0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Loras Lanisteris

  • *
  • 432
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Didžiausia Dievo dovana - mirtis
Re: Vienintelis neapšiktas Pelėdyno kampas
« Atsakymas #15 Prieš 12 metus »
Ak... ji manęs pasiilgo - maloniai nustebo Albertas.
- Žinai aš galvojau, kad mane užmiršai arba, kad manęs vengi , - tarė berniukas - bet man dabar aišku, kad viskas gerai.
Vaikinas nusišypsojo Merei ir pasakė:
- Nu, eik išsiųsk laišką ar atlik ko čia atėjai ir tuomet galėtume kartu, nueiti pasivaikščioti.
Albertas klausiamai pažiūrėjo į mergaitę.

I THOUGHT FIRST ALWAYS OF JUSTICE

*

Neprisijungęs Mere For Smit

  • IV kursas
  • *
  • 250
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Bėgdama sustojau ir pamačiau-gyvenimas nuostabus
Re: Vienintelis neapšiktas Pelėdyno kampas
« Atsakymas #16 Prieš 12 metus »
- Atėjau pažiūrėti ar gavau laišką,nes mano pelėda Gracija ne visą laiką man pristato gautus laiškelius,- piktai nužvelgė pelėdą Smit.
 Mergaitė sparčiu žingsniu nuėjo link pelėdos.
- Gracija,ar turi man ką nors?- Klausiamai pažvelgė pirmakursė.
Pelėda sučirškė. Tai turėjo reikšti,maždaug ,,Taip". Švilpiukė nuėmė laišką nuo Gra kojos ir perskaitė:
Citata
Brengioji Mere,

Tu man netrukdai. Ir gali man rašyti kada tik pageidausi. O prieš tai kokį man klausimą uždavei,tai yra ar turiu brolį,ar seserį? Manasis atsakymas turėtų būti Taip. Deja,brolis mirė kai jam buvo 42m. Susirgo "Pušlėkautoja". Jei nežinojai,tai nuo jos mirštama,nebent imunitetas yra labai atsparus kivoroms (bakterijoms). Tai va. Turiu dar ir seserį Keite For Smit. Ji dirba MM (magijos ministerijoje). Tad mes dažnai susitinkame. UPS,vos nepamiršau. Knygoje ,,Tarpatauninė geneologija" pavaizduotas mano tėtis. Jis garsus biologas Treinas For Smit'as. Na,štai papasakojau kuo tu susidomėjai. Beto,vią laiką klausk manęs jei kas neaišku. Stengsiuosi išsiaiškinti ir padėti. Ir dar paskutinis mano klausimas: Kaip sekasi Hogvartse?
                                                   Tave labai mylintis tėtis, Džeimsas. 
Perskaičiusi gautąjį laišką,mergaitė dvejodama įsidėjo į kišenę. Galbūt jam atrašysiu... Tik nedabar...
- Gerai,jau galime eiti pasivaikščioti,- linktelėjusi galva Albertui ištarė Merė.
Ne,man ne depresija. Aš tik šiaip noriu nušokti nuo stogo. Ne man nereikia tavo šilumos,tik šiaip pirštai mėlynuoja... Man viskas gerai, aš tik šiaip visą naktį verkiau...

Kaltinau jį,kad jis per šaltas,per daug nutolęs ir paviršutiniškas. Bet jis padėjo man. Dabar aš panaši į jį - kažkiek šalta,kažkiek bejausmė,o gal ir paviršutiniška. Bet jis buvo teisus - taip neskauda.
---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
O juk galėjo būt kitaip. Galėjom būti patys laimingiausi žmonės pasauly. Bet tas žodis "galėjom" man toks banalus... Jis netikras. To nebus. Tai tik žodis. Beprasmiškas žodis. Tu daugiau manęs neapkabinsi su savo šiltu kūnu, nebe sušildysi. Nebe paimsi savo šiltom rankom manųjų... Ir beje nebebus tų naktų,per kurias stebėjom žvaigždes. Naktų,kurios buvo nuostabios. Kurių nebeliko... Nebeliko ir tavęs. Tu palikai mane ir išėjai pas kitą. Verkiau kruvinom ašarom,bet nenusileidau. Atsistojau nors buvau suklupus. Nepasidaviau.

*

Neprisijungęs Loras Lanisteris

  • *
  • 432
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Didžiausia Dievo dovana - mirtis
Re: Vienintelis neapšiktas Pelėdyno kampas
« Atsakymas #17 Prieš 12 metus »
Albertas žiūrėjo, kaip Merė nuėjo išsiųsti pelėdos.
- Gracija. - Sušuko mergaitė, atskridus pelėdai pririšo laišką prie kojos ir atsisukus, šįkart berniukui tarė:
- Gerai, jau galime eiti.
Vaikinas nusišypsojo, paėmė Merę už rankos ir linksmai pasakė:
- O kur nori eiti Ledi? Į kiauliasodį? O gal po mokyklos apylinkes? O gal tau prie širdies labiau mokyklos koridoriai?

I THOUGHT FIRST ALWAYS OF JUSTICE

*

Neprisijungęs Mere For Smit

  • IV kursas
  • *
  • 250
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Bėgdama sustojau ir pamačiau-gyvenimas nuostabus
Re: Vienintelis neapšiktas Pelėdyno kampas
« Atsakymas #18 Prieš 12 metus »
Mergaitė po kelių minučių išgirdo,jog Klastuolis kviečia pasivaikščioti po kiauliasodį,arba po mokyklos apylinkes, o galbūt po mokyklos koridorius...
Merė neiilgai mąstė ir nedvejodama tarė:
- Renkuosi Kiauliasodį. Galbūt į ,,Žviegiančią būdą"?. Kaip tau?
Ir kodėl jis mane pavadino Ledi? Juk čia toks prakilnus pavadinimas. O aš nesu kilmingoji. Šis žodis labai mane žemina ir tiesiog tyčioja,tai jog nesu aš kaip jis. Esu puskraujė,arba kaip Klastuoliai vadina purvakrauje. Kartais to Alberto,aš negaliu pakęsti. Jis nesupranta,kas man skaudu,o kas ne. Ir jei čia buvo tiesiog šiaip pasakytas žodelis,tai visiškai taip neatrodė,nes ištarta kaip pasityčiojimas.
- Tai eime?- kilstelėjusi antakį paklausė Smit,net neišsiduodama,kad įsižeidė.
Albertas linktelėjo ir jie įšėjo į Kiauliasodį.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 12 metus sukūrė Mere For Smit »
Ne,man ne depresija. Aš tik šiaip noriu nušokti nuo stogo. Ne man nereikia tavo šilumos,tik šiaip pirštai mėlynuoja... Man viskas gerai, aš tik šiaip visą naktį verkiau...

Kaltinau jį,kad jis per šaltas,per daug nutolęs ir paviršutiniškas. Bet jis padėjo man. Dabar aš panaši į jį - kažkiek šalta,kažkiek bejausmė,o gal ir paviršutiniška. Bet jis buvo teisus - taip neskauda.
---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
O juk galėjo būt kitaip. Galėjom būti patys laimingiausi žmonės pasauly. Bet tas žodis "galėjom" man toks banalus... Jis netikras. To nebus. Tai tik žodis. Beprasmiškas žodis. Tu daugiau manęs neapkabinsi su savo šiltu kūnu, nebe sušildysi. Nebe paimsi savo šiltom rankom manųjų... Ir beje nebebus tų naktų,per kurias stebėjom žvaigždes. Naktų,kurios buvo nuostabios. Kurių nebeliko... Nebeliko ir tavęs. Tu palikai mane ir išėjai pas kitą. Verkiau kruvinom ašarom,bet nenusileidau. Atsistojau nors buvau suklupus. Nepasidaviau.

*

Neprisijungęs Emille Ann de Flores

  • VII kursas
  • *
  • 263
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Everybody dies but not everybody lives
Re: Vienintelis neapšiktas Pelėdyno kampas
« Atsakymas #19 Prieš 12 metus »
Emilė, rankoje gniauždama pergamentą ir pieštuką, sliūkino į pelėdyną. Gavusi tris tėvo pasipiktinimo laiškus ir vieną žvieglį, už tai, kad jie jau antrą mėnesį negauna jokios žinios apie savo dukrelę, klastuolė nutarė pagaliau atrašyti ir patvirtinti, kad jai viskas gerai, šiltai apsirengusi, su dvejomis kojinėmis, pavalgiusi, laiminga ir t.t. Mat jeigu būtų ilgiau delsusi tėvai ko gero šturmu būtų įsiveržę į pilį. Šito mergaitei visai nereikėjo. Visi mokytojai mane apskųstų. O jau tada... Per atostogas namų areštas, Hogvartse jokių Kiauliasodžių, mokytis, mokytis mokytis... Tėvai pakrauptų, sužinoję, jog Emilė pamynė šeimos garbę ir visai nedievina nei Klastuolio, nei jo koledžo. Įžengusi į pelėdyną mergaitė per kelias minutes spėjo sustirti į ožio ragą, mat pelėdynas neturėjo langų. Vėjai košė iš visų pusių. Tvirčiau susisupusi į apsiaustą klastuolė nuvinguraviavo tarp gausybės pelėdų išmatų į ganėtinai švarų kampą. Emilė prisėdo ant aslos krašto ir pasidėjusi pergamentą ant kelių iš įpročio ėmė kramtyti pieštuko galą, mąstydama kaip pradėti laišką.
Citata
         Mieli gimdytojai,
Man viskas gerai, neverta jaudintis. Sakydama "gerai", turiu omeny, jog dar esu gyva. Na, tai turbūt ir patys supratot. Juk jei būčiau nužudyta Filčas tikrai pasinaudotų proga išsiųsti laiškelį, taigi tikrai praneštų. Be to dar yra ir Edvardas. Juk jis profilaktiškai, tris kartus per dieną rašo jums. Kam gi dar galėtų rašyti? Per vieną dieną mačiau jį tris kartus skuodžiant į pelėdyną. O beto, siųsti žvieglį buvo visai nebūtina. Aš apkurtau, taigi nepykit, jei per pamokas nieko neišmoksiu dėl prasto girdimumo. Patys kalti. Jei jau nusprendžiau jums parašyti, galiu pasigirti jog buvau Kiauliasodyje ir nusipirkau žalią apsiaustą bei šokolado luitą. Išleidau VISUS pinigus (čia buvo užuomina, kad turite jų atsiųsti). Pamokos sekasi puikiai, kažkaip gavau dešimt taškų. Pasigavau slogą, esu su trijomis kojinėmis, dvejais megztiniais, kelnėmis, apsiaustu ir šaliku. Šiandien pietums valgiau bulvių košę ir žlėgtainį. Darosi šalta, einu miegot. ATE
                     Emilė Lindsay, IV kursas, Klastūnynas
Baigusi Elmilė išsišnypštė nosį ir suvyniojo pergamentą į ritę. Tuomet išsitraukė iš kišenės lipnios juostos ir apvyniojo laiškelį kokius vienuolika kartų. Baigusi atsistojo ir akimis susiradusi savo pelėdą pamojo jai priskristi. Atplasnojusi prie mergaitės ši ištiesė kojelę. Klastuolė apklijavo pelėdai koją lipnia juosta, tuo pačiu priklijuodama laišką.
- Namo, mieloji,- Sukomandavo ir meiliai paglosčiusi išleido pelėdą skristi. Ši purptelėjo ir pagauta stipraus vėjo srovės, vinguriuodama tarp medžių dingo horizonte. Emilė taip ir liko pasirėmusi į aslą. Grožėjosi dangumi. Ėmė temti ir vėjas visai įsismarkavo. Mergaitė atitraukė nutirpusias rankas ir patraukė į bendrąjį kambarį. Išeidama girdėjo vėjo talžomus medžius.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 12 metus sukūrė Emille Lindsay »
"Life is what happened to you, when you are busy making other plans" - John W. Lennon

*

Neprisijungęs Elena Cholmondeley

  • VII Kursas
  • *
  • 447
  • Taškai:
Re: Vienintelis neapšiktas Pelėdyno kampas
« Atsakymas #20 Prieš 12 metus »
Elena dar kartą pagalvojo apie laišką. Jį rašys mergaitei, vardu Kamilei, kuri gyveno netoli jos. Jos buvo ne pačios geriausios draugės,
bet iš neturėjimo ką veikti, jos abi žaisdavo, kviesdavosi viena kitą į savo namus, tyrinėdavo, žodžiu darydavo bet ką,   kad joms nenusibostų. Grifė pasiėmė pergamento skiautė ir rašiklį iš kuprinės.
Mergaitė atsimindama Kamilę vos neapsiverkė. Ji ėmė rašyti laišką:
Citata
Brangi Kamile,
Noriu paklausti, kaip tau sekasi. Jei dar mane atsimeni, tai žinok, kad tavęs vis labiau pasiilgstu. Hogvartsas labai įdomus,
gaila, kad tavęs čia nėra... Vos tave prisiminus, man plyšta širdis. Turėjau kelias drauges, jos nebuvo tokios geros kaip tu...
Tiksliau viena būtų buvusi, tokia Merė, bet ji mane išdavė. Nenoriu jos matyti. Atostogas lesiu ne Londone, tik kitais metais.
Lauksiu ir pasiilgsiu, rašysiu tau kuo dažniau laiškus... Beje, esu pirmame kurse, grifų gūžtoje, kaip ir norėjau!
Laukiu atsakymo,
Tavo vaikystės draugė,
Elena Gleern
Mergaitė išsiuntė laišką ir verkdama išėjo iš pelėdyno.

*

Neprisijungęs Mere For Smit

  • IV kursas
  • *
  • 250
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Bėgdama sustojau ir pamačiau-gyvenimas nuostabus
Re: Vienintelis neapšiktas Pelėdyno kampas
« Atsakymas #21 Prieš 12 metus »
Merė tylomis įžengė į pėlėdyną. Kažkur kamputyje tupėjo jos pėlėda Gracija.
- Gracija,atskrisk čionai. Noriu nusiųsti laiškutį tėčiui,- paprašė Merė pelėdos.
Ši, būdama gana protinga atsrido ir ištiesė kojyte laiškučiui.
- Tuojau parašysiu ir galėsi skristi,- taip tardama mergaitė iš kišenės išsitraukė plunksną su rašalu ir popieriaus pargamentą. Netrukus ėmė skrebenti:
Citata
Tėti,
Sveikas gyvas. Jei tau rašau,vadinasi esu gyva. Kol kas. Hogvartse,man sekasi neprastai. Kaip žinai (o jei nežinai tai rašau) prasidėjo dar vieni nauji mokslo metai. Tad dabar esu jau antrakursė švilpiukė. Mokykloje  susiradau draugą : Alfą Sanerį. Nebijok,mes tik draugai. Na,jei nepyksi tai pasakysiu tiesą,mes daugiau nei draugai. Hm...
O kaip tau sekasi? Kaip darbai Magijos Ministerijoje? Atrašyk,labai lauksiu.

                                                                  Dideli bučkis nuo Merės For Smit
- Na štai,- Merė pririšo laiškutį prie pelėdos kojos,padavė valgyti ir pasakė,- sekmės. Nunešk šį laiškelį tėveliui. Labai tau dėkoju.

Gracija išskrido, o tuo tarpu Smit įšėjo iš Pelėdyno.
Ne,man ne depresija. Aš tik šiaip noriu nušokti nuo stogo. Ne man nereikia tavo šilumos,tik šiaip pirštai mėlynuoja... Man viskas gerai, aš tik šiaip visą naktį verkiau...

Kaltinau jį,kad jis per šaltas,per daug nutolęs ir paviršutiniškas. Bet jis padėjo man. Dabar aš panaši į jį - kažkiek šalta,kažkiek bejausmė,o gal ir paviršutiniška. Bet jis buvo teisus - taip neskauda.
---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
O juk galėjo būt kitaip. Galėjom būti patys laimingiausi žmonės pasauly. Bet tas žodis "galėjom" man toks banalus... Jis netikras. To nebus. Tai tik žodis. Beprasmiškas žodis. Tu daugiau manęs neapkabinsi su savo šiltu kūnu, nebe sušildysi. Nebe paimsi savo šiltom rankom manųjų... Ir beje nebebus tų naktų,per kurias stebėjom žvaigždes. Naktų,kurios buvo nuostabios. Kurių nebeliko... Nebeliko ir tavęs. Tu palikai mane ir išėjai pas kitą. Verkiau kruvinom ašarom,bet nenusileidau. Atsistojau nors buvau suklupus. Nepasidaviau.

*

Neprisijungęs Elena Cholmondeley

  • VII Kursas
  • *
  • 447
  • Taškai:
Re: Vienintelis neapšiktas Pelėdyno kampas
« Atsakymas #22 Prieš 12 metus »
Elena įžingsniavo į vienintelį neapšiktą kampelį, tada piktai dėbtelėjo į tuščią narvelį, kuriame paprastai tupėdavo Gracija. Elena buvo supykusi,
ji pyko ant visų: ant tėčio, ant mamos, ant močiučių, senelių, draugų, priešų ir ant tos pačios Merės For Smith.
Elena negalėjo pripažinti teisybės, kad pati kalta, dėl suirusios draugystės. Bet pagalvojus geriau, atrodo, kad bent truputis TO likę. Mergaitė
atsiduso, mat jai palengvėjo, kaip pagalvojo, jog nueis tiesiai pas Merę ir tiesiai šviesiai pasakys: Aš nenoriu, kad toliau mane apgaudinėtum.
Tačiau jai kilo dar didesnė mintis. Ji piktdžiugiškai nusišypsojo ir pakvietė pelėdą. Tada parašė laiškelį Merei For Smith:
Citata
Hola Mere,
Seniai matyta. Dar nemačiau tavęs Hogvartse. Neseniai grįžau. Turėjau šiokių tokių problemų. Leisk paklausiu, tikiuosi tu nesupyksi.
Tad.
Ar draugauji su tuo Leleleveliu ar Leviueliu ar kaip ten jis? Aš tik noriu žinoti. Mat jaučiuosi labai vieniša. Man nepatinka, kad tu mane
apgaudinėji. Man tik įdomu, ar tu su manimi draugauji.
E. Gleern
Elena nusiuntė žinutę ir pati išbėgo iš pelėdyno.

*

Amanda Snowlock

Re: Vienintelis neapšiktas Pelėdyno kampas
« Atsakymas #23 Prieš 12 metus »
Ji atėjo. Pakėlė galvą ir viltingai ieškojo geriausios draugės.
- Svajonyte, - tyliai pakvietė ir sušvilpavo. Ji greitai apsižvalgiusi išvydo ryškias žalias akis kurios artėjo prie merginos po to vos ne atsirenkė į ją. Amanda sukrizeno.
- Ramiau, peledžiukai mano! - nusišypsojo ji. Davė riešutų pelėdai. Tada davė dar laiškutį:

Citata
Labas Mama ir Tėti!
Kaip jums sekasi? Man nuostabiai! Kad jūs tik pamatytumėt viską.. biblioteką, didžiają salę, bendruosius kambarius! Dar nebuvau nei vienoje pamokoje, tačiau manau bus įdomu. Patekau į Klastūnyną, maniau, kad visi bus nedraugiški, tačiau ten nuostabu. visi draugiški.
Man čia labai patinka. Papasakokite, kaip jums sekasi! Iki, parašysiu dar. (:
Amanda paglostė pelėdą ir paleido ją skirsti. Numetė dar keliom pelėdom riešutų ir skanėstų ir mirktelėjusi išėjo.

*

Neprisijungęs Elena Cholmondeley

  • VII Kursas
  • *
  • 447
  • Taškai:
Re: Vienintelis neapšiktas Pelėdyno kampas
« Atsakymas #24 Prieš 12 metus »
Elena atbildėjo į pelėdyną ir iškart sėdo prie stalo rašyti laišką:
Citata
Teta...
Atsiprašau, bet mane taip užkniso tie Elizės namai, kad iškart nuvariau į kiauliasodį ir apsipirkus nuvažiavau į Hogvartsą. Suprantu, tu vos
neišprotėjai, kai manęs neradai namuose. Labai apgailestauju! Atsiprašau tetulyte. Aš dabar Hogvartse ir man čia patinka. Mokslo metai
tik po trijų  dienų, aš jiems labai rengiuosi, tikiuosi mane perkels į antrą kursą. Užsilikau truputį. Prašau, atrašyk man, nes taip norisis gaut
laiškų, tu neįsivaizduoji. Beje, tik nemėgink čia važiuoti, supratai?
Iki. Tavo Elena

Mergaitė atidarė pelėda, pašėrė ją, įdavė laišką ir kai ji nuskrido, dar ją palydėjo akimis ir nustrykčiojo į biblioteką.

*

Neprisijungęs Johny Pot

  • ***
  • 26
  • Lytis: Vyras
Re: Vienintelis neapšiktas Pelėdyno kampas
« Atsakymas #25 Prieš 12 metus »
Johnis labai greitai, skubėjo į peldyną. Jis nešesi rašteli ir vis jį skaitė:
Citata
Sveiki Tėveliai,
Man labai viskas patinka Hogvartse. Papuoliau į Grifų Gūžtą. Jau esu 2 kūrse, greit prasidės mokslo metai. Na atsiprašau, kad neparvažiavau į namus, bet buvau su draugas 'Kiauliasodyje',paskui visi važiavome į'Godriko Daubą'.Ir štai, aš esu vėl Hogvartse. Laukiame visi Lapkričio 30d. Nes prasidės nauji mokslo metai. Mūsų mokyklos direktorė labai gera. Nors jūs sakėte, kad bus labai pikta :D.
Pagarbiai jūsų sunus,
Johnis Pot.
P.S LAUKITE MANO LAIŠKŲ
Johnis pašauke savo pelėdą. Pelėda nutupe ant rankos, Johnis uždėjo ir pasake mano tėvams. Ir pelėda išskrido, o aš išėjau iš pelėdyno.

*

Neprisijungęs Elena Cholmondeley

  • VII Kursas
  • *
  • 447
  • Taškai:
Re: Vienintelis neapšiktas Pelėdyno kampas
« Atsakymas #26 Prieš 11 metus »
Elena tiesiog atplėšė duris. Ji turėjo daug kam parašyt laiškus: tetai, Merei, draugei ir draugui.
Citata
Buvau sutikusi Elizabeth Venecis, tai yra mano mamos tetą. Ji buvo labai sena ir tik metus padirbo Hogvartse. Iš jos pasakojimų supratau, kad mama turėjo sesę Karina Venecis, kuri dar gyva ir dirba magijos ministerijoje. Bibliotekoje ieškau knygos apie Cholmondeley ir Venecis šeimų praeitį. Noriu surasti mamą.
Atleisk, kad ilgai nerašiau...
Elena Venecis Cholmondeley :-)
Citata
Mere,
Ar atsimeni, kas aš? Ar prisimeni tas akimirkas, kai buvome kartu? Aš - taip. Kodėl? O todėl, kad tu buvai mano geriausia draugė! Tai kur tu dingai? Aš tavęs pasiilgau. Tu man vienintelė padėjai. Grįžk!
Elena G
Citata
Džeikai,
Labas. Čia Elena.
Mergina išsiuntė laiškus ir greitai išėjo.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 11 metus sukūrė Elena Gleern »

*

Neprisijungęs Armand Desrosiers

  • VII kursas
  • *
  • 236
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Gaze into the fire, surrender to them
Re: Vienintelis neapšiktas Pelėdyno kampas
« Atsakymas #27 Prieš 11 metus »
Velinas įėjo į pelėdyną, o ten iškart ūkavimai it kokioje vištidėje. Aplink tai pat buvo daugybe priterštų vietų, bet šioji buvo kone švariausia. Turbūt paklausite, kokio velnio čia atėjo Velinas. Na jam reikia padaryti namų darbus vilkolakių, tad paprašys tetos amalo ir šventinto vandens. O toji žinoma kad viską atsiųs. Parašė čia pat vieną ,,ilgą'' laišką. Perskaitė kelis kartus, vis gi nenori kad teta vietoj amalo atsiųstu ąžuolo lapus ar vietoj šventinto vandens tiesiog vandenį... Galiausiai įsitikinęs kad viską parašė gerai jis pritvirtino laišką liepsnojančiai pelėdai prie kojelės, šioji akimirksniu išskrido.
Citata
Sveika,
Man reikia tavo pagalbos.
Per apsigynimą nuo juodosios magijos eisime kitą pamoką medžioti vilkolakių. Namų darbuose yra nurodyta, kad man prireiks amalo ir šventinto vandens. Tad galbūt galėtum juos man atsiųsti? Taip, žinoma kad tu gali. Tik nesakyk kad neturi tų daikčiukų. Ir dar, nepamiršk atsiųsti man mano peilio, kurio ašmenys apipylei sidabru... Cha, manei kad aš jį pasiėmiau? Nė velnio. Neturiu dabar aš jo, tad teks tau jį atsiųsti.
Būtu geriau kad paskubėtum ir atsiųstum viską šiandien.
Velinas.
Velinas atsiduso. Jeigu viskas bus gerai, tai visus daiktus gaus jau šį vakarą. O gal vėliau. Bet būtu geriau, kad viską gautų šiandien, nes norės eiti prie kuolo gamybos, tad... Reikės peilio, o peilio neturi.
Išėjo iš pelėdyno tikėdamasis kad viskas klostysis taip kaip jam reikia.

*

Neprisijungęs Alexandra Kennedy

  • III kursas
  • *
  • 178
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Re: Vienintelis neapšiktas Pelėdyno kampas
« Atsakymas #28 Prieš 11 metus »
Tai buvo pirmas kartas, kai Lexi čia apsilankė. Šis kampelis buvo tikrai švaresnis už likusiuosius. Nors aplinkui ir buvo pilna plunksnų, bet visgi geriau už Pelėdyno vidurį. Mergaitė aiškiai girdėjo pelėdų skleidžiamas 'gamtos natas'. Viskas būtų tobula, jei ne Velinas sėdintis ir rašantis laišką. Burtininkei nepatiko tas stuobrys, ir šiaip ji tikriausiai niekada nepakeis savo nuomonės apie jį. Apsisukusi ant kulno ji ėjo prie durų.
Nope, thank you. Nesėdėsiu čia prie jo. Nors ir atrodau kaip kaprizinga mažvaikė, jo nepakęsiu. O jei vėl pradėtų dalyti raštelius...
Durų slenktis buvo vis arčiau ir arčiau...

*

Neprisijungęs Armand Desrosiers

  • VII kursas
  • *
  • 236
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Gaze into the fire, surrender to them
Re: Vienintelis neapšiktas Pelėdyno kampas
« Atsakymas #29 Prieš 11 metus »
Atėjo laikydamas rankoje susukta pergamento lapą ir dvi rožes. Apsižvalgė. Kažko ieškojo. Turbūt tinkamos pelėdos. Netrukus susirado akimis baltą kaip sniegas pelėdą ir įdavė jai siuntinį. Visą tą laiką varnanagis tylėjo, buvo susimastęs apie tai ką parašė savo pergamente. Ar teisingai parašė, ar teta visa tai padarys ir ar šioji nepamiršo nueiti prie jų kapo.
Citata
Sveika, šiandien Sausio 23 diena.
Penktieji metai kaip mano tėvai mirė.
Sukalbėk maldas už juos nunešk prie jų kapo  šias dvi rožes.
Norėčiau pats su jais susitikti, bet negaliu, dar ne atostogos, o kai jos bus visa tai senai bus praėję.
Maldas tegaliu kalbėti čia. Jas jau sukalbėjau. Žvakę uždegti? Uždegsiu prie jų nuotraukos.

Velinas.
Vos gavusi siuntinį pelėdą išskrido ir netrukus susiliejo su sniego pusnimis. Vaikinas ją nulydėjo akimis kalbėdamas maldas už tėvus. Jis kiekvienais metais tai darydavo. Pažymėdavo tėvų gimtadienius ir mirimo dieną. Pirmais metais tai buvo skaudu, bet ilgainiui priprato ir tai tapo jo tradiciją. Tik teta apie tai žino, daugiau niekas net nenumano, kad varnanagis pažymį šias datas. Apsisuko ir išėjo iš pelėdyno, nebebuvo reikalo čia stovėti.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 11 metus sukūrė Velin Vauhelt »