0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Gruodė Rimeikaitė

  • Burtininkė
  • ****
  • 436
Ats: Virtuvė
« Atsakymas #300 Prieš 1 metus »
Eion taip ir liko prie durų. Kažin kodėl? Kas jį taip neramina? O gal jis tiesiog nenori sėdėti šalia manęs? Šmėkštelėjo niūri mintis. Juk tada rudenį parodė kaip manimi bjaurisi. Iš kur man žinoti ką dabar tas berniukas galvoja? Bet ne, tai kam čia ėjo su manimi? Ir viskas, kas vyko per kerėjimą. O jei jis tiesiog kažką vaidina? Juk tada dar žiobariškoje mokykloje mergaitė irgi užkibo ant netikros draugystės. Tada buvo devynerių. Kai sutiko pora metų vyresnę Merę. Buvo taip gera su ja kalbėtis. Ji nesišalino sužalotos mergaitės kaip kiti. Nesivaikė jos, nesityčiojo. Gruodė pamažu pradėjo jai pasakoti savo mintis, bames. Kalbėjo apie dienas, kai jausdavosi labai vieniša. Ir tada pavasarį Merė išplepėjo visiems viską ką Gruodė jai sakė.
Tada Gruodė to dar nežinojo. Bet tą vakarą gerai prisiminė. Paskui nustojo lankyti mokyklą ir užsidarė namie. Kai kartu su Mere atėjo į seną pastatą. Ten kartais rinkdavosi vietiniai paaugliai ar vaikai. Būdavo ten, kalbėdavosi. Kažkas sakė, kad ten vaidenasi. Gruodę įkalbėti eiti ten buvo nelengva. Bet ji nuėjo. Labai norėjo pabūti su drauge, o gal ir kiti suprastų, kad Gruodė yra normali. Vaikai ją apspito. Ėmė šūkauti, kad Randuotė neūžauga, nykštukė, išsigimėlė niekada nesusiras draugų. Kad niekas jos nepamils. O juk kaip tik apie tai jos kalbėjosi su Mere. Ji prisiminė kaip žvelgė į buvusią draugę išgąsčio ir skausmo kupinu žvilgsniu. O toji nusijuokė ir pasakė.
- Nejau tikėjaisi, kad esame draugės? Net prisiliesti prie tavęs bjauru.
O paskui vaikai ją ten paliko ir uždarė to pastato duris. Kažkuo prirėmę iš lauko. Gruodė lakstė po jį, buvo tamsu ir baisu. Pabuvo ten gal valandą neilgiau. Bet valanda prailgo kaip visa savaitė. Jos šūksnius išgirdo kažkoks žmogus, paprastas praeivis. Jis ir išleido Gruodę iš ten. Ir nuo tada ji nekėlė kojos į mokyklą. Ir jokie tėvų įkalbinėjimai neprivertė to padaryti.
Taigi iš kur jai žinoti ką galvoja šitas berniukas, kuris jau ir taip parodė priešiškumą.
- Viskas bus gerai. - Patikino dėl arešto. Šokolado puodelis atsiradęs šalia staiga nustojo dominti. Nes galvoje siautėjo baimingos mintys ir jų iškelti prisiminimai. Ir tada jis atsakė į regis tokį paprastą Mergaitės klausimą.
- Ar ten tave kas nors skriaudžia? - Paklausė nedrąsiai. Ar tai tikra? Kodėl turiu juo tikėti? Bet visgi į tokius žodžius negalėjo tiesiog numoti ranka.

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • V kursas
  • *
  • 717
  • Taškai: 42
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Virtuvė
« Atsakymas #301 Prieš 1 metus »
Atvirauti neketino. Kita vertus, Gruodė tikriausiai pastebėjo jo ašaras pamokoje ir nepradėjo tyčiotis. Jau seniau suprato, kad ji nėra tokia jau bloga. Pats elgėsi bjauriai, kai susitiko ją kažkur kieme. Pats dėl visko kaltas. Už tai bet kuris profesorius skirtų areštą ir nė nesusimąstytų. Kodėl? Nes tiesiog taip klostėsi gyvenimas.
- Tikrai niekas nesupyks? - vis tiek negalėjo patikėti berniukas. Žvilgtelėjo į elfus - mielai būtų paragavęs ką nors skanaus, bet bijojo tai padaryti. Jį tuoj kas nors paskųs, tad teks kęsti dar vieną nemalonų susitikimą su kuriuo nors profesoriumi. Ir tai turbūt būtų arba koledžo vadovas, kuris yra labai bjaurus, arba profesorė Henderson, kurios Eion tiesiog negalėjo pakęsti. - Galima ir man kakavos?
Atrodė, kad po šio klausimo kas nors sprogs. Eion nuoširdžiai bijojo kam nors užkliūti ir pridaryti bėdų. Bet vienas iš elfų tą pačią akimirką atnešė puodelį kvepiančio gėrimo ir netgi nusilenkė. Tai labai sutrikdė.
Nespėjus paklausti, kas čia vyksta, pasigirdo Gruodės klausimas. Jis aiškiai parodė, kad Eion pernelyg atviravo. Tyliai atsiduso ir nuleido akis. Nebenorėjo tos kakavos. Norėjosi tiesiog pasislėpti ir daugiau niekada nesikalbėti su šita mergaite. Jai vis tiek nerūpi, tad kam klausti? Kad pasityčiotų? Ne, ji ne tokia mintyse bandė save įtikinti berniukas ir galiausiai pažvelgė į Gruodę.
- Man ten nepatinka, - pagaliau atsakė. Apie tai kalbėti nebuvo lengva, o Gruodė buvo jau antras žmogus, kuris kažko klausė. Bet ji, priešingai nei profesorė Keit, negali padėti. Tad turbūt nėra prasmės daugiau kalbėti.
Nežinodamas, ką daryti dabar, Eion padėjo puodelį ant artimiausio stalo. Kažkaip nebesinorėjo tos kakavos.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Gruodė Rimeikaitė

  • Burtininkė
  • ****
  • 436
Ats: Virtuvė
« Atsakymas #302 Prieš 1 metus »
- Matai, nieko nenutiko. - Pasakė kai Elfai jam atnešė puodelį kakavos. Ji atidžiai stebėjo tą berniuką. Matė kaip jam turbūt nejauku dėl to, kad prakalbo apie savo namus. Juk taip suvaidinti neįmanoma. Galvojo svarstydamma kaip prasklaidyti šitą tarp jų nusidriekusį nejaukumą.
- O kodėl? - Paklausė. Jei namie jį kas nors skriaudžia, tai reikėtų pranešti kažkam iš mokyklos. Kažkam suaugusiam. O gal tai tik šiaip kas nors. Gal jam tiesiog nepatinka namie, nes tėvai moralizuoja dėl siaubingo jo elgesio. Gal Eion būtų vienas tų vaikų, kurie tyčiotųsi iš jos žiobariškoje mokykloje. Jei jie aišku būtų ten susitikę. Gal jis tiesiog baisiai išlepintas berniūkštis, kuriam patinka skriausti kitus ir tėvai jam dėl to neduoda ramybės. Ir visgi į tokį Gruodei Eion neatrodė panašus. Nes prisiminė jo ašaras per pamoką ir tai kaip bijojo suklysti. Ir tas dvejojimas dabar. Atrodė, kad jis laukia, kol kas nors jį apibars ar kaip kitaip nuskriaus.
- Žinai, jei nenori nekalbėkime apie tavo namus. Jei nori pakalbėkim apie ką kitą. Žinai ką sugalvojau? - Mintis atėjo spontaniškai ir mergaitei atrodė, kad tai gal turėtų prasklaidyti tą slogią atmosferą.
- Nori pasigaminti tokį pyragą kartu? Mano mama jį gamina. Ji paruošti labai lengva. Bus skanu.

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • V kursas
  • *
  • 717
  • Taškai: 42
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Virtuvė
« Atsakymas #303 Prieš 1 metus »
Eion niekaip negalėjo nusikratyti nemalonios įtampos. Atrodė, kad bet kurią akimirką apsiverks (taip, vėl) arba pradės kalbėti labai per daug. Visai nereikėjo, kad Gruodė ką nors apie jį žinotų. Berniukui nereikėjo paguodos. Tiesą sakant, jis nė nežinojo, ko jam reikia. Turbūt pabūti vienam. Tik kaip iš čia mandagiai išeiti? Tuo labiau, kad ši mergina tikrai per daug klausinėjo.
- Nes... - pradėjo atsakymą, bet taip jo ir neužbaigė. Atsargiai pažvelgė į Gruodę, bet skubiai ir vėl nuleido akis. Ne, tikrai apie tai nešnekės. Geriau iš viso nieko nesakys, nes ši mokinė turėjo keistą savybę ištraukti iš jo per daug. Kad ir ašaras. Po galais, kas verkia dėl to, kad per pamoką kažkas nepasisekė? Niekaip nesuprato, kodėl dar visai neseniai taip praskydo.
Netrukus išgirstas pasiūlymas iškepti pyragą sutrikdė. Turbūt taip elgiasi draugai, tik Eion neturėjo tokios patirties. Jis norėjo tai padaryti. Iš tiesų norėjo. Bet kartu ir labai bijojo. Tik baimė apėmė ne dėl pyrago ar Gruodės. O dėl to, kad būdamas tokios nuotaikos iš tiesų galėjo pradėti pernelyg atvirauti.
- Aš... - pradėjo sakinį. Žinojo, kad dėl tokio poelgio jausis labai bjauriai. Kaltins save, kad ir vėl pasielgė kaip tikras šiknius. Bet jis atsiprašys Gruodės. Kada nors būtinai atsiprašys. Bet dabar privalo padaryti būtent taip. - Man reikia eiti. Galbūt kada nors kitą kartą. Ačiū už... Už pasiūlymą, - galiausiai pratarė. Nė nepažvelgęs į kakavą, kurios ne taip seniai norėjo, tiesiog išėjo iš virtuvės ir tyliai uždarė duris. Jautėsi bjauriai, bet šiek tiek palengvėjo.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • V kursas
  • *
  • 717
  • Taškai: 42
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Virtuvė
« Atsakymas #304 Prieš 1 metus »
Po to karto virtuvėje Eion ilgą laiką bijojo ir pagalvoti apie šitą vietą. Jautėsi įžeidęs Gruodę ir niekaip negalėjo suprasti, kodėl ji vis tiek bendrauja. Po kurio laiko užėjo noras čia kada užeiti ir pasiplepėti su namų elfais. Atrodė, kad jie gali būti malonesni už žmones. Bet kažkodėl vis tiek buvo nejauku. Taigi pirmaisiais mokslo metais berniukas virtuvėje taip ir neapsilankė. Šiais metais vis pasižvalgydavo, ar kur nors pamatys Gruodę, bet kažkodėl darėsi vis liūdniau. Ir dienoms trumpėjant bei tamsėjant galiausiai nutarė patraukti į tą vietą, apie kurią kažkodėl galvojo labai daug. Išsikeps (tiksliau, sudegins) kokį pyragą ir, jeigu pasiseks, nesusprogdins pilies. Ne taip ir blogai, ar ne? Be to, turbūt ne visi mokiniai žinojo, kad čia galima ateiti. Galima tikėtis, kad bus vienas. Kaip tik to ir reikėjo labiausiai.
Galiausiai pasiekęs reikiamą vietą pakuteno kriaušę ir atsidūrė viduje. Namų elfai iš karto puolė sveikintis, bet Eion bijojo atsipalaiduoti. Taigi tik linktelėjo padarėliams ir apsižvalgė svarstydamas, kur galėtų rasti pyragams reikiamus ingredientus. Kad ir kokie jie būtų.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Kaja Adams

  • V kursas
  • *
  • 444
  • Taškai: 39
Ats: Virtuvė
« Atsakymas #305 Prieš 1 metus »
Kaja ir vėl kažkur nuklydo, bet jai atrodė, kad jau žino kaip pasiekti didžiąją salę. Jeigu ją pasieks, laisvai nueis į Grifų Gūžtą. Tačiau pėdindama koridoriumi mergaitė pamatė vieną žmogų - Eion. Berniuką, kuris sudaužė jos kompiuterį ir pamelavo, kas yra nevertėlis. Deja, bet viduje pirmakursė iš tiesų jautėsi kaip nevertėlė, nes jai vis dar nepavyko panaudoti jokių kerų. Tik šluota, štai ji lengvai tarsi stryktelėjo į grifės rankas, tačiau Kaja nedrįso pabandyti ja skristi. Kaip taip galima? Juk apsivožti su ta šluota tikriausiai vieni juokai.
Eion pralindo pro kažkokį paveikslą, o tuo pačiu pasiskubino ir Kaja. Ji išdidžiai tarė:
- Mano kompiuterį sutaisė vyresnė grifė. Kerais. O aš nesu nevertėlė, nes tu tikriausiai pats nežinai, ką reiškia nevertėlis, tavo atsakymas buvo neteisingais. Ai! - suspigo.
O suspigo todėl, nes tik dabar kai ką pamatė. Kažkokius keistus padarus, kurie sveikinosi su šviesiaplauke ir ėmė klausinėti, ko jinai norės.
- Kas čia? - dabar ji išpūtusi paklausė klastuolio, o pasididžiavimas iš balso dingo.

*

Neprisijungęs Brita Hedwig

  • I kursas
  • *
  • 68
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Greičiau mirsiu nei išduosiu.
Ats: Virtuvė
« Atsakymas #306 Prieš 1 metus »
Brita klaidžiojo koridoriais. Jai tai labai patikdavo. Šį kartą ji pasuko į kairę nuo raganos statulos. Ir priėjo paveikslą, ant jo buvo nupiešti vaisiai. Iš kitų mokinių ji buvo girdėjusi kad pakutenti kriauše, ir ji pavirs rankena, už kurios yra durys į virtuvę. Kai Brita ivygdė visus nurodymus, atsidarė durys. Už jų buvo didelė erdvi patalpa. Ji pamatė daug mažų elfų, triūsenčių prie puodų ir keptuvių. Ji pamanė kad geriau spruks atgal, kol neužklupo ukvedys. Bet ją pamatė vienas elfas ir sucypė:
- Laba vakarą panele! Kuo galėtumėme pasitarnauti?
Mergaitė nustebusi tokio svetingumo tarė:
- Naa..... Man labai patiko tie pyragaičiai idaryti kremu. Ar jų dar turite?
- Aišku, panelyte! Ar atnešit pyrahaičių?- Kreipėsi į kitus elfus. Tie linktelėjo, ir nukurnėjo į kitą kambarėlį..
- Jums pasisekė. Mes jų katik iškepėme.- Sukvyksėjo elfas o tada atbėgo elfai su pyragaičiais, ir įteikė jai dėžute. Mergaitė padėkojo ir nubėgo į savo miegamajį.
– Tu įtraukta į sąrašą tų Žiobarų kilmės burtininkų, kurie neprisistatė komisijai.
– O tu neva Landynėje miršti nuo spuogelinės! Hariui, štai kam nereikėtų eiti, nes už jo galvą pažadėta dešimt tūkstančių galeonų!
– Puiku, liksiu čia, – burbtelėjo Haris. – Praneškite, jeigu įveiksite Voldemortą, gerai?

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • V kursas
  • *
  • 717
  • Taškai: 42
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Virtuvė
« Atsakymas #307 Prieš 1 metus »
Šiaip ne taip pavyko rasti sviestą ir kiaušinius. Deja, nespėjo daugiau nieko padaryti - Eion pajuto virtuvėje esąs ne vienas. Žinoma, namų elfų čia niekada netrūko (pasidarė smalsu, ar jie kada nors miega), tačiau tai aiškiai buvo žmogus. Atsisukęs pamatė ir labai nusivylė - paskui jį atsivilko ne kas kitas, o nevertėlė. Terliotis su ja buvo labai jau nuobodu.
- Labai jau man rūpi tavo kvailas kompiuteris. Nevertėle, - atrėžė Eion ir tyliai paklausęs artimiausio elfo, ko dar reikėtų pyragui, pradėjo ieškoti miltų. Jie buvo sudėti gana aukštai, tad dvylikamečiui pasiekti nebuvo paprasta, bet galiausiai pavyko nutempti maišelį žemyn. Šiek tiek išbiro, bet Eion to nepaisė. Kaip ir to, kad virtuvėje buvo ir dar vienas žmogus. Labai jau nemėgstamas žmogus.
- Nespiek tu čia! - vis dėlto nesusilaikė vos neišmetęs iš rankų pasiimto dubens. Į klausimą neatsakė, tik pasidėjo dubenį ant lentynos, įbėrė į jį kažkiek miltų ir paėmęs kiaušinius į rankas galvojo, kaip reikėtų padaryti, kad jie atsidurtų dubenyje. Negi dėti su visais lukštais?
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Kaja Adams

  • V kursas
  • *
  • 444
  • Taškai: 39
Ats: Virtuvė
« Atsakymas #308 Prieš 11 mėnesių »
- Mes Hogvartso namų elfai, panele, - atsakė vienas iš padarėlių. - Tvarkomės ir gaminame maistą.
A, tai kaip tarnai, pamanė Kaja. O negalėjo normalių pasamdyti?
Nieko keisto, Eion iškart pradėjo įžeidinėti. Kaja po jų susitikimo bibliotekoje ėmė galvoti, kodėl berniukas šitaip elgiasi? Juk grifė nieko jam nepadarė. Tad šį kartą nutarė jo to paklausti.
- Kodėl tu su manimi toks blogas? Ar tau tiesiog patinka šaipytis iš kitų ir juos skriausti?
Mergaitė neketino čia užsibūti. Kam leisti laiką su žmogumi, kuris yra toks nedraugiškas? Tačiau pamačiusi, kaip klastuolis vargo su miltais, vis dėlto jam rėžė:
- Tai gal ir tu nevertėlis? Kodėl negalėjai miltų pasiimti burtų pagalba? Nagi, mušk tuos kiaušinius. Ką gaminsi? - pirmakursei buvo įdomu, nors ji nesitikėjo, kad Eion atskleis jai šitą paslaptį. - O jūs galite kažką pagaminti? - paklausė namų elfų.
- Ko tik pageidausite, - pasigirdo mandagus atsakymas.
- Nesuprantu, kodėl gamini pats, jei tai gali padaryti tarnai, - pridūrė berniukui.

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • V kursas
  • *
  • 717
  • Taškai: 42
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Virtuvė
« Atsakymas #309 Prieš 11 mėnesių »
Buvo bjauru klausyti, kad namų elfai taip mandagiai kalba su ta nevertėle. Vis dėlto jie turbūt su visais bendravo gražiai. Priešingai nei Eion, ar ne? Ir su juo praėjusiais metais šnekėjo draugiškai, tik berniukas to gerokai išsigando. O šitai, regis, viskas čia patinka.
- O tu pripratusi, kad tau viskas ant lėkštutės paduodama, ar ne? - neatsakęs į klausimą uždavė savąjį. Nežinojo, iš kur toks spėjimas, bet jis neabejojo, kad būtent taip ir yra. O tai, kad neatsakė namų elfams, įrodė, kad ji per gerai galvoja apie save. Bet apie tai kalbėti beprasmiška - tie, kurie taip galvoja, nesutiks išklausyti, kad galbūt yra priešingai.
- Tavo žiniai, aš dar tik antrame kurse, o accio mokomi vėliau, - burbtelėjo. Aišku, ji rado priežasčių prisikabinti, bet Eion neketino atsiliepti. Atėjo čia pirmas ir tikrai nesitikėjo ką nors sutikti. Tuo labiau šitą nevertėlę.
- Pyragą, - dar piktesniu tonu atsakė į klausimą ir sudaužė kiaušinį. Kaip ir nuodų ir vaistų pamokose, taip ir čia pritrūko susikaupimo, tad pusė skysčio ištiško į visas puses. Keiktelėjęs berniukas supylė likučius į dubenį.
- Jie ne tarnai. Be to, pats galiu pasidaryti, ko man reikia, - dar pridūrė. Šiaip ne taip sumušė visus kiaušinius ir susiradęs akimis druską pradėjo ją berti. Neįsivaizdavo, kiek jos gali reikėti, tad netrukus dubenyje buvo gal pusė kilogramo to biraus daikto.
- Ar gali netrukdyti? - kuo ramiausiai paklausė, nutaręs, kad būtent nevertėlė trukdo jam tinkamai iškepti skanų pyragą.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Kaja Adams

  • V kursas
  • *
  • 444
  • Taškai: 39
Ats: Virtuvė
« Atsakymas #310 Prieš 10 mėnesių »
- Ne, ne ant lėkštutės, - atsakė Kaja. - Mano tėtis turi savo verslą, o mama yra modelis. Reikia daug dirbti, jog turėtum pinigų. O kuo dirba tavo tėvai? - pašaipiai paklausė, mat įtarė, kad Eion tikrai nėra iš turtingos šeimos.
Šiaip Kaja nebuvo linkusi girtis šeimos turtais. Žinoma, ji visur ir visada naudodavosi prabangesniais daiktais, nes jie jai patiko. Tačiau mėgdavo duoti pasinaudoti jais ir kitiems bei nelaikė menkesniais tų, kurie tiek daug daiktų neturi. Ji rodydavo juos kitiems, bet ne dėl to, kad pasigirtų. Ji norėdavo pasidžiaugti. Tačiau šioje situacijoje šviesiaplaukė negalėjo pamiršti, kaip Eion paėmė ir be gailesčio sudaužė jos kompiuterį. Todėl turėjo norą klastuoliui įgelti net ir dabar, kai jis, regis, buvo daug ramesnis nei tą dieną. Jeigu mes negyventume burtininkų pasaulyje, kompiuteris būtų sudaužytas galutinai.
Kaja nežinojo, kas yra accio, tačiau neketino to pasakyti.
- Jeigu norėtum, galėtum papildomai pasimokyti kerų. Bet nenori.
O kai berniukas užsiminė apie pyragą, vienuolikmetė nuliūdo prisiminusi skanųjį šokoladinį, kurį kepdavo jų virėja. Būtų puiku suvalgyti bent jau jo. Nors labiau norėtųsi šokoladukų, picos ir kolos. Kaži, šitie tarnai sugebėtų ką nors panašaus pagaminti ar ne, pagalvojo žvilgtelėjusi į kelis namų elfus.
- Abejoju, kad gali. Juk tu kepi pyragą, o beri druską vietoj cukraus, - atsiduso.
Kaja niekada nebuvo kepusi pyrago, tačiau kelios jos sekamos influencerės yra tai dariusios ir mergaitė matė tuos vaizdo įrašus. Be to, pyragas saldus. Akivaizdu, kad į jį dedasi cukrus! Čia tau ne traškučiai, kad bertum druską.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 10 mėnesių sukūrė Kaja Adams »

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • V kursas
  • *
  • 717
  • Taškai: 42
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Virtuvė
« Atsakymas #311 Prieš 10 mėnesių »
Taip taip, šita pasipūtusi mergiotė tikrai negali apsieiti nepasigyrusi. Tarsi kam nors įdomu, ką dirba jos tėvai. Eion nutarė iš viso nebesišnekėti su šita pasipūtėle. Nuo to visiems bus geriau. Jam, nes niekas negadins nuotaikos, o jai pačiai - nes išmoks bent kiek mandagumo. Tuo labiau, kad paklausė apie berniuko tėvus, o apie tai su nemėgstama bendramoksle jis tikrai neketino kalbėtis.
- Ne. Nenoriu papildomai mokytis, - nesusilaikė. - Yra ir įdomesnių veiklų.
Nusisuko nuo nemalonios mergiotės ir tęsė darbą. Neklausė jos nesąmonių, tačiau druską padėjo. Buvo girdėjęs, kad jos taip pat reikia. Žinoma, gali būti, kad persistengė, tad dabar susiradęs cukrų grįžo į darbo vietą.
- Akivaizdu, kad tik pyragais ir maitiniesi, - po kiek laiko burbtelėjo. - Gal nori pabūti tokia maloninga ir prisidėti prie jo gamybos?
Nė kiek neabejojo, kad pasipūtėlė ir pirštelio nepakrutins. Bet gal tai paskatins ją pagaliau iš čia išsinešdinti? Eion atsisuko į nevertėlę ir labai jau draugiškai nusišypsojo.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Kaja Adams

  • V kursas
  • *
  • 444
  • Taškai: 39
Ats: Virtuvė
« Atsakymas #312 Prieš 10 mėnesių »
Eion neatsakė, kuo dirba jo tėvai. Mergaitė susinervino.
- Pažiūrėjus į tave galima pamanyti, kad gal tavo tėvai išvis nedirba, - kandžiai tarė. - Tikriausiai taip ir yra, jei nesakai, - bandė manipuliuoti, pasidarė iš tikrųjų smalsu. - Įdomesnių veiklų? Ir kokios gi jos? Gadinti svetimus daiktus? - sučiaupė lūpas. - Man tėvai nuperka tokio maisto, kokio aš noriu, - vėl pasigyrė. - Labiausiai man patinka pica.
Kaja sudvejojo, kai klastuolis pasiūlė prisidėti prie pyrago gamybos. Ir ypač, kai jis nusišypsojo. Įtarė, kad gali kažką regzti. Tačiau pirmakursė norėjo parodyti, jog tikrai geriau gali pagaminti pyragą negu pats Eion.
- Reikia dar miltų, - priėjusi arčiau pasakė ir pridėjo jų miltais apiberdama tiek save, tiek berniuką.
Ėmė maišyti tešlą, tačiau ji tebuvo panaši į kažkokius gumulus.
- Viskas čia per tą tavo druską, - pasakė.

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • V kursas
  • *
  • 717
  • Taškai: 42
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Virtuvė
« Atsakymas #313 Prieš 10 mėnesių »
Ir vėl ji puikavosi, kad turi kažką geresnio nei kiti. Kad tėvelis ir mamytė nuperka bet ką, ko tik jai prireikia. Pasidarė šlykštu. Na taip, jis visai neturėjo tėvų, bet argi tai reiškia, kad yra kažkuo blogesnis? Bent jau moka save aprūpinti pats.
- Kuo reikia, tuo jie ir dirba, - suburbėjo nepatenkintas Eion. - O tu akivaizdžiai nieko nemoki pasidaryti pati. Jeigu ištiktų bėda, padvėstum iš alkio.
Supratęs, kad nekenčiama mergiotė neišsinešdins, norėjo ją aprėkti. Bet susilaikė. Geriau apsimesti, kad yra draugiškas. Gal tada kitą kartą susitikusi ji paliks jį ramybėje? Tik, aišku, šį kartą teks kentėti - netrukus Eion buvo visas miltuotas. Atrodė, kad paskęs miltuose. Ir ne, jis tikrai neperdėjo - buvo šventai įsitikinęs, kad kaip tik taip ir yra. Išsitraukė lazdelę ir nukreipė ją į save.
- Valyk, - burbtelėjo, bet situacija beveik nepasikeitė. Apsimesdamas, kad nieko čia nenutiko, susimąstė, ko dar galėtų reikėti. Aišku, nevertėlė jį apkaltino.
- Gerai, galime pradėti nuo pradžių, - pratarė ir staigiai pačiupęs dubenį viską išpylė lauk. Kadangi tingėjo plauti, paėmė kitą ir pastatė priešais mergiotę. - Tu geriau žinai, kiek miltų reikia, tad prašom, - pridūrė nenatūraliai maloniu balsu.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Kaja Adams

  • V kursas
  • *
  • 444
  • Taškai: 39
Ats: Virtuvė
« Atsakymas #314 Prieš 10 mėnesių »
- O tu tai jau labai moki, - ironiškai pasakė.
Ir tada Kaja nustebo, mat Eion visą tešlą išmetė lauk. Bei paėmė kitą dubenį.
- O, puiku, - tarė mergaitė. - Dabar išeis skanus pyragas.
Tačiau vis dėlto vienuolikmetė juk nemokėjo kepti pyrago. Ji į dubenį gausiai pribėrė miltų, o tada saujomis ėmė semti cukrų. Pasaldinusi miltus kokiom šešiom saujom cukraus, mergaitė įmušė du kiaušinius į mišinį. Prisiminė, jog tame vaizdo įraše, kuriame matė kepamą pyragą, buvo naudojami būtent du kiaušiniai.
Kajai viską išmaišius tešla ir vėl atrodė ne kaip tešla, o kaip kažkokie gumulai. Be to, nuo cukraus, semto rankomis, lipo delnai ir pirštai. Apsidairiusi aplink mergaitė pamatė sviesto. Tuomet įmetė jo gabalą į tešlą ir vėl pradėjo maišyti, bet situacija tik blogėjo.
- Tu čia tikriausiai užbūrei, - kaltino Eion.