0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Clementine Martes

  • VI kursas
  • *
  • 559
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • dADdY'S GiRl
Ats: Vienintelis neapšiktas Pelėdyno kampas
« Atsakymas #165 Prieš 5 metus »
  Klastuolė užšoko ant bernužėlio, o šis neišlaikęs nukrito ant grindų. Pasisekė, kad dvylikamete jokio skausmo nejautė kurį tuo metu jautė toji Clemencijos auka. Nors, jam vis tiek nesuprasti tą pilvo skausmą kurį tuo metu mergiotė turėjo. Atrodė, kad it kažkas dūrė su durklu jai į pilvą, o po to padarė dar kelis smūgius. Arba, galima duoti kitą pavyzdį, lyg škotė tuo metu gimdė.
  Visu pirma, rudaakė trinktelėjo vaikėzui tiesiai į krutinę. Nors jos kumščiai nebuvo ganėtinai maži, bet vis tiek, jos smūgiai yra gan silpni. Vėliau, šioji trenkė jam į makaulę, o po to tiesiog pradėjo draskytis. Galų galiausiai paėmė berniokui už jo gražių ir ilgų plaukų ir pradėjo juos tampyti.
  Jos sadizmo malonumas visai greitai pasibaigė, nes šis stipriai suspaudė Amelijos kojas ir su viena ranka apglėbė Klastūnyno auklėtinės abu riešus ir prispaudė prie grindų. Brunetė pasipriešinus besimuistė, kad galėtu toliau jį mušti, bet šis spėjo pabėgti.
 - O gal ne? - Niekaip negalėjo atsikvėpuoti. - Žinok, aš labai atsiprašau, bet man reikia ką nors pamušti, - jos lūpų kampučiai pakilo, - tu tiesiog toji auka.
  Riestanosės mintyse ir vėl pradėjo rodytis įvairūs vaizdiniai, kurie tik ir kėlė jos pyktį. Visokie įvairūs praeities įvykiai kurių ji su malonumu norėtu pamiršti. Ji vis sau tyliai murmėjo, kad jai reikėtu nusiraminti. Bet deja, ji nekontroliavo savo elgesį. Clemence vis jautė tą pyktį viduje ir nežinant ką daro, ir vėl užpuolė nekaltą berniūkštį jau antrą kartą.

*

Neprisijungęs Mavenas Domantas Morgenstern

  • VII kursas
  • *
  • 24
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Vienintelis neapšiktas Pelėdyno kampas
« Atsakymas #166 Prieš 5 metus »
Netrukus sulaukęs jos atsakymo jis papurtė galvą ir išplėstomis akimis pažiūrėjo į riestanosę.
- Kodėl negali kokios sienos trankyti, ar nežinau ką nors kitą, nežalojant atsitiktinių asmenų?- jo balsas akimirkai užlūžo dėl ankstyvo brendimo.- Manau tai tau padėtų labiau, negu skriausti mane.
  Tačiau tamsiaplaukio žodžiai buvo tarsi beriami žirniai į sieną. Mergiotė jo visiškai nesiklausė ir net užpuolė antrą kartą. Mavenas to nesitikėjo, tačiau tam jau buvo pasiruošęs.
  Ant jo užšokusiai merginai, jis kelis smūgius praleido, tačiau juos atlaikęs jis vėl nustūmė ilgakasę nuo savęs. Prirėmęs ją prie sienos jis abiem rankom suėmė ją už pečių ir labai stipriai pakratė. O tada nebežinodamas ką daugiau daryti ir kaip nuraminti įsišėlusią mergiotę akimirkai prispaudė savo lūpas prie jos. Lyg nutrenktas elektros (nors iš ties jis jos truputi gavo) Mavenas atšoko nuo tamsiaplaukės jau antrą kartą.
- Aš labai atsiprašau,- jis sumurmėjo žvelgdamas kažkur į šalį.
I love the way your eyes light up when someon says, “ It might be dangerous”.

*

Neprisijungęs Clementine Martes

  • VI kursas
  • *
  • 559
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • dADdY'S GiRl
Ats: Vienintelis neapšiktas Pelėdyno kampas
« Atsakymas #167 Prieš 5 metus »
  Klastūnyno auklėtinė pradėjo giliai kvėpuoti. Ji mintyse vis sau tarė, kad nusiramintu. Pyktį sunku kontroliuoti, bet nereikia gi peržengti lazdos. Brunetė bjauriai jautėsi už tai, kad šioji užpuolė mažą berniuką ir šį primušė. Lyg ji būtų kokia maniakė. Todėl vis bandė sustoti iki tol, kol nusiramino.
  Kai nepažįstamasis atstūmė škotę, ji trumpam apsidžiaugė, kad bent kažkas ją sustabdė. Bet jos džiaugsmo sekundės buvo labiau tik akimirka, nes tuo metu berniūkštis prispaudė Ameliją prie sienos ir padarė tai, kas net Clemencei buvo beprotystė.
  Akimirksniu, mergaitės liesa figūra nustojo muistytis ir išvis judėti. Ji nieko nedarė. Tik jos akys išsipūtė it kaip pas pelėdą. Galima buvo pasakyti, kad tuo metu rudaakę "užlagino". Šioji tiesiog toliau stovėjo ir žiūrėjo, nieko nedarė. Laimei, vaikėzas pats atšoko.
 - K-k-ką? - Jos žodžiuose girdėjosi, kaip dreba balsas.
  Staiga dvylikametė lyg ir susiprotėjo kas buvo. Jos pyktis ir vėl kilo. Tik dabar jis buvo dar stipresnis nei tada. Ameli susiraukė. Jo poelgis buvo nepaaiškinamas netgi ir tuo metu, kai Martes pati užpuolė jį. Ir kas dabar pasilieka bepročiu? Tuo metu klastuolė tiesiog norėjo apsiginti nuo bernužėlio (juk šis dabar priekabiauja, tiesa?) todėl paėmė pirmą pasitaikusį daiktą po ranka ir trenkė šiam. Deja, rudaplaukė neapskaičiavo savo jėgas ir persistengė..
 - Aš labai atsiprašau!!! - Pasigailėjo dėl savo poelgio.

*

Neprisijungęs Mavenas Domantas Morgenstern

  • VII kursas
  • *
  • 24
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Vienintelis neapšiktas Pelėdyno kampas
« Atsakymas #168 Prieš 5 metus »
Išgirdęs drebantį merginos balsą vaikis ir pats sudrebėjo. Nežinojo kodėl jis ją pabučiavo, tiesiog taip susišvietė, nes kažkada knygoje skaitė, kad bučinys kartais padeda apsiraminti, tačiau tikrai ne tokiais atvejais kaip šis. Akimirką ar dvi, kai garbanius pakėlė akis į riestanosę, jam pasirodė, kad ši nebedarys nieko neapgalvoto, tačiau staiga ji vėl supyko. Ir šį kartą labai rimtai. Jis nematė ką ilgakasė tiksliai metė, tačiau pajutęs nenumaldomą skausmą kaktos srityje, vaikis apsvaigęs net nudribo. Kelias sekundęs jis padrybsojo ant akmenuotos žemės, o kai pakėlė ranką priliesti sumuštą vietą suaimanavo iš skausmo. Jis juto kaip šiltas kraujas tekėjo jo kakta, per smilkinį. Ir juto kaip jo žvilgsnis paaštrėja, skaumas pradėjo bukti, o uoslė tik pastiprėjo. Paveiktas kitos savo asmenybės vaikis lėtai pakilo. Jis buvo kiek nuleidęs galvą, todėl keli kraujo lašai užlašėjo ant jo voko, dėl ko jis atrodė labai keistai. Kairioji berniuko akis persimainė į šviesiai melsvą spalvą.
  Nieko nelaukęs ir net nekreipdamas dėmesio į mergiotės atsiprašymus jis puolė ją. Stipriai pastūmęs merginą link sienos, Mavenas dešine ranką prispaudė jos kaklą. Tamsiaplaukė galėjo kvėpuoti, tačiau sunkokai. Nieko nelaukdamas jis iš kelnių kišenės išsitraukė peiliuką.
- Ką manai, jeigu pagražinčiau tavo veidelį?- ištarė jis gana žemu balsu ir buku peiliuko galu perbraukė per merginos veidą.
 Staiga jis truputi pakreipė galvą, tarsi būtų kažką išgirdęs, bet netrukus ir vėl atsisuko. Melsvoji akis akimirkai buvo apsiblaususi, bet netrukus ši ir vėl turėjo šaltą ledo atspalvį. Tamsiaplaukis suspaudė lūpas ir truputi atitraukęs ranką nuo kaklo ant šio, kiek arčiau ausies išraižė mažą “M” raidę. Tačiau, tarsi to dar nebūtų gana nestipriai trenkė riestanosės pakaušį į sieną, ir sučiupęs už jos storų ir tamsiai rudų plaukų, juos nupjovė. 
I love the way your eyes light up when someon says, “ It might be dangerous”.

*

Neprisijungęs Clementine Martes

  • VI kursas
  • *
  • 559
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • dADdY'S GiRl
Ats: Vienintelis neapšiktas Pelėdyno kampas
« Atsakymas #169 Prieš 5 metus »
  Pažiūrėjus į savo veiksmų rezultatą ji dar labiau pradėjo labiau drebėti. Širdis mušė į krutinę it pamišusį, o škotė dar prarado savo kvėpimą. Pradėjo jaustis taip, lyg liežuvį ką tik prarijo. Negalėjo nieko pasakyti ir nieko nepadaryti. Jos pyktis greitai dingo, bet ji toliau negalėjo nusiraminti. Tiesiog nekontroliavo save, lyg ji būtų šetonu apsėsta.
  Atrodo, kad Clemencija ne vienintelė tokia nenormali. Ką tas nepažįstamasis nedarė, tas prakeiktas pilvo skausmas vis tiek buvo stipresnis. Bet mergina vis tiek muistėsi ir tada jau įsitikino, kad jis tikrai psichopatas. Normalūs žmonės taip nesielgia, tiesa? Kaip ji nesipriešintu, tai viskas buvo veltui. Tik jam nupjovus jos plaukus, Ameli lyg pamišusi atstūmė jį ir atstatė burto lazdelė jam vos ne į gerklę.
 - Manau, turime pabaigti su tuo.

*

Neprisijungęs Mavenas Domantas Morgenstern

  • VII kursas
  • *
  • 24
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Vienintelis neapšiktas Pelėdyno kampas
« Atsakymas #170 Prieš 5 metus »
  Kai Domantas pajuto kaip mergiūkštė jį atstumia, jo mėlynoji akis ir vėl tapo šokoladiniai ruda. Jis sutrikęs pažvelgė į rankose esantį peilį, tada į mergiotę kuri savo lazdelę buvo stipriai įrėmusi į jo kaklą. Garbaniaus žvilgsnis užkliuvo už jos dabar jau trumpų plaukų ir žaizdelės ant kaklo, o dar vėliau nuslinko link ant žemės besimėtančių plaukų. Klastuolis nurijo seiles ir iškėlė rankas į viršų.
- Man tinka.- lėtai atsitraukdamas ištarė jis.
  Atsidūręs per kokį metrą nuo mergiotės su lazdele jis greitai sulenkė peiliuką ir įsikišo jį į kišenę. Domantas neprisiminė kas nutiko. Jam protas buvo tarsi užtemęs, paskutinis dalykas kurį jis galėjo prisiminti tai buvo didelis skausmas kaktoje. Ir tą akimirką, kai jis pagalvojo apie skausmą pakėlė ranką ir prilietė žaizdą. Supratęs kas įvyko jis suspaudė lūpas ir prisėdo ant pakylos.
- Visą tai padariau aš, tiesa?- paklausė vaikis ramiu balsu, mestelėjęs abejingą žvilgsnį į trumpaplaukės pusę.- Nebijok, aš daugiau nieko nebedarysiu, gali nuleisti lazdelę.
I love the way your eyes light up when someon says, “ It might be dangerous”.

*

Neprisijungęs Clementine Martes

  • VI kursas
  • *
  • 559
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • dADdY'S GiRl
Ats: Vienintelis neapšiktas Pelėdyno kampas
« Atsakymas #171 Prieš 5 metus »
  Ameli toliau laikė burto lazdelę ir buvo pasiruošusi daryti tokią pačią žaizdą ant kaklo kaip ir šis padarė jai. Skausmas siekė viršūnę, netgi buvo klausimas, kaip Martes visą tai pakenčia. Kaklas ir kažkas dar toliau kraujavo, kas silpnino rudaplaukės būseną.
  Išgirdusi berniūkščio žodžius, kaip ne keista, bet škotė nuo to tik nusišypsojo.
 - Ką tik mane papjovei lyg būčiau mėsos gabalas ir dabar klausi ar tai tu padarei. O tu rimtai esi labiau nenormalus nei aš, - gūžtelėjo pečiais, - smagiai pasimušėm. Reikės kada nors dar kartą pakartoti. - Nusijuokė, suprasdama, kad visiškai nusišneka. Turbūt ji jau prarado per daug kraujo.
  Klastūnyno globotinė nuleido burtų lazdelę ir dar kartą pažiūrėjo į nepažįstamąjį su mintimis, kad daugiau nieku gyvu ji su juo nesusidės. Tai šis bučiuoja, tai pradeda pulti. Martes irgi ne saldainis, todėl dėl to ir toliau tylėjo dėl visos šios situacijos. Turbūt tai yra nenormalu, bet kaip ne keista, Clemencija tikrai nusiramino.
  Rudaakė paliko šį pelėdyną ne už ilgo po jos pasakytų žodžių ir paskubėjo kuo greičiau nueiti į ligoninės sparną.

*

Neprisijungęs Mavenas Domantas Morgenstern

  • VII kursas
  • *
  • 24
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Vienintelis neapšiktas Pelėdyno kampas
« Atsakymas #172 Prieš 5 metus »
  Mavenas nusijuokė išgirdęs tokius mergiotės žodžius. Buvo tikrai keista juoktis, ypač tokioje situacijoje. Nors tamsiaplaukis tiksliai nežinojo ką padarė ir labiau turėjo būti susikaupęs ties savo veiksmų prisiminimu, jis nejautė tam noro. Ką padarė jo kita asmenybė, tai ne jis kaltas, o ta, trumpaplaukė kuri jį supykdė.
  Paskui pastebėjęs kaip ši nuleido lazdelę ir apsisukusi pasišalino iš pelėdyno, vaikis tik gūžtelėjo pečiais. Jis papurtė galvą ir atsargiai prilietė praskeltą kaktą. Pajutęs stipresnį skausmą jis suaimanavo ir greitai patraukė ranką, tada pats atsistojo ir pasuko link išėjimo, prieš tai dar sukikendamas ir pažvelgdamas atgal į dviejų mokinių pridarytą žalą pelėdynui, Domantas išėjo iš jo. 
I love the way your eyes light up when someon says, “ It might be dangerous”.

*

Neprisijungęs Yura Natayaki

  • II kursas
  • *
  • 48
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • keep calm and try you best
Ats: Vienintelis neapšiktas Pelėdyno kampas
« Atsakymas #173 Prieš 5 metus »
Yura atbėgo į pelėdyną išsiųsti laiško mamai. Vos ją pamačiusi jos pelėda atskrido ir nutūpė jai ant peties. Pelėdai išskridus mergaitė apsidairė. Kaip seniai aš čia buvau... pagalvojo Yura. Pelėdos rodos snaudė, bet mergaitei atrodė, jog jos seka kiekvieną jos žingsnį. Ji dar kartą apžvelgė pelėdyną ir nuėjo palei sieną. Mergaitei į akis krito vienas kampas, kuriame buvo gana švaru. Tikrai švaru.
- Gerai...- nutęsė Yura ir atsitūpė ten.
Nusimetė kuprinę ir užsimerkė. Žinojo, jog reikia mokytis, bet tingėjo. Išsitraukė knygą. Net nepažiūrėjo kokią, rodos, transfiguracijo. Atsivertė kažkur per vidurį, bet greit užvertė ir įsidėjo į kuprinę. Nelabai buvo mėgėja skaityt. Atsistojo ir pasirąžė. Vėl atsitūpė, nes norėjo apmąstyt visą dieną.
- Noriu miego,- tyliai sumurmėjo mergaitė.
(\__/)
(+'.'+)
(")_(")
This is Bunny. Copy and paste bunny to your signature help him gain world domination.

*

Neprisijungęs Amber Lee

  • III kursas
  • *
  • 25
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Labas aš kebabas
Ats: Vienintelis neapšiktas Pelėdyno kampas
« Atsakymas #174 Prieš 5 metus »
Amber lėtai pėdino į Pelėdyną. Ji siuntė laišką draugei žiobarei, tiksliau mamai, nes kaip reaguotų žiobarų šeimą pusryčiaujant pamatę į langą skrebenančią pelėdą, ir dar su laišku? Beje, draugai manė, kad ji mokosi internatinėje mokykloje. Ji su mama dar prieš mokslo metus buvo susitarusios, kad Amber atsiųs mamai laiškus adresuotus draugams, o ši žiobarišku būdu persiųs juos adresatams. Grifiukei pasiekus Pelėdyną, ji susirado pačią gražiausią, baltą it sniegas mokyklos pelėdą. Toji paslaugiai atkišo kojelę, o mergaitė prie jos pririšo laišką. Amber jau ruošėsi eiti, kai Pelėdyno kampe pamatė kažką, panašaus į žmogų. Grifiukė nusprendė, kad jis miega, ir nusprendė nesiartinti, kai suprato, kad tas žmogus atrodo pažįstamas. Ji priėjo arčiau žmogystos, pakėlė Herbologijos vadovėlį, kuriuo jis buvo prisidengęs veidą ir pamatė... pirmakursę grifiukę Yurą!
-Yura... Ei, Yura! -sušnibždėjo Amber.
Ji net nežinojo, kodėl bandė pažadint Yurą, tačiau jai patiko erzint žmones, todėl toliau ją kratė. Draugė buvo tikrai gerai įmigus, tačiau Amber vis tiek ją tampė tol, kol ši kažką neaiškaus sumurmėjo ir, atrodo, pradėjo budintis.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 5 metus sukūrė Amber Lee »
happiness is not by chance, but by choice. -Jim Rohn

*

Neprisijungęs Yura Natayaki

  • II kursas
  • *
  • 48
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • keep calm and try you best
Ats: Vienintelis neapšiktas Pelėdyno kampas
« Atsakymas #175 Prieš 5 metus »
 - Ėiii... Atstok...
Pala, ką? Aš buvau užmigus pelėdyne??? Yura iškart išsibudino.
 - O, labas Amber,- draugiškai pasisveikino Yura.
 Ji nelabai pažinojo Amber, nors ji buvo iš jos kurso. Atrodo kažkada dirbo poroje per pamoką.
-Ką čia veiki?- paklausė Yura ir apsidairė. 
Mergaitės pelėda jau buvo grįžusi ir tupėjo ant skersinio pakišusi galvą po sparnu. Miegojo.
-Turi savo pelėdą?- nežinia kodėl paklausė Yura. Jai dažnai taip atsitikdavo, paklausdavo nežinia iš kur galvoje atsiradusių klausimų.- kaip praėjo egzaminai?
O čia tai lygis. Yura klausia apie mokslą. Šeip mergaitė visada stengdavosi išvengti šios temos, nes su mokslais grifiukei buvo ne kas... Yura mintyse sukikeno. Vienintelis dalykas, kurio egzaminą laikė buvo magiškųjų gyvūnų priežiūra.
(\__/)
(+'.'+)
(")_(")
This is Bunny. Copy and paste bunny to your signature help him gain world domination.

*

Neprisijungęs Amber Lee

  • III kursas
  • *
  • 25
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Labas aš kebabas
Ats: Vienintelis neapšiktas Pelėdyno kampas
« Atsakymas #176 Prieš 5 metus »
Pagaliau atsibudo! pamanė Amber. Yura buvo nustūmusi ją šalin, todėl Amber vėl sugrįžo į normalią padėtį ir atsiklaupė ant grindų.
-Sveika! –džiugiai sušuko Amber ir padėjo Yurai atsisėsti.
Grifiukė staiga pagalvojo, kad galbūt pavyks labiau susidraugauti su Yura, nes pastaruoju metu Amber jautėsi gana vieniša. Reikia pasistengti, kad taip ir atsitiktų.
-Ai, ką tik išsiunčiau laiškus keliems žiobarams draugams, o tada pamačiau tave, –šyptelėjo grifiukė.- O tu turbūt irgi atėjai čia ne tik pamiegoti?
Mergaitė staiga prisiminė keistą įvykį, kai iš nuovargio buvo užmigusi metro. Dar ir dabar šis prisiminimas kėlė jai juoką, nors tuomet nebuvo labai juokinga.
-Ne, tačiau turiu nendrinį rupūžiuką Hobitą, taip pat namuose auginu kobrą Leilą. O tu?
Amber pagalvojo, kaip pasiilgo savo kobros, tačiau pasistengė šią mintį nuvyti.
-Visai gerai. Va ką tik grįžau iš Magiškų Gyvūnų Priežiūros egzamino, -staiga grifiukė kai ką prisiminė.- O tu neturėjai ten dalyvauti? –nepatikliai paklausė mergaitė.
Ji šiek tiek išsigando dėl Yuros, bet suprato, kad galbūt ji tiesiog greičiau už ją atvyko į Pelėdyną ir nusiramino.
happiness is not by chance, but by choice. -Jim Rohn

*

Neprisijungęs Yura Natayaki

  • II kursas
  • *
  • 48
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • keep calm and try you best
Ats: Vienintelis neapšiktas Pelėdyno kampas
« Atsakymas #177 Prieš 5 metus »
 -Aišku, aš išsiunčiau laiką mamai,- šyptelėjo Yura,- ne, užmigau netyčia, aš dažnai kažkur iš niekur nieko užmiegu.
Yura nusijuokė.
 - Aš turiu pelėdą Širo,- tarė mergaitė ir pirštu parodė į liepsnotajį pelėdžiuką,- štai ten,- dar pridūrė.
 - Be to namuose turiu driežiuką aka,- mama padovanojo per dešimtąjį gimtadienį.
Yura nusišypsojo prisiminusi Aka. Jis tikrai labai mielas.
 - Tai taip, magiškųjų gyvūnų priežiūros egzaminas, kaip sakiau vienintelis egzaminas, į kurį aš nepatingėjau eiti. Kituose nebuvau.
Yura šyptelėjo.
 - Tikiuosi mama labai nepyks, kad dalyvavau tik vienam egzamine. Beje, tu grynakraujė burtininkė?
Vėl tas pats, Yura paklausė klausimo nežinia iš kur atsiradusio jos galvoje. Mergaitė atsistojo.

(\__/)
(+'.'+)
(")_(")
This is Bunny. Copy and paste bunny to your signature help him gain world domination.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1964
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Vienintelis neapšiktas Pelėdyno kampas
« Atsakymas #178 Prieš 4 metus »
Per teorinę pamokos dalį Dafydd nė neketino atsakinėti į klausimus. Dar to betrūko... Per praktinę dalį jis taip pat neketino dirbti. Nė pats nesuprato, ko atėjo į pamoką. Kažką mokytis tikrai nebuvo noro.
Deja, praktinė užduotis reikalavo be galo daug pastangų: teko atsistoti iš suolo ir išeiti iš klasės. Klastuolis, neslėpdamas nepasitenkinimo, išslinko iš klasės. Žinoma, jis tai padarė vienas iš paskutinių. Tarpduryje apdovanojo profesorių ne pačiu švelniausiu žvilgsniu. Uždaręs klasės duris velsietis apsižvalgė. Panašu, kad visi mokiniai patraukė lauko pusėn. Tad klastuolis, žinoma, pasuko į priešingą. Kurį laiką klaidžiojo be tikslo. Pirmiausia pagalvojo tiesiog keliauti į savo koledžo bendrąjį kambarį ir apsimesti, kad niekada pamokoje nebuvo. Tačiau po to prisiminė paskutinius nuotykius, kai dėl kažkokių priežasčių pradeda kovoti su kitais mokiniais. Ir tada Dafydd suprato, kad jeigu jau atsivilko į pamoką, reikia ją išnaudoti tinkamai.
Kojos atnešė klastuolį į pelėdyną. Jis čia nebuvo buvęs - neturėjo kam rašyti. Tad su menkučiu smalsumu Dafydd apsižvalgė. Pamatęs švariausią kampą velsietis nuskubėjo ten. Žinojo, kad čia gali tikėtis puolimo, tad norėjo bent jau būti švarioje vietoje - maža kas, paims ir nugrius.
Laukti ilgai nereikėjo. Jau po kelių akimirkų iš nežinia kur atsirado trys elfai.
- Ei, kodėl jūsų tiek daug? - pasipiktino Dafydd. - Prot...
Klastuolis pradėjo burtažodį, nes lazdelę laikė rankoje, tačiau žodžio viduryje suprato, kad neprisimena, koks tas burtažodis. Profesorius užsiminė, kad reikėtų naudoti tą, kurį praktikavo praėjusioje pamokoje. Tačiau ten, žinoma, velsiečio nė kvapo nebuvo. Ir jokios teorijos, savaime aišku, Dafydd nebuvo perskaitęs. Tad teko kliautis savo atmintimi. Kuri nebuvo gera.
Dafydd suprato, kad jis negalės apsiginti nuo šitų trijų užpuolikų. Berniukas jautėsi dėl to blogai, nes elfai buvo daug mažesni negu jis. Klastuolis jautė tam tikrą gėdą. Tačiau nebuvo ką daryti. Velsietis atsisuko į duris ir pradėjo skubėti link jų. Slydinėdamas ant pelėdų išmatų Dafydd vos paėjo, tačiau šiaip ne taip pasiekė duris ir skubiai išsmuko pro jas. Netrukus pasigirdo durų trenksmas. Klastuolis atsišliejo į sieną ir pradėjo mąstyti, ką gi jam daryti.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1964
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Vienintelis neapšiktas pelėdyno kampas
« Atsakymas #179 Prieš 3 metus »
Dafydd įsigudrino per apsigynimo nuo juodosios magijos pamoką parašyti visą laišką. Gal vis dėlto tos pamokos nėra tokios jau nereikalingos? Neaišku, kada kitu laiku vaikinas būtų prisiruošęs tai padaryti. Tad dabar beliko laišką išsiųsti. Pakeliui į pelėdyną raudonplaukis susimąstė apie tai, kad laiškas gali neigiamai paveikti jo gavėją. Galbūt ji laukia žinių iš... Šeimos juk nebeturi, ar ne? Na, kažko? Galbūt laiškas iš jo, Dafydd, bus tik nusivylimas? Vis dėlto klastuolis norėjo tą laišką išsiųsti.
Pagaliau velsietis atidarė duris, už kurių buvo tikras triukšmas. Diena krypo vakaro link, tad pelėdos pamažu budinosi ir kas skrido sau, kas liko namie triukšmauti. Blogiau nei Klastūnyno bendrasis kambarys susiraukė Dafydd. Vis dėlto kito būdo išsiųsti laiško nebuvo. Nors gavėja turėjo būti tame pačiame pastate, raudonplaukis ir vėl jos jau labai seniai nematė. Prašyti, kad kas perduotų? Dar to betrūko. Palikti ant Grifų Gūžtos stalo didžiojoje salėje? Irgi nesąmonė. Akivaizdu, kad pelėda yra vienintelis būdas šiai problemai išspręsti. Teks iškęsti šitą prakeiktą ūbavimą.
Dafydd apsižvalgė. Pamatė kiek švaresnį pelėdyno kampą ir patraukė ten. Buvo įdėjęs pergamentą į voką, tačiau vis dar neužrašė. Reikėjo rasti ne visiškai šlykščią sieną, kad galėtų parašyti vardą. Radęs švaresnį plotelį pasidėjo voką ant sienos ir išvedžiojo:

Citata
Miona Hera, Grifų Gūžta, Hogvartsas

Jautėsi be galo kvailai. Siųsti laišką tuo pačiu adresu, kuriame pats yra? Vis dėlto niekaip nesugalvojo, kaip dar būtų galima prisikasti prie merginos. Kur ji ir vėl dingo?
Velsietis pakėlė akis į paukščius. Dabar teliko prisivilioti vieną jų ir pririšti laišką prie kojos.
- O tu parskrisi pro tą patį langą, pro kurį būsi tik išskridęs? - pašaipiai paklausė pelėdų Dafydd. Jis ištiesė ranką vienos rudos pelėdos link, tačiau ji nuskrido aukštyn. Klastuolis susiraukė. - Nagi!
Galiausiai atsirado viena pelėda, sutikusi atlikti užduotį. Tiesą sakant, ji atrodė gerokai aptriušusi, tad teliko apsidžiaugti, kad paukščiui reikės tik išskristi į lauką ir grįžti atgal į pilį.
- O gal tave paleisti į koridorių? Bus mažiau skridimo, - pasiūlė pelėdai vaikinas, atidžiai pažvelgęs jai į akis.
Raudonplaukis įsidėjo plunksną į kišenę. Voką - vardu į viršų - pradėjo lėtai pririšinėti prie kojelės.