0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Sigurd Eddi Hallgrimsson

  • III kursas
  • *
  • 70
  • Taškai: 50
Ats: Virtuvė
« Atsakymas #225 Prieš 3 dienas »
Sigurdas plačiai nusižiovavo. Dešinė ranka vargiai benulaikė plunksną, su kuria vos prieš keletą minučių buvo suregztas menkutis rašinėlis. O mintys buvo aptrauktos saldžia cukraus vata. Netikėtai ta pati ranka krustelėjo ir nuvertė rašalo buteliuką. Duslus bumbtelėjimas iš snaudulio prižadino grifą ir šis piktai sumurmėjo:
-Atstok...
Deja, bendrajame kambaryje daugiau nieko nebuvo, kas galėtų sutvarkyti šį chaosą. Tad jam teko nusipurtyti paskutinius miego likučius. Pamatęs rašalo balą ant grindų, vaikinukas susierzino, bet nė neketino imti tvarkytis. Vietoj to jis tik pakraipė galvą ir išėjo, vildamasis, kad grįžus jovalas bus sutvarkytas.
Islandas jau nebuvo valgęs nuo vakar dienos, tad sąmoningai pasuko link virtuvės. O pilvas grojo vis didesnius maršus. Nuotaikos negerino ir kraupi ankstyvo ryto tyla, ir laukianti rašalo bala. Ir ką aš sau galvojau... Šviesiaplaukis svarstė grįžti, kol tas juodas skystis dar nesusigėrė. Mintyse jis pats sau gąsdinosi, kad teks tą dėmę šveisti visų grifiukų ir dar koledžo vadovės akivaizdoje.
Tačiau nespėjus tokios minties kaip reikiant apgalvoti, rūškaname veide pasirodė nuostaba. Nuo virtuvės durų driekėsi balti pėdsakai ir dingo priešaušrio tamsumoje. Kas čia vyko?! Iš karto galvoje pasipylė visokios baisybės, tačiau smalsumas nugalėjo.
Sigurdas lėtai pravėrė duris ir apstulbo. Virtuvėje tikriausiai vyko karas. Pamatęs ant grindų gulinčią personą, prunkštelėjo. Kam gi būtų nejuokingas žmogus su miltuotu veidu? Greičiausiai tai netrukus būtų virtę kvatojimu, bet pamačius kiaušinius, atėjo rimtis. Bus puiki kiaušinienė! Pilvas tam garsiai pritarė. Tačiau norint imtis šio darbo, visų pirma reikėjo peržengti tą neaiškią žmogystą. Šviesiaplaukis tikėjosi, kad ji buvo kažkieno nutrenkta žemėn ir trumpam atsijungė. Todėl islandas tyliai priartėjo prie jos, žengdamas per miltų nubaltintas grindis.

*

Neprisijungęs Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith

  • III kursas
  • *
  • 138
  • Taškai: 29
  • Lytis: Moteris
  • Varliokas
Ats: Virtuvė
« Atsakymas #226 Prieš 3 dienas »
Pagaliau buvo galima mėgautis gyvenimu. Buvo visai tylu, namų elfai vis dar miega. Ta kvaila mergužėlė teikėsi išsinešdinti. Atrodo, gulėk sau ir mėgaukis gyvenimu.
Deja, panašu, kad dievai nebuvo nusiteikę pritarti tokiems švilpės planams. Ji beveik snūduriavo, kai išgirdo atsidarant virtuvės duris. Nors namų elfų prieš tai nematė, buvo tikra, kad jie miega čia, virtuvėje. Vadinasi, tai tikriausiai mokinys. Negi ta mergiotė grįžo?! Hrrr! Rudaplaukė gulėjo užsimerkusi ir nutarė tiesiog ignoruoti faktą, kad čia kažkas yra. Gal tas kažkas (vis tik Deoiridh vylėsi, kad tai nebus ta visą virtuvę apvertusi klastuolė) teiksis griebtis tokios pačios taktikos. Kur ten! Žmogus priėjo ne kur nors kitur, o būtent prie gulinčios škotės! Kelias akimirkas ji svarstė, ką daryti dabar. Viena labiausiai viliojančių minčių buvo laukti ir tikėtis, kad atėjusysis bandys žengti per ją. Tada tereikės pakelti koją (tikintis, kad galva nesprogs) ir atėjūnas gražiausiai užklius.
Vis dėlto nugalėjo smalsumas. Deoiridh neskubėdama atmerkė akis. Ne, ne ta baltapūkė. Kažkoks berniokas. Tiesa, jeigu ji neklysta, taip pat pasižymintis šlykščiai šviesia plaukų spalva. Animagė sunkiai atsiduso. Nežinojo, ar jis pastebėjo atmerktas akis, bet nutarė, kad spardytis nereikia.
- Ko čia stovi kaip mietą prarijęs? - galiausiai paklausė ji. - Gal nori atsigulti ir paspoksoti į lubas?
https://kableliokeliones.blogspot.com/

Blogas apie mano keliones.

*

Neprisijungęs Sigurd Eddi Hallgrimsson

  • III kursas
  • *
  • 70
  • Taškai: 50
Ats: Virtuvė
« Atsakymas #227 Prieš 3 dienas »
Taip ir turėjo nutikti. Visur ir visada galiojantis kiaulystės dėsnis. Ar durų virstelėjimas, ar grifo prunkštelėjimas iš tiesų pažadino gulinčiąją. Įsibrovėlis mintyse jau spėjo pasigailėti čia atėjęs.
Būtybei atmerkus akis, Sigurdas taip ir sustingo vidury žingsnio. Bet neišsigando. Na, gal kiek ir pasirodė baisu, tačiau to negalėjai matyti šviesiame veide. Jai atsidusus, tyliai pakilo mažas miltų debesėlis, o vaikinukas nė nesukrutėjo.
Vis dėlto, islandas nesitikėjo, kad ji teiksis prabilti. Ir dar taip nemandagiai. Nors iš mergiotės išvaizdos nieko kito ir negalėjai tikėtis. O paširdžiuose kirbenusi mikroskopinė baimė akimirksniu dingo. Pirmą repliką šviesiaplaukis nuleido negirdomis - persona pasirodė ne iš maloniųjų. Tačiau norėdamas atrodyti bent kiek geresniu negu tai mokinei galėjo atrodyti, jis kiek pasilenkė ir tarė:
-Ne, ačiū. Gal tam vėliau rasiu laiko. Rodos, čia visai patogu.
Vis dėlto, gerbdamas jos ramybę (kuri, rodos, vėl buvo sutrikdyta) grifas be garso peržengė kojas. Nepajutęs jokio pasipriešinimo, Sigurdas lengviau atsikvėpė ir patraukė link viryklės. Teko pripažinti, jis jautėsi beveik kaip virtuvės šeimininkas, o taip pasijusti trukdė gulinčioji žmogysta. Jis nemaloniai jautė mergiotės buvimą, neleidžiantį visiškai atsipalaiduoti. Be to, mokiniui nepatiko grindis nukloję miltai, bet nusprendė vėliau tuo pasirūpinsiąs.
Betikrindamas kiaušinius, ar nesudužę, mėlynakis mandagiai paklausė, kvailai tikėdamasis normalaus atsakymo:
-Norėsi valgyti?

*

Neprisijungęs Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith

  • III kursas
  • *
  • 138
  • Taškai: 29
  • Lytis: Moteris
  • Varliokas
Ats: Virtuvė
« Atsakymas #228 Prieš 2 dienas »
Kai šviesiaplaukis pasilenkė prie jos, Deoiridh netgi kiek išsigando, net jeigu ir nenorėjo to pripažinti. Vis dėlto atrodė, kad šį kartą susidūrė su kiek ramesniu padaru. Negu ji pati ir, tikėtina, negu ta nelemta baltapūkė mergužėlė.
Tai, tiesa, nepaskatino animagės elgtis bent kiek draugiškiau. Ir pati nežinojo, kodėl nepakišo kojos, kai atėjūnas padarė tai, ko ji laukė - peržengė per ją. Vis dėlto rudaplaukė taip ir liko gulėti nejudėdama. Reikia pastebėti, kad labiausiai prie to tikriausiai prisidėjo niekaip nenurimstantis galvos skausmas, kurį labiausiai norėjosi tiesiog prakeikti.
Stengdamasi kiek įmanoma mažiau judinti galvą Deoiridh bandė pažiūrėti, ką veikia naujasis atėjūnas. Panašu, kad ruošėsi kažką gaminti. Nesakykit, kad jis čia ruošiasi viską dar labiau sugriauti! beviltiškai pagalvojo rudaplaukė. Netrukus jos ausis pasiekė klausimas.
- Perspėju, - niūriai burbtelėjo ji. - Ta kvėša, kuri čia neseniai buvo, išbarstė visą tą baltą mėšlą. Nemanau, kad dabar gali gauti daugiau.
Deoiridh dūsaudama atsisėdo. Galvą vis dar varstė nepakenčiamas skausmas, tačiau ji nutarė, kad reikia bent pabandyti atsistoti. Labai sunkiai, tačiau pagaliau tą padaryti pavyko. Mergaitė tarsi nustebusi apsižvalgė.
- Šiaip jau šita vieta yra skirta gulėti ant grindų, o ne valgyti. Jeigu esi alkanas, keliauk į didžiąją salę, - po kurio laiko pasakė šviesiaplaukiui Deoiridh.
https://kableliokeliones.blogspot.com/

Blogas apie mano keliones.

*

Neprisijungęs Sigurd Eddi Hallgrimsson

  • III kursas
  • *
  • 70
  • Taškai: 50
Ats: Virtuvė
« Atsakymas #229 Prieš 1 dieną »
Kaip ir reikėjo tikėtis, gulinčiosios tonas nepasikeitė. Bet šviesiaplaukiui nuotaikos tai nesugadino, nes jam jau vaidenosi ant stalo garuojanti kiaušinienė.
-Nesijaudink, aš jokių torčiukų ar blynukų nekepsiu. Man užteks ir kiaušinienės.- ramiai pridūrė Sigurdas, apžiūrinėdamas viryklę.
Kaip ji įsijungia? Čia reikia dujų, malkų ar tik Incendio?
Grifas atsisuko į mokinę, norėdamas to paklausti. O ji per tą laiką spėjo atsistoti ir dar pareikšti savo nuomonę kaip kokia perekšlė. Tad rudaplaukė pradėjo įgristi, tačiau jis neketino atsisakyti savo sumanymo - papusryčiauti. Šiame chaose vaikinukas dar norėjo susirasti druskos ir pipirų. Nes be jų - tai kaip blynai be miltų.
-Gulėti ant grindų?! - šviesiaplaukis šyptelėjo,- Na, išties tai būtų nuostabu,- tarė jis prisimindamas, kad šiandien nepakankamai pamiegojo dėl namų darbų kaltės,- bet... Neketinu laukti, kol po poros valandų bus patiekti pusryčiai.
Taip taręs, Sigurdas žengtelėjo į priekį, ketindamas paieškoti prieskonių. Tačiau kaip tyčia, koja pataikė tiesiai ant miltų kauburėlio ir jis paslydo. Brinkt! Grifas guli paslikas kaip kaladė vidury miltuotos virtuvės. Kitu atveju jam tai būtų buvę baisiai juokinga, bet kaukštelėjus galva į grindis visas linksmumas pradingo. Negana to, siaubingai suskaudo pakaušį. Trečiakursis pabandė keltis, bet vietoj to akyse pradėjo temti. Apsunkusioje sąmonėje jis jau šoko su kalbančiais blynais ir tortukais.

*

Neprisijungęs Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith

  • III kursas
  • *
  • 138
  • Taškai: 29
  • Lytis: Moteris
  • Varliokas
Ats: Virtuvė
« Atsakymas #230 Prieš 1 dieną »
Torčiukai? Blynukai? Kokias nesąmones šneka tas bernužėlis? Kodėl visokiems kvėšoms būtinai dabar prisireikė ateiti į virtuvę? Juk Deoiridh atėjo čia pirmą kartą. Ir, žinoma, jiems būtinai čia prisireikė tuo pačiu metu. Nebent čia jie vaikščioja kiekvieną naktį toptelėjo mergaitei. Vis dėlto ji prie pat koledžo bendrojo kambario nemigos naktimis nuolat nesitrindavo, tad faktas, kad niekad mokinių nesutikdavo, nelabai ką reiškė.
Šviesiaplaukiui atsisukus Deoiridh laukė kokio idiotiško klausimo ar pasakymo, bet nespėjo. Laimei. Vis dėlto komentaras, sekęs po jos žodžių, buvo neką prasmingesnis. Animagė padarė išvadą, kad šitas berniukas tėra kažkoks kvailys, nežinia kokiais būdais sugebėjęs paryčiais atsitempti iki virtuvės.
- Tik nepadvėsk iš bado, - burbtelėjo Deoiridh, kai atėjūnas staiga nusivertė. Rudaplaukė prunkštelėjo, tačiau tai kainavo naują skausmo bangą galvoje, tad teko kuo skubiau nusiraminti. Ką gi, būsime du daužti pagalvojo rudaplaukė. Kelias akimirkas svarstė, ką daryti: ji gali ramiai vėl atsigulti ant grindų ir galvoti, kad berniukas tiesiog priėmė jos pasiūlymą kartu pagulėti. O gal tiesiog palikti jį čia ir bandyti traukti savais keliais? Ne, šis variantas nebuvo labai priimtinas - eiti vis dar buvo pakankamai sunku (prakeiktas galvos skausmas!). Galiausiai ji išgirdo galvoje kažką panašaus į sąžinės balsą, nors patvirtinti to negalėtų - niekad anksčiau tokio girdėti neteko. Mergaitė žengtelėjo žingsnį berniuko link ir tarstelėjo:
- Am... Tau viskas gerai? Hm... Gal reikia pagalbos?
https://kableliokeliones.blogspot.com/

Blogas apie mano keliones.

*

Neprisijungęs Sigurd Eddi Hallgrimsson

  • III kursas
  • *
  • 70
  • Taškai: 50
Ats: Virtuvė
« Atsakymas #231 Prieš 1 dieną »
Pro neįprastą šokį šviesiaplaukis išgirdo susirūpinusį mergaitės balsą. Tikriausiai tai lėmė, kad pamažu jis pradėjo gaiveliotis, nenorėdamas būti Miegančiąja Gražuole.
-Man viskas gerai...- tyliai, bet tvirtai (nors gal kiek neužtikrintai) tarė Sigurdas.
Jam atrodė keista, kad rudaplaukė išreiškė šiokį tokį susirūpinimą dėl jo savijautos. Iš jos ankstesnių žodžių rodėsi, kad ši mergužėlė nemoka kitaip elgtis. Bet pernelyg mėlynakis dėl to nesijaudino, nes ką tik atsiradęs įkyrus galvos skausmas niekur nedingo. Prie to prisidėjo ir irzlumas, dingęs nuo tada, kai rado mįslingus miltuotus pėdsakus.
Kiek stenėdamas jis atsistojo ir bergždžiai pabandė nusivalyti miltus nuo rūbų. Tačiau trečiakursis to nesureikšmino, nors buvo kiek pasipiktinęs. Atsitiesęs jis pagalvojo, kad neketina atsisakyti savo sumanymo. Tad po kelių sekundžių, palaukęs, kol skausmas truputį apmalš, šviesiaplaukis patraukė toliau ieškoti kiaušinienės sudedamųjų dalių.
-Matai? Man tikrai viskas gerai.- tarė jis, eidamas pro rudaplaukę.
Žingsniuodamas link spintelės, kurioje greičiausiai buvo prieskoniai, grifas vėl paslydo (o, kaip netikėta!). Tik šįkart jis spėjo nusitverti stalo kampo ir atsitiesti. Sigurdas piktai sumurmėjo bei paspyrė miltų likučius. Garsiau nieko nesakė, nes galvą vis dar varstė nemalonus skausmas. Staiga jis sumanė viską sutvarkyti, kad daugiau niekas nenusiverstų ir nesusitrenktų galvos. Tad vaikinukas nulindo į virtuvės kampą ieškoti šluotos, netaręs nė žodžio tai įžūliai keistuolei.

*

Neprisijungęs Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith

  • III kursas
  • *
  • 138
  • Taškai: 29
  • Lytis: Moteris
  • Varliokas
Ats: Virtuvė
« Atsakymas #232 Prieš 1 dieną »
Viskas gerai, tai viskas gerai. Ar Deoiridh rūpintis, jeigu jis ką nors nusilaužė, tačiau to neprisipažįsta? Savo pareigą mergaitė atliko - paklausė, ar gyvas (na, maždaug). Daugiau jis nieko negali tikėtis. Jeigu kas nors atsitiko, tik jo kaltė. O kieno gi dar? Tai jau tikrai ne Deoiridh.
Žiūrėdama, kaip šviesiaplaukis pamažu keliasi, švilpė apie nieką negalvojo. Nebent apie tai, kad jis, šluostydamas miltus nuo rūbų, atrodo, itin juokingai.
- Aha, matau, - burbtelėjo Deoiridh, nors jau seniai nebesidomėjo, kaip jaučiasi ar nesijaučia atėjūnas.
Jam vėl paslydus rudaplaukė nesusilaikiusi pradėjo juoktis. Ak, bent kažką gero padarė ana prieš tai čia viską griuvėsiais pavertusi mergiūkštė! Juk šitas vaizdas tikrai vertas pamatyti. Galvoje net šmėstelėjo mintis, kad reikės anai kada nors viską papasakoti. Nors kažin ar Deoiridh tai darys, gal net nepažintų anos baltapūkės.
- Kaip matau, tau sekasi tiesiog puikiai, - garsiai pasakė animagė, kai berniukas kažkur nulindo. - Tad aš čia prigulsiu ir kurį laiką pagulėsiu, jeigu jūs nieko prieš, maloningasis.
Vis dar springdama juokais, kas neleido galvos skausmui sumažėti, Deoiridh apsižvalgė. Tada nužvelgė save. Žinoma, buvo visa miltuota. Tad koks skirtumas, kur gulėti: ar ten, kur dar kaip ir švaru, ar miltų krūvoje? Geriau jau atsigulti viduryje virtuvės, kad kuo labiau painiotųsi po kojų. Rudaplaukė ilgai nelaukusi taip ir padarė. Šviesiaplaukio nesimatė.
https://kableliokeliones.blogspot.com/

Blogas apie mano keliones.

*

Neprisijungęs Sigurd Eddi Hallgrimsson

  • III kursas
  • *
  • 70
  • Taškai: 50
Ats: Virtuvė
« Atsakymas #233 Prieš 1 dieną »
Vos nenusivertęs, islandas išgirdo miltuotosios panelės juoką. Sukando dantis, bet neatsikirto. Šviesiaplaukis net neatsisuko. Ji atsiims.
Patraukęs toliau, kur tikrai nesigirdėjo jos juoko, mokinys lengviau atsiduso. Tačiau vos po kelių akimirkų ausis pasiekė garsi mergiotės replika. Grifas susiraukė, bet nieko nesakė. Be to, atsikirsti trukdė kiek mažesnis, bet vis dar juntamas, galvoje tvinkčiojantis skausmas. Gal ji tik pajuokavo? Paklausė savęs. Vis dėlto tokios mintys buvo iškart apleistos, nes vaikinukas pastebėjo rakandų kampelį.
Kad ir kaip atsargiai jis stengėsi ištraukti tarp visų kitų daiktų įsipainiojusią šluotą, keletas įrankių nuvirto. Sigurdas krūptelėjo pagalvojęs, tokie garsai galėjo pažadinti ramiai miegančius namų elfus. Įdomu, ką jie darytų su ta rudaplauke? Gavęs varganą šluotkotį, kuris buvo iš žabų, o ne iš plastiko, kaip jis iš pradžių tikėjosi, pamažėle grįžo.
Islandas iš tiesų rado ją gulinčią vidury baltos virtuvės. Kiek apstulbo, nors keistas rudaplaukės elgesys jau neturėjo stebinti.
-Vėl nusprendei pagulėti? Gal pirmiau nusivalyk veidą, nes atrodai kaip nesveikai išblyškusi vampyrė,- įgėlė šviesiaplaukis.
Veide pasirodė šypsenėlė. Savijauta pagerėjo, nes skausmas buvo tiek sumažėjęs, kad buvo galima ignoruoti. Neskubėdamas jis visus miltus šluojo link gulinčiosios. Netrukus virtuvė atrodė pakenčiamai.
Žinoma, trečiakursį erzino tai, kad mergiotė specialiai atsigulė kaip tik ten, kad trukdytų. Tad paskutinis miltų kauburėlis atsidūrė ne prie kitų, bet ant mokinės veido.

*

Neprisijungęs Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith

  • III kursas
  • *
  • 138
  • Taškai: 29
  • Lytis: Moteris
  • Varliokas
Ats: Virtuvė
« Atsakymas #234 Prieš 1 dieną »
Vos spėjo atsigulti, kai kažkas subildėjo. Būtų gal buvę smalsu, kas gi atsitiko (ar tik nebus blondinukas ko nors užsivertęs ant galvos?), tačiau tokie garsai tik didino galvos skausmą. Deoiridh sugriežė dantimis. Dar to betrūko, kad kažkoks žioplys dar labiau kankintų vargšę galvą!
- Juk ir tau siūliau, ar jau pamiršai? - kandžiai paklausė švilpė, išgirdusi vaikinuko žodžius. Tiesą sakant, visa situacija buvo kiek juokinga. O juk ji net nežinojo nei kas šitas berniukas, nei kas ana baltapūkė, kuri, laimei, teikėsi išsinešdinti!
- O aš ir esu vampyrė, - rimtu balsu pratarė Deoiridh. Kalbėjo nelabai garsiai, mat to neleido ta pati plyštanti galva.
Mergaitė nežiūrėjo, ką daro šviesiaplaukis, tik girdėjo jį vaikštant netoliese. Nelabai terūpėjo, kol jis nekėlė per daug triukšmo. Tegul daro ką tik nori. O jeigu netyčia išties iškeps kažkokį ten daiktą, gal ir ją pavaišins? Deoiridh suprato, kad tarsi nėra nusipelniusi. Bet kažkodėl manė, kad šviesiaplaukis nėra klastuolis. Gal netyčia "kilnusis" grifas, kuris vieną kartą išties pabus kilnus.
Kur jau ten! Vos spėjo apie tai pagalvoti, kai ant veido nukrito dar visa krūva miltų. Deoiridh pradėjo spjaudytis ir markstytis. Pakėlusi ranką bandė nusišluostyti akis, tačiau pirštai taip pat buvo miltuoti, tad viskas išėjo dar blogiau.
- Ar visai išprotėjai? - nepatenkinta suburbėjo mergaitė. Ji tais pačiais miltuotais pirštais išsitraukė lazdelę ir nukreipė sau į veidą. - Valyk.
Burtas pavyko šiaip sau. Matomumas šiek tiek pagerėjo, tačiau nebuvo galima sakyti, kad veidas nebebuvo miltuotas. Dūsaudama mergaitė atsisėdo.
- Kvailys, - burbtelėjo ir šiaip ne taip atsistojo. Viską matė kaip pro rūką - ar, tiksliau sakant, miltų uždangą. Vis dėlto sugebėjo pastebėti netoliese padėtus kiaušinius. Kiek tik leido jėgos nuskubėjo prie jų ir greitai vieną pačiupusi šveitė ant žemės. Apsieis jis be maisto! Pasiėmusi kitą atsisuko į baltaplaukį. Neįsivaizdavo, ką jis darys, tačiau dėl visa ko paleido kiaušinį tiesiai į jį.
https://kableliokeliones.blogspot.com/

Blogas apie mano keliones.

*

Neprisijungęs Sigurd Eddi Hallgrimsson

  • III kursas
  • *
  • 70
  • Taškai: 50
Ats: Virtuvė
« Atsakymas #235 Prieš 10 valandų »
Rudaplaukei patvirtinus, kad yra vampyrė, grifas nepatikliai nužvelgė ją. Nieko nesakė, nes žodžių karas nebuvo jo stiprioji pusė.
Pavaišinęs mergaitę miltais, islandas nepasitraukė toliau. Jis šluojo nepastebėtus miltų likučius. Nors turėjo numanyti, kad ji visko taip nepaliks. Mokinei puolus prie kiaušinių, šviesiaplaukis nutraukė savo veiklą. Suglumęs jis žiūrėjo, kaip pašėlusioji trenkia į žemę kiaušinį. Mėlynakis išsižiojo kažką sakyti, bet mergiotė buvo greitesnė. Tad dabar kiaušinis švilpė tiesiai į jį.
Sigurdas nestovėjo kaip koks stulpas - bandė gintis nuo skriejančio kiaušinio. Tik vietoj lazdelės rankose buvo šluota, tad ja ir teliko pasinaudoti. Tačiau nors grifas atmušė jį, lukštas suskilo ir glitus turinys neišvengiamai pateko ant veido bei plaukų. Kada jis spėjo tapti tokiu nevykėliu? Trečiakursis pradėjo spjaudytis ir valytis viską rankove. Apsitvarkęs jis primerkė akis ir pasižiūrėjo į rudaplaukę. Rodos, ta mergiotė pro miltų sluoksnį puikiai viską matė, nes kiaušinis pataikė tiesiai į dešimtuką.
Nors šviesiaplaukis kišenėje turėjo lazdelę, nelabai ketino ja naudotis, nes prieš apyžlibę (beveik) mokinę - kaip ir nemandagu. Vis dėlto ji savo žinioje turėjo kiaušinius, kuriuos Sigurdas vėl norėjo paversti kiaušiniene. O ne slidžia bala, kuriai išvalyti neužtektų šluotos.
-Palauk, ar tu tikrai nenori pusryčių?- šiaurietis pažvelgė į mergaitę,- Gal tai visgi geriau negu jų daužymas ir mėtymas?
Jis kalbėjo atsargiai, lyg nenorėtų užgauti, ir dar taip, tarsi ramintų išprotėjusį žmogų. Nuo šviesių plaukų žemėn tyliai kaptelėjo trynio lašelis. Akys akimirkai nukrypo ten, bet vėl pažvelgė į rudaplaukę.
-Tau spręsti.