs klastūnyno globotinis merginos veide įžiebė keistą miną, tai buvo tas keistas, paslaptingas Adelės šypsnis, kurį suprasdavo tik išskirtiniai žmonės. Tačiau ji nemanė, kad Dafydd atkreips į tai dėmesį, todėl tiesiog pakraipė galvą ir greit pakeitė savo veido išraišką į visai kitokią, mielą.
- Viskas gerai,- lengvai nusijuokė blondinė. Atsiprašymo ši nelaukė, jos nuomone, jo net nereikėjo, tai būtų beprasmiška.
  Varnei atsistojus, ši dar pažvelgė į raudonplaukio nustebusį veidą ir vėl lengvai nusijuokė. Jai patiko ir šiek tiek ją tai juokino, kad sugebėjo šį piktuolį nustebinti. Stebint aikštę ši klausė ką sakė jai velsietis. Tiesą sakant, ji nežinojo ar jis bando užmegzti pokalbį sakydamas, kad jis iš Velso ar tiesiog nori tuo pasipuikuoti, bet pati, jog kilusi iš Airijos, Dublino, neatsakė, mama jai visad sakydavo, jog jeigu neklausia - atsakyti nereikia. Mergina tik maloniai linktelėjo ir vėl nusuko žvilgsnį į aikštę. Ji stebėjo akimis mokinių grupelę link kurios skriejo kamuolys ir įsitempė bijodama, kad šis gali atsitrenkti į vieną iš jų.
  -O, žinoma,- lyg pabudusi tarė nustebusi varnė, kai klastuolis ištiesė jai šluotą.- Tiesą pasakius, labai seniai skraidžiau,- plačiai nusišypsojo ir pasitaisiusi plačias kelnes ir jai per didelę odinę striukę išėjo iš persirengimo kambario.
Dieve, kai tai nesvarbu
Ir neteka vanduo, nors verkiu.


*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1964
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Klastūnyno persirengimo kambarys
« Atsakymas #14 Prieš 4 metus »
Viskas gerai mintyse pašaipiai pakartojo Dafydd Adelės žodžius.
Klastuoliui pasirodė, kad jie be galo ilgai spokso į aikštę. Kaip tas prakeiktas kamuolys lekia link mokinių. Laimei, niekas nebuvo sužeistas. Galbūt pavyks išsisukti iš šitos kvailos situacijos. Merginai sutikus padėti, Dafydd piktdžiugiškai išsišiepė. Jis jau norėjo palikti ją vieną terliotis su kamuoliu, o pats tiesiog grįžti į bendrąjį kambarį. Mergina išėjo iš kambario, velsietis iš paskos nenusekė. Tačiau tada jis prisiminė, kad pasisakė vardą. Be to, prakeikta jo plaukų spalva buvo pakankamai išskirtinė, kad visi suprastų, apie ką ji kalba, jeigu paskųs. Klastuolis, vienaip ar kitaip, nemalonumų nenorėjo. Tad labai garsiai atsisuko iš ir išėjo į lauką. Priėjęs prie varnės pratarė:
- Mano mamai kvidičas yra visiškai neįdomu. Į koledžo rinktinę aš nenoriu. Kitaip sakant, nesu žaidęs. Net ir skridęs esu tik porą kartų. Nemanau, kad būsiu labai naudingas, tačiau kažkaip turime tai padaryti.
Dafydd apžvelgė aikštę. Kamuolys iš viso buvo dingęs iš akių. Raudonplaukis susiraukė. Jis visiškai neįsivaizdavo, kaip reikia atlikti šitą kiek netikėtą užduotį. Galiausiai nelabai ryžtingai pratarė:
- Klausyk... Gal tiesiog paliekam jį ir nešdinamės?
Dafydd mintyse meldėsi, kad mergina sutiktų su šituo pasiūlymų - nepaisant to, kad jis, ko gero, nebuvo pats protingiausias.