0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Luna Evanns

  • II kursas
  • *
  • 77
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • L+V will never be together
Ats: Klastūnyno persirengimo kambarys
« Atsakymas #15 Prieš 2 metus »
Luna  skuodė po kvidičo aikštę tikėdamasi surasti Elizabet Vanesa Von Chang. Mergaitei Elizabetos reikėjo tam ,kad galėtų jai atkeršyti už Vegard. Evanns buvo pasiruošusi net gi panaudoti prieš Elizabet kerus nesvarbu kaip ,bet Luna norėjo atkeršyti. Tik dėl tos kvailės Elizabet aš praradau viską ką galėjau nors dar klausimas ar Vanesa iš viso myli Vegard ,bet vis vien duosiu jai žinoti , kad jai ji mano ,kad Vegard bus jos tai ji gerokai klysta. evanns neprisiminė kada ji buvo tokia pikta ant kažkieno. Luna žinojo ,kad jai teks viską pasakyti klastuolei ,o tai pagal švilpę nebuvo pats maloniausias koledžas. Evanns pribėgo klastunyno persirengimo kambary jai buvo visai nesvarbu ką apie ją pamanys kiti klastuoliai Luna privalėjo surasti Elizabet Vanesa. Garantuoju ta bjaurybė kažkur čia ,nes tikriausia ką tik buvo treniruotė ar dar kas nors , juk galų gale ne veltui čia tiek daug klastuolių susirinkę ir Elzabeth greičiausia ten arba ji pati aidė arba bent  jau palaikė komanda ir dabar kalbasi su kitais. Po kiek laiko antrakursė įžengė į klastūnyno persirengimo kambary ir atsiduso reikėjo sukaupti visą drąsą. Po kiek laiko švilpiukė pagaliau ištarė:
- Elizabet Vanesa Von Chang?
Sono fuori di testa, ma diverso da loro
E tu sei fuori di testa, ma diversa da loro
Siamo fuori di testa, ma diversi da loro
Siamo fuori di testa, ma diversi da loro

*

Neprisijungęs Vėtrūnė Kristė de Leighi

  • Magiškųjų gyvūnų priežiūros profesorė
  • *
  • 220
  • Kas nusprendžia, kas yra „teisinga“?
Ats: Klastūnyno persirengimo kambarys
« Atsakymas #16 Prieš 2 metus »
     Graži diena. Na, normaliems žmonėms (pala ką? "normalūs žmonės" jugi žiobarai, o mes kalbam apie burtininkus) ji neatrodytų "graži" ar "gera", nes nešviečia saulė, nėra labai šilta... bet vat užtat Vanesai, kuri yra vampyrė, ši diena nuostabi! Nes pagaliau nereikia slėptis po baisiąją mantija, kad saulė nedegintų juodaplaukės, pagaliau galima išeiti į lauką ne naktį...
     Naudodamasi šia gražia nuostabia diena Elizabetė nesėdi pilyje, o lekia į lauką. Nuostabus vėjelis nuostabiai purena klastuolės plaukus, didžiulė laukymė, kurią Vanesa mėgo vadinti "Pieva", leido neriboti savo vampyriško greičio greičio, nes aplink nebuvo nė vieno burtinininkėlio, dėl kurio reikėtų jaudintis.
     Po vat va tokio nuostabaus palėkiojimo po Pievą japonė nežinia kaip - tikrai ne "sveiku protu" - užsuko į Klastūnyno kvidičo komandos persirengimo kambarį. Kokį velnią ji ten veikė težino tik patys vampyriečiai dievai. Nejau ji sumąstė paskraidyti ant šluotos?! Ne ne, apie tai negali būti nė kalbos! Juk tai būtų pažeminimas vampyrams ir jų nuostabiesiems šikšnosparniams!
     AČIŪ VAMPYRIEČIAMS DIEVAMS, kad pagaliau! ištraukė Elizabetę iš kažkokios košmariškos nežinomybės. Ačiū, kad nusprendė pasiųsti kažką, kas ją ištrauktų.
     - Elizabete Vanesa Von Chang? - nuaidėjo kažkoks neklastuoliškas balsas persirengimo kambaryje.
     - Na po galais, kad nustosite į mane kreiptis pilnu vardu?! Mane tai jau užkniso - pasirinkite vieną! - net nespėjusi pagalvoti ką sako sukliko Vanesa. Ups... - Na, ko nori, neklastuoli? Beje, ką čia veiki, jei esi neklastuolis?
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Elizabet Vanesa Von Chang »

*

Neprisijungęs Luna Evanns

  • II kursas
  • *
  • 77
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • L+V will never be together
Ats: Klastūnyno persirengimo kambarys
« Atsakymas #17 Prieš 2 metus »
Luna pagaliau rado tą kurios jai reikėjo Elizabet Vanesa. Evanns pašaipiai šyptelėjo klastuolei.Viskas baigta Vanesa Vegard yra mano. Pamąstė sau mergaitė suspausdama savo Burtų lazdelę. Švilpiukė priėjo arčiau Elizabetės dar vis pašaipiai šypsodamasi kitai mergaitei kurios Luna nuo šiol be galo nekentė. Man visai nesvarbu ką apie mane pagalvos kiti čia esantys klastunyno nariai, bet aš pasiruošusi parodytų Vanesai. Dar kelias minutes Evanns tylėjo po kiek laiko vis tik pratarė:
-Taip tu teisi, aš ne klastuolė. Aš esu Luna Evanns iš Švilpynės koledžo.- Luna atsiduso padariusi šiokią tokią pauzę, bet po kiek laiko vėl
pratarė:
-Klausi ką aš čia veikiu? Aš čia atėjau todėl, nes tu turi tai kas priklauso man Elizabet Vanesa Von Chang! . - Luna šyptelėjo supratusi, kad kreipimasis į mergaitę pilnu vardu tikrai ją suerzins. Ilgai nelaukusi Evanns ištarė:
-Vegard Seterhaug priklauso man. - Švilpė laukė pašaipiai žiūrėjo į klastuolę. Pažiūrėsim kas čia bus Elizabet Vanesa.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Luna Evanns »
Sono fuori di testa, ma diverso da loro
E tu sei fuori di testa, ma diversa da loro
Siamo fuori di testa, ma diversi da loro
Siamo fuori di testa, ma diversi da loro

*

Neprisijungęs Vėtrūnė Kristė de Leighi

  • Magiškųjų gyvūnų priežiūros profesorė
  • *
  • 220
  • Kas nusprendžia, kas yra „teisinga“?
Ats: Klastūnyno persirengimo kambarys
« Atsakymas #18 Prieš 2 metus »
     Nebežinodama ko griebtis, jog ''užpuolikas'' nesirodo, Vanesa jau ketino eiti paskūsti jį savo koledžo vadovei, bet to neprireikė. Lyg iš po žemių išdygo kažkokia pirmakursė (o gal antrakursė?) ir pradėjo rėžti. Ak! Kaip nekenčiu tokių pašlėmėkų, kurie tik tai ir tesugeba: zysti apie save, reikalauti dėmesio ir visus aplinkui erzinti! Na, bet visada galima pabandyti tokiems drėksti atgal, tad vampyriukė tai ir padarė:
     - Ak tu, maže, dabar žinau į ką kreiptis ir kieno vardą padiktuot kaip nusikaltėlio laužančio taisykles ir kaišiojančio savo ilgą smailą niekam tikusią riestą nosį į ne savo koledžų vietas! - paskutiniuosius žodžius apie niekam tikusią Lunos nosį mergina tiesiog rėkte išrėkė. - Gal bent jau praleisi dabar, kad galėčiau nukakti iki tavo koledžo vadovo ir paprašyt tave gerai pamokyt atimant... Dvidešimt? Penkiasdešimt? O gal net šimtą taškų? Ale reikės tave kaip kokį guminį žaislą išspirt? Aišku labai to nenorėčiau, nes "kaip guminį žaislą" atskleistų visas vampyriškas paslaptis...
     Kadangi nekenčiamoji Luna nė nesijudino iš vietos, Elizabetė jau ruošėsi suduoti minėtąjai nemenką smūgį, bet ši praliurpė dar vieną nesąmonę ir vos nenužudė Vanesos juoko priepuoliu, kuris jai kaipmat užėjo.
     - Ar aš?! - springdama iš juoko. - AŠ?! Nori pasakyti, jog aš turiu kažkokį sumautos švilpės sumautą daiktą? Jei ir turėčiau, tai seniausiai būčiau juo pasirūpinus ir sunaikinus. Na o dabar tai jau nežinau kas tau tokių pasakų pripasakojo, tad prašom dingti iš čia, kol kaip tavo prarasto daikto negražinau tau smūgio į galvą, kurio taip nusipelnei.
     Vampyriukė tikėjosi, jog ten kažkokiai Lunai (Evans?) nereikės dešimt kartų kartot, bet klydo. Ji nė per centimetrą nepajudėjo, o tik rėžė pačius netikėčiausius žodžius, kokių Vanesa negalėjo niekaip nuspėti. Tos Lunos žodžiai tuo pačiu ir pakibo ore, ir susmigo Elizabetei į širdį.
     Vegardas?! Ne, negali būti! Vegardas... Tos bjaurios, sumautos, neišmanėlės, savanaudės kalės Lunos? Jis... Ne. Ne ne ne. Tai kažkokia klaida. Juk tik ką Vegardas išliejo jai širdį, o dabar paaiškėjo jog visa tai - melas? Jis... Jis susitikinėja su kažkokia durne, o Elizabetei meluoja, jog myli ją, o ne kažkokią Luną?!
     Japonės keliai sulinko, bet ji pasistengė išsilaikyti ant kojų. Kai įsitikino, jog kojos jos nebeapvils ir ji jau gali paleisti sieną į kurią nejučia įsirėmė, ji staigiai paleido sieną ir visa sustingo į puolimo poziciją, kuribuvo patogiausia ir sėkimgiausia iš visų rytų kovos menų puolimo pozicijų Vanesai. Tada sugniaužė kumščius, užčiaupė lūpas ir pro sukastus dantis teišspraudė vienintelį žodį:
     - Kalė.
     Tada nieko nelaukusi vožė tokį stiprų antsnukį Lunai į veidą, kad ši be gyvybės ženklų pragulės mažiausiai savaitę. Tą pačią akimirką ji pavirto išlėkė iš tos nelemtos persirengimo kabinos galvodama tik apie tai, kaip tokį patį tik trigubai stipresnį smūgį smogs ir Vegardui už tokią niekšingą išdavystę ir žaidimą merginos jausmais.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Elizabet Vanesa Von Chang »

*

Neprisijungęs Jelikas fon kler

  • I kursas
  • *
  • 3
  • Taškai:
Ats: Klastūnyno persirengimo kambarys
« Atsakymas #19 Prieš 2 metus »
Buvo žvarbokas rytas visi laukė artėjančio kvidičo mačo ,bet Jelikas priešingai jo nelaukė tai bus jo pirmas kvidičo mačas ir jį stėbės visas Hogvartsas. Buvo likusios 30 minučių iki pradžios. Jelikas rengėsi šalia buvo pasidėjęs savo šluotą. Komandos kapitonas visus žaidėjus motyvavo ir padrąsino prieš mačą. Jeliko baimė ir jaudulys atlėgo ir jis susikaupė prieš rungtynes. Jis žais gynėjo pozicijoje. Nedaug laiko belikus Jeliką atėjo aplankyti jo artimiausi draugai. Ir kapitonas išaiškino žaidimo taktiką ir vingrybes taip pat pamokė klaidinamų judesių kaip išvengti muštuko ir apginti lankus nenukritus nuo šluotos. Galiausiai į rūbinę įėjo madam Krūminė ir pranešė ,kad laikas į aikštę. Komanda išsirikiavo vora ir pradėjo eiti. Nuo triukšmo Jelikui užgulė ausis.

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Klastūnyno persirengimo kambarys
« Atsakymas #20 Prieš 1 metus »
Stalas po teleskopu nestovėjo. Ne, po teleskopu nebuvo nieko, tad prietaisas labai sėkmingai krito žemyn. Deja, gravitacija šiems prietaisams veikė tiesiog puikiai, tad netrukus didžiausia Elliw brangenybė labai sėkmingai nukrito ant kietų grindų ir garsiai sudužo.
- Mano teleskopas! - persigandusi suriko prietaiso šeimininkė ir nusiminusi paėmė didžiausią gabalą. Jis buvo labai jau vienišas ir visai nepriminė astronomijos prietaiso. Deja, susirinkti visas smulkmenas būtų buvę siaubingai sudėtinga, tad turėjo užtekti ir to. Elliw norėjo verkti, tačiau vietoj to garsiai suriko:
- Tai tu kalta!
Žodžiai, žinoma, buvo skirti neLiucijai, ne neLiucijai, ne ne neLiucijai, ne ne ne neLiucijai ir ne ne ne ne neLiucijai. Taip, tik jos griovė šios geros mergaitės - Elliw - gyvenimą. Taigi dabar ta gera mergaitė buvo itin liūdna ir nešina teleskopo gabalu žygiavo kažkur. Nežinojo nei kur, nei ko eina, tačiau vis tiek tai darė. O ką jai daugiau veikti, kai Liucija, Sabrina, Joana trečioji, Vėtratrūnė ir Sarah tiesiog išnyko?.. Viskas buvo taip beviltiška, kad teliko susirasti bjauriąsias mergiūkštes ir trenkti teleskopo liekanas į tas pasibjaurėtinas galvas. Gal bent tada Elliw pasijus geriau?..
Būtent su tokia viltimi mergaitė išėjo į lauką ir patraukė kur akys veda. Nežinojo, kur galėtų rasti bjaurybes, o tai šiuo metu buvo svarbiausias uždavinys. Tik nuo kurios pradėti? Jos visos buvo vienodai bjaurios, tad šis klausimas taip pat buvo sudėtingas.
Nelabai žiūrėdama kur eina Elliw atsidūrė kvidičo aikštėje. Tai šiek tiek sutrikdė: ar jai kada nors teko čia lankytis? Ko gero, ne. Bet ši vieta nebuvo nei geresnė, nei blogesnė už bet kurią kitą - čia lygiai taip pat bjaurybių nesimatė. Tad ką daryti dabar? Kur jai eiti? Be to, gal geriau vis dėlto ne daužyti bjaurybes, o sutaisyti teleskopą? Bjauriosios mergiūkštės vis tiek netaps nė kiek geresnės. Šiaip ar taip, Elliw jas bando pamokyti jau daugybę metų. Taip, ko gero, verčiau susikaupti ir išspręsti teleskopinę problemą.
Pamačiusi kažkokias duris susidomėjo ir įėjo vidun. Ten buvo visai tuščia, kad velsietei visai tiko. Jai reikėjo pamąstyti, tik ji jau neprisiminė, apie ką. Gal ir keistoka nežinoti, apie ką mąstai, bet dabar Elliw būtent tai ir darė. Atsisėdo ant kažkokio suoliuko, kuris skubiai nulūžo. Taigi mergaitė nusivertė ant grindų, bet nė akimirkai nenustojo galvoti. Apie ką? Šito turbūt nežinojo netgi Liucija, Sabrina, Joana trečioji, Vėtratrūnė ir Sarah.
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Levanda Marchetti

  • VI kursas
  • *
  • 176
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Klastūnyno persirengimo kambarys
« Atsakymas #21 Prieš 1 metus »
Kai Levandos galvoje vyraudavo visiškas chaosas, kurio net didžiausias puodelis kakavos ir gera knyga nenumalšindavo, ji, pasigriebusi šluotą, atslinkdavo iki kvidičo aikštės. Reikia pripažinti, jog šis žaidimas labai gerai padėdavo bent trumpam praskraidinti mintis. Vienintelis dalykas, apie kurį ji galvodavo rungtyniaudama ar praktikuodamasi - kaip nenuvirsti nuo šluotos ir dar labiau nesusitrenkti, jau ne kartą daužtos, raudonos makaulės. Kadangi mokslo metai iš lėto slinko į pabaigą, kaupėsi vis daugiau nepadarytų namų darbų ir egzaminai kabėjo ant nosies, tas chaosas galvoje buvo panašus į tikrą uraganą, kuris nei nesiruošia rimti.
Šiaip, mergina nejautė milžiniškos aistros kvidičui. Tuo labiau, jog per paskutinias rungtynes sugebėjo ne kartą gauti kamuoliu per galvą. Šiuo sportu užsiėmė labiau dėl to, jog Marchetti tėtis vylėsi, kad jo dukra bent kiek bus panašesnė į jį žaisdama kvidičą. Klastuolė, žinoma, nenorėjo atnešti negarbės šeimai ir suerzinti ir taip jos pasiekimais ne itin patenkintus tėvus, tad stengdavosi bent jau vidutiniškai pasirodyti varžybų metu. Iš jos profesionalė gal ir nebus, tačiau su visišku pralaimėjimu mergina taikstytis taip pat nekėtino. Ji galėjo praleidinėti pamokas ir pasilikti antriems metams penktame kurse, tačiau pralaimėti prieš kitus koledžus varžybose - niekad.
Užsukusi į klastunyno persirengimo kambarį, išvydo Elliw, tą pačią klastuolę, kuri niekad nesuvokdavo, kas vyksta, ir kurios kiti irgi nelabai suprasdavo. Matyt, vėl ieško kokio teleskopo arba pasiklydo, atsiskyrusi nuo kitų mokinių.
- Ką čia veiki? - bandė užmegzti kažkokį pokalbį dėdamasi apsaugas, nors puikiai suvokė, kad buvo bergždžia tikėtis, jog bendrakoledžė ims ir rišliai suregs atsakymą.
Staiga Marchetti pajuto, jog prie jos kojų kažkas prisiglaudė. Jos akys ant kaktos iššoko pamačius knisių. Ką šis padaras veikia vidury persirengimo kambario? Elliw čia pamatyti buvo keista, bet knisių... Levanda, vis dar praradusi žadą, griebė gyvūną už pakarpos ir įspraudė teleskopininkei į rankas, pagalvojusi, jog būtent šio padaro ji ir ieškojo. O gal knisius koks nors naujas Elliw gyvūnas? Šiaip ar taip, jos galvoje ir taip viskas pynėsi, dar kažkieno kito rūpesčiais savo makaulės ji nenorėjo apkrauti.
- Še, imk, argi ne jo ieškai? - tarstelėjo.
“I never trust people with no appetite. It’s like they’re always holding something back on you.” — Haruki Murakami "Hard-Boiled Wonderland and the End of the World"

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Klastūnyno persirengimo kambarys
« Atsakymas #22 Prieš 1 metus »
Elliw gulėjo tarp kažkokių lūženų ir atkakliai bandė suprasti, kas čia vyksta. Ji, žinoma, apie kažką vis dar galvojo, tačiau dabar iškilo ir daugiau klausimų: kur ji? Kaip čia atsidūrė? Kur reikėtų eiti, kad viskas išaiškėtų? Viena buvo aišku: jai reikia Liucijos, Sabrinos, Joanos trečiosios, Vėtratrūnės ir Sarah. Taip, šitos geros mergaitės padėtų išspręsti bet kokias gyvenimo negandas. Reikėjo jas surasti, tik kur vis dėlto ieškoti?
Nelaimei, tuo metu kažkas įėjo. Tai tikrai nebuvo viena iš penkių draugių, tad Elliw bandė šį kvailą atvejį pamiršti. Deja, toji pirmą kartą matoma mergaitė prašneko ir, žinoma, pasakė kažkokią eilinę nesamonę. Jos velsietė neprisiminė, kas šiek tiek pagražino jau visai bebjurstantį gyvenimą. Viskas tikrai buvo pernelyg sudėtinga.
Galiausiai klastuolė pamiršo ir tą nepažįstamą mergaitę, bet tada ji sugalvojo labai jau kvailai apie save priminti. Sugalvojo pakišti kažkokį padarą! Tai tikrai nebuvo teleskopas, tad kam jis gali būti reikalingas? Bent jau tikrai ne Elliw! Taigi velsietė nenorėjo kreipti dėmesio nei į padarą, nei į nepažįstamą mergaitę. Ne, jai tiesiog reikėjo astronomijos prietaiso. Prietaiso, kuris paaiškins, kas čia vyksta.
- Kur mano teleskopas? - garsiai paklausė klastuolė. Žodžiai nebuvo skirti netoliese esančiai mergaitei, mat Elliw sėkmingai pamiršo apie jos egzistavimą. Bet galbūt kas nors teiksis surasti jos brangenybę ir ją sutaisyti?.. Ak, kaip būtų gerai, jeigu čia atsirastų kuri nors iš penkių draugių! Elliw apsižvalgė - nuoširdžiai tikėjosi kurią nors pamatyti, tačiau visos penkios ir toliau buvo tiesiog beviltiškai išnykusios. Tai gerokai supykdė, tad reikėjo atsistoti ir eiti draugių ieškoti.
- Ko tau reikia? - pamačiusi kažkokią mergiūkštę nedraugiškai paklausė velsietė. Nesuprato, kodėl ją amžinai persekioja kažkokios bjaurybės, kai draugės yra amžiams išnykusios. - Ir pasiimk tą daiktą!
Bent jau teleskopą pasiūlytų! Bet kur jau ten. Keistoji mergaitė norėjo, kad Elliw pasiimtų tą… kažką. Velsietė taip ir nesuprato, kas ten buvo, bet nė neketino artintis. Jai šiuo metu reikėjo šešių dalykų: Liucijos, Sabrinos, Joanos trečiosios, Vėtratrūnės ir Sarah ir teleskopo. Šita nepažįstamoji nesiūlė nė vieno iš jų.
Šiaip ne taip atsistojusi Elliw pažvelgė į mergiūkštę tarsi tikėdamasi, kad ji pavirto viena iš draugių. Deja, toks stebuklas neįvyko, tad ji ir vėl supyko.
- Tai tu kalta! - riktelėjo visai pamiršusi, kad netoliese yra ir kažkoks padaras, kuris tikriausiai kėlė pavojų visiems pasaulio teleskopams.
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Levanda Marchetti

  • VI kursas
  • *
  • 176
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Klastūnyno persirengimo kambarys
« Atsakymas #23 Prieš 1 metus »
Kodėl su Elliw visad turi būti taip sunku? Negali jos protas bent protarpiais praskaidrėti? Kaip visad, panašu, jog joks normalus pokalbis tarp merginų neįmanomas. Marchetti stovint tarp palapinės durų, bendrakoledžė išreiškė nepasitenkinimą jai po nosim pakištu knisium. O ką aš turiu su juo daryti?! Argi tau sunku pasiimti tą padarą iš mano palapinės? Maža ką jis gali čia pridirbti. Jei čia tupės, kitoms rungtynėms galėsim persirengti tiesiog vidury kvidičo aikštės! Raudonplaukė kaip reikalas suirzo ir norėjo tiesiai šviesiai viską išdėstyti priešais stovinčiai klastuolei, tačiau susivaldė, supratusi, jog tai tikrai nepadės kuo greičiau jos atsikratyti. Mat, kur teleskopininkė, ten bėda.
- Klausyk, girdėjau, jog knisius gali padėti ieškoti teleskopų. Tad pasiimk jį ir kartu grįžkit į pilį. Pažadu, jog net nespėsi mirktelėti, kai šis mielas padarėlis jau baksnos letenėle į švytintį teleskopą. Gerai? - brukdama atgal į rankas gyvūną kalbėjo su mergina it su mažu vaiku.
Nelaukdama atsakymo, griebė šluotą nuo suoliuko ir pilnai nespėjusi susivarsčioti apsaugų nukūrė į kvidičo aikštę. Va, būtent po bendravimo su tokiais Hogvartso tipais kaip Elliw, penktakursei ir reikėdavo kvidičo tearapijos. Mat darėsi neaišku, kas blogiau: gauti per galvą su muštuku nuo vėplos komandos nario ar bandyti kažką paaiškinti Elliw.
“I never trust people with no appetite. It’s like they’re always holding something back on you.” — Haruki Murakami "Hard-Boiled Wonderland and the End of the World"

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Klastūnyno persirengimo kambarys
« Atsakymas #24 Prieš 1 metus »
Elliw niekaip negalėjo suprasti, kodėl šita bjauri mergiūkštė turi būtinai būti čia ir jai trukdyti. Kad ir ką veikė anksčiau, nė kiek neabejojo: nepažįstamoji jai trukdo. Jeigu jau neatnešė teleskopo, tegul nekliudo ieškoti! Taip, būtent tą ši mergaitė ir darė. Priėjusi tokią išvadą Elliw pasijuto esanti labai protinga, tad šiek tiek pralinksmėjo. Tiesa, netrukus pamiršo, kodėl džiaugiasi, tad nustojo tą daryti. Ne, reikėjo išsiaiškinti, kur pasidėjo visi pasaulio teleskopai. Ir, žinoma, bent keletą jų surasti.
- Teleskopai?! - nušvito Elliw, vos tik kažkokia pirmą kartą matoma mergaitė paminėjo ne ką kita, o būtent astronomijos prietaisus. Neprisiminė, ką ji ten tiksliai (nusi)šnekėjo, tačiau buvo visai patenkinta: jeigu ji padės rasti brangenybę, viskas bus gerai. Bet kam velsietei šitas neaiškus padaras?! Norėjo jau šveisti jį šalin, tačiau smegenys užfiksavo, kad keistoji mergaitė ir vėl paminėjo astronomijos prietaisą. Kiek sutrikusi pažvelgė į padarą. Neįsivaizdavo, kam jis reikalingas, bet gal kažkaip yra susijęs su teleskopais? Kadangi Liucija, Sabrina, Joana trečioji, Vėtratrūnė ir Sarah ir toliau buvo beviltiškai išnykusios, galbūt bent šis gyvūnas gali padėti? Situacija buvo labai keista, tačiau Elliw stengėsi nepasiduoti. Ji spoksojo į padarą, kol pamiršo, kodėl tą daro. Vis dėlto akių nenuleido. Kažkur atminties kloduose plaukiojo paminėti teleskopai, ir klastuolė jautėsi sutrikusi. Neprisiminė, iš kur čia atsirado tas padaras, neįsivaizdavo, kodėl jį laiko rankose. Vis dėlto nė kiek neabejojo, kad jis yra susijęs su teleskopais. Tai, ko gero, buvo vienintelė priežastis, kodėl gyvūnėlis vis dar buvo Elliw glėbyje. Reikėjo tik prisiminti, ką tiksliai tas padaras daro.
Deja, tai padaryti buvo labai jau sunku. Kad ir kaip velsietė stengėsi, į atmintį jokia naudinga informacija negrįžo. Žinoma, sunku grįžti ten, kur niekada nesi buvęs. Kad ir kaip ten būtų, klastuolei prisiminti ko nors naudingo taip ir nepavyko. Ji suirzo. Nesuprato, kodėl čia stovi su kažkokiu padaru ant kelių. Net jeigu jis susijęs su teleskopais, ar galima tikėtis, kad yra naudingas? Gal jis prietaisus tik daužo?! Kaip dabar tą sužinoti? Tam, ko gero, reikėtų susirasti kurią nors iš penkių draugių - jos tikrai sugebėtų viską paaiškinti. Tik ką daryti, kai visas penketas yra išnykęs? Ak, gyvenimas buvo labai sudėtingas.
Nutarusi, kad reikia iš čia nešdintis, Elliw pradėjo tai daryti. Tiesa, pirmiausia reikėjo susivokti, ar ji stovi, ar ne. Galiausiai pavyko susigaudyti: taip, ji stačia. Vadinasi, reikėjo tiesiog išeiti pro duris. Tik iš kur čia atsirado tas padaras?! Jis kažkaip susijęs su teleskopais - velsietė šituo nė kiek neabejojo, nors ir neprisiminė to priežasties. Tai reiškė, kad reikės pasidomėti daugiau. Kiek pasvarsčiusi rudaplaukė paėmė padarą patogiau ir galiausiai patraukė pilies link. Gal bent ten kas nors teiksis paaiškinti, kas čia vyksta?!
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Klastūnyno persirengimo kambarys
« Atsakymas #25 Prieš 1 metus »
Elliw ėjo. Kažkur. Niekas nebūtų galėjęs pasakyti kur. O visų labiausiai to nežinojo pati Klastūnyno devyniolikametė. Vis dėlto ji ėjo. Iš to, kokie ryžtingi buvo žingsniai, atrodė, kad ji kuo puikiausiai žino, kur yra Liucija, Sabrina, Joana trečioji, Vėtratrūnė arba Sarah. O gal visos jos. O gal tiesiog įsivaizdavo, kur galima būtų rasti teleskopą, mat nė vieno iš tų prietaisų neturėjo rankose. Dar Elliw vilkėjo kažkokį keistai žalią ir nelabai patogų apsiaustą. Jame nebuvo kišenių teleskopams įsidėti, taigi tas daiktas buvo visiškai bevertis. Vis dėlto jo nusivilkti velsietė nesiryžo - buvo pernelyg šalta. Dar ir lyti pradėjo, o tai mergaitei visiškai nepatiko.
- Tai tu kalta! - suriko ji, nors nežinojo, kurią iš bjauriojo septyneto kaltina. Kaip ir to priežasties. Bet o koks vis dėlto skirtumas? Vis tiek viskas yra jų kaltė.
Galiausiai Elliw atėjo kažkur ir įsirėžė į duris.
- AUČ! - nuaidėjo garsus šūksnis. Mergaitė įėjo kažkur ir netyčia pavirto į ožką. Taigi dabar Klatūnyno persirengimo kambaryje stovėjo ožka, kuri nė nežinojo esanti būtent ten, ir neįsivaizdavo, ką daryti toliau.
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Erka Forrm

  • Magijos istorijos profesorė
  • *
  • 624
  • Lytis: Moteris
  • Einu į tūliką, parašyk žinutę, kad nebūtų nuobodu!
Ats: Klastūnyno persirengimo kambarys
« Atsakymas #26 Prieš 1 metus »
  Erka rado bendrajame kambaryje raštelį apie kvidičo treniruotę, todėl ėjo link kvidičo aikštės, žinoma. Tikrai nesiruošė praleisti nei vienos treniruotės. Ne, ji buvo pasiryžusi treniruotis kiek tik gali.
  Priėjusi Klastūnyno persirengimo kambarį ji pamatė Elliw, kuri jau kaip įprasta rėžėsi į duris. Pamačiusi ją violetinplaukė nusprendė iš pradžių neiti, o palaukti kol ji išeis, nes abejojo, kad jinai tą raštelį matė. Na, o jei ir matė tai jau tikrai bus pamiršusi. Pagalvojo Klastūnyno atstovė.
  Vis dėlto Elliw ilgai neišlindo iš Klastūnyno persirengimo kambario, todėl ji įėjo vidun ir nusprendė, kad tiesiog ją išvarys. Deja, Elliw išvaryti ji negalėjo - vietoje jos stovėjo paprasčiausia ožka. Kelias sekundes violetinplaukė žiūrėjo į ją sutrikusi, tačiau paskui susivokė, kad ji tikriausiai animagė. Taip, šis variantas buvo realus, tačiau tuo Erkai buvo sunku patikėti, nes ji neįsivaizdavo kaip Elliw galėjo ja tapti.
- Ožka! Nešk savo bjaurų snukį iš čia, - garsiai tarė bei nusijuokė. - O kur tavo teleskopai? Pametei? Gaila. Dabar nebus su kuo tau duoti per galvą, - dar pridėjo ir vėl nusikvatojo. Erka tikrai norėjo duoti kuo nors Elliw per galvą, tačiau būtų pasirašiusi tik teleskopu, nes tada bendrakoledžei būtų gaila jos didžiausio turto. Nieko kito neįperka, todėl didžiausias turtas ir yra teleskopas. Pagalvojo šešiolikmetė bei nusikvatojo.
Reikia naujos temos, bet tingi ją sukur(k)ti? Ne bėda - parašyk man PM ir bus!

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • V kursas
  • *
  • 717
  • Taškai: 42
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Klastūnyno persirengimo kambarys
« Atsakymas #27 Prieš 1 metus »
Kažkoks kvailys sugalvojo, kad visas koledžas turi treniruotis kvidičą. Visiška nesąmonė, ar ne? Iš viso, kam reikalingas tas komandinis sportas? Daug geriau sportuoti vienam. Pavyzdžiui, bėgioti. Eion, žinoma, to nedarė, tačiau vis tiek širdo ant visų ir visko, kas buvo kaltas dėl komandinio sporto ir žmonių egzistavimo.
Ir vis dėlto jis traukė ten, kur turėjo vykti ta treniruotė - į kvidičo aikštę. Ten lankytis dar neteko, bet visi tiek svaigo apie tą kvailą sportą, kad problemų rasti reikiamą vietą nebuvo. Tik tiek, kad berniukas neketino žaisti kvailo žaidimo. Ne, jo tikslas buvo vienas - viską kuo labiau sugadinti.
Kadangi neketino persirengti, į persirengimo kambarį eiti neketino. Vis dėlto pamatė, kaip jame dingo mergiotė violetiniais plaukais. Ją žinojo pernelyg gerai, todėl išsišiepė nieko gero nežadančia šypsenėle. Jeigu ji atėjo pirma, labai to pasigailės. Jeigu kambaryje ras dar ką nors... Na, tada sugalvos, kaip juos visus paerzinti, kad tik dingtų iš akių.
- Nagi nagi, ir ką gi mes čia turime? - garsiai paklausė atlapojęs duris ir žengdamas vidun. Netrukus gavo gerokai nustebti: ten be tos bjaurios Erkos buvo ir... ožka. Toks reginys gerokai nustebino, bet netrukus Eion tarėsi viską supratęs: bjauri bendrakoledžė atsivedė draugų, kad nebūtų taip liūdna. Ši mintis pralinksmino, tad netrukus berniukas skaniai kvatojosi. Buvo labai įdomu, iš kur Erka tą ožką ištraukė, bet nė neketino žemintis iki jos lygio ir klausti.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Alrisa Fuentes

  • VII kursas
  • *
  • 182
  • Taškai:
Ats: Klastūnyno persirengimo kambarys
« Atsakymas #28 Prieš 1 metus »
Praeiti mokslo metai džiugino tuo, kad Alrisa pirmą kartą sudalyvavo kvidičo čempionate. Ar tai jai labai patiko, negalėjo pasakyti, bet nenorėjo, kad šiais metais Klastūnynas nusileistų kokiems lėtapėdžiams švilpiams ar pasipūtėliams grifams. Būtent dėl šios priežasties pasirinko apsilankyti treniruotėje ir pasižiūrėti, kokie nevykėliai  šįkart susirinko. Toks veiksmas liudijo šiokio tokio atsakomybės jausmo egzistavimą, o galbūt smegenys kažkokiu būdu prisiminė, kad kadaise juodaplaukė buvo kvidičo komandos kapitonė. Vienaip ar kitaip, ji nepatingėjo nupėdinti prie aikštės, o ten pasipiktinus pamatyti, jog nė viena šluota neraižo dangaus.
-Kur tie tinginiai pasidėjo? - sumurmėjo, sliūkindama persirengimo kambarių link. - Jei jie kokias nors nesąmones išdarinėja, užkursiu tikrą pirtį... - niūriai paskelbė septintakursė.
Netrukus pasirodė, kad taip ir teks padaryti: durys buvo atlapotos, iš vidaus veržėsi kvatojimas, trumpai tariant, reikėjo daryti tvarką. Įžengusi Alrisa pamatė išties liūdną vaizdą: čia niekas nesirengė treniruotis, greičiau varžytis, kas garsiau nusijuoks iš patalpos viduryje stovinčios ožkos. Mergina puikiai žinojo, kas ten tokia yra, tad ne itin nudžiugo.
-Kas čia per vištidė? Susirinkom dirbt, o ne šūdą malt! - užkriokė jinai iš visų plaučių. Akys žybtelėjo pasisukant į kažkokį bernioką. - Tu! Ateik čia, padėsi man išvaryti šitą gyvulį, - tarstelėjo, iš visų jėgų stumteldama ožką iš nugaros. Gyvūnui tai tikriausiai nepatiko, mat po akimirkos juodaplaukė skriejo atgal. Sumuštą skruostą skaudėjo nepalyginti mažiau nei įžeistą savigarbą. - Dar atsiimsi, bjaurybe! - riktelėjo ji, žvalgydamasi aplinkui. Žvilgsnis užkliuvo už kažkokios nušiurusios šluotos, greičiausiai atsarginės, bet tai nebebuvo svarbu. Dabar reikėjo išsiaiškinti tam tikrus reikalus su tuo gyvūnu. Griebusi šluotą klastuolė ėmė aršiai tvatyti ožką.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Alrisa Fuentes »

*

Neprisijungęs Erka Forrm

  • Magijos istorijos profesorė
  • *
  • 624
  • Lytis: Moteris
  • Einu į tūliką, parašyk žinutę, kad nebūtų nuobodu!
Ats: Klastūnyno persirengimo kambarys
« Atsakymas #29 Prieš 1 metus »
  Elliw Erkai visada atrodė keista, tačiau būdama ožka neatpažįstamai. Atrodė, kad ji tiesiog nusileido iš kitos planetos. Nors taip, tiesą sakant, greičiausiai ir buvo. Na, bent jau klastuolė tuo tikrai neabejojo.
  Deja, paaiškėjo, kad į persirengimo kambarį atsekė dar vienas ne itin nuostabus žmogus - tas pirmakursis, kuris per kerėjimą jiems pridarė nemalonumų. Taip, Erka jau buvo prisidirbusi prieš profesorę, tačiau ji neabejojo, kad jei jis nebūtų jai trenkęs per galvą ši tingėtų auklėti vien ją, tačiau viskas nutiko ne taip.
- Na, turime kažkokį nieko nemokantį pirmakursį ir ožka pasivertusią prasčiausią pasaulyje atmintinę. Ar gali būti geriau? - išsiviepė. - Bent šluotą turi? Su mokykline net vėžlio nepralenksi! - dar pridėjo ir nemelavo. Žinojo, kad mokyklinės šluotos tikrai prastos. Pati atsinešė savo nusipirktą. Tiesa, slapta nuo Aurio. O po šio pirkinio jos galeonų likučiai sumažėjo, tačiau jų dar užteko. Žinant tai, kad daugiau jų niekam neleido.
  Paskui pasirodė dar viena persona. Rodos, ši taip pat nesuprato, kad ta ožka - Elliw. Bet violetinplaukė tikrai nesiruošė trukdyti jiems jos atsikratyti. Žinojo, kad tada bus daug ramiau.
Reikia naujos temos, bet tingi ją sukur(k)ti? Ne bėda - parašyk man PM ir bus!