[Vėtrūnė Kristė de Leighi]

RPG taškai:
Juzefas Levinsas -10 taškų
Dorotėja Vanesa Senkler -10 taškų
Aaronas Senkleris +10 taškų
Leticija Mendel +10 taškų
Milanas Lestreindžas +10 taškų
Nelanna Light +10 taškų
Lara Miglapūtė +10 taškų
Eliotas Llewellyn +10 taškų
Deklanas Senkleris +10 taškų
Oliveris Llewellyn +10 taškų

Juzefui Levinsui ir Dorotėjai Vanesai Senkler dėl neparašytų RPG pranešimų yra minusuojami taškai ir skiriamas įspėjimas - neparašius antrą kartą, dalyviai bus diskvalifikuojami iš žaidimo.

Kauliuko rezultatas
Aaronas Senkleris: 2
Leticija Mendel: 1
Milanas Lestreindžas: 2
Nelanna Light: 4
Lara Miglapūtė: 2
Eliotas Llewellyn: 4
Deklanas W. Senkleris: 6
Oliveris Llewellyn: 1

Deklanas W. Senkleris nepaima Taurės.
Lara Miglapūtė nepaima Taurės.
Eliotas Llewellyn sėkmingai paima Taurę. +100 taškų
Likusių dalyvių veiksmai anuliuojami, nes Taurė jau paimta.

Eliotui Llewellyn sėkmingai palietus priešininkų Apgulties Taurę, virtuvėje nuskamba fanfaros ir paskelbiama B komandos pergalė rezultatu 617-349. Čempionams nuo organizatorės yra įteikiamas prizas - 100 galeonų komandai ir leidžiama pasilikti iškovota Apgulties Taurė.
Dalyvių prašoma parašyti baigiamuosius rpg pranešimus iki šeštadienio vakaro.

[Vėtrūnė Kristė de Leighi]

[Vėtrūnės Kristinos Džeinės de Leighi asmenybė]
 
     Darbas Magijos Ministerijoje tikrai nevertė nuobodžiauti, o ypač tuomet, kai užimamas postas skelbė „magiškųjų žaidimų ir sporto departamento vadovė“. Šį mėnesį britų burtininkų pasaulį sudrebino žinia apie didžiąją Hogvartso Apgultį ir de Leighi pečiai buvo apkrauti iki pat išnaktų. Tačiau baltapūkė vis vien buvo laiminga, galėdama apjungti dvi, tarsi atskiras, burtininkų bendruomenes dalis - Hogvartso moksleivius ir jau pilnateisius burtininkus Magijos pasaulyje.
     Šiandien, renginio dieną ji ir pati su komanda pagaliau turėjo galimybę vėl grįžti į mylimą mokyklą. Visą intriguojančią žaidimo eigą, kerų pagalba kaip organizatorė stebėjusi iš šono, berniukui violetiniais plaukais palietus Taurę, Kristė išgėrė paskutinį lašą kavos, pastatė puodelį ant stalo ir čiupusi šalimais gulintį maišelį su žvangančiais galeonais, patraukė laiptais žemyn į Hogvartso virtuvę. Dar beskambant džiaugsmo fanfarom, mergina įžengė į patalpą ir giliai įkvėpė. Tiesą sakant, tokius renginius jai labiau patiko suorganizuoti ir viską sustyguoti, o ne pravesti.
     - Nuoširdus sveikinimai nugalėtojų komandai! - nusišypsojo Vėtrūnė. Nežinia kaip toks dalykas sugebėjo prasprūsti, bet dėl akivaizdžiai nelygiai pasiskirsčiusio dalyvių amžiaus komandose, mergina tikrai abejojo šios komandos sėkme, o dabar štai - teikia būtent jiems prizą. Kaip gyvenime nieko negalima nuvertinti iš anksto. - Laimėjote įspūdingu rezultatu 617-349! Man garbė jums, mūsų burtininkų pasaulio ateitis, spausti ranką ir įteiki pagrindinį prizą.
     Ministerijos darbuotoja ištiesė baltą, spindintį maišelį į tą pusę, iš kurios sklido džiugūs balsai ir labai tikėjosi, kad smarkiai neprašovė.
     - Apgulties Taurė taip pat jūsų, - baltapūkė sveikinančiai nusišypsojo.

[Eliotas Llewellyn]

Nieko nebus. Tikrai teks lipti į židinį. Mielai pasiūlytų Deklanui prisijungti prie nuotykio, bet tą padarys kitą kartą. Be to, atsives ir Džefą su Maiklu, nors kaip jie visi sutilps židinyje, neaišku. Bet apie tai vėliau, nes dabar dar reikia laimėti šitą žaidimą.
- Kas nors paleiskit į juos kokius nors kerus, kad nesutrukdytų! - pareiškė komandos draugams. Neabejojo, kad pergalė čia pat, tad nereikėjo, kad ją kas atimtų. Galiausiai įsiropštė į židinį ir ėmė kasti malkas. Na, kasti malkas gal ir keistoka, bet Eliotas darė būtent tai. Ir pagaliau praktiškai paskendęs židinyje palietė taurę!
Iš karto nuaidėjo fanfaros, ir keturiolikmetis pasiruošė sprogti iš pasididžiavimo. Vis dėlto patraukė į galvą vos nekaukštelėjusią malką ir kuo ramiausiai išlipo iš židinio. Parodė komandos draugams trofėjų ir ištiesęs jį Oliveriui pareiškė:
- Mamai ir tėčiui patiks, kad mes laimėjome!
Čiupo maišelį su galeonais ir vėl pažvelgė į brolį. Jie abu šiandien pat nueis į Apkvaitėlio krautuvėlę ir ten iššluos visas lentynas

[Oliveris Llewellyn]

Nelannai paprašius leisti pabandyti ir jai Oliveris neprieštaraudamas tą padarė ir atsitraukė nuo židinio. Jam pernelyg nesiseka, kad padarytų ką nors tikrai naudingo. Geriau jau tegul tai daro kiti komandos nariai, mat jie visi svariai prisidėjo prie to, kad reikia tiesiog išsikasti taurę iš po malkų. Tiesa, Eliotas sugalvojo įlipti į židinį, ir Oliveris nusišypsojo. Šiek tiek baisu, kad brolis negautų į galvą iš kokios malkos, bet jis atrodė tikrai šauniai.
Nuaidėjus fanfaroms paaiškėjo, kad Eliotui pasisekė, ir dabar jo dvynys dar labiau nušvito. Smagu, kad jie laimėjo, bet dar geriau tai, kad svarbiausią darbą padarė ne kas kitas, o pats geriausias brolis pasaulyje! Jam ištiesus taurę Oliveris paėmė ją, bet netruko droviai pasiūlyti Nelannai. Keista laikyti tokį daiktą, kai niekuo prie to neprisidėjai.
- Aha, - atsakė Eliotui. Dar nežinojo, kuris iš jų parašys laišką, bet galbūt padarys tai kartu. O tai beveik smagiau nei pats laimėjimas. Laukė, kol Eliotas padalins prizą. Norėjo nupirkti ką nors šaunaus mažiesiems broliukams ir sesutėms.

[Deklanas W. Senkleris]

Dabar ta pasipūtusi Lara tikrai nieko nenuveiks. Kai Eliotas įlipo į židinį, pasidarė aišku, kad pergalė jų rankose. Taip, tėvas dar bandė kažką daryti, bet šiandien akivaizdžiai ne jo diena. Deklanas patenkintas nusišypsojo. Dėbtelėjo į Aaroną ir dar plačiau išsiviepė. Nuskambėjus fanfaroms šūktelėjo:
- Puiku, Eliotai!
Labai džiaugėsi susidraugavęs su tokiu šauniu vaikinu, bet netrukus laukė nusivylimas: jis daugiausia dėmesio skyrė Oliveriui. Na gerai, jie dvyniai, bet... Rora turbūt su juo iš viso nekalbėtų, o tėvas taip pat garantuotai nepasveikins. Apėmė nusivylimas. Galvojo, kad jeigu laimės, kartu su Eliotu nueis į Kiauliasodį ir ten prizą išleis. Dabar jau atrodė kitaip. Žinoma, tas vaikinas ir toliau bus jo draugas, bet vis tiek nesąmonė. Kodėl dvynys turi būti svarbiau už jį, Deklaną Senklerį? Absurdas. Jaunasis Senkleris tyliai prunkštelėjo, bet nieko nesakė. Vis dirsčiojo į tėvą ir laukė sveikinimo žodžių.

[Lara Miglapūtė]

 Lara džiaugėsi laimėjusi žaidimą, tačiau buvo labai paniurusi kai pamatė jo ne kas kitas, o grybukas Eliotas paėmė taurę.
 - Aš irgi galėjau, tačiau nenorėjau, - burbtelėjo.
 Tada apžvelgė į savo ir priešininkų komandos narius. Staiga pastebėjo Dorotėją ir Leticiją.
 Nuspręndė pirma prieiti prie Leticijos.
 - Klausyk… na… atsiprašau dėl to banano, - tarė, tačiau suprato, kad reputacija nukris iki dar žemesnio lygio. - Bet tau jo tikrai reikėjo! Cha! Mokinukų grupelė įveikė girtuoklius suaugusius burtininkus! - Šaižiai pridūrė. Apie girtuoklius turėjo omenyje… Juzefą? Aaroną? Argi Hogvartso profesoriai gali būti prisigėrę? Turbūt ne, tad girtas bus Milanas.
 Tada Lara pažvelgė į taurę ir nusišypsojo. Dabar tereikėjo džiaugtis šia akimirka.

[Aaronas Senkleris]

Aaronas būtų galėjęs sušokti ką nors trenksmingo, nes pagaliau nuskambėjo fanfaros ir pagaliau šita kankynė baigėsi. Ir kiek jis nervų išdegino, tai tiesiog siaubinga ir kas iš to? Pirma, jie sū Deklanu žaidė skirtingose komandose, kas  jam visiškai nepatiko. O antra tai tiek pasiekė, kad gal tik labiau atitolo ir tiek.
- Naa tai sveikinu. - Priėjo prie Deklano, paplojo jam per petį.
Viskas, pareigos atliktos, o dabar jis dings iš čia kuo toliausiai. Tikrai nesiruošė eiti su Juzefu kažkur, jie net ne draugai. Aaronas norėjo ramiai kažką nuveikti kabinete. Šiaip jau visai norėjosi pabūti su savimi. Tokie asmenys kaip Dori ir Milanas jį iškraustė iš proto.
Žodžiu, tikrai nenusiminė dėl pralaimėjimo. Tai, kad viskas baigėsi buvo gerai. Tik deja šitos žaidynės jam nedavė jokio rezultato susitaikymui su sūnumi.

[Leticija Mendel]

Pagaliau ji galės išeiti ir pailsėti. Mergaitė tuojau pat pasitraukė nuo savo komandos ir atsistojo šalia Oliverio.
- Sveikinu. Puikiai pasirodei. - Nusišypsojo savo geriausiam draugui. Labai palengvėjo, kad viskas pasibaigė. Neabejojo, kad Dori jai pažers kaltinimų dėl pralaimėjimo, taigi norėjosi kuo greičiau išeiti. Buvo įdomu kam Oliveris išleis savo galeonus. Gal taupys, o gal ir ne. Pagalvojo, kad būtų smagu su juo išeiti į Kiauliasodį. Šiaip pati per išvykas ten neėjo, nes nelabai turėjo pinigų. Bet visada stengės taupyti kiek įmanoma, todėl bent kartą per šį pusmetį išėjusi galės sau leisti nusiprikti kažką smagaus iš pokštų krautuvės arba ką skanaus iš saldumynų krautuvėlės.
- Galvok ką darai kitą kartą. - Pareiškė varniūkštei. Bet kai pagalvoji ar pati Letė paisė šio savo patarimo? Kažin. Dažniausai tikrai ne.

[Nelanna Light]

Buvo juokinga matyti, kaip Eliotas lipa į židinį ir kapstosi po malkas, bet panašu, kad visa tai išėjo į naudą. Jam pavyko paimti taurę ir pergalė buvo jų! Nelanna nepaprastai dėl to apsidžiaugė. Jiems pavyko laimėti prieš komandą, kurioje beveik visi (išskyrus Leticiją) buvo gerokai pažengę burtininkai. Ir net du iš jų - profesoriai. Kai tuo tarpu jos komandoje vien mokinukai, dar nespėję tinkamai išmokti visų burtų. Ir ji, nesugebanti gerai kerėti. Ir ne tik kerėti - juk paaiškėjo, kad ir eliksyro, kai spaudžia laikas ir ji apimta įtampos, išvirti tinkamai nesugeba.
Oliveris jai padavė laimėtą taurę. Ji apžiūrėjo trofėjų ir perleido kitiems komandos nariams. Tuomet kiekvieną komandos narį ji apkabino sveikindama su laimėjimu, o priešininkams padavė ranką dėkodama už gerą žaidimą.
Ji nekantravo pasidalinti įspūdžiais su tėvais ir su seserimi, taip pat ruošėsi pasiųsti pelėdą ir Sakurai. Įdomu, ar geriausia draugė džiaugsis jos laimėjimu, ar nusimins, kad dėdės komandai nepavyko laimėti? Kad ir kaip ten būtų, mergina džiaugėsi bent vienai dienai galėjusi sugrįžti į Hogvartsą, kur praleido tikrai nuotaikingus septynis metus. Nežinia, ar vėl kada pasitaikys tokia proga.