0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Elride Endlercat

  • Burtininkė
  • *****
  • 683
  • Lytis: Moteris
  • meow
Ats: Virtuvė
« Atsakymas #165 Prieš 5 metus »
Pagaliau pasisotinusi mergaitė įkvėpė didesnį kiekį deguonies ir padėjo lėkštę ant žemės. Noras miegoti buvo visiškai išnykęs, nors  nuovargį ji vis dar jautė. Kiek pasirąžiusi ji atsigulė ant žemės ir suėmė burtų lazdelę. Šviesos man nebereiks.
-Nox,-tyliai sušnabždėjus burtų lazdelės gale išnyko šviesos šaltinis, tačiau Elridei pakako ir židinio. Tačiau neapsidžiaugė, kad tai padarė. Mergaitė pamatė artėjantį siluetą, bet šis nė trupučio nepriminė namų elfo. Šiek tiek persigandusi grifiukė atsitraukė ir prisiminusi stalą jau planavo, kad gali lįsti po juo. Bet tada susivokė, kad šansų, jog jos nepastebėjo buvo tiek pat mažai, kaip šią naktį jai užmigti. Giliai atsidususi žaliaakė meldėsi, kad virtuvėje būtų buvęs koks nors profesorius. Kiek keista, kad ji to norėjo, bet su kažkuo bendrauti jai atrodė visiškai neįdomu, nematė esmės. Jau geriau būtų prigauta kokio nors profesoriaus, nei smalsaus ir plepaus mokinuko. Bet geriau įsižiūrėjusi Elridė įsitikino, kad siluetas nebuvo panašus į jokio žinomo profesorio. Gilus atodūsis, paauglė norėjo tiesiog išeiti ignoruodama viską, bet labai aptingo. Nuovargis liepė likti vietoje, tad ji tiesiog sėdėjo, stebėjo ir laukė, kol nepažįstamas žmogus prašneks.

*

Anmeya

Ats: Virtuvė
« Atsakymas #166 Prieš 5 metus »
 Atsikėlusi nuėjo garso šaltinio link, tačiau pamatė visai ne elfą, o tokią pat mėgstančią pavalgyti paauglę, kaip ir pati Roana. - Labas. - Tarė, tikėjosi jog nebus išgasdinus jos, tačiau iš išvaizdos prisiminė mačiusi ją su grifų uniforma - reiškia tikrai neturėtų išsigąsti. Nežinodama, ką daugiau bepridūrti kiek tyliau pasakė "Skanaus" ir tylėdama laukė atsakymo.
 Tiesa pasakius, ketvirtakursė visai nesitikėjo pamatyti čia ne elfą, o kitą mokinį, tačiau savo nuostabą nuslėpė - juk virtuvėje pagal viską gali lankytis visi norintys - tai nėra uždarytas ar uždraustas kambarys. Belaukdama atsakymo, jaunoji burtininkė atsisėdo ant to pačio suolo, ant kurio sėdėjo grifė, bendraus ar nebendraus su manim pagalvojo Amneta. Vis tik, Ana tikėjosi, kad šioji grifė bus draugiška - iš daugiau nei šimto mokinių turėti tik du žmones, su kuriais bendrauji nebuvo geru dalyku prefektaujančiam hogiečiui.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 5 metus sukūrė Roana Amneta »

*

Neprisijungęs Elride Endlercat

  • Burtininkė
  • *****
  • 683
  • Lytis: Moteris
  • meow
Ats: Virtuvė
« Atsakymas #167 Prieš 5 metus »
Nužvelgusi atėjusią mergiotę grifiukė giliai atsiduso. Ji taip tingėjo sveikintis, o čia dar, rodos, matyta švilpė, o juk aišku, kad tie turėtų būti draugiški. Ką aš darau su savo gyvenimu? Apsižvalgiusi ji išspraudė šypsnį, nors nežinia, ar jį mergiotė matė.
-Labas,-kiek tylesniu balsu pagaliau pasisveikino. Žaliaakė nelabai norėjo kažką daugiau sakyti, bet eiti miegoti taip pat neturėjo noro. Ji mintyse meldėsi, kad į virtuvę įeitų koks nors profesorius ir lieptų nešdintis į lovas, kad baltapūkė galėtų be jokio pasiteisinimo išeiti. Kam tie pokalbiai po velnių... Bet dabar čia taip nuobodu... Atsigulusi ant žemės, nors tai ir nebuvo labai patogu nusižiovavo, kas buvo kiek keista, mat miego nenorėjo, pasitrynė akis, kurios buvo išvargusios po dienos ir dar kartą atsiduso.
-Na, tai ką čia veiki?-kiek niūriai paklaususi trumpam užmerkė akis ir vėl jas atmerkė. Paauglė buvo labai pavargusi, o miegas neėmė, tad ir savijauta nebuvo pati geriausia. Turbūt dėl to nepatartina sutiktam žmogui pradėti erzinti mergaičiukė, nors iš kur jis gali žinoti, kad ši lengvai gali užtvoti įpykus?

*

Anmeya

Ats: Virtuvė
« Atsakymas #168 Prieš 5 metus »
 Pastebėjusi šypsnį naujosios bičiulės veide Roana suprato, jog šioji ją išgirdo bent tas gerai šmestelėjo mintis merginos galvoje.
 - Aš Roana. Roana Amneta. Ketvirtas kursas. Švilpynė - Prisistatė keturiolikmetė. Rausvaplaukė smalsiai nužiūrinėjo grifę - ir ne veltui, bendraamžė(iš pažiūros) buvo gan panaši į švilpę, jei Amneta nebūtų pasidažiusi plaukų galima būtų teigti jog jos dvynės, juk ir Roana natūraliai yra baltaplaukė ir turi žalias akis. Tačiau Anai tuoj pat reikėjo atmesti visus tuos palyginimus - juk ji tikrai negali turėti sesers, tėvai nebūtų to nuslėpę kiek sumišusi dėl savo minčių, paauglė tyliai atsiduso ir prisiminė, kad vis dar spokso į gulinčią ant žemės nepažįstamąją.
 - Ė, ėm. Irgi buvau atėjusi pavalgyti, tada išploviau indus ir išgirdau tave įeinant. - Pasikasė pakaušį bandydama prisiminti ką gi veikė prieš tai. - Atleisk jei nesitikėjai mane sutikt, gal palydėti tave iki Grifų Gūžtos bokšto, atrodai pavargusi. - Nuoširdžiai rūpindamasi baltaplauke tarė.

*

Neprisijungęs Elride Endlercat

  • Burtininkė
  • *****
  • 683
  • Lytis: Moteris
  • meow
Ats: Virtuvė
« Atsakymas #169 Prieš 5 metus »
Linktelėjusi, kai švilpė prisistatė Elridė vos vos šyptelėjo. Jai nuskambėjo kiek juokingai tas prisistatymas, mat grifiukei visiškai nerūpėjo jos koledžas, ar kursas. Nematė reikalo tokios informacijos prisirinkti, pasakei vardą ir užteks, bet ką jau padarysi su tokiais žmonėmis, neimsi aiškinti, kad pakanka tik vardo.
-Aš Elridė,- be jokio entuziazmo  ir trumpiau prisistatė ši. Paauglė dar pagalvojo, kad tos švilpės prisistatymas priminė kažkokį žiobarišką filmą, bet neprisiminė to filmo pavadinimo.
Kam toks rūpestis? Įtariai nužvelgusi Roaną žaliaakė stengėsi suvokti, kodėl ji taip elgiasi. Mergaičiukė nebuvo pratusi prie tokių rūpestingų žmonių, bet jai tokių ir nereikėjo, nes buvo įpratusi susitvarkyti pati.
-Ką?.. Nereikia,-su pauzelėmis atsakiusi baltapūkė išsidrėbė patogiau ant žemės ir susidėjusi rankas už galvos giliai įkvėpė. Miego norėjos, bet ji žinojo, kad neužmigs, tad visgi nusprendė pasėdėti su ta keistuole. Gal tuo pačiu jai reikės pasiimti kokį pyragėlį, jei dar liko...
-Ė, palikai man pyragėliu?-paklaususi Elridė pakėlė galvą ir įsižiūrėjo į Roanos veidą. Tingėjo daryti kažką daugiau, bet pyragėlių vis tiek norėjo. Ir nujautė, kad ta mergyčka paprašyta jai gan greit atneš. Jaučiuosi senė, kodėl aš tokios energijos neturiu? Pavargusi nuo galvos laikymo žaliaakė vėl padėjo galvą ant rankų ir įsižiūrėjo į tamsą.

*

Neprisijungęs Natanielis Augustas Lizertas

  • Herbologas
  • ****
  • 274
  • Lytis: Moteris
Ats: Virtuvė
« Atsakymas #170 Prieš 5 metus »
Tik įžengusį į gan jaukią patalpą, Natanielį pasitiko įvairiausių kvapų mišiniai. Visokiausi įrankiai ir prietaisai žavėjo bei kaustė smalsų berniūkščio žvilgsnį ir šis kelias akimirkas praleido vien dairydamasis po virtuvėlę. Tiesą sakant, vaikinukas niekada nebuvo įžengęs čionai, bet pats kažkiek gaminti mokėjo. Nelabai gerai ir puikiai, bet konditerijoj strazdaniui sekėsi tikrai neblogai. Na, kaip neblogai, keliskart buvo sudeginęs gaminius, khrm tenka pripažinti, jog ne vien gaminius, bet bent jau išsivertė nieko nesusprogdinęs ir tai yra jau šis tas.
- Na, paukšteli, esi kada nors ką nors gaminusi? - Klaustelėjo iš paskos sėkmingai atsekusios rudaplaukės Lizertas ir susiradęs porą prijuosčių vieną užsidėjo sau, kitą, kiek kėblokai bandydamas padaryti dailų bantuką, užpančiojo ilgakasei kompanionei.
- Va, dar kepuraitė tau, kad sausainiai netaptų plaukuotais, katės atrytais gniutulais, - mestelėjo mažylei glėbin aukštą, bene tikro šefo kepurę ir pasirėmęs rankomis šonus, laukdamas, kol šioji ją užsimaukšlins, žaismingai suraukė antakius.
-  Gerai, bus taip: kadangi darysim labai daug atsakingų procedūrų, visas jas skirstysim į užduotis, - susakė ir supratęs, kad tai visai gali būti neįdomu, krenkštelėjo pasitaisydamas, - įsivaizduok, kad mes esam slapti agentai, nu kaip po nematomu apsiaustu esantys geriečiai kariai, ir vykdom misiją prieš blogiukus, kurie nori užvaldyti visą pasaulį. - Ėmė gestais mosikuoti mažajai prieš nosį, - Tačiau dingo mūsų ginklai ir burtų lazdelės, todėl vienintelė išeitis yra pasigaminti super, duper, mega, ultra, nerealius sausainius, kurie išgelbėtų visą pasaulį nuo blogiečių invazijos, ee turėjau omeny užkariavimo. Tai bus LABAI, - ėmė rodyti juokingas minas, pabrėždamas pastarąjį žodį, -  sunki misija, paukšteli, ar tu pasiruošus? Jei taip, tuomet prašau prisistatyk, naujasis agente! - Nežymiai šuktelėjo vaikinukas, tikėdamasis, kad toks žaidyminis vaidinimas nors kiek prablaškys Stevie ir ši bus daug linksmesnė bei, žinoma, sotesnė po viso šito.

*

kablelis

Ats: Virtuvė
« Atsakymas #171 Prieš 5 metus »
Tik įžengusi pro virtuvės duris, Stevie smalsiai apsidairė. Namuose ji į virtuvę ir snapo nekišdavo
 - tai štai kodėl tave paukšeliu nuolat vadina pasišaipė iš savo pačios minties grifiukė - tad buvo visai smalsu, kaipgi čia viskas vyksta. Mergaitė iš karto pajuto daug įvairių, tačiau skanių, kvapų, tad jai čia patiko. Grifiukė nutarė, kad būtų mandagu ką nors atsakyti klastuoliui, tad pasakė:
- Ne, man nepatinka gaminti, todėl paprastai virtuvėje nesirodau.
Natanielio pasiūlytą kepurę Stevie mielai užsidėjo - vien jau dėl to, kad ji niekada tokios nebuvo mačiusi, o išbandyti ką nors naujo ji niekada nebuvo prieš.
Iš kur jam kyla tokių minčių? nustebusi paklausė savęs Stevie, kai klastuolis pradėjo aiškinti apie slaptą misiją. Mergaitės antakiai kilo vis aukštyn ir aukštyn, tačiau pažaisti ji sutiko.
- Na, gerai, pabūkime... Eee... Slaptais agentais. Tačiau turėsi man parodyti, ką turėsiu padaryti. Šitame darbe aš naujokė.
Stevie jautėsi taip, tarsi būtų baisi nuoboda, kuri nesugeba įsijausti į pramogą. Tačiau ji niekaip negalėjo to pakeisti, tad tikėjosi, kad bent berniokas pasilinksmins. Vis dėlto grifiukė nusiteikė darbui ir pradėjo laukti nurodymų.

*

Neprisijungęs Natanielis Augustas Lizertas

  • Herbologas
  • ****
  • 274
  • Lytis: Moteris
Ats: Virtuvė
« Atsakymas #172 Prieš 5 metus »
Kiek labiau išsišiepęs dėl pasireiškusio bent šiokio tokio mažosios entuziazmo, Natanielis gudriai primerkė žaliais smaragdais švytinčias akutes ir teatrališkai apsidairęs ar niekas jų nestebi, mažumėlę labiau pasilenkė prie mokinukės.
- Pirma, mums reikės surinkti hmm, - minutėlę susimąstė, - penkis galingojo drakono Fui rutulius. - Nužvelgė mergaičiukės miną, ieškodamas kokio nors šypsenos pėdsako, - Žinau, žinau, skamba labai baisiai ir sunkiai, bet tai dar ne viskas. Matai, tie rutuliai buvo užmaskuoti taip, kad niekas neįtartų, kas jie ištikrųjų yra. Nu ir dėl tos maskuotės jie atrodo kaip paprasti kiaušiniai. Supranti? - Vis dar kalbėjo kiek pašnibždom vaikinukas lyg koks labai rimtas šnipas, aiškindamas slaptą misiją kompanionei.
- Žinoma, mūsų laimei, aš žinau, kur jie paslėpti, - patenkintai kilstelėjo nosį aukštėliau strazdanius, delniuku mostelėjęs į save ir jau garsiau ėmė tęsti tolimesnį pasakojimą, - planas toks: mes tyliai prisėlinsim prie to seifo, kuriame laikomi stebuklingieji rutuliai ir tuomet man jį atidarius, tu turėsi greitai paimti juos visus. Gali būti, kad jie net bus įdėti į tokią apsauginę dėžutę, tuomet paimsi kartu su ja. Tik aišku itin atsargiai, nes jie užburti ir dėl to labai, labai, labai trapūs, supratai? Gerai, paukšteli, varom, - sudėjęs pirštus taip, jog jie įgautų pistoleto formą, Natanielis patraukė šaldytuvo, tariamo seifo, link, galva linktelėdamas mažylei sekti paskui. Lėtai prisėlinęs prie stačiakampio formos aparato, berniūkštis nugara atsigręžė į šį ir prikando lūpą it stovėtų prie kokios nors pavojingos užtaisytos bombos.
- Pasiruošk, paukšteli, dabar bus tavo eilė, - perspėjo grifiukę ir minutėlę patykojęs, staigiai atvėrė baltas šaldytuvo dureles, kartu tučtuojau vėlei pasisukęs į mergytę.
- Nagi, greitai čiupk juos, - primindamas šiai jos užduoties dalį ir kartu paskubindamas rudaplaukę, sudiktavo klastuolis.


*

kablelis

Ats: Virtuvė
« Atsakymas #173 Prieš 5 metus »
Įdomu, kodėl jis tai daro? pagalvojo Stevie, kai Natanielis pradėjo kalbėti apie drakono Fui rutulius. Kodėl jis iš viso mane čia pakvietė?
Grifiukė niekaip to negalėjo suprasti, tačiau nutarė, kad verčiau bandyti įsijausti į žaidimą, nes tai gali būti visai smagu. O ir tas klastuolis gal ne toks pašaipūnas, koks atrodo...
Tad Stevie susikaupusi klausėsi, ką jai šnabžda Natanielis ir pritariamai linkčiojo.
- Kiaušiniai, - tylutėliai pasakė. - Aha, gerai, supratau.
Mergaitė visai džiaugėsi, kad klastuolis taip aktyviai žaidžia paties sugalvotą žaidimą, nors jai pačiai tai atrodė šiek tiek juokinga. Tačiau ji stengėsi nesijuokti. Ir iš viso neišleisti jokio garso. Tik tyliai nusėlino klastuoliui iš paskos. Natanieliui atidarius dureles, Stevie ne iš karto pamatė paslaptinguosius rutulius. Tačiau galiausiai ji pastebėjo dėžutę, panašią į jiems reikiamą, tad skubiai ją paėmė. Žinoma, dėžutė vos neišslydo Stevei iš rankos, tačiau ji spėjo tvirčiau ją paimti ir tikėjosi, kad Natanielis jos negrabumo nepastebėjo.
Grifiukė atsargiai laikydama dėžutę priėjo prie stalo, ant kurio, jos nuomone, reikės gaminti. Tiksliau sakant, vykdyti slaptąją misiją.
- Na štai, rutuliai paruošti, - tyliai sumurmėjo Stevie, laukdama, ką gi dabar reikės daryti. Ji norėjo prakeikti save, kad negalėjo labiau prisidėti prie žaidimo, tačiau nuoširdžiai nežinojo, ką dabar reikėtų daryti.

*

Neprisijungęs Natanielis Augustas Lizertas

  • Herbologas
  • ****
  • 274
  • Lytis: Moteris
Ats: Virtuvė
« Atsakymas #174 Prieš 5 metus »
Natanielis šypsojosi, paslapčia džiūgaudamas, kad ir mažoji grifiukė noriai prisideda prie netikėtai sugalvoto žaidimo. Visgi ir pačiam,  beveik subrendusiam, (na kaip subrendusiam, vėjavaikiškumas tikriausiai niekada taip ir nedings iš jaunuolio rusvaplaukės, įvairiausių minčių pilnos makaulės) tuojau aštuonioliktus metus bepradedančiam klastuoliui patiko taip smagiai naktinėti pilies virtuvėje.
  Stevie'i sėkmingai atlikus pirmąją misiją ir padėjus kiaušinių indelį ant darbinio stalviršio, žaliaakis uždarė seifo pareigas atlikusio šaldytuvo dureles bei prižingsniavęs prie Grifų Gūžtos auklėtinės, kiek prisimerkė, mintyse jau dėliodamas antrosios užduoties planą.
- Šaunuolė, - dar sutaršė mergytės šokolado spalvos kupetą ant pakaušio ir vėl tarsi sąmokslininkas pasilenkė arčiau mažosios - Paukšteli, ar žinai pasaką apie Piterį Peną? - laukdamas galvos linktelėjimo kaip kokio nors ženklo, kiek pritilo vaikinukas, - Piteris Penas - tai nepaprastas berniukas, gyvenantis Niekados šalyje, nu realiai žvaigždėje, aišku ne toje pirmoje, kuri ryškiausiai spindi, nes tai būtų keista, o antroje, šalia tos pirmosios. Jis - niekada neužauga ir gyvena su Pamestinukais. - Panašiai kaip tąkart, kai pasakojo apie Kalėdų Senelį, mosikavosi rankomis Natukas ir, tiesą sakant, gerai nežinančiam apie ką jis kalba, nelabai ir buvo galima ką suprasti iš vaikinuko tokių ne itin rišlių istorijų.
- Pamestinukai - tai ten irgi tokia berniukų gauja, kurių vadas buvo tas Piteris. Nu, bet tau šito žinot nelabai renikia. Ai! Tai va, kol nepamiršau, Penas turėjo geriausią draugę Tinkl, - rudaplaukis pasilenkė prie mažosios klausytojos lyg tolimesni jo žodžiai, būtų didžiausia paslaptis, - Tinkl Vinkl buvo fėja. Ir, jei tik Piteris su Pamestinukais norėdavo skraidyti kaip ir Tinkl, jiems reikdavo jos fėjos dulkių. Supranti, kur lenkiu? - Įsistebeilijo į Stevie Klastūnyno senbūvis, laukdamas reakcijos, - mūsų super duper mega extra turbo nova sausainiams reikia fėjų dulkių, na, kad jie galėtų būti tikrai super duper mega extra turbo nova. Tačiau yra problema, - reikšmingai padarė pauzę ir rauktelėjo antakius, - Tinkl fėjų dulkes pavogė baisusis Piterio Peno priešas - niūriaveidis kapitonas Kablys. - Apsidairė ar niekas nemato, - jo dešiniąją plaštaką nukando Krakenas ir vietoj jos, kapitonas dabar turi kablį, todėl taip ir pasivadino. Kraupu senukas, tiesa? Tačiau, yra ir gera žinia, - atsitiesęs garsiau prakalbo Lizertas, - žinau, kad fėjų dulkės atrodo lyg rudasis cukrus ar cinamono milteliai, - įtikinamai išplėtė smaragdinėm rainelėm papuoštas akis septyniolikmetis, - todėl mums bus lengviau jų ieškoti. Atsimink, norint surasti Tinkl Vinkl fėjų dulkes ir atsiimti jas iš baisiojo kapitono, reikia gerų minčių. O dabar, paukšteli, tyliai išsiskirstom, - sukomandavo savo paties spektaklio aktorius ir it nindzė besimosuojantis rankomis, ėmė lėtai sėlinti prie kiekvienos iš virtuvėje esančių spintelių, ieškodamas rudojo cukraus ir cinamono miltelių pakuočių.


*

kablelis

Ats: Virtuvė
« Atsakymas #175 Prieš 5 metus »
Nors žaidimas pradėjo visai "kabinti" mergaitę ir darėsi visai smagu, Natanielis nepaliovė jos trikdyti. Stevie labai nemėgo, kai kas nors lindo prie jos plaukų, tad labai sunkiai pakėlė tai, kad klastuolis jautė didelį malonumą juos taršyti. Tačiau sakyti nieko nedrįso, tad tik stengėsi nuslėpti, kad tai jau pradeda gerokai erzinti.
Stevie jau norėjo pasakyti, kad yra girdėjusi apie Piterį Peną, tačiau nespėjo, nes klastuolis pradėjo pasakoti. Žinoma, grifiukė nieko panašaus nebuvo girdėjusi, tačiau galvojo, kad toks mažas melas labai nepakenktų, nes ir taip ji atrodo, kaip visiška kvailelė...
Klausydama apie Piterį Peną Stevie giliai susimąstė: ar visa tai yra tikra istorija, ar tik Natanielio išmonė? Vis dėlto klausti ji, žinoma, nesiryžo. Galiausiai klastuolis paaiškino antrąją užduotį. Stevie su džiaugsmu nusiteikė ieškoti reikiamų ingredientų. Vis dėlto Natanielis, ko gero, yra neblogas pasakotojas. Grifiukė visai pamiršo, kad jie visai ne slaptieji agentai, o paprasti Hogvartso mokiniai. Ji tyliai sėlino prie kitos spintelės. Tačiau nutiko, tai, ko buvo galima laukti: Stevie už kažko užkliuvo ir su garsiu trenksmu kažkas nukrito ant žemės. Mergaitė keiktelėjo, tačiau vis tiek nuskubėjo prie spintelės.
Jau atrodė, kad ten nieko net panašaus nėra, tačiau kamputyje rado apšiurusį mažą pakelį, ant kurio puikavosi užrašas

Citata
Cinamonas

- Ar tiek užteks? - pašnibždomis paklausė Stevie, rodydama maišiuką Natanieliui.

*

Neprisijungęs Ismė Dilgėlė

  • I kursas
  • *
  • 18
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • kažkam. kažkam buvo blogai. kažkam labai skaudėjo
Ats: Virtuvė
« Atsakymas #176 Prieš 5 metus »
 Ismė,  nors ir nealkana vistiek sėdo prie vakarienės stalo, tikėdamasi nugvelbti nuo šio kelis mandarinus, net prieš eidama "valgyti" išsituštino visas kišenes, kad tik sutalpintu kiek įmanoma daugiau mandarinų! Dievas mato, mergaičiukė buvo tikra mandarinų maniakė ir jai reikėjo dozės. Mandarinų dozės, ypač kai šiuo kalėdiniu laikotarpiu iš kone kiekvienos kertės sklido lupamų, orandžinių stebuklėlių kvapas sukeldamas mergaičiukės nosyje malonų tvinksėjimą.

 Dėja, ant stalo kaip nesimatė mandarinų, taip nesimatė, o vakarienei einant į pabaigą mergaičiukę ėmę erzinti aplinkinių čepsėjimas ir klegesiai. Rodos, nieks net nepasigedo kalėdinio vaisiaus, kas klastuolei kėlė dar didesnį pasipiktinimą.

  Vakarienei pasibaigus, o mandarinams taip ir nepasirodžius, vienuolikmetė nusivylusi ir kiek pasipiktinusi  patraukė virtuvėn kuri jau buvo spėjusi visiškai ištuštėti. Virtuvėje tamsiaplaukė, tikrino kiekvieną užmatytą krežį, dėžę, ar šiaip potencialią mandarinų buvimo vietą, mergaitė net nepabūgo didžiulio voro užkliūdyto ranka, narstant seną, neplonu dulkiu sluoksniu galinčią pasigirti spintelę, pasilenkusi, toliau susikaupusi bandė apčiuopti kažką apvalaus, kažką bent formą primenantį, deja jau deficitiniu mokykloje tapusį vaisių, pirmakursė net neišgirdo jog vietuvėje esanti neviena.
ji sako žodžius. ji sako daug žodžių. ji žodžiais netiki. ji tuščia. ji bando save užpildyti žodžiais kuriais netiki




*

Neprisijungęs Maja Patvel

  • Burtininkė
  • ***
  • 138
  • Lytis: Moteris
  • Viską galima įveikti su svajonėmis!
Ats: Virtuvė
« Atsakymas #177 Prieš 5 metus »
Maja įėjo į virtuvę. Ji buvo susitarus ten susitikti su drauge. Bet Majai įžengus draugės dar nebuvo. Mergaitė atsisėdo ir pradėjo laukti. Tada pri jos pribėgo namų elfas su raudonu švarkeliu.
- Ko norėtumėte?- Paklausė jis.Maja paprašė sulčių. Užsakymas buvo tuoj pat įvykdytas.
- Labai ačiū.- Padėkojo Maja.
- Prašom.- Atsakė elfas kreivai šypteldamas. Maja sėdėjo, gėrė sultis ir galvojo koks geras čia aptarnavimas. Jai pagailo elfų, jie  juk taip sunkiai dirba.
 Draugė dar vis nesirodė. Maja jau pradėjo nerimauti, kur jinai dingo. Tada mokinė pajuto alkį ir paprašė arčiausiai esančio elfo vegetariškų salotų. Šiaip Maja nebuvo vegetarė, bet dabar jai norėjosi kažko ( lengvo). Maja pavalgė. Salotos buvo nuostabios. Grifukė pasižiūrėjo į laikrodį, draugė vėlavo visa valanda. Maja pamanė, kad ji nebeateis. Mergaitė pakilo ir išėjo.
Sunku būti savimi, kai nežinai kas esi

*

Neprisijungęs Elride Endlercat

  • Burtininkė
  • *****
  • 683
  • Lytis: Moteris
  • meow
Ats: Virtuvė
« Atsakymas #178 Prieš 4 metus »
Mergina patenkinta pėdino iš Apsigynimo nuo Juodosios Magijos pamokos į jai linksmą vietą. O koks skirtumas tie puolantys elfai, jei pamokos metu gali apsilankyti virtuvėje ir pavalgyti? Juo labiau savo žiniomis apie protego, kurį turbūt labiausiai mėgo, Elridė pasitikėjo. O kodėl turėtų nepasitikėti, jei praktikavosi jį kur kas ilgiau, nei buvo prasidėjusios šių metų pamokos? Juk to burtažodžio, kurį bandė mokytis praeitą pamoką naudoti negalėjo, nors, aišku, buvo ir kitų skydinių kerų, kurie buvo galbūt šiek tiek praktiškesni, bet ką gi, pamokos laiko daug, galbūt teks panaudoti visus?
Septintakursė įžengė į virtuvę ir patenkinta patraukė maisto link, bet labai greit stabtelėjo susivokusi, kad būtent virtuvėje dirba daugelis elfų. Oi, velnias... Suvokusi, kad labai kvailai pasielgė mergaičiukė giliai įkvėpė ir ėmė sėlinti, kadangi apsisukti ir dingti negalėjo, labai skaniai atrodantys keksiukai buvo visai prieš jos akis. Prisėlinusi prie padėklo su keksiukais, bent jai taip atrodė, Elridė čiupo kelis ir jau norėjo padėti burtų lazdelę, kai suveikė nuojauta ir panelytė apsisuko. Visai laiku, prieš ją stovėjo du elfai, kurie, rodos, gumos tempti nenorėjo. Velnias... -Protego,-greit brūkštelėjusi per orą, kadangi išvydo pirmą švieselę artėjant jos, ir panaudojusi burtažodį Elridė giliai įkvėpė, kuris kitas skydinis burtažodis galėjo jai pagelbėti prieš du elfus? Jokia mintis į galvą nešovė, tad reikėjo kuo greičiau suktis ir keliauti lauk iš virtuvės, kol tų mažų padarėlių nepadaugėjo.
-Protego,-dar kartą panaudojusi skydinius kerus, mergina išmetė iš rankų savo keksiuką ir puolė išėjimo link. Geras pasirinkimas? Vargu, bet, aišku, mergiotė apie tai pamąstė, nugara buvo atsukta vos kelias sekundes, grifė atsisuko į elfus ir dar kelis kartus panaudojo tą patį burtažodį, o tada išbėgo lauk užtrenkdama duris.
-Velnias, o galvojau nieko neveiksiu...

*

Neprisijungęs Bastiano Zuccarelli

  • Šluotų meistras
  • ****
  • 259
  • Lytis: Vyras
  • Mamma mia!
Ats: Virtuvė
« Atsakymas #179 Prieš 4 metus »
   Kadangi Marcus'as pasijuto išalkęs, o profesorius, rodos, niekur eiti uždraudęs nebuvo, grifas patraukė į virtuvę. Juolab, galbūt visi elfai bus išsilakstę po pilį ir maisto visai nesaugos. Green'as pakuteno kriaušę natiurmorte  ir įlipo per prasivėrusią angą į virtuvę. Ant žemės jis išvydo sumintą ir sutrupintą keksiuką ir suprato, kad čia jo saldžios vaišės nelaukia. Bent jau ne tiesiogine prasme. Tvirtai atsistojęs ant žemės raudonojo koledžo atstovas apsidairė ir žengtelėjo artyn tolėliau buvusio stalo. Ant jo puikavosi didelė lėkštė su sausainiais.
   Tik paskui berniukas suprato, kad du elfai tūnojo po stalu. Staiga akies krašteliu išvydęs geltoną švieselę, grifas atšoko ir mostelėjo lazdele:
   - Protego! - ir pačiu laiku atmušė kerus. - Aš nedaug pasiimsiu ir išei... Protego! - sumurmėjo vaikis vėl, mat elfai neleido jam prieiti prie skanėstų taip paprastai. Dabar jie stovėjo abipus stalo.
   Green'as paskubomis susimetė saują sausainių į kišenes ir atmušė dar du elfų bandymus užpulti. Dėl paskutinio bandymo apsidžiaugė, mat pavyko susisukti labai greitai. Deja, tuomet elfai pradėjo sustiprintą puolimą ir grifas pasigailėjo, kad neišmoko normalesnių apsigynimo kerų. ,,O gal reikėtų pabandyti..." - pamintijo jis, atmušdamas paskutinius elfų kerus ir iššokdamas pro paveikslą į koridorių.
„Bet turėtum susimąstyti, ar tavo moralė nesivolioja ten, kur siunti kavą", - Mio

Kaip ten buvo, kaip nebuvo,
Bet kardų matuot aš neisiu
Su tavim, niekingas bėdžiau,
Netikša tu nelaimingas
“.
- Kalevala