[Vėtrūnė Kristė de Leighi]

Kelias valandas prieš prasidedant žaidynėms, komandos nariai buvo suleisti kartu ir turėjo progą pirmą kartą susipažinti, sužinoti su kuo ir prieš ką turės kovoti bei svarbiausia - aptarti taktiką ir nutarti komandos pavadinimą. Artėjant dvyliktai valandai, dalyvių iš kabinetų („Pavojingi varvekliai“ buvo transfigūracijos kabinete, komanda B - magijos istorijos) atėjo pasitikti organizatoriai ir abi komandas nuvedė į jų bazes. „Pavojingi varvekliai“ gavo bazę įsirengti Hogvartso virtuvėje, o komanda B - Ligoninės Sparne (priešininkų komandos žino kur yra varžovų bazė). Bazėje dalyvių laukė jų komandos Apgulties taurė, 5 apyrankės, kurias kiekvienas dalyvis privalo užsidėti ant rankos, ir priemonės, skirtos pasiruošti apsaugoms. Dalyviams suteikiama valanda paslėpti Taurę savo bazėje ir pasiruošti gynybai.
„Pavojingų varveklių“ komanda:
1. Juzefas Levinsas
2. Dorotėja Vanesa Senkler
3. Aaronas Senkleris
4. Leticija Mendel
5. Milanas Lestreindžas

B komanda:
1. Nelanna Light
2. Lara Miglapūtė
3. Eliotas Llewellyn
4. Deklanas Senkleris
5. Oliveris Llewellyn

Galimi veiksmai:
1. Barikados statymas (2 skaičiai) +20 taškų
2. Eliksyro gaminimas (2 skaičiai) +10 taškų panaudojus
3. Apsauginio apsiausto ieškojimas (2 skaičiai) +10 taškų panaudojus
4. Accio kerų praktikavimas (1 skaičius) +15 taškų panaudojus

Ką daro kiekvienas veiksmas, skaityti čia.

Vienas ar keli komandos nariai šiame rate turi aprašyti kaip ir kur slepia Taurę. Jokio papildomo veiksmo naudoti nereikia.

„Pavojingų varveklių“ taškai: 0
B komandos taškai: 0

„Pavojingų varveklių“ apsaugos priemonės: nėra
B komandos apsaugos priemonės: nėra

„Pavojingų varveklių“ apyrankės šviečia: neutraliai
B komandos apyrankės šviečia: neutraliai

[Eliotas Llewellyn]

Šios dienos Eliotas laukė taip ilgai, kad, regis, visai baigė pražilti. Kartais vis pasitikrindavo plaukus veidrodyje, bet jie ir toliau buvo violetiniai. Tiesa, matėsi vis daugiau nuobodžios rudos spalvos, tad kada reikės atsinaujinti. Tik galbūt pasikeisti spalvą?
Na, bet ne šiandien. Šiandien jis parodys komandos draugams, koks yra patyręs šiuose reikaluose. Žinoma, patyręs. Seniai seniai, kai dar buvo visai mažas, su Auriu ir šeimos nariais žaidė panašų žaidimą. O štai praėjusį pavasarį su tėčiu žaidė dažasvydį, o ten teko panašiai strateguoti, kaip reikės ir šiandien. Taigi komandos draugams nekantriai aiškino galybę planų. Tokią galybę, kad jie turbūt nieko nesuprato.
Deja, šis žaidimas turėjo vieną milžinišką minusą. Jų komandoje buvo mergaitė, kurios vardas prasideda iš L raidės. Žinoma, augantis berniukas jau seniai suprato, kad taip kategorizuoti žmones kvaila, bet taip priprato, kad į tą Larą iš karto žiūrėjo nepalankiai.
- Jūs pasimokykite accio, - iš karto pasakė Oliveriui ir tai mergaitei. Džiaugėsi, kad įkalbėjo brolį, o mažei tikrai nepakenks pasipraktikuoti. - Aš neįsivaizduoju, kas iš jūsų moka gaminti eliksyrus, bet Deklanui tai gali asocijuotis su profesoriumi. Ne, tada eliksyrą tegul gamina Nelanna! O tu, Deklanai, pastatyk barikadą.
Visai nekreipė dėmesio, kad galbūt reikėtų susitarti draugiškai. Ne, Eliotas neabejojo esantis komandos lyderis. Taigi ėmė tikrinti kiekvieną lovą ir kampą. Vylėsi atrasti apsiaustą ir taip iš karto svariai prisidėti prie būsimos komandos pergalės.

[Apsauginio apsiausto ieškojimas: 1, 4]

[Lara Miglapūtė]

 Lara nevisai laukė šio žaidimo, o ir pamačius komandos narius nuotaika pablogėjo.
 Pirmiausia dvyniai. Oliveriui nesiseka su kerais, o tiksliau Laros manymu jis nemokėjo nieko. Tada tas nelemtas Eliotas. Pirma jis labai keistas. Plaukų Lara nė už ką nesidažytų. Tada galbūt Nelanna bus geriausia iš visų, tačiau pasiliks antroje vietoje po Laros.
 Ai dar tas Deklanas, pamanė mergaitė. Žinoma Senkleris, o Senkleriai varniukei nepatiko.
 Taigi, mintyse sumurmėjo. Pirmoje vietoje aš, antroje Nelanna, trečioje Oliveris, o… Toliau buvo sunku apsispręsti, tačiau tam Eliotui pradėjus vadovauti buvo aišku.
 Senkleris ketvirtas, o tas plaukų dažytojas bus paskutinėje vietoje, pamanė Lara.
 Taip, kerus išmanė ir jei pati būtų galėjusi pasirinkti ką veikti, tai ir būtų dariusi. Tačiau Eliotui nusileisti nenorėjo.
 - Oliveriui kerai nesiseka, o be to kas sugalvos kur paslėpti taurę? - Paklausė varniukė. - Tebunie yra kaip yra, tačiau Oliveris geriau slepia taurę, o aš kerus išmanau geriau nei tu ar kiti, - rėžė mergaitė ir nusisukusi nutipeno kur toliau nuo tos pabaisos Elioto.
 Tada išsitraukusi lazdelę pasiruošė praktikuotis accio kerus. Ir tegul jis pabando nesurasti to apsiausto, pamanė varniukė apie violetinplaukį. O žinoma kai kerai pavyks, taurė atskris tiesiai jai į rankas ir tada jau galės parodyti tam Eliotui.
 Aišku dabar dar reikėjo pasipraktikuoti tuos kerus.

[Accio kerų praktkavimas: 3]

[Oliveris Llewellyn]

Kokiu būdu Eliotas jį įkalbėjo čia dalyvauti, nežino niekas. Na, ar bent jau pats Oliveris. Šiurpo vien nuo minties, kad teks naudoti kažkokius kerus, ieškoti ir dar lakstyti po mokyklą. Tiesa, pastarojo dalyko daryti gal ir neprireiks - jie žinojo, kur eis. Bet... Kodėl dvynys nusprendė jį pakankinti?
Deja, net neprasidėjus žaidimui komandos draugei nepatiko jo brolis. Bet kodėl? Pats Oliveris labai džiaugėsi, kad kas nors imasi iniciatyvos, tik buvo skaudu, kad Eliotas ėmė ir išpliurpė visiems, kad jis nemoka kerėti. Argi būtina tą daryti prie suaugusios moters ir jaunesnės mergaitės? Na, brolis taip atvirai gal ir nepasakė, bet Lara šią tiesą rėžė taip, kad Oliveris norėjo išnykti. Iš gėdos užkaito skruostai. Išties ką gi jis čia veikia? Tuo labiau, kad slėpti taurės tikrai nenorėjo. Padarys tą negerai, o tada visi jį kaltins. Liūdnai dirstelėjo į Eliotą, tada - į Larą. Galiausiai įsmeigė akis į tą moterį, Nelanną. Galbūt ji gali paslėpti taurę? Jai turėtų pavykti ir pradanginimo kerais, o pasitelkus juos priešininkai to daikto tikrai neras. Tik kad to daryti greičiausiai negalima.
Taip ir neprisilietęs prie taurės keturiolikmetis nulindo į atokiausią kampą ir išsitraukė burtų lazdelę. Neabejojo, kad nesiseks, bet kadangi visi jau žino, koks jis nevykęs, turbūt nebėra skirtumo. Taigi tylutėliai kartojo burtažodį ir vylėsi, kad bent kada nors pasiseks.

[Accio kerų praktikavimas: 5]

[Deklanas W. Senkleris]

Tai, kad Eliotas pasiūlė sudalyvauti šitame renginyje, puiku. Deklanas vis labiau vertino šitą draugą ir jautėsi pats esąs vertinamas. Dabar jis jau tikrai lygiateisis šauniausios Hogvartso ketveriukės narys. Viskas būtų tiesiog nuostabu, jeigu ne vienas "bet". Viskas būtų tiesiog nuostabu, jeigu renginyje nedalyvautų ponas Aaronas Senkleris. Gal jis ir stengėsi ištaisyti klaidas, bet Deklanas tiesiog negalėjo tėvu pasitikėti.
Kurį laiką galėjo ignoruoti faktą, kad teks susidurti su tėvu (laimei, jis bent jau ne toje pačioje komandoje!), bet tada mažė parodė savo itin bjaurų veidelį.
- Kaip tau gali geriausiai sektis kerai, jeigu esi mažvaikė? - rėžė Deklanas. Neabejojo pats geriau sugebantis accio, nors niekada jų nebandė. Be to, komandoje buvo ir suaugęs žmogus. O čia kažkokia pirmakursė galvoja esanti geresnė? Garsiai prunkštelėjo ir nejučia pagalvojo, kad ji labai jau primena tėvą. Tiesą sakant, jos žodžiams apie Oliverį visiškai pritarė ir žiojosi tai pasakyti, bet laiku sustojo. Nors nevykęs, bet anas yra Elioto brolis dvynys, tad geriau neįžeidinėti. Taigi tik dėbtelėjo į pasipūtėlę Larą ir čiupo taurę.
- Tu kai pasinaudosi kerais, tai mokykla sugrius, - mestelėjo jai ir nužygiavo iki vaistų lentynos. Įbruko taurę į patį jos galą ir apstatė buteliukais bei dėžutėmis. Kažkoks eliksyras nuo judinimo pakeitė spalvą, bet Deklanas stengėsi to nepaisyti. Aišku, tėvas tą pastebėjęs viską gali ir suprasti, bet gal vis dėlto spalva grįš į buvusią?
- Pastatysiu barikadą, - pareiškė neleisdamas Larai daugiau pasireikšti. Ji jau nervino, tad stengdamasis apsimesti, kad jos čia nėra, pabandė kažką sukonstruoti.

[Barikados statymas: 4; 6]

[Nelanna Light]

Po vienos iš ekspedicijų, kaip jau buvo įprasta, Nelanna patraukė į Skersinį skersgatvį. Čia ir pamatė skelbimą, kviečiantį dalyvauti Hogvartso apgulties žaidynėse. Nė kiek nedvejojusi, mergina nusprendė užsiregistruoti ir labai apsidžiaugė, kai buvo atrinkta į žaidimą. Mokytis Hogvartse jai labai patiko, tad buvo nuostabu sugrįžti į pilį, kad ir trumpam.
Kaip ir buvo pasakyta, Nelanna į pilį atvyko likus kelioms valandoms iki žaidynių pradžios. Čia susipažino su savo komandos nariais bei pamatė, kas bus jų priešininkai. Juos pamačiusi, mergina susiraukė. Panašu, kad jų komandoje ji bus vyriausia (kad ir kaip keistai šitai skambėjo, kai jai vos dvidešimt dveji). Bet kita komanda turės nemažą pranašumą prieš juos. Ten jau patyrę burtininkai, o jos komandoje... Vaikų darželis. Ji nė kiek neturėjo patirties bendraujant su paaugliais. Čia Sakuros sritis, o ne jos.
Jai nė kiek nepatiko, kad kažkoks vaikėzas ėmėsi viskam vadovauti ir skirstyti užduotis. Bet ji atvyko čia gerai praleisti laiką (laimėti, žinoma, visuomet smagu), tad geriau neprieštaraus. Nesutarimai tarp komandos narių jiems nepadės pasirodyti gerai.
Mokiniai ėmėsi darbo ir atrodė, kad pamiršo taurę. Ką gi, teks tuo pasirūpinti jai. Ligoninės flange ji jautėsi gerai, juk panašioje patalpoje būtų dirbusi, jei ne jos meilė gamtai. Apėjusi visą patalpą, mergina nusprendė, kad taurę reikėtų įkišti į vaistų spintelę. Ji išėmė visus vaistų buteliukus, paguldė spintelėje taurę ir į tarpus sukišo viską, ką buvo išėmusi lauk.
Nelanna norėjo atrėžti tam Deklanui, kad jis pats dar vaikas. Vos kiek vyresnis už tą pirmakursę. Bet nė kiek nenorėjo veltis į mokinių rietenas, tad tiesiog šyptelėjo ir ėmė dairytis priemonių eliksyro gamybai.
- Taurę paslėpiau, dabar pagaminsiu eliksyrą, - tarė kitiems komandos nariams. - Manau, kad turiu daugiausiai patirties tame.

[Eliksyro gaminimas: 2; 4]

[Dorotėja Vanesa Senkler]

Buvo nerealiai smagu vėl atsidurti Hogvartse. Tik Dori norėtų, kad čia būtų ir Alanas. Na, aišku, ir kad jų komandai nepriklausytų snarglė.
Juodaplaukė pirma įžengė į virtuvę. Apžiūrėjo taurę, tada užsidėjo ant rankos apyrankę. Jautėsi labai kieta, tarsi kokia vadovė. Juk iš snarglės naudos nebus jokios, o Juzefas su Aaronu antikvarai. Tad tik nuo jos ir Milano priklausys, kaip seksis jų komandai.
- Dabar taip, - tarė mergina. - Aš einu statyti barikados. Milanai, statai su manim, nes šis darbas svarbiausias. Privalome gerai užsibarikaduoti. Antikvaras eina virt eliksyro, nes čia jo kasdienybė. Juzefas paslepia taurę, gal įdėk į kurią nors spintelę, ir eina ieškot tų apsiaustų. Na, o tu, - dėbtelėjo į Leticiją, - tiesiog pasėdėk. Arba, jei jau tau bus geriau, eik praktikuotis šaukiamųjų kerų įsivaizduodama, jog paskui galėsi paimti priešininkų taurę, - prunkštelėjo. - Jie kaip tik skirti ketvirtakursiams, tai bent kerėjimui pasiruoši ir niekam nesimaišysi.
Davusi paliepimus kitiems komandos nariams, Dori ėmė statyti barikadą. Ji burtais atsigabeno pora didelių stalų, pastatė juos vieną ant kito prie praėjimo angos. Tada ėmėsi skraidinti kėdes, dabar jas kišo į tuščius tarpus. Paskui viską užkerės. Pastatys tokią barikadą, kad kita komanda neturės jokių šansų patekti į virtuvę.

[Barikados statymas: 2; 3]

[Milanas Lestreindžas]

Milas džiugiai nusiteikęs norėjo pažaisti. Nereikėjo nė kalbint, iškart sutiko prisidėti sesei pasiūlius.
Kai kabinete susitiko su komandos nariais šyptelėjo Juzefui, vos vos linktelėjo galva Aaronui, senam tėvo draugeliui. Na o Leticija, kuri kaip netikėta gyveno pas Dorotėjos įtėvius jam baisiai priminė Gruodę. Buvo nelabai aukšta, atrodė nusiminusi, pasimetusi, kaip ir Gruodė kadaise. Ji norėjo išeiti, Milas bandė prikalbinti likti. Galop draugiškai apglėbė per pečius ir pasakė kažką tokio, kad jie visi duos priešininkams į kaulus ir bus smagu. Taip ją galop ir nusivedė į virtuvę.
- Ką tu čia aiškini? Aš varysiu ieškoti apsiausto. - Norėjosi pabėgioti, panaršyti po virtuvę. O ne nuobodžiai krauti daiktus.
- Nekreipk į ją dėmesio. Amžinai vaidina hercogienę. Bet šiaip yra visai nieko Morengėlis. - Mirktelėjo sesutei. Kartais prisimindamas senus įvykius vis dar ją taip pavadindavo.
- Gal tu nori statyti su ja? Arba galim kartu ieškoti. - Milui atrodė, kad komandinis darbas joms abiem būtų ne pro šalį.
Galop pats pradėjo sukiotis po virtuvę, darinėjo spinteles, stalčius.  Visas paniro į smagų užsiėmimą. Galvojo, kad gal ras ne vien apsiaustą, bet ir ką skanaus. Juk čia virtuvė

Apsauginio apsiausto ieškojimas: 1, 6.

[Leticija Mendel]

Letė jau pasigailėjo, kad čia užsiregistravo. Turės būti komandoje su šiais žmonėmis? Juzefu, kuriuo nebepasitikėjo, Aaronu, kuris šitaip žemino Kają ir dar ta kvaiša Dori.
Mergaitė atrodė liūdna, pablyškusi. Dėl to, kad jau kurį laiką vengė didžiosios salės sulysusi.
O kai turėjo būti transfigūracijos kabinete troško pabėgti. Nes jame gyveno prisiminimai kai tėvas užkerėjo valdymo kerais ir pasakė, kad ji kalta dėl mamos mirties.
Bet kažkaip nutiko kad dar ten pristojo Dori brolis. Letė tada ketino išeiti, bet jis atkalbinėjo, kol apkabino kaip kokią jaunesnę sesę ir besispyriojančią nusivedė su savim. Pati taip ir nesuprato kodėl nepradėjo rimtai priešintis, bet taip seniai kas buvo apkabinęs, kas nors suaugęs, o tokio žmogaus dėmesio labai trūko.
Letei visai nepatiko Dori kalbos. Jei viskas būtų kaip seniau pultų bjaurybei į atlapus. Bet dabar neturėjo ūpo. Milanas pasiūlė eiti kartu, ji norėjo. Bet tyčia patraukė statyti barikados. Pradėjo traukti didelius puodus, keptuves.
- Užkišk skyles, tokius mažus tarpus, kur netilps kėdės. - Rikiavo tuos daiktus. Be to dar reikėjo paslėpti taurę ir ji susimąstė kur. Pati turbūt imtų ieškoti stalčiuose ir spintelėse. Todėl tokios vietos iškart atkrito. Rinkdama barikadai tinkamus indus galvojo apie slėptuvę.
- Ar tu moki užkerėti, kad paliesti daiktai pasidaugintų? Jei jie išvers barikadą ir išvers puodus galimai palies juos ir jų čia pasidarys daug. Tada bus dar sunkiau kažką rasti šitaip suverstoje virtuvėje. - Pati tokių kerų nemokėjo. Tik prisiminė kaip skaitė magijos istorijos vadovėlį, o ten tą sceną, kai Haris Poteris ieškojo horokruso Gringotse. Ne, ji nenorėjo nieko nudeginti, bet padauginti daiktus būtų šaunu. Pagalvojusi apie nudeginimą dar kai ką sumanė.
- Kaip manot ar taurę būtų galima paslėpti židinyje?

(Barikados statymas: 2, 4)

[Juzefas Levinsas]

Juzefas nusprendė, kad visai smagu būtų prasiblaškyti. Laisvalaikio šiuo metu turėjo mažai. Užsakymai, pristatomi į Kiauliasodį, tiesiog plaukte plaukė, jis apsiėmė jų daug, nes reikėjo pinigų.
Stengėsi ignoruoti Leticiją pamokose ir tai puikiai sekėsi. Bet šiandien atkreipė dėmesį, kokia ji pablyškusi ir sulysusi, atrodė nelaiminga.
Iš pradžių vyrukas nudžiugo, kad bus vienoje komandoje su Dori, tačiau ji kabinėjosi prie Leticijos ir kabinete, ir virtuvėje. Galiausiai Juzefas neapsikentęs tarė:
- Nustok, Dori. Leticija puiki ragana.
Jam tiko užduotis ieškoti apsiaustų. Dairydamasis po virtuvę plikis užsidėjo apyrankę, o tada paėmė į rankas taurę.
- Puiki mintis dėl židinio, - pagyrė grifę.
Išties ta mintis buvo šauni. Pats taurę irgi būtų slėpęs kur nors spintelėse. Tad pasinaudojęs Leticijos patarimu žiobarotyros profesorius paslėpė taurę židinyje, apdėjo ją malkomis.
- Pamiršot apyrankes, - priminė Milanui ir Leticijai, kai šie ėmėsi darbų.
Paėmė dvi ir uždėjo po apyrankę jiems abiems ant riešų.
Vis tik Milanas ir Leticija Dori neklausė. Ir gerai. Leticija nuėjo statyti barikados, o Milanas ieškoti apsiausto. Levinsas patraukė į kitą virtuvės pusę nei vaikinas ir ėmė ieškoti, darinėjo spinteles.
Jam visai nepatiko, kad Dori Aaroną vadino Antikvaru. Po velnių, juk jis už Senklerį vyresnis. Aš dar jaunas, pasakė sau mintyse kone sulįsdamas į didžiulę spintelę. Gal apsiaustas paslėptas kur nors už tų puodų?

[Apsauginio apsiausto ieškojimas: 3; 4]

[Aaronas Senkleris]

Lyg jis neturėtų laiko, tai dar įsivėlė į šitą žaidimėlį. Ar nejuokinga?
- Oi, Ar čia tik ne Žvaigždutė? Labukas. Nors tai jau per švelnus epitetas tau. Dabar jau tu pas mus visas Meteoritukas. - Vaipėsi priėjęs prie Dori. Negalėtum pasakyti, kad priešiškai. Šiaip stūmė laiką. O paskui nelabai ką sakė, nors kitų sugalvotas komandos pavadinimas atrodė kvailiausias žemėj. Vyras sėdėjo ant stalo krašto, stebėjo savo komandos narius. Vaikis visai nepanašus į savo tėvus. Gal kartais įvaikintas? Pagalvojo apie Milaną. nors tas aišku atrodė kaip iš akies luptas Rabastanas, charakteris tikrai ne jo.
 kad aš ir be tavęs žinau ką turiu daryti. Pataupyk savo išmones tarkim apmąstymams kaip geriausia paimti priešininkų taurę. - Pasakė Dorotėjai jau virtuvėje. Vyras pasiėmė apyrankę. Atsiduso ir ją užsidėjo. Ir arkliui būtų aišku, kad atsidūrė šioje virtuvėje dėl to, kad tikėjos, jog pavyks pažaisti su sūnumi. Gi jis norėjo normalios šeimos. Ir še tau kad nori jie atsidūrė priešiškose komandose. Nesąmonė.
Taip burnodamas mintyse nuėjo prie valgio ruošos stalo, įsipylė vandens į katilą ir ėmė skaityti receptą. Nebus sunku. Pagalvojo kaisdamas vandenį ir pradėdamas pjaustyti pirmuosius ingredientus. Kaip visada mėgstama veikla nunešė jį kitur. Aaronas labai mėgo terliotis su ingredientais ir iš jų kurti gėralus.

(Eliksyro gaminimas: 3, 5)

[Vėtrūnė Kristė de Leighi]

RPG taškai:
Juzefas Levinsas +10 taškų
Dorotėja Vanesa Senkler +10 taškų
Aaronas Senkleris +10 taškų
Leticija Mendel +10 taškų
Milanas Lestreindžas +10 taškų
Nelanna Light +7 taškai
Lara Miglapūtė +10 taškų
Eliotas Llewellyn +10 taškų
Deklanas Senkleris +10 taškų
Oliveris Llewellyn +10 taškų

Kauliuko rezultatas
Juzefas Levinsas: 4
Dorotėja Vanesa Senkler: 5
Aaronas Senkleris: 6
Leticija Mendel: 5
Milanas Lestreindžas: 2
Nelanna Light: 4
Lara Miglapūtė: 5
Eliotas Llewellyn: 6
Deklanas Senkleris: 1
Oliveris Llewellyn: 4

Eliotas Llewellyn nesuranda apsiausto.
Lara Miglapūtė nesėkmingai praktikuoja accio kerus.
Oliveris Llewellyn nesėkmingai praktikuoja accio kerus.
Deklanas W. Senkleris nepastato barikados.
Nelanna Light pagamina eliksyrą.
Dorotėja Vanesa Senkler nepastato barikados.
Milanas Lestreindžas neranda apsiausto.
Leticija Mendel nepastato barikados.
Juzefas Levinsas randa apsiaustą.
Aaronas Senkleris nesėkmingai gamina eliksyrą.

Galimi veiksmai:
1. Barikados statymas (2 skaičiai) +20 taškų
2. Eliksyro gaminimas (2 skaičiai) +10 taškų panaudojus
3. Apsauginio apsiausto ieškojimas (2 skaičiai) +10 taškų panaudojus
4. Accio kerų praktikavimas (1 skaičius) +15 taškų panaudojus
5. Patekimas į priešų bazę (3 skaičiai) +50 taškų ir -20 taškų

„Pavojingų varveklių“ taškai: 50
B komandos taškai: 47

„Pavojingų varveklių“ apsaugos priemonės: 1 apsiaustas
B komandos apsaugos priemonės: 1 eliksyras

„Pavojingų varveklių“ apyrankės šviečia: neutraliai
B komandos apyrankės šviečia: neutraliai
Jei personažas nori panaudoti komandos turimą apsaugos priemonę, procesą turi aprašyti poste, o po juo pridėti [Panaudotas eliksyras] ar kita priemonė. Taip gausite taškų. Viena priemonė gali būti panaudota vieną kartą. Jei naudojate priemonę, vis dar galite atlikti ir kitą veiksmą.
Panaudojus eliksyrą, B komanda šiame rate gali prie veiksmo „patekimas į priešų bazę“ rinktis 4 skaičius.
„Pavojingiems varvekliams“ apsiausto šį rpg ratą naudoti nereikės, nes į juos niekas nesitaikys.

Primenu, kad jei abi komandos sėkmingai pateks į priešininkų bazes, veiksmas bus užskaitytas tik tai komandai, kurios postas buvo parašytas pirmiau.

[Dorotėja Vanesa Senkler]

Deja, bet tik antikvarai klausė Dori komandų. Jaunimėlis - ne.
- Jo lazdelė ružava, - pasakė Dori Leticijai, kai Milanas pavadino ją morengu. - O tu gal dietos laikaisi? Perkarus visa.
Leticija atrodė prastai. Kas jai yra? Ir nepuolė į atlapus, ko mergina tikėjosi.
Turėjo pripažinti, jog Leticijos mintys geros. Tiek dėl indų padauginimo, tiek dėl taurės slėpimo židinyje. Aišku, neketino snarglės girti. Ir nesuprato, kurių galų ji prisistatė statyti barikados. Galėjo eit su Milanu. Juk jis čia ją ir atsitempė.
- Ateik ir kišk, aš tau ne tarnaitė, - atsakė jai. - Moku. Padauginsiu, - kalbėjo grūsdama dar vieną kėdę. - Hercogienė, morengėlis, žvaigždutė, meteoritukas, - prunkštelėjo iš niekur nieko pagalvojus apie pravardes. - Apsispręskit dėl mano pravardės, gerai?
Išraiškingai mostelėjo rankomis. Jomis užkliudė barikadą, ji ėmė griūti. Aišku, Dori susinervino. Reikėjo burti iškart, kas jai užėjo?!
- Ir velniop šitą nesąmonę! - sušuko. - Patys ir žaiskit šitam rūsy. Atėjau čia pasilinksminti! O ne statyt kažkokių nesąmonių, ieškot apsiaustų ar virt eliksyrų! Einu pas tuos mažvaikius ir įkrėsiu jiems į kailį!
Dori tiesiog peršoko stalą ir pasileido ligoninės sparno link. Ot bus vaizdų! Tik kad nelabai kam galės išties duot į skūrą, nes toj komandoj - vieni mažiai bei ramioji Felissos sesuo.

[Patekimas į priešų bazę: 2; 3; 4]

[Milanas Lestreindžas]

- Aš tau šimtinį kartą sakau atsiknisi nuo mano lazdelės Morenge. - Kiek galima kabinėtis prie tos lazdelės? - Ir nuo jos atstok. Žaiskit gražiai Dorotėją. Tu kaip iš mūsų trijų vyriausia turėtum demonstruoti gero išsiauklėjimo pavyzdį. - Tai Leticijai kažkas ne taip. Kai tiek laiko pats prabendravo su Gruode tokius dalykus iškart suprasdavo. Kad viduje kažkas blogai. Gruodė. Ar jie čia kartu žaistų?
Jis lakstė po virtuvę labai neatidžiai iškodamas apsiausto. Gal net būtų labiau nudžiugęs, jei aptiktų kokio pyrago ar sausainiukų.
- Tokia didi asmenybė matai. Sakyčiau kad tau visos tinka. Mat esi įvairiapusė. - Dori pati sugriovė savo užtvarus. O Milas Sumanė dirstelėti į spintelę esančią prie pat Aarono darbastalio. Bėgdamas prie spintelės šonu užkabino stalą, truputį suskaudo, bet kas blogiausia šitaip sugebėjo nušluoti nuo stalo pjaustymo lentelę, ant kurios tas Senkleris buvo jau pripjaustęs gražių kažkokio žalsvo augalo kubelių.
- Kad tave kur netyčiukas gavos. Atsiprašau. - Pakėlė į raudonplaukį tyro kūdikėlio akis.
- Gal tikrai varom gerai Dorotėja, aš jau čia irgi prisieiškojau. - Milas pažinojo prastą to tipo būdą ir nutarė mauti iš čia.
- Einam kartu Leticija. Tau itin reikėtų prasiblaškyti. Jis persiropštė per niekam tikusios barikados griuvenas. Virtuvėje mėtėsi ne vien stalai, bet ir puodai. Padėjo tą padaryti Leticijai ir išgarmėjo paskui savo aikštingą sesutę.

(Patekimas į priešų bazę: 1, 3, 5)

[Juzefas Levinsas]

- Radau! Radau, radau, radau! - ėmė šaukti Juzefas už puodų iš tiesų pamatęs apsiaustą.
Traukdamas jį susitrenkė į spintelę galvą, o dar ir nugara kažkaip trakštelėjo. Kad tave kur, ne toks gal jau ir jaunas. Bet tik keturiasdešimt... Reikia daugiau sportuoti!
Juzefas šiaip ne taip išlindo iš tos spintelės ir padėjo apsiaustą ant stalo. Tuo tarpu Dori ėmė mosikuotis rankomis.
- Atsargiai! - sušuko plikis.
Bet nespėjo. Mergina užkliudė barikadą ir ši sugriuvo. Aišku, ją apėmė emocijos, bet, laimei, Dori nepradėjo svaidytis kerais. Tačiau nusprendė lėkti ten, kur galės svaidytis. Beplaukiui tai neatrodė protinga. Jis manė, kad pirmiau reikėtų tinkamai pasiruošti. Norėjo surasti dar apsiaustų. Be to, Aaronas turi ramiai išvirti eliksyrą.
- Milanai! - sušuko Juzefas. - Kas jums darosi? Lestreindžai šiaip nepasižymi tokiu žioplumu.
Milanas sugebėjo numesti pjaustymo lentelę su kažkokiais ingredientais. O tas eliksyras tikrai būtų pravertęs.
- Dabar būtinai turime surasti dar bent vieną apsiaustą, - pasakė vyrukas. - Jei jau neturėsime eliksyro, tai bent turėkime ne vieną apsiaustą. Aaronai, ar vis dėlto pavyks ištaisyt, ką Milanas pridirbo? - paklausė kolegos.
Juzefas toliau kuitėsi po spinteles. O Milanas sumąstė paskui Dori išlėkti į priešininkų bazę.
- Kokie nekantrūs, - burbtelėjo. - Neprotingai elgiasi. Leticija, ateik ir tu ieškoti. Neik su jais pas priešininkus. Dar anksti.

[Apsauginio apsiausto ieškojimas: 1; 2]