0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Mariè de Hemptinne

  • VII kursas
  • *
  • 156
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • pure
Sandėlis
« Prieš 12 metus »
Žengiant nuo pilies, stadiono link, pasukus dvidešimt metrų nuo pagrindinio kelio, atsimuštumėte į nediduką akmeninį pastatą dvigubai mažesnėmis durimis, negu vidutinio ūgio žmogus galėtų įeiti pro jas nesusilenkęs.
Į šį sandėliuką patekti gali tik kvidičo komandų kapitonai, nariai ir profesoriai, nes jose saugomas turtas yra labai vertingas.
Išorė atrodo gana apgaulingai ir nežinodamas, kad tokia vieta egzistuoja, niekad jos ir nesurastum.
Įžengus pro duris prieš akis atsiveria didžiulė erdvė, primenantį loftą - patalpą, su labai aukštomis sienomis, kurios čia suręstos iš ąžuolo ir nukabintos Hogvartso komandų plakatais.
Visas kambarys yra apskritas, be langų, tačiau gerai apšviestas ir vėdinamas. Po kaire sustatytos milžiniškos persirengimo kabinos dabar užgrūstos senomis šluotomis. Prie spintų pastatyti suoliukai, po kuriais - krepšiai rankšluosčiams ir pirštinėms. Likusią erdvę užpildo keletas bačkų midaus, dvi nutriušusios juodos odinės sofos ir sugedęs patefonas, grojantis seną "Vidurnakčio vilkų"roką.
O dešiniau stovi besisukantys laiptai, kylantys kiek aukščiau, kur saugomos nacionalinės koledžų kvidičo aprangos ir kamuoliai, o per lofto centrą kabėjo magiškai užkelta taurė, simbolizuojanti koledžą, kuris kiekvienais metais laimėdavo kvidičo čempionatą, šį kartą čia vis dar kabėjo Klastūnyno spalvomis išmarginta čempionų taurė, kurios laikas jau pradėjo tiksėti, nes naujasis čempionatas prasidės jau ne už kalnų.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 5 metus sukūrė Elizabeth Luanna Maier »

*

Neprisijungęs Emille Ann de Flores

  • VII kursas
  • *
  • 263
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Everybody dies but not everybody lives
Re: Sandėlys
« Atsakymas #1 Prieš 11 metus »
Emilė palengva tipeno link kvidičo aikštės. Buvo paskutinis vakaras pilyje - pats laikas krautis daiktus namo. Emilė nelabai suprato, kaip keletą mėnesių galėjo nepastebėti, kad jos šluota kažkur pradingusi, juk visgi ne kokia "krentanti kometa", o "aureolė 2000", kuria varnė labai didžiavosi ir ją saugojo. Matyt egzaminai ir visokie kitokie įvykiai viską išmušė iš galvos ir po vieno iš dažnų pasiskraidymų po aikštę mergina šluotą tiesiog paliko kažkur prie tribūnų. Žinojo, jog netoli kvidičo aikštės yra sandėlys, į kurį mokyklos ūkvedys atneša visas paliktas šluotas, kvidičo aprangas, nuklydusius kritlius ir muštukus. Priėjusi tribūnas Emilė staigiai pasuko vingiuotu keliuku į šoną, link nedidelio akmeninio pastato. Pasiekusi senas, prastai sukaltas suklypusias duris pamatė aprūdijusią spyną. Išsitraukusi iš vidinės mantijos kišenės lazdelę ryžtingai nukreipė ją į duris.
- Alohomora.
Klektelėjo užraktas ir Emilė nedrąsiai pastūmėjo duris. Įlindusi į vidų apsidairė. Kelios apleistos persirengimo kabinos buvo pilnos iki viršaus prikištos įvairiausių markių šluotų. O varge, ir kaip tokioje gausybėje surasti savąją? Emilė pakraipė galvą.
- Accio aureolę.
Gal tai ir būtų buvęs geras sumanymas, jei ne tai, jog sandėlyje buvo tikrai ne viena aureolė, o kelios dešimtys. Visos šluotos pakilusios iš krūvos pasileido link merginos.
- Varge.- Žaktelėjo ši iš nuostabos ir atstatė priešais lazdelę.- Protego.
Emilė užsimerkė tikėdamasi, jog visas tas šluotų spiečius nesitrenks į ją. Prie pat išgirdo skardų žnegtelėjimą ir trakštelėjimą. Atsimerkusi suprato, jog kerai ko gero suveikė, mat visos šluotos gulėjo nukritusios tiesiai priešais varnę. Atsidususi Emilė visgi nutarė, jog teks viską atlikti rankiniu būdu. Įsidėjusi lazdelę atgal į kišenę, atsitūpė ant grindų ir ėmė po vieną kilnoti šluotas. Praėjo kone dvidešimt minučių kol Emilė pagaliau išvydo tai, ko čia ir ieškojo. Ištraukusi iš krūvos savo šluotą iškart atsistojo, mat nuo ilgo klūpojimo jau buvo paskaudę keliai ir susidariusios nuospaudos. Viena ranka perbraukė per šluotos kotą, nubraukdama nemažą sluoksnį dulkių. Kai kurie žabai buvo kiek nusipešioję, o pats kotas apmūsijęs. Nusprendė, kad prieš grįžtant namo reikės užsukti į skersinį skersgatvį - firminių kvidičo prekių parduotuvę, nusipirkti šluotų priežiūros rinkinį, mat jos šluotai priežiūros tikrai reikėjo. Prieš išeidama Emilė dar apžvelgė patalpą, negalėjo atsistebėti kiek, jos manymu, brangių daiktų čia yra. Jau darydama duris visgi grįžtelėjo atgal, pasukdama prie lentynų, nukrautų senomis iškarpomis apie kvidičo turnyrus iš "magijos žinių". Varnė parėmė šluotą greta ir įniko skaityti kažkokį straipsnį, apie kvidičo taurės pirmenybes, vykusias maždaug prieš penkiasdešimt metų.

Ji daugialypė, įvairi, ir nuolatos besikeičianti,
Kovot su ja tas pats, kas grumtis su baisiąja hidra.
Tačiau pily yra vieta, kur galima išmokti,
Kaip apsigint nuo jos, ir kaip ją pažaboti.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 7 metus sukūrė Gabrielle Salliete Dévertes »
"Life is what happened to you, when you are busy making other plans" - John W. Lennon

*

Neprisijungęs Emille Ann de Flores

  • VII kursas
  • *
  • 263
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Everybody dies but not everybody lives
Re: Sandėlys
« Atsakymas #2 Prieš 11 metus »
Emilė net nepastebėjo kaip pralėkė laikas. Atitraukusi akis nuo straipsnio, pažvelgė į duris, pro paliktą pravertą plyšį matėsi, jog jau gerokai sutemo ir dar pradėjo lyti. Vandens lašai kapsėjo ant durų slenksčio. Atsidususi varnė užlenkė skaityto straipsnio kampą ir įkišo tarp kitų. Pasižadėjo kitais mokslo metais būtinai čia vėl apsilankyti, nors abejojo, ar beprisimins kur nukišo tą popiergalį, be to mokyklos ūkvedys jai gyvai kailį nudirtų, jei užkluptų čia. Emilė tai žinojo, jog į šią patalpą gali patekti tik personalas ir komandų kapitonai, tačiau eiti prašyti pas koledžo vadovą, kad surastų ir grąžintų Emilės šluotą varnė visai nenorėjo. Atsistojusi apsidairė, užmačiusi savo šluotą griebė ją ir patraukė link durų. Vos pravėrusi duris ir išėjusi laukan mergina kiauriai peršlapo, mat dabar pylė kaip iš kibiro. Išsitraukusi iš kišenės lazdelę vėl nukreipė į duris.
- Colloportus.
Užraktas klektelėjo. Emilė dar stumtelėjo duris. Užrakinta. Niekas net nepastebės, kad buvau čia išsibrovusi, žinoma jei niekas dabar nežiūri pro langą, būtent į šią pusę. Ji neramiai apsidairė, tačiau vargu ar iš pilies bokštų per dulksną ir lietų galėjo kas nors ją pastebėti. Rankose spausdama šluotą Emilė klupinėdama ant slidžios žolės tuo pačiu vingiuotu takeliu patraukė į pilį.
"Life is what happened to you, when you are busy making other plans" - John W. Lennon

*

Neprisijungęs Beatrice Mae Peck

  • VII kursas
  • *
  • 604
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
    • YOUSHOULDBURN
Re: Sandėlys
« Atsakymas #3 Prieš 9 metus »
Kapt...Kapt...
Nuo medžio lapų lėtai krito vandens lašeliai ant sandėliuko stogo, taip sukeldami pro šalį ėjusio Jordan dėmesį. Iš ties jis norėjo nueiti į kvidičo stadioną, kuriame lankėsi tik praėjusiais metais. Lėtai ir atsargiai dėdamas žingsnius, kad neįmintų į balą, jis mąstė apie šiuos mokslo metus ir savo perspektyvas, nors ir atrodo, kad šiais metais iš kvidičo nieko gero neišeis. Vaikinas, priėjęs prie sandėliuko durų, tyliai ištarė Alohomora ir, pravėręs duris bei kiek sulenkęs nugarą, jis įžengė į patalpą. Anksčiau jis čia matydavo einančius tik kvidičo komandų narius, tad visą laiką svarstė, ką jis čia galėtų rasti. Jam peržengus slenkstį, deglai užsiliepsnojo patys, taip apšviesdami erdvią belangę patalpą. Šluotos, emblemos, plakatai, žurnalai, šalikai ir kita kvidičo atributika, papuošta skirtingų koledžų spalvomis. Klastuolio dėmesį, žinoma, visų pirma patraukė taurė. Puse lūpų šyptelėjęs jis nusuko žvilgsnį į šluotas, kurios jau buvo baigusios savo amžių. Aureolės 2000, buvusios #1 šluotomis ankstesniais laikais, dabar dulkėjo giliai kampe, o jų vietas buvo užėmusios kur kas naujesnės, modernesnės, ir žinoma - greitesnės šluotos, kaip Thunderbolt 14. Ant sienų kabėjusios nuotraukos žymėjo kvidičo auksinius laikus šioje mokykloje, kurie, deja, neatrodo, kad sugrįš greitu metu. Jordan patraukė ant suoliuko buvusias skrajutes su varžybų datomis ir žaidžiančiomis komandomis ir atsisėdo, akimis vis dar dairydamasis. Visai šalia, ant kėdės, nukrautos žurnalais, jis pamatė visiškai negražų - geltonos ir raudonos spalvos šaliką. - To betrūko,- tyliai pats sau tarė ištiesdamas ranką į šaliką. O jis buvo iš ties kokybiškas ir švelnus, ko iškart negalėtum pasakyti. Įtrūkimų, įplyšimų - nulis. Turbūt bus pametęs netyčia koks nerangus grifas po kvidičo rungtynių. Tokį jį palikti čia gaila, o ir neštis grifų spalvomis padabintą tikrai nekažką. Susikaupęs klastuolis mintyse paliko vien savo koledžo spalvas ir, priglaudęs lazdelės galą prie šaliko, tyliai ištarė kerus.
- Colovaria.
Raudona ir aukso spalvos netrukus persimainė į sidabrinę ir žalią. My job is done here. Dar kiek išpurtęs šaliką, Storey apsivijo juo kaklą, keletą valandėlių dar praleisdamas šiame sandėlyje. Ir visgi, su šiokiu tokiu kartėliu jis galiausiai užverė jo duris ir nužengė pilies link gedėdamas auksinių kvidičo laikų.

*

Neprisijungęs Yecatherine Delilah Lutterworth

  • ***
  • 123
  • Lytis: Moteris
  • Intellectual passion drives out sensuality.
Re: Sandėlys
« Atsakymas #4 Prieš 8 metus »
   Jekaterina, kaip ir visuomet, pušinėjo po mokyklos teritoriją ir nusprendė eiti link Kvdičo aikštės. Lijo lietus, visur purvas. Klastuolė abejojo, ar dar kažką be tribūnų ir pagrindinės aikštės įmanoma atrasti ten, bet bandyti norėjosi. Be garso tipendama ir susigūžusi nuo didelių vėjo ir lietaus šuorų, dar smulkiau atrodanti, nei įprastai, antrakursė slystelėjo ant purvo ir geru smūgio drėbėsi į kažkokius augalus. Piktai burnodama, pasikėlusi nuo žemės mergaitė išvydo, kad po apdraskytais augalais yra durys lilputams. Nenudraskiusi daugiau jokių vijoklių, kurie dengė duris (nenorėjo būti atrasta) burbtelėjo:
 - Alohomora.
Duryse kažkas klaktelėjo. Jekaterina užėjo į vidų ir užskleidusi vijoklių sieną užtrenkė duris. Per audrą nesigirdėjo durų garso. Klastuolė priėjo prie deglų ir juos užžiebė. Židinyje ėmė liepsnoti duris.
 - Valyk. Tergeo, - po kelių kartų išnyko šimtmečio senumo dulkės su voratikliais. - Renovaremus.
Juodos, odinės sofos tapo tarsi naujos.
 - Accio arbatinuką, kakavos ir pieno! - po penketo minučių į vijokliais apaugusį langą subilsnojo daiktai. Mergaitė praskleidė vijoklius atidariusi langą ir priėmusi daiktus vėl uždengė langus bei juos uždarė. Greitai po kambarį pasklido kakavos kvapas. - Accio saldūmynus! - vėl ta pati istorija, kaip ir su kakava. Pamažu sandėlys virto jaukiais namučiais. Klastuolė atnaujino didelius pledus, rastus spintoje ir apsigobusi gurkšnojo kakavą su sausainiais. Lauke lijo lietus, kaukė vėjas ir griaudėjo, bet niekas negalėjo užmušti Jekaterinos padaryto jaukumo ir išsklaidyti malonią vienatvę ir žinojimą, kad esi vienas ir niekas tau netrukdys, nenervins. Žinojimą, kad viskas gerai.
Clever as devil and twice as pretty

*

Neprisijungęs Katherine Rivers

  • VI kursas
  • *
  • 2
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Re: Sandėlys
« Atsakymas #5 Prieš 8 metus »
Katerina vaikščiojo po kvidičo aikštę, kai pradėjo lyti. Negailestingai. Nematydama kur eina, mergina vaikščiojo aplink aikštę, ieškodama vietos prisiglausti,  nes nėra jokkų šansų kad tokiu oru ji pasieks pilį sveika. Taigi užkliuvusi už kažkokių vijoklių, Katerina nubildėjo purvu apskretusiu kalniuku. Nors kalniukas buvo visai nestatus Katerina vis tiek sugebėjo juo nusiridenti. Atsitrenkusi į kažkokias sunkias duris, grifė pasižiūrėjo į jas. Per lietų ir vijoklius ji nieko nematė. Kol galiausiai įsižiūrėjusi pro durų apačią pamatė šviesą. Nieko nelaukusi visa šlapia atsistojo iš purvo tešlos ir staigiai pravėrė duris. Jas uždaryti buvo sunku, nes pūtė vėjas. Galiausiai jai pavyko. Ji krito ant prie durų esančio kilimo ir apsižiūrėjo. Kambarys atrodė jaukiai. Ką čia kambarys! Visa Hogvartso didžioji salė! Kažkuriam krašte buvo sudėliotos sofos. Ant vienos iš jų susisukusi į pledą sėdėjo Jekaterina ir gėrė kažką garuojančio užsikąsdama sausainiais.
-Sveika!- džiaugsmingai sušuko iš kito kambario krašto.

*

Neprisijungęs Yecatherine Delilah Lutterworth

  • ***
  • 123
  • Lytis: Moteris
  • Intellectual passion drives out sensuality.
Re: Sandėlys
« Atsakymas #6 Prieš 8 metus »
   Jekaterina pašoko iš vietos vos neapsipildama kakava.
 - O tu šventa marija, Katerina! Gal maudeisi? - pajuokavo ir padavusi pledą nusivedė ant sofos. Greitai įteikusi kakavos puodelį padėjo sausainių lėkštutę. - Gerai, dabar labas. Ką tu veikei tokiu oru? - linksmai paklausė šlapios ir purvinos Katerinos. Klastuolė vėl šiltai susisuko ir toliau gurkšnojo kakavą. Laukė giraudėjo, siautė lietus, kaukė kaip pašėlęs vėjas. O viduje buvo jauku. Greitai kambarys prisipildė, nors jame sėdėjo tik du žmonės, du kakavos puodeliai ir milžiniškas sausainių indas. Jame galėjai atrasti ir saldainių ir zefyrų, net ir kokių nors žiobariškų daiktų, bet pagrinde buvo prikrauta magiškų saldėsių. Būtent jų ir prašė Jekaterina, o dabar džiaugėsi atsiradusia draugija.
Clever as devil and twice as pretty

*

Neprisijungęs Katherine Rivers

  • VI kursas
  • *
  • 2
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Re: Sandėlys
« Atsakymas #7 Prieš 8 metus »
-Aš... Ai tiesiog vaikštinėjau. Nusiprausiau...- pajuokavo rodydama į savo aprangą. - O jeigu rimtai, tai bandžiau skraidyti...- susigėdusi ir nudelbusi akis į žemę prisipažino Jekaterinai.
-Prašau nesjuok, bet... Aš nemoku skraidyti...- pasakė Jekaterinai. Nors visai čia nebuvo baisu. Dėl šios priežasties ji susipažino su savo Pytu. Begurgšnodama karštą garuojančią kakavą su sausainiais ir kitais saldumynais,  prisiminė palaikyti pokalbį.
-O tu ką čia veiki? Ir kas čia per vieta? - paklausė Jekaterinos, kuri taip pat gėrė kakavą su sausainiais ir buvo jaukiai susirangiusi ant sofkutės ir susisukusi į pledą. Katerina atrodė taip pat, tik kad buvo kiek didesnė ir storesnė. Katerina dar kartą gurkštelėjo kakavos, apsižvalgydama aplink kambarį ieškodama, kaip prastūmus laiką iki audros pabaigos...

*

Neprisijungęs Yecatherine Delilah Lutterworth

  • ***
  • 123
  • Lytis: Moteris
  • Intellectual passion drives out sensuality.
Re: Sandėlys
« Atsakymas #8 Prieš 8 metus »
   Jekaterina linksmai sukikeno. Tai jau tikrai išsimaudė.
 - Aš ėjau, kritau, trenkiausi į duris ir nusprendžiau niekur nebeiti, - pajuokavo. - Čia sandėlys, kuriame bala žino ko prikišta, bet neatrodo mokiniams skirta vietelė, - Klastuolė atsigėrė šilto gėrimo ir pasijuto dar jaukiau, o šiluma nuvilnijo šildydama. - Nemoki skraidyti? Aš tai galiu išmokyt.
Jekaterina vos neleptelėjo "skraidau jau ilgą laiką", bet nusprendė, kad tai gali įžeisti Kateriną. Vis dėlto antrakursė pagalvojo, kad galbūt draugė neturėjo progos normaliai pabandyti. Bet juk jai šešiolika. Na, bet juk aš esu smulkutė ir daugeliui atrodanti labai miela mergytė, nors mėgstu šaudyti, veltis į pavojus ir pliektis su monstrais bei ieškoti bėdų. Kaip sakant, nespręsk apie knygą iš viršelio.
Clever as devil and twice as pretty

*

Neprisijungęs Katherine Rivers

  • VI kursas
  • *
  • 2
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Re: Sandėlys
« Atsakymas #9 Prieš 8 metus »
-Oi ne ačiū. Aš susilažinau su Pytu, kad pati savarankiškai išmoksiu skraidyti. Jis nepatikėjo ir pasakė, jeigu kad ir kokiu nors neįmanomu būdu išmoksiu skraidyt, jis mane nusiveš į Braziliją. Jis juk pilnametis...- pasigyrė Katerina. Nlrs nebuvo pagyrūnė, bet juk kiekvienam žmogui norisi pasigirti. Nors ir truputėlį.
-O tu ką pasakysi? Kas  naujo? Kaip sekasi?  - apipylė kasdieniais klausimais antrakursę klastuolę. Katerina įdėmiai ir susidomėjusi klausėsi. Kol jai pradėjo merktis akys. Išklausiusi Jekateriną, jos bnedravardė Katerina padėjusi jau tuščią kakavos puodelį ant grindų nuėjo link kažkokios nišos, kurioje stovėjo laiptai.  Ji atsargiai užlipo kiek girgždančiais laiptais ir viršuje pamatė kelias senas lovas ir kvidičo taurę.
-Tai štai kur ji buvo dingusi!!!- laiminga savo atradimu sušuko Katerina. -Katenka! Ateik čia! Žiūrėk ką radau! - šaukė Jekateriną, kad užliptų laiptais pas ją ir pamatytų metų čemlionato nugalėtojų taurę, kurią dabar laikė.

*

Neprisijungęs Yecatherine Delilah Lutterworth

  • ***
  • 123
  • Lytis: Moteris
  • Intellectual passion drives out sensuality.
Re: Sandėlys
« Atsakymas #10 Prieš 8 metus »
   Jekaterina šyptelėjo. Dėl to ji ir nekentė lažybų. Visi prašydavo tariamai neįmanomų dalykų.
 - Man sekasi kaip ir puikiai, - nes susikoviau su monstrais akromantulais ir taip prasiblaškiau. - Nieko naujo kaip ir nenutiko, - išskyrus tai, kad manęs vos neužmušė namelis. Tuomet Katerina užlipo laiptais viršun ir pašaukė Jekateriną. Klastuolė atsidususi padėjo kakavą ant stalo ir pabaigusi kramsnoti sausainį išsiropštė iš pledo.
 - Aš sustorėjau ir virtau dideliu mėsos gabalu, - sudejavo. Tai nuskambėjo komiškai iš smulkaus sudėjimo mergaitės. Bet kartu turėjo ir kitą prasmę, mat po miela kauke slėpėsi tikrai pagarbos verta priešininkė net mirties valgytojui. - O, su Klastūnyno spalvomis, - nudžiugo išvydusi taurę. - Ji buvo dingusi?
Clever as devil and twice as pretty

*

Tavaret d'Erero

Ats: Sandėlys
« Atsakymas #11 Prieš 8 metus »
Marija nusprendė šiandien nelįsti laukan: paslampinės Hogvartso koridoriais. Pasukus požemių link, Marie mintys sukosi tik aplinkui tą mieląją mergaitę-pelytę Chi, su kuria susipažino per pižamų vakarėlį Kambaryje iki Pareikalavimo. Dieve, ji atrodė tokia graži ir meiluuutė.. Ir tokia.. O Dieve, čiaupk mintis! Nusprendusi paskubėti, varniukė lėkte prilėkė prie kažkokių keistų ir sunkiai praveriamų durų ir jas pravėrė. Vienuolikmetė atidžiai sukinėjosi ir viską apžiūrinėjo. Čia buvo pilna senų komandų plakatų ir daug persirengimo kabinų, pro kurių praviras duris matėsi, kad ten prigrūsta šluotų. Patalpos gale, ar bent jau prie persirengimo kabinų, stovėjo sulankstoma lovelė. Netoliese radusi patalynės, Marie kiek galėjo minkščiau ją paklojo ir kone užšoko ant lovelės, tačiau ji buvo tvirta, atlaikė. Atsigulusi Marija ėmė sukti palaidus raudonus plaukus aplink pirštą.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 8 metus sukūrė Marilyn Magnusen »

*

Neprisijungęs Ethan Flavius

  • VII kursas
  • *
  • 206
  • Taškai:
  • Just for once, I wanna be somebody's first choice.
Ats: Sandėlys
« Atsakymas #12 Prieš 8 metus »
Chinatsu bėgiojo lauke šokinėdama per kelias užšalusias balas. Ir taip elgėsi tol, kol nepasiekė Kvidičo aikštės. O ten kažkur nuošaliau nuo kitų vietų buvo ir durelės į sandėlį. Chinatsu nebuvo dar ten buvusi, tad kaip viesulas įsiveržė į vidų dainuodama Arianos Grande dainą Focus. Viduje nepastebėjusi jokių kitų žmonių Klastuolė nusišypsojo vilkėdama superman'o onesie ir matė sofutę, kažkur galbūt lovą, spintą su Kvidičo komandų drabužiais ir laiptus į antrą aukštą, kur tikriausiai buvo Klastūnyno taurė, kurią jie kažkada seniau buvo laimėję. Mergaitė apsisuko.
 - Focus... focus, - apsisuko nutaisydama mielą išaiška ir taip miela japonė. Klastuolė tipo šoko tą Grande šokį ir galop tarkim baigė dainą. Užšokusi ant sofos ji apsižvalgė ir tik tuomet pastebėjo Marie.
 - O! - garsiai pasakė ji.

*

Tavaret d'Erero

Ats: Sandėlys
« Atsakymas #13 Prieš 8 metus »
-Oo, sveika, ir vėl susitikom, Chi,-išgirdusi pažįstamos antrakursės Chinatsu balsą, pagaliau prabilo Marija.- Kas naujo?
Atsisėdusi ant lovos kraštelio, Marie sukikeno ir pridūrė.
-Gal nori žaaisti.. Tiesą drąsą?-šiuose Ari žodžiuose buvo girdėti vos girdimas murkimas ir raudonplaukė pažvelgė į Chi savo tamsiai rudomis ir spindinčiomis akimis.- Ašš.. Pirma. Tiesa/drąsa?
Vildamasi, kad šį žaidimą judvi pažais puikiai, liesa figūrėlė atsilošė ir vėl atsigulė. Įsiraususi pataluose, kad matėsi tik nosis, įdėmios akys, lyg kažką tyrinėjančios ir pirštas, sukantis raudonų plaukų sruogelę, mergina laukė Chinatsu lemtingo atsakymo. Toks jausmas, lyg stovėtų ant altoriaus ir jos klaustų "ar būsi mano žmona?", tokia įtempta tyla.

*

Neprisijungęs Ethan Flavius

  • VII kursas
  • *
  • 206
  • Taškai:
  • Just for once, I wanna be somebody's first choice.
Ats: Sandėlys
« Atsakymas #14 Prieš 8 metus »
 - Nieko naujo šiaip, - patogiau patempė superman onesie rankoves Chinatsu. - O pas tave kas naujo?
Japonė atsisėdo ant tos pačios raudonos sofos ir susikėlė kojas šalimais, pasitempdama onesie rankoves dar kartą. Jai tas onesie nebuvo mažas, tiesiog būdama smulki China mėgdavo giliai jame įsirausti ir šiltai būti niekieno netrukdoma, su sausainiais ir arbatos puodeliu.
 - Na... žaidžiam. Aš reeenkuosi tiesą, - pagaliau patogiau įsitaisė mieloji Chinatsu. Jos onesie buvo visai paprastas, tamsiai mėlynas su raudona S raide mėlyname fone, kapišonas ant galvos, tamsiai rudi plaukai padalinti į dvi dalis kyšojo iš kapišono, iš rankovių buvo išlindę tik rankų pirštukai, linksmai gniaužiantys onesie rankovės kraštelį.