[kablelis]

Stevie išalko. Nors buvo praėję visai nedaug laiko po pusryčių, grifė jautėsi alkana. Tad nutarė nukeliauti į virtuvę, kur elfai maloniai kuo nors ją pamaitins. Galvojo pasikviesti ir brolius. Tačiau tada nutarė, kad dvyniai būtinai ką nors ten sugriautų, tad nutarė eiti viena. Beeidama mąstė apie tai, kodėl nenorėjo kviesti brolių. Ir tai rudaplaukę pralinksmino. Eidama koridoriais mergaitė negalėjo liautis prunkštusi. Įtarė, kad atrodo be galo keistai, tačiau negalėjo nieko padaryti.
Galiausiai Stevie pasiekė virtuvės duris. Kurį laiką mąstė, ką turi padaryti, kad jos atsidarytų. Tada prisiminė: reikia kažką pakasyti. Kažką. Stevie ilgokai bandė, kol galiausiai pavyko. Ir ją iš karto pasitiko nuostabus maisto kvapas.
- Nuostabu! - nesusilaikiusi sušuko mergaitė. Ir tą pačią akimirką pamatė prie jos atskubantį namų elfą. Ir tada grifė sutriko: nežinojo, ar bus gražu prašyti maisto, kai ji visiškai neseniai pusryčiavo...

[Miona Hera]

Pusryčiauti Miona taip ir nenuėjo. Namų darbų buvo kalnai, todėl jau nuo pat ryto mergina informacijos ieškojo knygose. Net nepajutusi, kaip atėjo laikas pusryčiauti, ji ir toliau užrašinėje žymėjosi įvairiausius faktus apie astronomiją. Ne, ne todėl, kad būtų to reikėję pamokai, o todėl, kad sąžinę graužė kirminas. Apie astronomiją bene nieko nežinojo, todėl tikrai norėjo pasitempti ir išmokti tai, ką privalo mokėti josios amžiaus mokinys. Ar net daugiau.
Kai pilvas jau nesigėdydamas sugurgė taip, kad, rodės, galėjo išgirsti net ir kitame bibliotekos gale sėdintis mokinys, šviesiaplaukė nutarė pavalgyti. Tik bėda ta, kad pusryčiai buvo pasibaigę. Keturiolikmetė akimirką pamąstė ir prisiminė virtuvę. Nieko nelaukusi patraukė tenais ir jau po penkių minučių buvo prie vaisių natiurmorto. Netruko prisiminti, kad reikia pakasyti kriaušę, todėl nuaidėjus vaisiaus juokučiui, anga atsivėrė ir ji pamatė priešais save stovinčią personą. Pasirodo, tai buvo grifiukė. Iš inercijos rudų akių savininkė vos į ją neatsitrenkė.
- Eee, šita, labas, - sutrikusi išlemeno.

[kablelis]

Akies krašteliu Stevie lyg ir pamatė, kad kažkas įėjo į virtuvę. Ji nespėjo nė išsigąsti, kai tas kažkas į ją vos neatsitrenkė.
- Labas, - kiek nustebusi pratarė Stevie. Ir tik tada geriau įsižiūrėjo, kas gi čia atėjo. Rudaplaukė pradėjo mąstyti. Ji žinojo, kad atėjusi mergina taip pat yra iš Grifų Gūžtos. Ir kad joms yra tekę bendrauti. Tačiau mergaitė niekaip negalėjo prisiminti, koks gi šios šviesiaplaukės vardas. Tačiau buvo nejauku klausti, tad Stevie nutarė apsieiti be to.
- Nori valgyti? - paklausė ji. Aplinkui stovintys elfai, atrodo, tik ir laukė, kol mokinės ko nors paprašys. Tad rudaplaukė atsisuko į juos ir pratarė: - Aš labai norėčiau ko nors saldaus. Kokio kekso ar ko nors panašaus.
Staiga Stevie prisiminė, kaip prieš porą metų lankėsi čia su Natanieliu, mokiniu iš Klastūnyno. Nepaisant to, kad jis tuometinę mažą mergaitę gerokai gąsdino, buvo visai smagu. Tad ji atsisuko į šviesiaplaukę ir paklausė:
- O gal nori ką nors pagaminti savomis rankomis?

[Miona Hera]

Pasirodo, tai buvo Stevie Green. Dviejų padaužų dvynių sesuo. Mergina puikiai prisiminė praėjusias Kalėdas ir nusišypsojo. Akimirką sutiktoji grifė atrodė susimąsčiusi, lyg mėgintų kažką prisiminti.
- Aha, būtų gerai ko nors užkrimsti. Dar net nevalgiau... - nutęsė Miona, kai Stevie paklausė, ar ji nenori valgyti, ir įsispitrijo į kaži ko laukiančius elfus. Stevie pirma jos suprato jųjų žvilgsnį ir iškart pareikalavo lyg ir deserto. Tačiau Miona abejojo, ar galima taip paprastai gauti čia maisto. Pilvas darsyk sugurgė ir mergina įkvėpė gardžiai kvepiančio oro. Kepė lyg ir pyragas ar keksiukai.
- O, puiki mintis! - atkuto šviesiaplaukė, kai koledžo draugė pasiūlė pasigaminti maisto pačioms. Bent jau tai atrodė sąžiningiau, nei kažko reikalauti iš namų elfų. - Ko tu norėtum? Aš tai dabar suvalgyčiau bet ką... Ką manai apie lietinius blynus? Kažin, čia galima pasigaminti kavos?
Ji apsižvalgė ieškodama kokio nors arbatinuko. Beveik nieko nematė, todėl žengtelėjo žingsnį, kad atsivertų platesnis vaizdas. Virtuvė buvo ne itin tvarkinga, bet tuo pačiu joje vyravo tvarka. Tie elfiukai, kurie nežiūrėjo į jasdvi, sukosi it vėjas.

[kablelis]

- Nevalgei? - nustebo Stevie, kuri niekada be ypatingo reikalo nepraleisdavo pusryčių, pietų ar vakarienės. - Tik nesakyk, kad mokeisi!
Nors neprisiminė šviesiaplaukės vardo, Stevie kažkodėl buvo tikra, kad ji yra iš tų, kurie nepadoriai daug laiko praleidžia prie knygų. Prefektė vis dėlto...
Kvapas buvo pasakiškas. Dėl to pasiūlymas pasigaminti blynus ne itin sužavėjo Stievę. Daug labiau norėjosi kažko skanesnio. Tačiau mergaitė suprato, kad koledžo draugė yra rimtai alkana, tad jai norisi kažko stipresnio. Taigi rudaplaukė neprieštaravo.
- Kavos? - vis dėlto nesusilaikė ji, išgirdusi tokią mintį. - Fu.
Tačiau ji pamatė tolėliau esantį virdulį. Tarp mergaičių ir jo buvo daugybė elfų, tad atrodė paprasčiau jį pasikviesti burtais. Stevie išsitraukė burtų lazdelę ir tarstelėjo:
- Accio!
Virdulys klusniai atskrido mergaitei į rankas. Ji padavė jį šviesiaplaukei ir pratarė.
- Na štai, prašom. O blynų, deja, gaminti nelabai moku. Tačiau, ko gero, reikės miltų, ar ne?
Stevie pradėjo žvalgytis, kur gi jie galėtų būti. Tačiau keista virtuvės tvarka ne itin tepadėjo. Tad galiausiai ji pažvelgė į koledžo draugę ir gūžtelėjo pečiais.

[Miona Hera]

- Aha, nevalgiau... - droviai tarstelėjo, o kai Stevie kaip pirštu į akį bedė to priežastį, mergitė tik droviai šyptelėjo. Neatrodė, kad vyresnė grifė yra iš tų, kurios daug mokosi. Kita vertus, tai nedaro didžiausios įtakos pačiam mokymuisi. Pati Miona dažniausiai mokydavosi to, ko tuo metu neprireikdavo.
- Kava nėra fu, jei įsipili pieno ir įsidedi pakankamai cukraus, - susikryžiavo rankas ant krūtinės ir įdėmiai žvelgė į pašnekovę, kuriai, regis, nepatiko nei vienas iš šviesiaplaukės pasiūlytų dalykų.
Kai Stevie surado virduliuką - kas labai nustebino keturiolikmetę rudaplaukę -, mergina ėmė savo galvoje ieškoti paprastučio blynų recepto. Žinojo, tereikia kiaušiniu, cukraus, žiupsnelio druskos, miltų ir pieno, tačiau ko ir kiek dėti mergina niekada gerai nežinojo. Visada ragaudavo ir nustatydavo iš tešlos konsistencijos ir spalvos.
- Taip, miltų reikės, bet dažniausiai reikia pradėti nuo kiaušinių. Turiu pabrėžti, kad mano kulinariniai sugebėjimai nėra geri, - dėdama virdulį ant viryklės lėtai kalbėjo grifiukė. - Kliaujuosi skonio receptoriais ir akimis.
Hera paėmė molinį puodelį ir iš krano prisileido vandens. Vėliau jį perpylė į blizgų ir vyšniniai raudoną virduliuką, kuris ant snapelio turėjo pritvirtintą dangtuką su skylute. Rudų akių savininkė mėgo tokius arbatinukus, nes jie labai garsiai pranešdavo, jog užvirė.
- Tu ko nors norėsi? - pasisuko į Stevie. Laukdama atsakymo pripylė antrą puoduką ir padėjo šalia viryklės. - Jei norėsi, perpilk vandenį į virdulį, o aš einu ieškoti dubenėlio ir keptuvės. Kažkur ji turėtų būti... A, va! - iš orkaitės ištraukė švara tviskančią keptuvę.

[kablelis]

Stevie nemanė, kad net ir tokiu atveju kava yra skanu. Be to, kokia čia tada kava? Kažkoks sirupas... galvojo mergaitė. Tačiau ji nenorėjo įžeisti koledžo draugės. Jau ir to "fu" nereikėjo sakyti... Tačiau žodis - ne žvirblis, tad Stevei teko kažkaip suktis iš padėties.
- Sakai, kad tavo kulinariniai sugebėjimai nėra geri? - nustebo rudaplaukė. - Ką gi, jie bent jau daug geresni negu mano. Taip kad jeigu nori, aš tau padėti. Ir tikėtis, kad ko nors nesugadinsiu.
Stevie atsargiai patraukė link kažkokių lentynų. Netrukus ji pamatė, kad ten yra pilna pomidorų, ridikėlių ir kitokių daržovių. Tad nutarė, kad tiek miltai, tiek kiaušiniai bus kur nors kitur. Visus kitus ingredientus mergaitė jau pamiršo. Lėtai patraukusi toliau rudaplaukė netrukus išgirdo cypimą. Nustebusi apsižvalgė. Pasižiūrėjusi žemyn pamatė, kad netyčia paspyrė namų elfą, ėjusį pro šalį. Green'ų šeima niekada nebuvo iš tų, kurie be galo niekina namų elfus. Tad mergaitė visiškai nenorėjo taip pasielgti. Ji atsitūpė prie elfo ir apmaudžiai pasakė:
- Atsiprašau, aš tikrai nenorėjau!
Tačiau namų elfas tik paspruko - matyt, nebuvo pripratęs prie tokio malonaus elgesio. Deja, jam būti spardomam, ko gero, buvo normalu... Stevie liūdna stovėjo vietoje, kai jos ausis pasiekė Mionos klausimas.
- Išgerčiau arbatos. Tuoj ateisiu.
Atidariusi kažkokias dureles grifė nušvito: ten buvo sudėti įvairiausi prieskoniai. Nors ant jų nebuvo parašyta, kas ten yra, mergaitė nutarė, kad viename iš maišelių turėtų būti arba druska, arba cukrus. Manau, pravers bet kuriuo atveju patenkinta pagalvojo rudaplaukė ir atsargiai paėmė maišelį.
Pažvelgusi, ką veikia koledžo draugė, pamatė, kad ji kaip tik rado keptuvę. Tai buvo puikus žingsnis. Tad Stevie kiek galėdama greičiau grįžo prie jos.
- Štai. Radau... - mergaitė užsikirto. Ji nebuvo tikra, ką ji rado. Tad ir nežinojo, ką pasakyti.
Užraudusi iki ausų rudaplaukė padėjo maišelį ant stalo ir patraukė darytis arbatos.

[Miona Hera]

Išgirdusi cypimą pasižiūrėjo, kas įvyko. Pamatė kiek susijaudinusią ir pritūpusią Stevie, nuo kurios spruko elfas. Suprato, kas nutiko, tačiau prikando lūpą ir pati sau gūžtelėjo pečiais. Nutarė, kad vėiau pasidalins blynais su elfais.
- Ei, abejoju, ar taip blogai, - padrąsinamai šyptelėjo, kai išgirdo, jog kompanijonės sugebėjimai gaminti yra tragiški, ir padėjo keptuvę ant viryklės. Nužvelgė, kaip turėtų viskas įsijungti. Viryklė buvo dujinė, todėl keblumų kilti neturėjo.
- O, ačiū labai, - paėmė iš grifės įvairiausius prieskonius ir ėmė ieškoti ko nors, ko gali prireikti. Pagrinde vyravo įvairūs žuvies, mėsos ir sriubų prieskoniai. - Čia labiau paprastiems patiekalams, - dėdama dėžutę ant stalviršio sumurmėjo ir šyptelėjo, bet akys užkliuvo už geltono pakelio ir jį ištraukė. - A va! Vanilinis cukrus. Pravers.
Ir toliau ieškojo dubens. Išieškojo bene visur. Tik užklydusi į tamsiausią virtuvės kampą rado vieną ant kito sukrautus dubenėlius. Buvo sudėlioti pagal dydį ir sudėti į vienas kitą. Jų buvo tiek daug. Vienas net puodelio dydžio! Pamėginusi nukelti dalį šių indų, ant kažko slystelėjo ir piramidė susverdėjo, o tuojau pat viskas nudardėjo žemėn. Vienas - tas pats puodelio dydžio - kaukštelėjo mergaitei į galvą.
- Velnias, - nusikeikė ji ir ėmė tvarkyti netvarką.

[kablelis]

Stevei laukiant, kol prisitrauks arbata, pasigirdo kažkoks trinktelėjimas. Tiksliau, ištisas trinksėjimas. Nustebusi grifė apsižvalgė. Ir pamatė, kad koledžo draugė, ko gero, išvertė visą dubenų krūvą. Tuo momentu, kai Stevie atsisuko, vienas iš dubenėlių pataikė merginai į galvą.
- Ar tau viskas gerai? - kiek susirūpinusi, tačiau vos tramdydama juoką paklausė Stevie. Ji suprato, kad šviesiaplaukė, ko gero, ne itin nori juoktis, tad stengėsi būti rimta.
Penkiolikmetė kiek padvejojusi prisiartino prie dubenėlių. Miona jau buvo pradėjusi juos tvarkyti, tačiau Stevie nutarė, kad čia visai verta išsitraukti burtų lazdelę. Ji tą ir padarė ir garsiai ištarė:
- Wingardium leviosa!
Burtas pavyko puikiai. Dubenėliai pakilo nuo žemės ir nusklendė link savo lentynos. Deja, Stevie nežinojo, kaip tvarkingai juos ten sudėti.
- Jo... Ką gi, - pratarė ji, vis dar susikaupusiu žvilgsniu stebėdama dubenėlius. Reikėjo, kad jie vėl nenukristų ant žemės. - Panašu, kad tiek ir tegaliu padėti. Palaikyti juos aukščiau, kad tau nereikėtų lankstytis, - apmaudžiai pabaigė Stevie. - Ir visgi ne taip paprasta pagaminti blynus, ar ne?
Ji ir pati nesuprato, kodėl, tačiau jai čia buvo tikrai smagu.

[Miona Hera]

Miona prunkštelėjo, kai pamatė, kaip Stevie tramdo juoką. Nujautė, kad bendraoksl gerai nežinojo, kaip bendrauti su Hera.
- Aha, viskas gerai, - kuo plačiausiai nusišypsojo ir pasitrynė pakaušį. Guzas neturėjo iššokti.
Jei ne dubenėlių spalvų margumynas, Miona būtų lengvai juos surūšiavus. Tačiau spalvos mirguliavo ir susigaudyti, kas ir kur turi būti, buvo gan sudėtinga.
- O, ačiū! - kažkodėl nusistebėjo mergina, kai Stevie padėjo panaudodama burtus. - Jei neklystu, jie pagal dydį turėtų būti vienas į kitą sukišti. Kažkaip...
Akimirką pagalvojusi ir nusprendusi daugiau nerizikuoti, atsinešė prie nedidelio staliuko stovinčią taburetę ir ant jos atsistojusi be vargo sutvarkė dubenėlius. Vieną jų - žalią ir vidutinio dydžio - pasiėmė ir nusileido žemėn.
- Ačiū už pagalbą, - pasisukusi į vyresnėlę dar sykį padėkojo ir staiga pro josios petį išvydo druskos ir cukraus indelius, kurie stovėjo gal už dviejų metrų, ant nedidekuės lentynėlės. - O, žiūrėk, radau! - ir susidėjo pakelius į dubenėlį.
Kur tie kiaušiniai... - mąstė mergaitė, akimis ieškodama kokio nors šaldytuvo. Pro nediduką virtuvėlės langelį krito ryški rytmečio saulės šviesa. Pasekusi, kur krenta spinduliai, netrukus aptiko nedidelę sidabrinė dėžę. Štai kur jūs! Padėjusi at stalviršio tai, ką laikė rankose, nardydama tarp elfų (tikrai nenorėjo, kad paspirtų kurį nors, kaip kad nutiko Stevie) šiaip ne taip nukako į kitą  patalpėlės galą ir pravėrė šaldytuvo duris.
Nors iš išorės neatrodė, kad jame gali daug kas tilpti, šaldytuve buvo visko. Pieno ir kiaušinių ilgai ieškoti nereikėjo ir jau po poros minučių stovėjo prie dubens.
- Kad užtruktume trumpiau, įkulk gal kokius keturis kiaušinius ir išplak, o aš einu ieškoti miltų, - mirktelėjo ir nutrepsėjo prie spintelių.

[kablelis]

Panašu, kad ši mergina yra linksmų plaučių pagalvojo Stevie, kai bendramokslė visiškai ramiai ir netgi linksmai reagavo į nuotykį su dubenėliais. Netrukus viskas buvo sutvarkyta ir buvo galima dirbti toliau. Laimei, Mionai ieškoti reikiamų dalykų sekėsi geriau, tad netrukus buvo galima pradėti darbuotis. Ir tada Stevie išgirdo nelabai suprantamus žodžius. Na... Įkulti kiaušinius dar lyg ir moku. Bet kaip, po galais, juos išplakti?
- Keturis? - paklausė ji. - Manai, užteks?
Stevie nė neįsivaizdavo, kiek reikia kiaušinių, tačiau nutarė apsimesti bent kažką žinanti. Tikėjosi, kad gal vis tik jų reikės daugiau - ilgiau užtruktų, kol įmuštų, ir tada gal pavyktų išsisukti nuo to plakimo...
Tačiau panašu, kad šiandien buvo ne ta diena, kai penktakursė galės išsisukti nuo darbo. Ji ramiausiai supylė kiaušinius į dubenėlį. Ir neatrodė, kad jos kompanjonė būtų pasiruošusi perimti tą nesuprantamą darbą. Stevie labai nenorėjo prisipažinti, kad ji nežino, kaip reikia plakti kiaušinius: turbūt keista, kad ji yra jau penkiolikos, o vis dar nemoka tokio paprasto dalyko... Todėl kurį laiką rudaplaukė stovėjo tylėdama, tačiau nieko nedarė. Ji bandė prisiminti, ką daro mama, kai kepa blynus. Ir prisiminė, kad ji viską daro naudodama burtų lazdelę.
- Klausyk... - galiausiai atsisuko į jaunesnę mergaitę Stevie. - Aš... Nežinau, kaip juos išplakti. Mama visada tą daro su burtais. O aš, deja, neprisimenu burtažodžio.
Rudaplaukė jautėsi labai bjauriai, nes suprato, kad neką tegalės padėti. Tačiau kaip tik tuo metu elfai pagaliau atnešė prašytą keksą. Stevie nušvito.
- O, ačiū! - sušuko ji. Godžiai atsikandusi skanėsto mergaitė palaimingai atsiduso. - Tobula! Gal ir tu nori paragauti? Nereikės kepti tų blynų...

[Miona Hera]

Kaip nujausdama atvėrė pirmą pasitaikiusią spintelę ir rado daugybės rūšių miltų. Jie turbūt kvaištelėjo, kad šitiek visko turi, - pamanė sau. Nors, kita vertus, juk čia pilis. Išrankių žmonių irgi yra.
- Gal tu ir teisi, - šūktelėjo kuisdamasi tarp pakuočių ir vis keldama miltų debesis. Žutbūt turėjo rasti tuos, kuriuos naudodavo mama. - Įmušk dar porą. Kas čia tokio, jei dar daugiau jų pridėsim. Geltonesni tik bus!
Kai pagaliau iškrappštė nediduką gelsvą pakelį, rankos ir šiek tiek plaukai buvo nusėti miltais. Jausdama elfų žvilgsnį nejaukiai pasimuistė. Turėjo atrodyti kvailai. Vienas jų net pripuolė ir su dulkių šluotele ėmė ją valinėti. Net atsineė kėdutę ir ėmė įrankiu kutenti veidą. Miltai ir užsilikusių šluotelėje dulkės ėmė kutenti nosį ir mergina nusičiaudėjo taip stipriai, kad net miltai iškrito iš rankų. Padarėlis nusigandęs šmurštelėjo į kampą ir nebesirodė.
- Atsiprašau! - dar šūktelėjo pavymui, tačiau veltui.
Paėmė miltų maišelį ir nuėjo prie Stevie. Nežinojo, ką sakyti, nes šiandien šviesiaplaukei tikrai nesisekė. Net suabejojo, ar verta begaminti blynus. Dar virtuvę padegs.
- Na tai nesunku, - tarstelėjo paimdama plaktuvą. - Tiesiog paimi ir plaki, - ir parodė kaip tai daryti.
Staiga prie Stevie pristraksėjo tas pats elfas, kuris ką tik bėgo nuo Mionos. Atrodė viską pamiršęs ir nesibaidė moksleivės. Keturiolikmetė grifiukė lengviau atsiduso ir sutiko su Stevie pasiūlymu nieko negaminti. Vos jai tai ištarus kitas padarėlis spragtelėjo pirštais ir viskas dingo.
- Žinai, gal ir gerai, kad nekepam nieko. Nors tų kiaušinių irgi gaila. Pala, einu pavalyti išbarstytus miltus.
Padėjusi kekso gabaliuką paėmė šlapią šluostęir nupėdino pavalyti grindų. Nenorėjo vargintis ieškodama šluotos.

[kablelis]

Stevie neskubėdama pridėjo dar du kiaušinius, tačiau vis tiek jai būtų reikėję stovėti ir laukti. O tai nebuvo smagu. Laimei, netrukus koledžo draugė grįžo su miltais. Ir atrodė taip juokingai, kad Stevie nesusilaikė.
- Gerai atrodai, - kikendama pratarė ji. - Atrodo, kad sninga...
Rudaplaukė beveik norėjo ir pati nueiti pasikuisti tarp miltų, tačiau nutarė, kad vis dėlto tai yra maistas ir žaisti su juo nereikia.
Panašu, kad ir jaunesnioji mergaitė nuskriaudė elfą. Ir, panašu, taip pat to visai nenorėdama.
- Na ir nesėkminga diena tiems mažyliams, - apmaudžiai pratarė Stevie.
Diena pradėjo atrodyti ir pačiai nesėkminga, kai Miona parodė, kaip reikia plakti kiaušinius. Rudaplaukė vis dar tikėjosi išsisukti nuo šio darbo, tačiau darbas akivaizdžiai nenorėjo išsisukti nuo Stevies. Mergaitė pabandė daryti taip, kaip ką tik parodė geriau tai mokanti draugė. Deja, visiškai nieko neišėjo ir kiaušiniai pradėjo tikšti į visas puses. Laimei, Miona sutiko nieko negaminti, tad Stevie neslėpdama palengvėjimo padėjo plaktuvą į šalį.
Namų elfui pradanginus viską, ką merginos spėjo atsinešti, Stevie skubiai pasakė:
- Klausyk, negalime leisti, kad šitie mažyliai tvarkytų visą mūsų betvarkę. Būtinai turime viską sutvarkyti pačios!
Pasiūlyti Stevie buvo gudri. Tačiau jos atmintis kaip visada paslėpė bet kokį tinkamą burtažodį, o viską daryti rankomis mergaitė šiek tiek tingėjo. Tačiau kai jos porininkė nieko nelaukdama paėmė šluostę ir nuėjo valyti miltų, Stevie taip pat susigriebė. Ji paėmė kitą šluostę ir pradėjo valyti spintelę. Nežinojo, kodėl, tačiau darė tai labai lėtai.
- O keksas vis dėlto tikrai skanus, - po kurio laiko pratarė ji ir susigrūdo visą likutį į burną.

[Miona Hera]

Mionai patiko, kad Stevie gana linskmas žmogus. Seniai mergina tiek bekrizeno. Susitikimai su kitais buvo gana niūrūs, nes, arba kitų nepažinojo, arba mokslai per daug spaudė. Todėl astipalaiduoti su kažkuo tikrai jau seniai norėjo. O su Stevie tai ėjosi, palyginti, lengvai. Taip pat džiugino ir tai, jog bendramokslė pasiūlė kažkiek padirbėti. O to virtuvei reikėjo. Nors ir indai spindėjo švara, kai kurie pakampiai buvo apėję vorantinkliais ir dulkėmis. Spintelė, kurioje pirmai rausėsi grifiukė, buvo visa miltuota ir, rodės, ilgai netvarkyta. Todėl nuvaliusi grndis ir išplovusi šluostę iškart ten ir pasuko.
- Aha, įdomu, kokį receptą jie naudojo... - nutęsė ir susimąstė. Pagalvojusi, jog Stevie gali atrodyti, kad Miona užsimanė gaminti, tuojau pat suskubo pridurti: - šiandien tikrai nieko negaminsiu. - Ir šyptelėjo rudaplaukei.
Šįsyk stengėsi dirbti atsargiau, todėl miltuotos liko tik rankos.
Kai sutvarkė spintelę, grįžo prie kompanijonės. Ši dirbo gana lėtai ir ketvirtakursė rudakė pasiteiravo:
- Ar viskas gerai? Gal alkana esi? Šaldytuve mačiau pyrago, - mostelėjo ranka į šaldytuvą.
Elfai buvo kaži kur dingę. Turbūt nusigando, kas ėmėme čia šeimininkauti, - susimąstė medaus spalvos plaukų savininkė.
Stalas viduryje patalpos buvo tuštut tuštutėlis, todėl Grifų Gūžtos prefektė nutarė, kad būtų šaunu kažkaip jį papuošti. Mostelėjo lazdele ir išbūrė nedidukę, apvalainą, baltą su gėlyčių ratais palei kraštus staltiesėlę. Pasigirdo pirštų spragtelėjimas ir ant jos atsirado vazonėlis su laukinėmis gėlytėmis.
- O, ačiū! - pasisuko į nedidukę elfiuką. Jos skruostukai nuraudo ir ji dingo. - Na, kaip atrodo? - kreipėsi į Stevie ir švelnaii nusišypsojo.

[kablelis]

Panašu, kad Miona yra daug darbštesnis žmogus už Stevie. Tai pastarąją kiek trikdė, tačiau ji nieko negalėjo padaryti: nebuvo mėgėja tvarkytis, o virtuvėje tokio darbo buvo tikrai nemažai. Kitą kartą patylėk subarė save grifė, nes panašu, kad jaunesnė mergaitė jos žodžius priėmė be galo rimtai.
Stevie jau norėjo paprašyti Mionos, kad ji nebesugalvotų ko nors gaminti, kai šviesiaplaukė pati nuramino draugę, kad nieko nedarys. Stevei atlėgo širdis. Nepaisant to, kad jos vos pradėjo gaminti blynus, kai apsigalvojo, Stevie jautėsi taip, tarsi šiandien būtų persidirbusi.
- Žinoma, viskas gerai, tiesiog paprastai tą padaro mama. Ir ji tai padaro su burtų lazdele, - šyptelėjo Stevie. - Gal nuskambės taip, tarsi esu išlepinta mergiūkštė, bet nesu pripratusi prie šitokio darbo.
Jos pačios žodžiai kiek nuliūdino mergaitę. Ji suprato, kad, ko gero, iš tiesų atrodo kaip lepūnėlė, prie darbo nepratusi panelė. Ji darbo nebijojo, tačiau labiau mėgo tai daryti lauke. O visokie valymai ir plovimai... Na, tikrai ne jai.
- Aš ką tik suvalgiau keksą. Bet mielai paragaučiau ir pyrago, - nusijuokė Stevie ir palikusi šluostę patraukė link šaldytuvo. Vos jį atidariusi pamatė nuostabiai atrodantį šokoladinį vaškės pyragą. Mergaitei net seilė nutįso.
- Oho!
Rudaplaukė išsitraukė pyragą ir padėjo ant artimiausio stalo. Ji labai norėjo atsipjauti gabaliuką, tad pradėjo žvalgytis peilio. Tuo metu jos ausis pasiekė Mionos klausimas.
- Am... - sutriko ji. Stevie pati niekada tokiais papuošimais neužsiimdavo. Nematė prasmės. Tad ji svarstė, ką atsakyti, kad pernelyg neapsimeluotų, tačiau ir neįžeistų draugės. - Na... Aš to niekad nedarau. Bet atrodo visai neblogai.
Rudaplaukė kiek paniuro, nes įtarė, kad, ko gero, vis tik įžeidę bendrakoledžę. Tad Stevie pabandė praskaidrinti nuotaiką:
- Ateik, paragausim pyrago. Vis dar neradau peilio, bet atrodo tikrai nuostabiai.