0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Zwei Eberhardt

  • VI kursas
  • *
  • 268
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • No comments
Fojė ir registratūra
« Prieš 13 metus »
   Vestibiulis – Magijos ministerijos lankytojų priėmimo vieta, esanti aštuntajame ministerijos lygyje. Į vestibiulį galima patekti keliais būdais: per neveikiančią telefono būdelę, Kelionmilčiais per kairiojoje sienoje įrengtus židinius, o išvykti – per dešiniojoje sienoje įrengtus.

   Vestibiulio patalpa yra labai erdvi ir ilga, joje niekuomet nenutyla burtininkų balsai. Ant lubų pavaizduotas mėlynas povas su aplink jį judančiais, švytinčiais ir nuolat besikeičiančiais auksiniais simboliais, grindys iš poliruotos tamsios medienos. Sienos apkaltos blizgančiu tamsiu medžiu, jose yra įrengta daugybė židinių. Kiekvieną sekundę iš kurio nors židinio iš kairės iššoka burtininkas, o prieš dešinėje esančius židinius stovi nedidelės eilės norinčių iš ministerijos išvykti.
   Anksčiau vestibiulyje stovėjo kelios grynakraujų ideologiją atspindinčios skulptūros, bet po Voldemorto mirties vestibiulyje jau nėra nei fontano, nei skulptūrų, nei kitų papuošimų, galinčių nešti kokią nors politinę ar ideologinę mintį.
   Minia žmonių spaudžiasi prie vieno svarbaus taško – registratūros. Keli idiotai bando veržtis be eilės, tačiau greitai gauna atkirtį iš pasipiktinusių žmonių minios. Perkreiptos iš pykčio jų šypsenos ir įtūžusios akys vis baksnoja moteriškaitę, kuri nei velnio nesiskubina. Lengvai plunksna ji užrašinėja vardus ir pavardes, lengvai niekur neskubėdama. Tas jos ramumas tiesiog užburia ir pykčio pritvinkusius burtininkus priverčia prisiminti vieną gera posakį – „Skubėk lėtai“. Pažvelgusi į akis registratorė lyg ir atsiprašo už lėtą darbo tempą ir aksominiu balsu paprašo pasirašyti kairiajame lapo kampe. Po to eina kitas žmogus, tačiau jau nebe toks piktas. Registratorė savo švelnių bruožų veidu tikriausiai užbūrė tris priekyje stovėjusius žmones, kurie galiausiai pamiršo dėl ko pyko.
   Kaip keista, kad šiandien nepaprastai daug burtininkų sugalvojo apsilankyti Magijos Ministerijoje. To nebūtų galima pavadinti dar vienu pilnaties sindromu - šiąnakt juk nedrąsiai švies delčia, kuri liūliuos nedidelį burtininkų pasaulį, vėl primindama apie gyvenimo gravitaciją. Tik ši moteriškė, registratorė, rodos, jos nejaučia. Skrajoja beorėje erdvėje - ta menkutė dulkelė dideliame vestibiulyje, kurio grindimis čiužina svetimšalių batai.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Fasiras von Sjuardas »
Visko bijote kaip mirtingi, visko trokštate kaip nemirtingi. (Seneka)2010.10.30. Tik šiandien supratau kokie mes, broliai lietuviai, menininkai - turime meno gyslelę kapų daržininkystei.

*

Neprisijungęs Markas Moore

  • Burtininkas
  • ****
  • 499
  • Lytis: Vyras
Ats: Fojė ir registratūra
« Atsakymas #1 Prieš 4 metus »
 Keliauti per židinius su Kelionmilčiais Markui atrodė geresnė idėja negu kratytis traukiniais iki pat Londono iš Airijos. Išlipęs iš židinio, rudaplaukis iškart pasitraukė į šoną, kad jo nesumindžiotų nauja atvykėlių banga. Valydamasis pelenus nuo vieno iš prabangesnių savo apsiaustų, Markas savo tamsiomis akimis dairėsi, ieškodamas Rafaelio. Vaikinuką įprastai buvo lengva pastebėti, bet patalpoje besimaišant žmonių masei, buvo sunku susigaudyti erdvėje. Burtininkai praktiškai lipo vieni kitiems ant galvų, atvykę skubėdavo įsilieti į srautus, išvykstantys stumdėsi prie židinių, o prie registratūros, kaip visada, stovėjo milžiniška pikta eilė. Palietęs motinos lazdelę, kuri dabar saugiai tupėjo prie šono vietoje jo nuosavos, Markas paskutinį kartą apsidairė, ieškodamas Rafaelio. Nusprendė, kad jeigu jo neras, toliau, kur jam reikia, keliaus iškart.

Ats: Fojė ir registratūra
« Atsakymas #2 Prieš 4 metus »
  Mulačiokas nemėgo krūvos žmonių, tad vos tik išlindo iš to nelemto židinio, traukėsi šonan, tačiau vis tiek buvo nublokštas naujos bangos skubančių ir nieko nematančių suaugusiųjų. Fu, tie dirbantys žmonės. Pats tikriausiai įsivaizdavo, kad savo suaugusiojo gyvenimą praleis baruose lošdamas kortomis ir aplošinėdamas senius.
- Markai!- sušuko jaunuolis, pamatęs savo kompanioną.
  Norėjo pamoti, jog šis dar jį ir pamatytų, tačiau buvo nutėkštas beskubančio vyro su didžiuliu sakvojažu, kurio nežinia kam prireikė ministerijoj, tačiau labai ir nesigilino, šiuo metu bandė atsistoti ir nebūti sumindytas tų gyvulių. O jie dar pyksta, kai jaunimas kaip kiaulės elgiasi. Galiausiai jausdamas žemę po kojomis, prasibrovė iki Marko, dar sugebėdamas susisukti cigaretę. Šitame reikale, kaip ir kortose jis buvo vunderkindas profas, bet kokiomis sąlygomis.

*

Neprisijungęs Markas Moore

  • Burtininkas
  • ****
  • 499
  • Lytis: Vyras
Ats: Fojė ir registratūra
« Atsakymas #3 Prieš 4 metus »
 Markas lygtais girdėjo kažką šūktelint jo vardą ir netoliese matė pasivaidenant garbanotų juodų plaukų kupetą, o geriau apsidairęs vaikinas pastebėjo ir Rafaelį. Tyliai nusikeikęs, rudaplaukis nėrė į artimiausią žmonių srautą. Jam uodegos bandant patekt į archyvus nereikia. Tikėdamasis nusikratyti vaikino, Markas šiaip ne taip buvo nuneštas gyvosios srovės prie registratūros, kur, regis, buvo amžinas įšalas. Ne Ministerijos darbuotojai paklusniai, kaip išdresiruoti šuniukai, stovėjo eilėje. Skubėti nebebuvo kur - registratorė, kuriai tinkamesnė vieta atrodė reabilitacijos nuo nuskausminamųjų klinikoje, lėtai kilnojo popierius ir, klapsėdama milžiniškomis akimis, apsimiegojusiu balsu klausinėjo visokių nesąmonių. Už Marko atsistojo kažkoks pilvūzas, prasmirdęs pigiomis importinėmis cigaretėmis bei nešinas neproporcingai mažu lagaminėliu. Airis pasistengė suvaldyti žiaukčiojimą ir tiesiog sukandęs dantis stebėjo, kaip registratorė kankinamai lėtai ištiesė kažkokiam nušiurusiam burtininkėliui jo lazdelę. Kol ateis mano eilė sugrįš ir Rafaelo...

Ats: Fojė ir registratūra
« Atsakymas #4 Prieš 4 metus »
  Emetas, pametęs iš akių Marką, susiraukė. Ką, po velnių, jam veikti čia, kai jo niekur neįleis be kažkokių registravimų ar leidimų? Sunkiai prasibrovė pro žmonių minią, šiaip ne taip rado nuošalesnį kampelį, gaila, nebuvo toks aukštas, jog matytų visus iki vieno. Pasistiebė kiek galėjo, nemaža dalis skubančiųjų buvo su galvos apdangalais arba nuplikę, tad tikėjosi, jog nebus labai sunku sugauti rudaplaukį. Septyniolikmečio rudos, beveik juodos akys užmatė vienintelį panašiausią personą į jo draugelį/profesorių/dar vis nelabai pažįstamąjį(?). Nieko nelaukęs prasigrūdo pro visus akluosius (kitaip ir nepavadinsi, jie nieko nematė aplink, išskyrus, save) ir padėkojęs visiems šventiesiems, kad nebuvo sumindytas jo gražusis veidelis, atsirado netoli registratūros. Markas stovėjo eilėje, o Rafaelo, na, jis tiesiog stebėjo jį ir net nežadėjo artintis, tiek Londone, tiek ministerijos reikaluose buvo nelabai keptas, toks pusžalis, jam tik reikėjo archyvų.

*

Neprisijungęs Markas Moore

  • Burtininkas
  • ****
  • 499
  • Lytis: Vyras
Ats: Fojė ir registratūra
« Atsakymas #5 Prieš 4 metus »
 Markas nerimastingai žvalgėsi aplinkui. Koja, kurios bate saugiai nesislėpė jo lazdelė, trypčiojo, išliedamas susikaupusią energiją. Eilė judėjo kankinamai lėtai. Lėčiau, nei mokiniui mokslo metai, nors jaunasis profesorius iš patirties galėjo teigti, kad mokslo metai lėtai slenka ir mokytojams. Vienas žingsnis į priekį ir vėl sąstingis. Pasukus galvą į šoną, Marko akys susitiko su lygiai tokiomis pat tamsiomis Rafaelio akimis. Jeigu šalia būtų jo arba bent jau jam paklūstanti lazdelė, galėtų kerais tą velnio neštą ir pamestą vaikį prisitraukti, bet dabar ar verta traukti savo lazdelę dėl tokio neryžtingo nemokšos? O kas jeigu apsauga pastebės ir jį vėliau sustabdys? Markas norėjo kaip nors prisikviesti vaikiną, bet tokiam chaose visi garsai pradingdavo ir išsikraipydavo, o prarasti savo vietos eilėje, kai už jo rikiavosi penki pikti burtininkai, rudaplaukis irgi nenorėjo. Paėmęs į ranką motinos lazdelę, Markas tyliai meldėsi, kad ši jam bent kartą sugalvotų paklusti.
-Accio.
Rudaplaukis norėjo galvoti, tarkim, apie Rafaelio paltą ar bala žino kuo jis ten buvo apsirengęs, bet smegenys aiškiai nupiešė tik vaikino batus. Kerai suveikė - tą patvirtino vos juntamai pasipriešinusi lazdelė. Markas, nenorėdamas į save atkreipti daugiau dėmesio, įsidėjo lazdelę į jai laikinai priklausančią vietą ir apsimetė, kad į jį neturėtų dabar lėkti už batų tempiamas septyniolikmetis.

Ats: Fojė ir registratūra
« Atsakymas #6 Prieš 4 metus »
  Dar stovėjo valandėlę, kitą, kai pajuto keistą jausmą ties batais ir lyg nevaldomai traukiamas link Marko. Nesuprato, kas per velnias vyksta, dar spėjo įsitvert į pirmąją pasitaikiusią moterukę, tačiau gavęs per nagus iš jos gana sunkokos rankinės, teko atitraukti letenas ir leistis valdomam batų. Pasiekęs Marką, na, kaip pasiekęs, įsirėžęs, susitvardė ir dar sugebėjo nenuversti jo.
- Kas per šūdas?- pašnibždomis murmtelėjo šalia vaikino ausies.
  Rafaeliui dar vis nebuvo aišku, kur atsidūrė, nebuvo apmokytas mandagybių, nieko nebuvo girdėjęs apie tvarką ministerijoje. Jis buvo nusikaltėlio vaikas, trokštantis patekti į archyvus ir pagaliau sukelti tiek skausmo tam, kuris nešiojosi kraują to, kuris išdavė jo tėvą. Ak, ir kaip gaila, ir kaip ironiška, kad viskas buvo taip arti. Arčiau nei pats tikėjosi.

*

Neprisijungęs Markas Moore

  • Burtininkas
  • ****
  • 499
  • Lytis: Vyras
Ats: Fojė ir registratūra
« Atsakymas #7 Prieš 4 metus »
 Markas akies krašteliu stebėjo link jo artėjantį Rafaelį. Vienas... Du... Trys ir vaikinui atsitrenkus į jį, rudaplaukis vos neužvirto ant registratorės stalo. Lengvai stumtelėjęs nuo savęs mulatą, Markas atsiprašė už jo stovėjusio burtininko ir, prisitraukęs už pakarpos Rafaelį arčiau, tarė:
-Ne. Si. Keik. Ne pakelės užeiga čia tau. Ir jeigu nori praeiti pro vartus į Ministeriją, turi užsiregistruoti. Tu prie registratorės per daug nekalbėk ir tik paduok savo lazdelę.
 Priešais jį stovėjęs burtininkas baigė keistis mandagybėmis su prie popierių kalno sėdinčia apsimiegojusia moterimi ir atėjo Marko eilė.
-Vardas, pavardė ir apsilankymo priežastis?-lėtai sumirksėjusi ištęsė registratorė.
-Markas Moore, Švietimo departamentas,-padėdamas motinos lazdelę ant moteriškės stalo, vaikinas stebėjo, kaip ji neįtikėtinai greitai surašo jo duomenis. Lazdelės aprašymas užtruko ilgiausiai. Atrodė, kad moteriškė pirmą kartą savo gyvenime laiko tokį daiktą, jį vis vartydama, matuodama ir sverdama. Galiausiai lazdelė sugrįžo pas Marką ir palinkėjęs moteriai malonios dienos, jis pasitraukė į šalį, nežinia kodėl laukdamas Rafaelio.

Ats: Fojė ir registratūra
« Atsakymas #8 Prieš 3 metus »
  Rafaelito skrandis pradėjo verstis kūliais, jis negalėjo susitaikyti su mintimi, jog tuoj turės pasakyti penkis žodžius svetimam, galbūt kiek labiau nei jis išsilavinusiam žmogui ir plius su visom mandagybėm, tikriausiai. Pavartęs akis sulaukė savo eilės, įsmeigė akis į registratorę, žinojo tik vieną, kad nenusukęs žvilgsnio praslys lengvai, dar plius žinant, jog jo žvilgsniui neatsispiria niekas, net tokia sukežusi moteriškė priešais. Pastaroji pakartojo tą patį tekstą kaip ir ankstesniems burtininkams, visai kaip robotas. Haha.
- Emetas Rafaelis Prometis, Švietimo departamentas,- net nemirktelėjęs, bet ne per daug skubėdamas pasakė ir padavė savo gebenės lazdelę.
  Registratorė nuleido žvilgsnį į ją, kilstelėjusi antakius peržvelgė, kažką rašliavojo, o Prometis tuo metu žvilgtelėjo į šalimais stovintį Marką. Akys greit sugrįžo prie registratorės, grąžinančios jam jo lazdelę ir kažką dar murmtelėjusiai apie jo amžių, neva labai jaunas. Mulatas tik žaviai šyptelėjo ir lėtai prisistatė prie rudaplaukio. Nieko nesakė, tik mostelėjo ranka lyg klausdamas, kur dabar jam nešt savo šikną. O ją nešt norėjo kuo greičiau, skrandis dar vis krėtė išdaigas nujausdamas, jog pusiau ispanui gali nesibaigti šiandien ypač gerai. Tačiau Rafaeličiukas širdyje jautėsi atsipūtęs, neturėjo ko ir prarasti.

*

Neprisijungęs Markas Moore

  • Burtininkas
  • ****
  • 499
  • Lytis: Vyras
Ats: Fojė ir registratūra
« Atsakymas #9 Prieš 3 metus »
 Rafaeliui atkartojus jo žodžius, Markas prunkštelėjo. Mulatas nė žodžiu nebuvo užsiminęs apie tokį kelionės tikslą, kas galėjo reikšti tik vieną - jis melavo ir pas jokias senmerges su įtartinais sausainiukais jam nereikėjo. Pasivedęs vaikinuką toliau nuo viso to šurmulio ir įtariai visus stebinčių apsauginių, rudaplaukis kreivai šyptelėjęs tarė:
-Tai į Švietimo skyrių, a? Įdomu, ką ten pametei, ar ne tik savo smalsią nosį?
Tempdamas už rankovės Rafaelį, ar turėtų sakyti Emetą, Markas įsiliejo į burtininkų, skubančių liftų link, srovę. Žmonės skubėdami stumdėsi, lipo vieni kitiems ant batų, o jų nešami lagaminėliai, narveliai ir bala dar žino kas (Markas pastebėjo vyriškį, nešantį virš galvos puošniai atrodančią kėdę), miauksėjo, ūkavo ir barškėjo. Kai kurie ministerijos darbuotojai, jau pripratę prie tokios rutinos, plaukė srove net skaitydami ,,Magijos žinias" ar plunksna braukydami popierius. Tokių sugebėjimų paprastas mirtingasis turėtų pavydėti. Srovei įstūmus vaikinus į liftą, kažkas riktelėjo aštuntas, trečias, o Markas prie jų prisidėjo vienu žodžiu:
-Pirmas.
Ir liftas nugarmėjo į Ministerijos vidurius. Vos durims prasivėrus pirmame lygyje, Markas išstūmė Rafaelį iš lifto ir nugarmėjo su kitais žemyn.

Ats: Fojė ir registratūra
« Atsakymas #10 Prieš 3 metus »
- Nosis vietoj,- dėl visa ko dar pasitikrino.- Kabint babcių norėjau ten,- žaismingai pavartė akis.
  Be tempiamas mulatas vos spėjo paskui tą vaikiną (arklį, jeigu tempia?, čiut kojas bepavilko. Tokioje maišalynėje būtų seniausiai prapuolęs, oo dėkokime ponui Markui (dar žinomam, kaip karštam vyrukui netgi pačio mulato akimi).  Vaikinas lengviau atsiduso atsidūręs lifte. Tarp nepažįstamų. Dirbančių. Protingų (?). Nustatė veide miną, kuri rėkte rėkė, jog tuoj apsivems nuo šios dienos matytų žmonių. Užteko ir tos bobulencijos, kurios dėka atsirado ministerijoj. Dar nulupo šešiolika, taip, ne penkiolika, o šešiolika jevrų. Sakė, už gražias akis reikia susimokėti. Nesuveikė jam tokia logika, bet eh.
  Netrukus jaunimėlis atsidūrė kažkur, kur mulatas jau nebelabai norėjo. Kažkaip viskas čia buvo per daug keista. Ir nenuostabu, juk teko pasižmonėt pirmą kartą gyvenime, matyt.
- Nu, ar tu nustosi stumdytis? - kilstelėjo antakius septyniolikmetis. Tačiau atsakymo nelaukė. Ir taip jau nujautė, koks jis būtų buvęs.

*

Neprisijungęs Markas Moore

  • Burtininkas
  • ****
  • 499
  • Lytis: Vyras
Ats: Fojė ir registratūra
« Atsakymas #11 Prieš 3 metus »
 Na, galbūt kažkam sėdėti visą dieną prie katilų ir maišyti gėralus yra gyvenimo būdas, bet ne veltui Markas nepasirinko eliksyrininko profesijos. Toks pusiau automatiškas darbas prie katilų vaikiną varė iš proto. Nuobodu. Supilstęs jau nežinia kelintą eliksyro porciją į buteliuką, padėjo jį į kažkokią rastą dėžutę, iš kurios eliksyrai greitai būdavo išgraibstomi gynėjų. Na, Markas visko kitiems neatiduodavo - vieną ar kitą savo meno kūrinį pats įsidėdavo į apsiausto kišenę. Su šiek tiek kerais patobulinta dujokauke (kaži, o nereikėjo tai merginai apie kaukių praleidžiamą kvapą užsiminti? Ar čia man papuolė toks brokas?) nors ir nebesijautė tų toksiškų garų, virstančių iš jo katilų, bet net ir klaustrofobija nesergantis garbanius norėjo tą daiktą kuo greičiau pasišalinti nuo galvos. Liūdnai nužvelgęs likusius ingredientus sau tyliai atsiduso, pavydžiai nulydėjo akimis pro duris išlekiantį nevykėlį ir grįžo prie darbo.
 Ir paskutinę akimirką Markas apsigalvojo ir pakeitė kelis ingredientus. Oi ne, laikas ir jam pasilinksminti. Kiek galima vienoje vietoje sėdėti?
 Taigi, viename katile pilkas, kitame - švelniai raudonas skystis. Bus mikroskopinis katilai bum bum - Ministerijos nuosavybė, negaila gi. Jausdamasis kaip kokia merga, grįžtanti po sprogiųjų karvių melžimo, Markas kažkokiais rastais laiptais nusikabariojo žemyn, stebuklingai nieko nesutikęs. Tokį gėrį iššvaistyti laiptinėje būtų labai gaila.
 O vestibiulyje jau pasijuto kaip savoje vietoje. Tarp ((nieko nevaldomų)) žmonių skraidė ((įsivaizduojami)) kerai, kai kas jau be sąmonės gulėjo užpakaliu į židinį, kas ant stalų lipo ir krito - tiesiog Rojus!
 Tikėdamasis, kad jo niekas dar nepastebėjo, Markas, slinkdamas pakraščiais (ir tikrai neatrodydamas įtartinai su dujokauke ir dviem katilais), priėjo prie beveik viso veiksmo centro. Pasilenkęs, labai gražiai papylė pilką skystį ant grindų. Šis greitai plona plėvele plito į visas puses. Greitu tūptelėjimu išvengęs kažkokių paklydėlių kerų, Markas atsistojo ir staigiu judesiu išpylė raudonąją košę kuo toliau nuo savęs.
 Sukontaktavę skysčiai pradėjo trupučiuką sproginėti, kaisti bei intensyviai garuoti. Netrukus ten, kur šios medžiagos susitiko, matėsi tik baltų garų, kurie bekaukiams puolėjams graužė gerkles ir akis, debesis. Karštį juto ir Markas, stovėdamas kiek atokiau nuo šitos tragedijos centro. Čiupęs vieną iš katilų, užmovė neaiškiam tipui ant galvos ir, išsitraukęs lazdelę, nėrė registratorės stalo link.
 Bent jau šiandien ten nesėdėjo ta lėtų apsukų būtybė.

*

Neprisijungęs Brielle Siri Devers

  • Burtininkė
  • ****
  • 252
  • Lytis: Moteris
  • Ella está tratando de matarme
Ats: Fojė ir registratūra
« Atsakymas #12 Prieš 3 metus »
Ūžtelėjo žalia liepsna viename iš židinių. Gabrielė nubraukė peleną nuo peties ir žengė žingsnį į vestibiulį. Neatrodė ypatingai nusiaubtas, o ir dvasių gyvų, bet papilkėjusiais veidais, buvo. Registratūra tuščia, prie jos, kaip būtų buvę įprasta, nesibūriavo minios burtininkų, norinčių patekti į ministeriją vienokiais ar kitokiais reikalais.
Gabrielė akimirką stovėjo vidury koridoriaus, žvelgdama į kerų paliktas žymes tamsiam marmure, į pro ją praslenkančius paprastus ministerijos darbuotojus, kuriems, sąmyšis ar ne sąmyšis, darbą reikėjo vykdyti toliau, idant visa burtininkų visuomenės ekonomika ir tvarka nesugriūtų iki galo. Moteris žiūrėjo į vaizdą priešais nauju žvilgsniu, lyg vertindama, lyg sverdama vien jai žinomus dalykus ant trapių svarstyklių. Niekas nekreipė į ją pernelyg didelio dėmesio. Tie, atpažinę ketvirtojo lygio departamento vadovę, mandagiai linktelėdavo.
Jos atostogos Edinburge tęsėsi ilgiau, nei buvo planuota, bet, rodėsi, jos pernelyg niekas nepasigedo. Dirbti galima ir iš toli, siunčiant gynėjus ir pelėdas su nurodymais. Gyvo susitikimo reikalaujančius reikalus nukeliant tolyn. Nors dabar jie jau greičiausiai ir nebeįvyks, su pašaipa ir menku nusivylimu pasvarstė ji.
Avery lapė, mergaitės balsu pranešusi situaciją, turėjo nustebinti. Ir nustebino, bet tik šiek tiek. Prancūzė, per ilgai gyvenusi Anglijoje, tuo metu sėdėjo kažkokios žalios kalvos viršūnėj netoliese Edinburgo ir spoksojo į debesis. Atėjus žiniai, atsiduso. Ji neplanavo, ji neprašė. Mergaitė padarė daugiau, nei buvo reikalinga. Ar, greičiau jau, padarė visai ne tai, ko reikėjo Gabriellei. Vis dėl to moteris negalėjo teigti, esą Avery nuotykiai ir pralietas kraujas nenusipelno pripažinimo. Paminėta kita mergiotė, Artemidė, prancūzei nesukėlė jokių jausmų.
Galiausiai Gabrielė pajudėjo ilgu vestibiuliu link liftų su ketinimais pakilti iki savo, ketvirtojo lygio. Artintis prie ministro kabineto neketino – kol neaiški von Sjuardo padėtis, kol regos lauke nepasirodęs Vagneris. Imtis veiksmų dabar, kai vadinamoji pergalė tokia šviežia ir akivaizdžiai be galo trapi, nederėjo. Ne, Gabrielė išlauks tinkamų momentų. Nerizikuos savo veidu, savo reputacija. Teliks niekaip su tragedija nesusijusia Ministerijos darbuotoja.
Neritmingai jos batams kaukšint į marmurines grindis, iš atminties gilumos parbėgo atiduotas tapatybių sąrašas ir sudarytas sandėris. Vienas pirmagimis mano sąskaitoj, mintyse sau šyptelėjo moteris. Ir šiam ateis laikas. Dabar jai tereikia susirasti mergiotę, savo krikšto dukterį, ir rimtai su ja pasikalbėti. Giliai apsiausto kišenėje pirštai užčiuopė veidrodėlį.
Sudzingsėjo vis dar veikiantis liftas, ir Devertes pranyko už jo durų.
"If he wants to sleep with half of London, he should sleep with half of London"

*

Neprisijungęs Amira Martin

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos specialistė
  • ****
  • 310
  • Lytis: Moteris
  • Prekeivių atstovė
Ats: Fojė ir registratūra
« Atsakymas #13 Prieš 3 metus »
  Pats pavasario įkarštis. Balandžio kažkelintoji diena. Beveik besibaigiančios velykų atostogos ir po Londoną besitrainiojanti aštuonolikmetė (įsivaizduojat kaip kartais likimas pajuokauja, kai nebūni mačiusi savo dokumentų). Saulė nemaloniai spygino akis, paslėptas po dideliais akiniais nuo saulės (deja, anie mažai naudos davė, bent paakius slėpė ir tai gerai). Trumpi raudoni plaukai buvo nevykėliškai surišti pakaušyje, juoda per didelė palaidinė buvo lengvai judinama vėjo, o juodų džinsų kišenėje buvo paslėpta lazdelė ir pakankamai pinigų maistui bei kelionei atgal į pilį. Odiniai kerzai atsispirdami nuo žemės sudarė įspūdį, kad mergina avėjo visai ne kerzus, o aukštakulnius. Tačiau kur tokiai "dyldai", kaip ją vadindavo kai kurie Durmštrange besimokantys rusai aukštakulniai? Jai ir savojo ūgio pakako. Laimė, nuo Durmštrango laikų jos figūra pagerėjo ir ji toli gražu nebepriminė šakaliuko. Įsmukusi į Kiaurą katilą (ne visi žino apie tą sugedusią telefono būdelę, Eliadė iš ten persikėlė į Ministeriją. Tikėjosi gausianti keliavimo oru galią ir pamiršianti tas nesąmones su traukiniu. Žinoma, prasmukti į bet kurį skyrių šiaip negalėjo, tad teko laukti nemažoje eilėje žmonių. Belaukdama, švilpė nusiėmė akinius ir pradėjo žvalgytis. Ji pirmą kartą buvo ministerijoje.

*

Neprisijungęs Mayra Llewellyn

  • Ateities būrėja
  • *****
  • 930
  • Lytis: Moteris
  • Šventieji skirstosi ir dalos dangų rėžiais
Ats: Fojė ir registratūra
« Atsakymas #14 Prieš 3 metus »
 Prabudus gamtai, regis, prabudo ir Magijos ministerijos šeštasis lygis. Iš žiemos miego budo skyriai (o ypač nešyklių agentūra), didėjo dokumentų krūvos su prašymais, o darbuotojai vis viltingai atsidusdavo, matydami pro langus šviečiančią dirbtinę saulę.
 Mayra irgi nebuvo išimtis. Nuo sėdėjimo sustingę sąnariai traškėjo, o pilvas nemaloniai sugurgė, primindamas apie praleistus pusryčius. Bet židinių tinklo reguliuotojai buvo nusispjaut į tai. Galva vis dar buvo prikimšta raminamųjų sukelto rūko, o ir ta popierių krūvelė, adresuota aurorų štabui, mat mada nustoti klausytis žmonių taip ir nepraėjo, pati taip ir nenukeliavo į antrąjį lygį. Na, bent jau tobulasis kažkurios bobulės, slėpusios savo ieškomą anūką, obuolių pyrago receptas gulėjo stalčiuje, šventai nejudinamas. Kažką burbėdama apie tinginius aurorus, Mayra pasičiupo dokumentus ir nuskubėjo lifto link.
 Juodaplaukė išlipo vestibiulyje. Minčių niekaip nepaliko bandelės, šokančios ratelį su keksiukais, o ir vaikščioti svaigstančia galva nebuvo didžiausias malonumas. Dauguma paprastų žmogelių, pamatę kaip tankas lekiančią moterėlę su Ministerijos uniforma, savanoriškai traukdavosi į šalį, bet štai į vieną žmogystą židinių tinklo reguliuotoja vis tiek atsitrenkė. Keiksmažodžių lavina pasipylė iš ministerijos darbuotojos burnos, kai ši pakėlė akis ir sustingo.
-Amira?-netikėdama savo akimis paklausė mergina. Švilpė, kurios Mayra nematė nuo pas Hogvartso baigimo, atrodė smarkiai pasikeitusi. Arba tiesiog ji buvo išblukusi iš atminties.