[Leticija Mendel]

Gal būtų ir nusijuokusi dėl lazdelės. Kodėl milas jos nesikeičia? Bet to dabar nenorėjo daryti. O į Dori pasakymą apie dietą išvis niekaip nereagavo.
- Jei taip darysiu zysi, kad trukdau. - Taip juk ir būtų. Jeigu ji pati savavališkai ko imtųsi prie barikados ta isterikė imtų skeryčiotis.
- Dar vieną tau pravardę turiu jei nori. - mestelėjo.
Kai Dori pati užkliudžiusi išvertė savo statinį krūptelėjo ir jos pačios puodų bokštelis nuvirto. Mat bandė dėti juos ne vien į laisvus Dori tarpus, bet ir priešais jos statinį krovė prikaistuvių bokštelį. Tik deja, puodai pažiro per virtuvę sukeldami beprotišką bildesį.
Kažkaip jiems nesiėjo. Milanas išvertė Aarono pjaustymo lentelę ir Letė išsigando. Juk tas baisiai supyks. Ir Milo pasiūlymo išeiti griebės kaip skęstantysis šiaudo.
Tik prieš tai pasičiupo Juzefo aptiktą apsiaustą. Tegul nesvajoja, kad paliks jam. O jo pliurpalus apie nekantrumą praleido pro ausis. Ji jo neklausys ir taškas. Letė irgi gali ignoruoti, kaip ir šitas profesorius. Taip, jis ne giminė, jis niekada neturėjo rūpintis. Bet ir nereikėjo pradėti, o tada numesti.
Mergina manė, kad tikrai geriau eiti kažkur net su Dori, nei likti su Juzefu ar Aaronu. Milas padėjo perlipti per stalus ir ji nubėgo su jais. Bėgdama pajuto smagų jauduliuką.

(Patekimas į priešų bazę: 3, 5, 6)

[Eliotas Llewellyn]

Kur. Tas. Prakeiktas. Apsiaustas?! Jo niekur nebuvo, ir Eliotas ėmė gerokai irzti. Augdamas kantrybės labai daug neįgijo, tad natūralu, kad norėjo tą daiktą rasti čia ir dabar. Tik kad jo niekur nebuvo!
- Nesąmonė. Nėra čia jokio apsiausto, - pranešė komandos draugams. Neketino švaistyti daugiau laiko tokiai nesąmonei. Juk reikia paimti taurę, o tam kvailas ir net neegzistuojantis daiktas tikrai nėra būtinas.
- Geras! - sušuko dirstelėjęs į katilą, kuriame Nelanna gamino eliksyrą. Akivaizdu, kad ji itin protinga, ir Eliotas plačiai išsišiepė. Tada jai būtinai pasiseks ir accio. Gal ji ir tą apsiaustą rastų? Bet ne, berniukas neketino leisti, kad visą darbą atliktų kas nors kitas. Šiaip ar taip, būtent jis yra komandos lyderis. Juk ir žaidžiant dažasvydį du iš trijų vyresnių komandos narių tam neprieštaravo.
- Aš negersiu. Tai Nelannos eliksyras, tad ji ir turi nuspręsti, kas gers, - patenkintas pareiškė ir priėjo prie vargstančio Deklano. Nepanašu, kad jam itin gerai sektųsi statyti tą barikadą.
- Reikia, kad jie nepraeitų. Ko gero, geriausia padaryti, kad paslystų ir nusidaužtų nosį, - kikendamas pasiūlė, regis, pamiršęs, kad keliauti į priešų bazę būtų žymiai įdomiau. - Ar čia kur nors yra bananų žievių?
Mintyse regėjo vaizdą, kaip Leticija paslysta ant vienos jų ir skaudžiai nusidrebia. Taip taip, ji Oliverio draugė, bet vis tiek būtų labai smagu. Deja, nepastebėjo nė vienos žievės, tad nutraukė nuo artimiausios lovos antklodę ir pabandė ją pakabinti ant durų.
- Vėliau ką nors pastatysime už jos, bet jie to nežinos, - pasakė Deklanui. Juk jis būtinai sugebės pakabinti antklodę. Kitaip ir būti negali.

[Barikados statymas: 1, 5]

[Deklanas W. Senkleris]

Na, gerai. Galbūt jis pasirinko ne patį protingiausią metodą. Turbūt iš pradžių reikėjo priešais duris pastatyti lovą ar kokį kitą daiktą, o tik tada krauti mažesnius. Bet kai viskas, ką buvo pastatęs, gražiai nuvirto, Deklanas riebiai ir garsiai nusikeikė. Tuo labiau, kad ir Eliotui nesisekė. Į kitus mokinius Deklanas nežiūrėjo, bet kiek suprato iš draugo žodžių bent jau ta moteriškė pagamino eliksyrą. Oho, tai bent sekasi piktai pagalvojo.
- Suprantu, kad reikia, jog jie nepraeitų, - pikčiau atkirto ir per vėlai susiprato kalbantis su bene geriausiu draugu. Vis tik žodžio "atsiprašau" Deklano žodyne nerasi, tad to ir nepasakė. Tik dirstelėjo į Eliotą prašydamas per daug nepykti.
- Bet kas iš tos antklodės? Patrauks, ir tiek, - dar pridūrė, nors pačią idėją gal ir suprato. Jeigu už viską uždengiančio daikto priešininkų lauks nemalonus siurprizas, gal viskas ne taip ir blogai. Tik ką įdomesnio pateikti?
- Kam tos žievės? Užteks vandens, čia jo tikrai rasime, - atsakė ir nužingsniavo iki Nelannos. Tarp ingredientų tikrai turėjo vandens (ei, ar matai, tėvai, kaip sūnus puikiai išmano nuodus ir vaistus?), taigi čiupo indelį su skysčiu ir grįžo prie durų. Kai tik Eliotas atsitrauks, išpils skystį (tikėjosi, kad tai vanduo, o ne kas kito), o tada priešininkams neliks nė menkiausio šanso.

[Barikados statymas: 5, 6]

[Lara Miglapūtė]

 Lara prunkštelėjo. Accio kerai turėjo pavykti jau seniai, o dabar…
 Turbūt čia negera akustika, pamanė mergaitė. Aišku akustika čia buvo ne prie ko, tačiau dabar tai nebuvo svarbu.
 Oliveriui, kaip ir reikėjo tikėtis kerai taip pat nepavyko, tačiau negi Lara bus prastesnė kerėtoja už jį?
 Aišku, metgaitė sužinojusi, kad tam Eliotui nesiseka surasti apsiausto, šyptelėjo, o vėliau - tyliai, bet piktai juokėsi. Tada suprato, kad nėra ko čia juoktis, nes komanda pralaimės jei neturės daug apsaugos priemonių.
 - Ir ką aš čia veikiu? - Sumurmėjo Lara, o tada nubidzeno ieškoti to nelemto apsiausto.
 Puiku, kad Eliotas su Deklanu stato barikadą, tačiau ar jie nenorėjo savo jėgų iškrauti puolant priešininkų bazę?
 Lara laisvai būtų nuėjusi į tą nelemtą virtuvę ir sudorojusi priešininkus. Gal.
 Tačiau kadangi čia bloga akustika, nepavyks.
 Lara pastebėjo, kad Nelanna puikiai išvirė eliksyrą, tad nudžiugo. Bent kažkas sekasi, pamanė sau.
 Kad ir kaip nuobodu būtų ieškoti apsiausto, jo reikėjo ir Lara dabar vartė visas spinteles ir lovas, kad tik surastų tą daiktą.
 - Kai jį surasiu, eisiu į tą priešininkų bazę, - sumurmėjo.
 Aišku jį surasti turėjo būti lengva, nes Eliotas jo nesurado, tačiau kas jei Eliotas ieško geriau nei Lara ir jei jis negalėjo surasti apsiausto galbūt nepavyks ir jai?

 [Apsauginio apsiausto ieškojimas: 3,4]

[Nelanna Light]

- Kažkur turi būti, ieškokit toliau, - Nelanna paragino Eliotą ir kitus tęsti apsiausto paiešką.
Eliksyro gamyba jau ėjo į pabaigą ir Nelanna džiaugėsi, kad dar nepamiršo nuodų ir vaistų pamokose įgytų įgūdžių. Supylusi sėkmingai išvirtą eliksyrą į buteliuką, mergina apsidairė.
Jie vis dar neturėjo barikados, saugančios jų būstinę. Apsiaustas nesurastas. O ir kerai vaikučiams nelabai sekėsi. Na, bent jau jos eliksyras paruoštas. Nelanna atsiduso. Nekokia žaidynių pradžia.
Eliotas su Deklanu ėmėsi barikados statymo. Galbūt šį kartą jiems pasiseks.
- Pažiūrėk po lovomis, - patarė Larai, ieškančiai apsiausto.
Pati Nelanna grįžo prie eliksyro virimo. Gerai būtų turėti daugiau, nei vieną buteliuką. Jai atrodė nesąmonė, kad iš vieno katilo išeina tik vienas buteliukas eliksyro, bet ką jau padarysi. Koks yra receptas, toks. Ne ji juk sukūrė to eliksyro receptą.
Kaip ir prieš tai, taip ir dabar ji išbūrė ugnį po katilu, į jį supylė vandenį, ir, kol tas virė, ėmė ruošti ingredientus. Laiko nebuvo daug, tad reikėjo paskubėti. Juk bet kuriuo metu į jų bazę gali ateiti priešininkai. Kiek įmanoma tiksliau mergina pjaustė pelėtrūnės lapus, vieną po kito dėjo į katilą smulkintus šlamučio žiedus, vienaragio rago miltelius ir sausrūnės sultis. Viską gerai išmaišė ir paliko virti. Liko pasiruošti vieną ingredientą ir įdėti prieš pat pabaigą.

[Eliksyro virimas: 3; 5]

[Oliveris Llewellyn]

Et, kaip netikėta. Jam nepasisekė. Jam ir vėl nepasisekė. Per kerėjimo pamokas retkarčiais kas nors pavyksta, o čia... nieko. Galbūt šalia reikia Leticijos. Prie jos Oliveris labai norėdavo nesusimauti, tad gal kažkaip labiau susikaupdavo?
Laimė, nepasisekė ir Larai. Dar betrūko, kad pirmakursė geriau už jį mokėtų ketvirto kurso kerus. Tiesa, ir Eliotui nepavyko rasti apsiausto, o tai jau ne taip gerai. Deklano statoma barikada vis griuvo, tad vienintelė naudinga komandos narė buvo toji suaugusi moteris, Nelanna. Ne veltui, ji jau ganėtinai sena ir patyrusi magijos srityje. Oliveris džiaugėsi šia komandos nare. Taip, kitoje komandoje suaugusių burtininkų daugiau, bet jeigu čia būtų profesorius Senkleris, jis iš panikos iš viso nieko nepadarytų. Tiesą sakant, nepadarė ir be jo. Ta mintis privertė susiraukti. Nors dalyvauti visai nenorėjo, kad jau Eliotas privertė, privalėjo padaryti ką nors gero.
- Aš nueisiu į jų bazę, - kuo ryžtingiau pasakė, tačiau paimti Nelannos sėkmingai pagaminto eliksyro nesiryžo. Juk jis viską sumaus, tad geriau palikti buteliuką kam nors, kas sugebės jį panaudoti. Problema ta, kad ir ryžto išeiti iš savos trūko. Vis dėlto Oliveris pažvelgė į brolį dvynį ir kažkokiu būdu pasisėmė iš jo drąsos. Pralindo pro visas antklodes ir kitus daiktus ir koridoriumi patraukė virtuvės link.

[Patekimas į priešų bazę: 1, 5, 6]

[Aaronas Senkleris]

Aaronas susikaupęs darė savo darbą. Pjaustė smulkučiais kubeliais tam tikrą šaknį. Jis visai neklausė ką ten kalbėjosi jaunimėlis. Supjaustęs kelias šaknis nusisuko į katilą, reikėjo šį tą į jį įberti ir pamaišyti. Aaronas taip ir darė. Bet staiga tas įvvaikintas Rabastano sūnelis nutrenkė jo lentelę su visais pjaustytais ingredientais ant žemės. Viskas išsitaškė, išsimėtė. O tas dar spoksojo į Senklerį nekaltom akytėm. Aronas jau ketino gerokai pakurti tam nevėkšlai pertelę, bet teko prisiminti,kad jie žaidžia.
- Ką čia ketinai rasti Lestreindžai po galais... Būk atsargesnis. - Aaronas švystelėjo maišymo šaukštą ant stalo. Galėjo pradėti iš naujo. Bet kažkaip neliko ūpo. Virtuvė atrodė išvis kaip po karo ir tokioj betvarkėj jis negalėjo dirbti. Vietoje kur jis turėtų virti eliksyrą privalo būti nepriekaištingai tvarkinga. Be to viduje jis siuto, kad buvo taip išvartytas Aarono darbas.
- Tiesiog puiki barikada. Mes čia patys per tokius šaunius spąstus užsimušim. - Burbėjo o tada kerais surinko išmėtytus šaknies kubelius ir išmetė į šiukšlių dėžę. Užgesino ugnį.
- Aš visada sakiau, kad jis įvaikintas Levinsai. - Pareiškė jau tada, kai tie trys išgarmėjo. O tada nutarė pabandyti į šitą virtuvę įnešti bent lašelį tvarkos. tikrai nesiruošįė stumdyti ir temti visko rankomis kaip koks prakeiktas žiobaras. Todėl pradėjo kerėti. Keli ilgi stalai prisistūmė prie durų, jais vyras užrėmė jas. Stalai nestovėjo ant visų keturių kojų, jis stalviršius atsuko į duris ir jie rėmėsi į jas, o ten kur buvo stalų kojos sukišo kėdes. tada galvojo ką čia padarius su puodais. Kas iš jų, jeigu jau sustumti sunkiausi daiktai esantys virtuvėje. Pirma, galvojo, kad gal šiaip jų padėlioti, kad kitos komandos nariai per skubėjimą užliptų ant jų ir nukristų.Bet pagalvojo,kad jų tarpe yra Deklanas ir nutarė, kad nenorėtų, jog tas nukritęs susižeistų. Ir išvis indams ne vieta voliotis ant žemės. Taigi vėl pasitelkė lazdelę į darbą ir pradėjo darinėtis spintelių ir stalčių durys, o prikaistuviai, puodai ir keptuvės sulėkė atgal. Jis apsižvalgė kuo čia dar galėtų pasinaudoti. Bet kol kas nesugalvojo.

(Barikados statymas: 5, 6)

[Vėtrūnė Kristė de Leighi]

RPG taškai:
Juzefas Levinsas +10 taškų
Dorotėja Vanesa Senkler +10 taškų
Aaronas Senkleris +10 taškų
Leticija Mendel +10 taškų
Milanas Lestreindžas +10 taškų
Nelanna Light +10 taškų
Lara Miglapūtė +10 taškų
Eliotas Llewellyn +10 taškų
Deklanas Senkleris +10 taškų
Oliveris Llewellyn +10 taškų

Kauliuko rezultatas
Juzefas Levinsas: 4
Dorotėja Vanesa Senkler: 4
Aaronas Senkleris: 2
Leticija Mendel: 3
Milanas Lestreindžas: 4
Nelanna Light: 4
Lara Miglapūtė: 2
Eliotas Llewellyn: 5
Deklanas W. Senkleris: 1
Oliveris Llewellyn: 6

Dorotėja Vanesa Senkler sėkmingai patenka į priešų bazę. +50 taškų ir -20 taškų priešams
Milano Lestreindžo veiksmas anuliuojamas, nes komanda jau yra priešų bazėje.
Juzefas Levinsas neranda apsiausto.
Leticijos Mendel veiksmas anuliuojamas, nes komanda jau yra priešų bazėje.
Eliotas Llewellyn sėkmingai pastato barikadą. +20 taškų
Deklanas W. Senkleris nesėkmingai stato barikadą.
Lara Miglapūtė neranda apsiausto.
Nelanna Light nesėkmingai verda eliksyrą.
Oliverio Llewellyn veiksmas anuliuojamas, nes priešų komanda jau yra jo bazėje.
Aaronas Senkleris nesėkmingai stato barikadą.

B komandos barikada yra sugriaunama kai „Pavojingi varvekliai“ įsiveržia į jų bazę.

Galimi veiksmai:
1. x kerų panaudojimas ant priešo (3 skaičiai) +30 taškų ir -20 taškų
2. Bandymas išvengti personažo kerų (2 skaičiai) +20 taškų
    „Pavojingiems varvekliams“, panaudojus apsiaustą, 3 skaičiai.
3. Bandymas atmušti personažo kerus x kerais (1 skaičius) +25 taškai
    „Pavojingiems varvekliams“, panaudojus apsiaustą, 2 skaičiai.
4. Bandymas apsaugoti komandos narį nuo personažo kerų (2 skaičiai) +25 taškai
5. Bandymas išvaryti priešų komandą iš bazės naudojant x kerus (2 skaičiai) +30 taškų ir -30 taškų
    B komandai, panaudojus eliksyrą, 3 skaičiai.
6. Bandymas rasti paslėptą Taurę (1 skaičius) +40 taškų
    Gali tik „Pavojingų varveklių“ komanda.

„Pavojingų varveklių“ taškai: 150
B komandos taškai: 97

„Pavojingų varveklių“ apsaugos priemonės: 1 apsiaustas
B komandos apsaugos priemonės: 1 eliksyras

„Pavojingų varveklių“ apyrankės šviečia: mėlynai
B komandos apyrankės šviečia: žaliai

Visi žaidėjai turi grįžti/ateiti į B komandos bazę Ligoninės sparne.

[Nelanna Light]

Paskubomis supjausčiusi kažkokią šaknį, Nelanna ją įdėjo į verdantį eliksyrą. Katile esantis viralas staiga pakeitė spalvą į skaisčiai žalią, suputojo ir... išsipylė iš katilo.
- Velniava, - burbtelėjo Nelanna. - Susikaupk... Vis per tą skubėjimą.
Eliksyras nepataisomai sugadintas... Teks virti dar kartą, jei tik turės tam laiko.
Akies krašteliu žvilgtelėjusi į duris, mergina pamatė, kad barikadą vaikams visgi pavyko pastatyti. Bent kažkoks laimėjimas jų komandos stovykloje.
Bet neilgai trukus Nelanna išgirdo bruzdesį ir jų taip ilgai ir kruopščiai statyta barikada buvo sunaikinta.
Palikusi visus eliksyro gaminimo reikmenis, Nelanna pasileido link durų. Reikia žūtbūt neleisti priešininkams įsiveržti į bazę. Ji nežinojo, kas pasirodys pirmas, bet turėjo imtis veiksmų. Nesvarbu, kad kerėjimas jai niekada nesisekė. Vis tiek turėjo bandyti. Nors dabar, lyginant su tuo, kaip buvo mokantis Hogvartse, ji jau geriau mokėjo kovinius kerus, vis dar nesijautė visiškai savimi pasitikinti. Jai nemažai padėjo Bernardas, su kuriuo keletą kartų pasitreniravo, taip pat per kelias ekspedicijas leido sau panaudoti puolamąją magiją, ne tik gydomąją. Tad galbūt pavyks?
- Ventus! - sušuko burtažodį, lazdelę nukreipdama į duris. Iš lazdelės pasirodė stiprus vėjo gūsis.

[Bandymas išvaryti priešų komandą iš bazės naudojant vėjo gūsio sukūrimo kerus: 1; 4]

[Eliotas Llewellyn]

Aišku, jam pasisekė pakabinti antklodę, ir Eliotas išsišiepė. Na va, dabar jau viskas gerai: jis - naudingas komandos narys, kuris netruks atnešti pergalę.
Bent jau taip keturiolikmetis galvojo iki to laiko, kai ligoninės sparne atsirado priešai. Pamatęs tarp jų Leticiją Eliotas susiraukė. Taip niekada jos ir nepamėgo, o dabar ji dar trukdo laimėti! Mintyse keiksnodamas mergaites iš L raidės (Lara ir toliau nenuveikė nieko naudingo!) skubiai pasakė Deklanui:
- Tikiuosi, tau gerai sekasi gynybiniai kerai? Deja, gali prireikti!
Galbūt reikėjo sulaukti Oliverio, kurio pasidarė labai jau gaila. Dvynys ėmėsi iniciatyvos ir galėjo būti komandai itin naudingas. O dabar labai nepasisekė. Apyrankė sušvito žaliai, ir berniukas tikėjosi, kad brolis prisimins, ką tai reiškia. Tik ar nebus taip, kad jis susijaudinęs dėl varžovų puolimo nesugebės tinkamai panaudoti kerų?
Ką gi, reikia pasistengti, kad Oliverio kerų nė nereikėtų. Pripuolęs prie Nelannos čiupo eliksyro buteliuką. Žinoma, galbūt reikia pasitarti su komanda, bet tam nebuvo laiko. Reikėjo skubiai atsikratyti varžovų, ir Eliotas susivertė skystį į burną. Nelabai žinojo, kuo jis turi padėti, bet užtat visai skanu. Išsitraukęs burtų lazdelę atsisuko į varžovus ir riktelėjo:
- Depulso!

[Eliksyro išgėrimas;
Bandymas išvaryti priešų komandą iš bazės naudojant depulso kerus: 1; 3; 4]

[Dorotėja Vanesa Senkler]

- Neaiškink, - pasakė Milanui. - Tegul pavyzdžius rodo antikvarai, - dėbtelėjo į senius.
O kai Leticija pasakė, kad turi dar vieną pravardę Dori, mergina sužaibavo į snarglę akimis. Nei neketino klausti, kokia ta pravardė. Įtarė, jog žinojimas ves prie konflikto, o ji dabar turi tikslą laimėti.
Radęs apsiaustą Juzefas ėmė šūkauti kaip mažas vaikas.
- Galėsi džiūgauti kai rasi priešininkų taurę, - prieš pat išbėgdama pasakė jam.
Milanas dar sugebėjo kažką numesti, bet Dori nesigilino. Brolis lyg kažką jai sakė, tačiau ji neketino delsti ir dingo koridoriuose.
Bėgdama jais buvusi klastuolė jautė nostalgiją ir laisvę. Ak, kaip gera čia būti, o jei dar turėtų galimybę nueiti į Klastūnyno bendrąjį kambarį ar kvidičo aikštę... Tačiau jos mintis nutraukė garsas, kuris bylojo, jog kažkas ją vejasi.
- Ką jūs čia? - paklausė atsisukusi. - Milanai, kam pasiėmei ją? - piktai pažiūrėjo į Leticiją. - Nežinau, gal tu geriau lauk prie ligoninės sparno, kad mums nesimaišytum. Mes neturėsime laiko kada tavim rūpintis. Pala... - žvilgtelėjo į jos nešulį. - Tu paėmei apsiaustą?
Dori atsiduso. Tiesiog akivaizdu, kad snarglės smegeninė nėra tuščia. Ji turėjo gerų minčių dėl barikados, dėl taurės paslėpimo, o dabar dar susivokė paimti apsiaustą.
- O kaip tau su kerėjimu? - paklausė rimtai ėmusi svarstyti, kad galbūt ji ir gali būti komandos nare, na, tikrai ne lygiaverte, tačiau vis tik duoti kokios nors naudos.
Kai jau Dori pasiekė ligoninės sparną, nutaikė lazdelę į priešininkų barikadą ir suriko:
- Bombarda!
Ji įlėkė į priešininkų stovyklą.
- Cha, cha, cha! Nelaukėt, nevykėliai?
Apsidairė galvodama, kur nevykėlių komanda galėtų būti paslėpusi taurę. Bet nevykėlė Nelanna ir nevykėlis ryžo sūnus sugalvojo paleisti kerus.

[Bandymas rasti paslėptą Taurę: 2]

[Leticija Mendel]

Leticija tarytum pabudo dumdama koridoriais. Bent trumpam tikrai.
- Užsičiaupk gerai? Įdomu ką pati naudingo išvis padarei? - Pamojaavo Dori apsiaustu prieš akis. Dėl kerėjimo nieko nesiteikė atsakyti. Eina tegul ji velniop, Letė nesirengė tai panelei įžūlybei atsiskaityti.
O toji išgriovė jiems praėjimą. Letė kurį laiką pastovėjo koridoriuje. Leido pirma sueiti broliui su sesere. Pati galvojo ar verta dabar naudoti apsiaustą. Gal imti ir atiduoti pavyzdžiui Milanui. Jis patyręs, juk tikrai labiau už ją Tai gal jei ką galėtų apsiginti. O gal išvis pasilikti jį ateičiai. Nutarusi tą apsiaustą pasitaupyti dėl visa ko viduje verdant sąmyšiui įslinko į ligoninę. Buvo nelabai aukšta ir labai tikėjosi, kad kai aplink toks chaosas bus menkiau pastebima. Taigi atsiklaupė ir užlindusi už spintelės ėmė dairytis. Toje užuoglaudoje galvojo ką daryti. Kur galėtų būti taurė. Po lova? Tikrai nesąmonė. Liko spintelės ir jeigu ji panorės jas darinėti, tai teks iš tos savo užuoglaudos išlysti. Nesumąsčiusi dar kažkokios paieškoms skirtos vietos išlindo ir ėmė darinėti artimiausių spintelių dureles. Kadangi bet kada galėjo kas nors pataikyti kerais, tai skubėjo. Spintelėse buvo visokie indeliai, vaistų buteliukai. Ir atidarydama vis naujas dureles tikėjosi rasti taip trokštamą taurę. Jei pavyktų, tai nušluostytų nosį panelei įžūlybei.

(Bandymas rasti paslėptą taurę: 3)

[Milanas Lestreindžas]

- Kaip ką? Bėgam paskui. - Milas kūrė kartu su Leticija paskui savo labai įkvėpimo pilną seserį.
- Ar jūs baigsit ritis? Ko nepasidalinat? - Amžinai kiek jis jas matė kartu. O tas laikas sudarė tik šias kelias valandas. Jos riejosi. Kodėl?
Dorotėja padarė jiems praėjimą ir movė vidun. Milas irgi nesidairydamas puolė paskui ją.
- Matau pažįstamą vaiduką. - Šyptelėjo nelannai. O į vaikigalius dėmesio nekreipė. Lestreindžas buvo tikras vėjavaikis, visai neapdairiai ir nesisaugodamas žvalgėsi. Priėjęs stumdė visokius vaistų indelius. Ieškojo tos taurės. Paskui dar šovė patikrinti lovas. Tai ėmė versti patalus. Gal kartais jie ten galėjo įkišti. Bet vartyti patalynę buvo nuobodu, tai grįžo prie lentynų. Mažius pamiršo. Ką tie vaikai galėtų padaryti? Pavyzdžiui, kažkokia maža mergaitė iš priešininkų komandos.
Šitaip ieškodamas sugebėjo ir sudaužyti porą buteliukų. Jiems sudužus išsiliejo kažkoks tepalas, o iš kito skystis. Milas sutaisė juos kerais, bet vaistų jau negalėjo surinkti atgal, todėl teko pradanginti. Vaikinui pasisukus ligoninės sparne kilo tikra betvarkė.
- Ar ką randat? - Pasiteiravo tų dviejų nuolat besipykstančiųjų. Gal bent dabar jos sugebėtų nesusirieti.
Jam atrodė, kad jau savo pusėje tikrai perėjo visas lentynas. Dar pasvarstė, kad gal reikės atpirkti tuos porą sudaužytų buteliukų ir atiduoti seselei. Na buteliukai sveiki, bet vaistai ne.

(Bandymas rasti paslėptą taurę: 6)

[Aaronas Senkleris]

Aaronui besvarstant ką čia dar galėtų padaryti ir kaip patobulinti barikadą Vienas iš stalų trenksmingai nukrito ant visų keturų kojų. Gal kažkaip negerai jį pastatė ar ką. O ir šiaip pasikeitė apyrankės spalva, tai reikėjo viską nuo durų patraukti.
- Einam? - Vyriškis neskubėdamas pasileido koridoriais, niekas nebūtų privertęs Aarono kaip kokio mažvaikio lakstyti po mokyklą. Kai pagaliau nusigavo į ligoninę ten jau siautė chaosas. Aaronas pradėjo dairytis taurės. Šyptelėjo Deklanu pamojavo jam.
- Sveiks sūnaitėli. -  Reikėjo vaidinti, kad jam baisiausiai smagu. O to nejautė. Nejautė absoliučiai jokio smagumo. Aš nebemoku žaisti. Pagalvojo sau. Na, bet laikydamas lazdelę rankoje dairėsi po nusiaubtą vietą. Pradėjo žiūrinėti spintelių turinį. Gal jau ten ir ieškojo kas nors, bet toks žioplys kaip Lestreindžas tikrai galėjo praleisti.
Keista, bet pasidarė truputį liūdna, kad tokie dalykai neteikė jokio džiaugsmo. Kad reikėjo vaidinti emocijas, kad jam visai nebuvo įdomu ieškoti. Na taip darinėjo spinteles, rausėsi lyg ir su įkarščiu. Bet taip nebuvo. Aaronui absoliučiai ta taurė buvo paskutinėje vietoje. Jis pagalvojo apie tai,kad jam tikro džiaugso teikia tik jausmas, kai sukelia kažkam baimę. Ir šį sykį kažkodėl šitai nelabai džiugino.

(Bandymas rasti paslėptą taurę: 5)

[Lara Miglapūtė]

 Lara niršo vis labiau ir labiau. Eliotas pastatė barikadą, o Lara nei surado apsiaustą, nei jai pavyko Accio kerai. Jei mergaitei būtų pavykę surasti tą apsiaustą, galėtų įrodyti, kad Eliotas to nesugeba padaryti.
 Tačiau barikada ilgai nestovėjo. Ją nugriovė įsiveržę priešai ir Lara nusikeikė. Labai labai garsiai nusikeikė. Tai aišku nebuvo būdinga nei jai, nei kitiems varniams, tačiau ta dabar buvo kaip reikiant įsikarščiavusi.
 Barikadą nugriovė Senkler. Senkler!
 Lara smagiai nusišypsojo ir puolė į ją.
 Staiga nepastebėjusi užkliuvo už kažkokio daikčiuko ir tėškėsi į žemę. Tada jau Eliotas ir Nelanna paleido kerus į juos puolusius priešininkus.
 Mergaitė labai norėjo sudoroti tą Senkler.
 - Dink iš čia, rūpuže tu! - Sušuko tai sugriovus barikadą. Taip, turbūt reikės jos atsiprašyti už tokius žodžius, tačiau dabar Laros reputacija mergaitei nerūpėjo.
 Tą Senkler sudoroti reikėjo, tačiau pro nugriautą batikadą ėmė lįsti ir kiti priešinikai.
 - Jei čia ateis dar Senklerių, palikit juos man, o kitus sudoroti galit patys! - Sušuko komandos nariams Lara. Taip, Deklanas taip pat buvo Senkleris ir tą varnė būtų mielai sudorojusi.
 - Flippendo! - Sušuko burtažodį Lara. Ji puolė visus puolančius priešus.

[Bandymas išvaryti priešų komandą iš bazės naudojant Flippendo
kerus: 3, 5]