0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Aurora Frydenlund

  • VII kursas
  • *
  • 106
  • Taškai:
  • promiscuous child
Ats: Vienintelis neapšiktas Pelėdyno kampas
« Atsakymas #135 Prieš 7 metus »
Ta akimirka pasirodė persmelkta kažkokio mistiškumo, šaltos nedraugiškos mėnulio šviesos. Prie pat ausies pajutusi šiltą iškvepiamą orą, neįprastai skambančius žodžius, Aurora suvirpėjo. nepatiko jai nei tonas, kuriuo ištarė tuos žodžius, nei patys žodžiai, o dar labiau šypsena, tokia grėsminga ir... na... grėsminga. Mažosios akyse šmėkštelėjo šioks toks nerimas. Nežymiai sudrebėjusi ji tik žiūrėjo į kalbančią Lilith, kažko bijodama pati prasižioti. tačiau, regis, joks mistinis išsigalvotas pavojus nebegrėsė ir Džiaugsmo Giraitė atsipalaidavo.
- Hm, na.. P-pelėdos irgi gražu, - sumikčiojo pirmakursė, leisdama lūpose atsirasti mažutei šypsenai. Nuo arkinio lango palanagės dlenu nubraukusi keletą sudžiūvusių lapų, kurių nenupūtė vėjas, ji vėl pakėlė akis į vyresniąją švilpę.
- B-bet, kur nors š-šilčiau taip pat gerai... Gerai.
"Who was he to say he wasn’t a promiscuous boy like all the other teenagers? It makes sense, kind of. He was seventeen-ish when he died. There was five-ish years of promiscuity that could have been going on that he had zero recollection about."

*

Lilith Toujou

Ats: Vienintelis neapšiktas Pelėdyno kampas
« Atsakymas #136 Prieš 7 metus »
-Kokie mes mieli, tiesiog taip norisi imti ir suvalgyti kaip pyragėlį prie kavos, - susijuokusi garsiu, melodingu balsu mergina priglaudė karščiu žioruojantį delną prie sidabriukės šalto skruosto, tarsi norėdama sušildyti jį, tačiau, vietoje to, atitraukdama ranką tik draugiškai įžnybė į švelnią odą, tarsi erzindama. -Manau, kad mes geriau nueisime į... mm, gal virtuvę? Bet ten mums bus nuobodu ir pernelyg karšta... - tarsi kokia mama apsipirkinėdama, Lilith apsivijo viena ranka savo liemenį, o kita pasirėmė smakrą. -Galbūt į bendrąjį kambarį? Bet ten mums bus per daug akių, mm?- kiek atsidususi mergina išsitraukė lazdelę ir sumurmėjusi kažką iš oro išbūrė storą, vilnonį pledą ir patiesė jį ant žemės. -Todėl mes atsisėsime čia, ar ne? Tik mes turėsime būti arti prie tetos Lilith, mat šioji priglaus mus prie savęs, argi ne smagu?- nelaukus atsakymo švilpė, kartu su savimi traukdama jaunylę, atsisėdo ant pledo, per kurį keistai nesiskverbė grindų šaltis.

*

Neprisijungęs Aurora Frydenlund

  • VII kursas
  • *
  • 106
  • Taškai:
  • promiscuous child
Ats: Vienintelis neapšiktas Pelėdyno kampas
« Atsakymas #137 Prieš 7 metus »
Susiraukė, kai ana įžnybo jai į skruostą, šaltais piršteliais patrynė įžnybtą vietą. Gal kažkam tai pasirodė labai meilinga ir žavu, tačiau Aurorai nepatiko. Žnaiboma ji nenorėjo būti, ir mintyse sau prisižadėjo, kad jeigu vyresnioji dar kartą bandys įžnybti, įkąs į pirštus. Svajonė graži, noras gražus, tačiau svajoti ir norėti juk niekas nedraudžia, ar ne?
Švilpei garsiai svarstant, kur nusitempti vargšę mergaitę ir išmėsinėti, išnarstyti kaulęlį po kaulelio, šiosios sidabrinių plaukų gaubiamoje galvelėje vienas po kito kūrėsi planai, kaip išvengti ne itin pageidaujamos vyresniosios globos, kitais žodžiais tariant, pabėgti. tačiau jie taip ir liko galvoje, Aurora nebuvo labai ryžtinga ir beveik niekada nedarydavo nieko be kitų pritarimo. Ir neatrodė, kad vyresnė šilpė pritartų tokiems jos ketinimams.
Tad beliko tik pasiduoti ir leistis pasodinamai ant to keisto dekio (dekutės :3) šalia Lilith.
- Kodėl, hm, kodėl taip darai? Kodėl taip keistai su manim elgiesi? - kažko labai susidrovėjusi paklausė ir paslėpė veidą melsvo šaliko ringėse. Tik įsielektrinę balto sidabro spalvos plaukai matėsi.
"Who was he to say he wasn’t a promiscuous boy like all the other teenagers? It makes sense, kind of. He was seventeen-ish when he died. There was five-ish years of promiscuity that could have been going on that he had zero recollection about."

*

Lilith Toujou

Ats: Vienintelis neapšiktas Pelėdyno kampas
« Atsakymas #138 Prieš 7 metus »
Jau sėdėdama kartu su mergaite ant žemės švilpė nusprendė palepinti abi šilta arbata su kokiu nors saldumynu prie jos. Mostelėjusi savo juodmedžio lazdele dar kartą, mergina, žinodama, kad virtuvėje visados būdavo paruošti keli padėklai su arbatos servizais ir mažais sausainiais, tiesiog ėmė ir atidangino vieną iš jų į pelėdyną vieno paprastučio burto pagalba ir patalpino jį priešais abi. Kartais taip būdavo gera būti gabiai moksluose, net kilo juokas.
-Nemanėme, kad mums taip patiks erzinti mažąją fėją,- paėmusi vieną porcelianinį puodelį sklidiną arbatos ir įsidėjusi kelis šaukštelius cukraus prisipažino, žvilgsniu paragindama kitą taip pat vaišintis.- Tačiau mums ir taip patinka rūpintis jaunesniais už save, - Lilith ištiesė laisvą ranką ir švelniai, bet kruopščiai suglostė klastuolės plaukus, mėgaudamasi jų tekstūra ant savo pirštų. Įdomu, ar leistų mergaitė jai supinti ar kaip nors kitaip sutvarkyti juos? Taip ir įsivaizdavo kitą su tuzinu kaspinėlių kasose. -Šis pasaulis mums yra pavojingas ir nežinomas, mes niekad negalime nuspėti, kas slepiasi už žmonių kaukių, ar mes taip nemanome?- gurkštelėjusi arbatos pasiteiravo, linktelėdama galvą į vieną pusę, tarsi koks itin susidomėjęs gyvis.

*

Neprisijungęs Aurora Frydenlund

  • VII kursas
  • *
  • 106
  • Taškai:
  • promiscuous child
Ats: Vienintelis neapšiktas Pelėdyno kampas
« Atsakymas #139 Prieš 7 metus »
Mažoji nebuvo kvaila. Taip, drovi, naivi ir baili, tačiau toli gražu ne kvaila. Ir vaizduotę turėjo galingą. Į rankas įspraustame puodelyje esančios arbatos tik vos vos paragavo, ką gali žinoti, gal vyresnė švilpė nori ją nunuodyti, aptemdyti protą kokiais nors uždraustais kvaišalais ir paskui paversti savo verge ar dar kuo itin žeminančiu. Klastuolės tokia baigtis nežavėjo. Išties, jeigu gerai pagalvotume, jokia galima baigtis aplinkoje, kurioje sukiotųsi Lilith, jos nežavėjo, Absoliučiai jokia. Kaip jau buvo minėta anksčiau, mergaitei nepatiko, kai ja, tokia iš pažiūros silpnute kažkas be galo trokšta rūpintis, glostyti plaukus ir slapta geisti juos supinti į kaseles.
Aurora staigiai kilstelėjo galvą, plaukai šoktelėjo į viršų, vėl nelabai tvarkingai nugulė.
- B-bet tu.. tu tada irgi galbūt turi k-kaukę! - kiek per garsiai šūktelėjo vienuolikmetė, balti skruostai nurausvėjo, o išplėstose akyse staiga pasirodė karštligiškas prieštaravimas. Jei būtų mokėjusi ademiškai, mažutė kairė ranka beveik šoktų reikšdama jausmus, kurie nepasirodytų veide.
"Who was he to say he wasn’t a promiscuous boy like all the other teenagers? It makes sense, kind of. He was seventeen-ish when he died. There was five-ish years of promiscuity that could have been going on that he had zero recollection about."

*

Lilith Toujou

Ats: Vienintelis neapšiktas Pelėdyno kampas
« Atsakymas #140 Prieš 7 metus »
-Žinoma, mes visi jas turime, -mergina gūžtelėjo pečiais, be jokios pagiežos ar aukštu gaidelių balse. Nors tyliai pastebėjo, kad kita negeria savo arbatos, nieko apie tai nepasakė. Mažos, nekaltos mergaitės visad jautė pavojų aplink, visad manė, kad koks didelis, pilkas, piktas vilkas jų lūkuriuos už kampo su tamsiomis mintimis galvoje ir virve naguose. Nekreipdama dėmesio į jaunesniosios aiškiai jaučiamą baimę, Lilith pasilenkė prie padėklo,ranka pasigriebė kelis sausainius ir visiškai nesidrovėdama susigrūdo kelis į savo burną, valgydama juos kaip mažas vaikas. -Mes be kaukių tebūtume baltos drobulės, be jausmų, be emocijų, be nieko, - švilpė ramiai tęsė, kažkaip sugebėdama vienu metu valgyti ir kalbėti netrupinant ir neleidžiant sausainiams kristi iš jos burnos. -Tačiau kaukės juk yra visokios, mm? Galbūt mūsų kaukė šiai fėjai yra labai graži ir miela, galbūt ta kaukė yra mūsų tikrasis veidas?- kiek išplėtus ir nudelbus žemyn akis Lilith vėlei gūžtelėjo , tarsi pripažinusi kažką, ko nenorėjo pripažinti.

*

Neprisijungęs Aurora Frydenlund

  • VII kursas
  • *
  • 106
  • Taškai:
  • promiscuous child
Ats: Vienintelis neapšiktas Pelėdyno kampas
« Atsakymas #141 Prieš 7 metus »
Aurora tik sėdėjo po rūpestingu Lilith sparneliu ant to magiško pledo ir susigėdusi klausėsi. Pelėdos karts nuo karto tyliai ūktelėdavo, viena kita pramerkdavo akį ir spigindamos siaurais vyzdžiais tarytum piktinosi vyresniosios filosofija, kuria visai nereikėjo piktintis, nes ji buvo daugiau ar mažiau bendražmogiška. Kad ir kokiu balsu išdėstyta, kad ir pirmuoju daugiskaitos asmeniu. Nors ši švilpės kalbėjimo maniera buvo gana neįprasta. Gal jai asmenybės susidvejinimas, mintyse pasvarstė Aurora. Piršteliais suėmusi plaukų sruogą ėmė pinti sidabru blyksinčią kaselę.
Staiga, visai netikėtai ir neprognozuotai mažoji stryktelėjo nuo žemės, plaukai ir mantijos skvernai tik švystelėjo, sušmėžavo melsvas šalikas, o pati mergaitė it furija pasileido per pelėdyno salę link laiptų žemyn. O ji, be abejo, užmiršo, kad kur ne kur ant akmens yra blizgaus ledo. Koja slystelėjo, mergaitė prarado pusiausvyrą ir sumosavusi rankomis plojosi ant nugaros. Pakaušis dunkstelėjo į grindis, žydrose akyse pasirodė skausmo ašaros.
"Who was he to say he wasn’t a promiscuous boy like all the other teenagers? It makes sense, kind of. He was seventeen-ish when he died. There was five-ish years of promiscuity that could have been going on that he had zero recollection about."

*

Lilith Toujou

Ats: Vienintelis neapšiktas Pelėdyno kampas
« Atsakymas #142 Prieš 7 metus »
Įsitvyrojusi tyluma buvo tarsi muzika Lilith ausims. Nežinia kodėl, tiesą sakant, dažniausiai mergina dievindavo buvimą tarp klegenančių, besišypsančių ir kitaip besilinksminančių žmonių apsuptyje. Galbūt netgi jai, tokiai socialinei plaštakei, reikėdavo kelių akimirkų ramybės su kažkuo, kas buvo tarsi lašelis vakaro rasos vasarą? Gaivinantis, tačiau kartu ir užliūliuojantis savo sutemų kerais, savo tykuma ir paslaptingumu? Tamsiaplaukė su neslepiamu susižavėjimu pažvelgė į kitą, gerėdamasi šviesos žaismu jos plaukuose; norėjo jau imti ir pasisiūlyti padėti su tuo pinimu, tačiau jaunesnioji staiga ėmė ir pašoko bėgti it trušis, nors toli nenusidangino-- tėškėsi žemėn it labai negrancingas ir labai nerangus bulvių maišas. Net skambėjo panašiai.
-A-Aurora!- susirūpinusi Lilith išsyk pašoko, sugebėdama suskubėti šalia kitos per gąsdinamai greitą laiką. -Ak, ar mums viskas gerai?- suraukusi antakius iš susirūpinimo mergina pakėlė kitą savo rankomis kaip kokią nuotaką. Tačiau pakėlė su tokia didžiule jėga, kad net mažesnioji iš inercijos net pakilo kelis centimetrus į viršų, nors po to šleptelėjo atgal į švilpės rankas.

*

Neprisijungęs Aurora Frydenlund

  • VII kursas
  • *
  • 106
  • Taškai:
  • promiscuous child
Ats: Vienintelis neapšiktas Pelėdyno kampas
« Atsakymas #143 Prieš 7 metus »
Kokia laimė, kad gulėti ant žemės ilgai neteko; mažąją tuoj pat į orą pakėlė neįtikėtinai galingos rankos, klestelėjusi ant jų it minkštas sunkus riebus katinas Aurora suglebo. Pakaušį žinoma, skėlė, ir dar kaip, nebūtų nustebusi, jei atsimerkus išvystų virš savęs ne susirūpinusį švilpės veidą, o dailų žvaigždučių spiečių.
Ah, jai tikrai asmenybės susidvejinimas arba ji mane ima laikyti savo dalimi, nors negali būti, kad jai irgi kažkaip fiziškai skauda vien dėl to kad man skauda, ar ne?
Susiraukusi ji papurtė galvelę, pirštelius priglaudė prie pakaušio - gi visko gali būti, o jeigu skilo ar dar ką? Ne, užčiuopė tik kylantį ir tvinksintį gumbą, dabar savaitę negalės normaliai ant nugaros gulėti. Vieniša karšta ašarėlė nuriedėjo skruostu link ausies ir kaptelėjo ant šaliko.
"Who was he to say he wasn’t a promiscuous boy like all the other teenagers? It makes sense, kind of. He was seventeen-ish when he died. There was five-ish years of promiscuity that could have been going on that he had zero recollection about."

*

Lilith Toujou

Ats: Vienintelis neapšiktas Pelėdyno kampas
« Atsakymas #144 Prieš 7 metus »
-Ššš, nereikia verkti, nereikia, - susirūpinusi mergina šiltais pirštais nubraukė vienišą sūrią ašarytę ir it mylinti motina kilstelėjo kitą aukščiau, taip, kad jos galva ilsėtųsi ant Lilith peties. Tamsiaplaukė priglaudė švelnias lūpas prie kitos ir užmerkė akis, niūniuodama kažin kokią įkvailą ir lėkštą melodiją, lėtai sūpuodama Aurorą savo rankose. Didžiulis šilumos kiekis, rodos, tiesiog ėmė plūsti iš švilpės it užtvanką perlaužusi upė, tarsi ugnis, kuri savo kelyje degino ir naikino bet kokias kliūtis ar kitus nepatogumus, tarsi žemės drebėjimas, surydamas ir pradangindamas viską, kas tik nespėdavo pasprukti. Tačiau toji šiluma, kuri nuo Lilith lūpų tarsi sklido į jaunosios vidų, ištirpdydama bet kokią negatyvią energiją ir emociją, tarsi vyresnioji būtų kokia didžiulė kempinė, koks anti-stresinis kamuoliukas. Atsidususi per nosį ji atsitraukė ir mirktelėjo, tarsi jai pačiai norėjosi kristi ašaros, tačiau jos taip ir neišslydo.
-Ar mums geriau?- tykiai pasiteiravo. -Ar mums paleisti mažąją fėją žemyn?- paklausė, žvelgdama gana ramiu, stoišku veidu.

*

Neprisijungęs Morgana Buterfield

  • VI kursas
  • *
  • 308
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Raudonplaukė Salazaro išpera
Ats: Vienintelis neapšiktas Pelėdyno kampas
« Atsakymas #145 Prieš 6 metus »
  Ji buvo velniškai supykusi. Ėjo nematydama nieko per savo įniršį. Jai buvo visiškai nesvarbu, kad atrodė it supykęs trolis. Rusvaplaukė paspyrė besipainiojantį akmenukų po kojomis iš visos jėgos, kad net ir pati susitrenkė nykštį. Sukandusi lūpą ji tyliai iškentėjo tą skausmą ir įėjo į pelėdyną. Nors jau ir buvo atostogos, pelėdų čia buvo nemažai. Telkė, Morganos pelėda norėjo priskristi prie mergaitės, gal šioji atnešė jai ką nors skanaus, bet supykusi klastuolė tik pavarė ją ranka. Ir po galais kur tas kvailas feliksas pradingo?! Atrodo dariau viską, kad tik jam būtų gerai, o štai jis ir pabėgo! Nesąmonė! Nedėkingas padaras. Įniršusi mąstė mergiotė.
– AHHH! – ji supykusi sušuko ir nė nepajuto kaip iš pelėdyno pradėjo skristi išsigandusios pelėdos.
  Išties taip jai ir buvo geriau, niekas netrukdys.
The truth is what I make it. I could set this world on fire and call it rain.

*

Neprisijungęs Teodoras Meiden

  • III kursas
  • *
  • 164
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • i think pain is the best discipline
Ats: Vienintelis neapšiktas Pelėdyno kampas
« Atsakymas #146 Prieš 6 metus »
Teodoras buvo velniškai laimingas, žinot kodėl? Nes jis pirmąkart gyvenime toks laimingas! Ak, taip, galiu tik paminėti, kad jis be galo ir be krašto laimingas. Nors bet kurią akimirką jis gali iškrėsti kokį pokštą, kuris atims klastūnynui kelis taškus, bet jo šypsena tikrai neblės. Rankose laikydamas pergamentą, rašalo buteliuką bei gražią, ilgą kažkokio ypatingo paukščio plunksną, nepaliaujamu greičiu artinosi prie pelėdyno bokšto. Užlipęs laiptais į viršūnę, išgirdo kaži kokį griausmą ir tūkstančių pelėdų plazdenimą. Atsargiai pravėręs medines duris, pirma pastebėjo tuščias laktas. O kas išsiųs jo laišką? Tada pakreipė galvą kiek kairiau, ten stovėjo matyta koledžo bendrajame kambaryje mergaitė ir ji tikrai nebuvo tokia laiminga, kaip jis. Ko gero, tai ji išbaidė vargšus pelėdžiukus.
-Na, tai ar kažką sakysi, ar taip ir stovėsi išplėtus akis?- pusiau juokais niurgztelėjo šeštakursis. Pasirodo, blogai manęs, kad jis nenustos šypsotis.
The world is power. Everything is decided by the superiority or inferiority of one's power.
Get that through your head. You are weak. That's why you are going to lose.

*

Neprisijungęs Morgana Buterfield

  • VI kursas
  • *
  • 308
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Raudonplaukė Salazaro išpera
Ats: Vienintelis neapšiktas Pelėdyno kampas
« Atsakymas #147 Prieš 6 metus »
  Morgana kiek išsigando šviesiaplaukio vaikino kuris įėjo į pelėdyną, bet kitą akimirką vėl susigrąžino bjaurią nuotaiką ir dar bjauresnį charakterį.
– Ko tau čia? Gali eiti. – ji šiurkščiai atsakė vaikinui ir vėl nusisuko į sieną.
  Ji niršo ant savęs, ant jos fenikso, ant viso pasaulio ir net ant to vaikinuko. Rusvaplaukė velniškai norėjo kažką susprogdinti, bet negalėjo, ne mokyklos teritorijoje. Gal į uždraustąjį mišką? Pasprogdinti medžius. Arba pasiūlyti jam susikauti! Morgana kiek šyptelėjo dėl tokios geros idėjos kuri tuo metu tokia atrodė.
– Ar nori susikauti?– ji gana garsiai pasakė vis dar nusisukusi į sieną.
The truth is what I make it. I could set this world on fire and call it rain.

*

Neprisijungęs Teodoras Meiden

  • III kursas
  • *
  • 164
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • i think pain is the best discipline
Ats: Vienintelis neapšiktas Pelėdyno kampas
« Atsakymas #148 Prieš 6 metus »
-Atėjau parašyti laiško, ką, nesimato?- ramiu balsu ištarį Teodoras,- o tu ką čia veiki?- stengėsi kuo švelniau paklausti merginos. Nesulaukęs atsakymo, tik prisiminė garsus, kas vyko už peldyno durų.
-Atleisk, kad trukdau, bet pelėdynas ne ta vieta, kur jokie žmonės neina ir tu jų negali niekur pasiųsti. Aš, kaip ir daugelis kitų, į pelėdyną ateiname parašyti laiško, o jei kas nepatinka, tai visada pati gali išeiti,- vyptelėjo šeštakursis, atsisėdamas ant mažyčio suoliuko ir ant šaltos palangės, pasidėdamas visus daiktus.
-Žinai, viską galima išspręsti ir žodžiaismž, ne muštynėmis. O ką aš padariau ne taip? Galiu atsiprašyti, bet, deja, atėjau ne su tavimi žaisti, tad tiesiog netrukdyk,- kiek įniršo klastuolis, pradėdamas dailiu raštu raityti raides. Kai laiškas jau buvo baigtas, Theo atsistojo pasikviesdamas kokią nors pelėdą iš lauko, kadangi jas visas išbaidė toji mergiotė. Greitai pririšęs mažą pergamentą prie stiprios rudos pelėdos kojelės, paleido skristi, prieš tai duodamas sausainio trupinėlių.
-Taigi, parašiau laišką, galime ramiau pasišnekėti. Aš Teodoras, dar nesu matęs tavęs klastūnyno bendrajame kambaryje. Tai kuo tu vardu?- paklausė, ranka suveldamas savo gelsvus plaukus.
The world is power. Everything is decided by the superiority or inferiority of one's power.
Get that through your head. You are weak. That's why you are going to lose.

*

Neprisijungęs Morgana Buterfield

  • VI kursas
  • *
  • 308
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Raudonplaukė Salazaro išpera
Ats: Vienintelis neapšiktas Pelėdyno kampas
« Atsakymas #149 Prieš 6 metus »
  Garbanė jautėsi nuoširdžiai nusivylusi, kad vaikinas atsisakė muštynių. O ji tai norėjo kažką kažkam padaryti ar kaip nors kitaip išlieti susikaupusį pyktį. Bet tai pat ji nesiruošė būti maloni tam vaikėzui, kuris čia pasirodė. Nors tikėjosi, kad kai jis išeis taip ir nebegrįš, bet velniškai suklydo.
– Koks tavo skirtumas kuo aš vardu? Ir, kad ir kaip būtų gaila, visada tave matau visur. Kartais atrodo, kad kur būnu aš atsirandi ir tu. Kaip, kad dabar. Tai kvaila. – ji piktokai atšovė ir šį kart atsisuko į šviesiaplaukį vaikiną, bet tada nusileido. – Aš Morgana.
  Tiesą sakant, jis buvo visai simpatiškas, ji dar niekada nebuvo atkreipusi dėmesio į tai. Bet, tada vėl nustatė piktą žvilgsnį ir juo pervėrė Teodorą. Tokia buvo jos menka gynyba.
The truth is what I make it. I could set this world on fire and call it rain.