Pučiantis stiprus vėjas pelėdų išmatų kvapą nunešė toli link Uždraustojo miško, todėl Markui jo beveik nesijautė, nors galbūt tai buvo ir todėl, kad jis buvo susimąstęs. Supratęs, kad Eunji ne nuotaikoj tokiems klausimams, jis sutiko papasakoti apie save.
-Bet tik mainais į tai, kad tu irgi apie save papasakosi,-pridūrė berniukas.-Taigi, viskas prasidėjo kai aš gimiau... Juokauju,-klastuolis nusijuokė,-Iš tikro viskas prasidėjo kai man sukako septyneri ir buvau užrašytas į žiobarišką mokyklą. Kadangi, mano abu tėvai grynakraujai burtininkai ir tik mano tetulė Samanta pakvaišusi dėl žiobarų, man tai buvo labai keista. Juk, ką gi aš ten veiksiu? Ogi nieko ir neveikiau, tik erzinau žiobarus. Kartais tokiais nekaltais triukais kaip degtinės pripylimas į mokytojos virdulį, ahem, jis užsidegė, ahem, arba tokiais rimtesniais kaip vieno vaiko išmetimas pro langą ant komposto krūvos. Organiškos. Tai yra,-Markas ranka parodė aplinkui,-Šito krūvos. Vos manęs neišmetė, bet tėvai, turbūt magijos pagalba, įtikino direktorių man leisti pasilikti turbūt tikėdamiesi, kad aš surimtėsiu ir pradėsiu rimtai į tai žiūrėti. Na, turi klausimų, nes jeigu ne, tai tavo eilė pasakoti.