0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Oliveris Llewellyn

  • IV kursas
  • *
  • 953
  • Taškai: 132
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Leticija atrodė esanti kažkur labai toli, ir Oliveris iš karto kaltę prisiėmė sau. Toks jau jis - puikiai žinojo, kad draugė sunkiai susitaiko su tėvo buvimo Hogvartse, bet kai tik ji bent kažkuo tą parodo, vis tiek jaučiasi kaltas. Nors šį kartą turbūt jautėsi ne tiek kaltas, kiek įskaudintas. Norėjo būti tas, kuriuo Leticija pasitiki, bet atrodė, kad po vieno karto daugiau nieko ir nebepasakos. O kaip jai sekasi sutarti su tėvu? Deja, Oliveris to paklausti turbūt taip ir neišdrįs.
- Accio. Bandome prisišaukti paveikslėlius ant sienos. Jeigu puikiai sekasi, gali bandyti su akmenukais, kurie yra profesorės Roberts stalčiuje, - tyliai pakartojo užduotį, nors tai labai jau keista. Nuo kada Leticija visai neklauso per kerėjimo pamokas? Kaip koks Eliotas.
Deja, draugės mestelėtas "pats bandyk" pasirodė šiek tiek piktas, ir Oliveris nutarė ją įskaudinęs. Nuleido galvą, bet atkakliai slėpė bet kokias emocijas. Gal Leticija pagalvos esą jis tiesiog jaudinasi? Bandydamas nustumti nusiminimą į šoną įsispoksojo į vieną paveikslėlį ir ištarė:
- Accio.
Kaip ir reikėjo tikėtis, tas nė nekrustelėjo.

*

Neprisijungęs Leticija Mendel

  • IV kursas
  • *
  • 358
  • Taškai: 61
- A, gerai supratau. Ačiū. - Ir vėl šaukiamieji kerai. Galėtų būti sprogdinimo. Nebūtų prieš pasitreniruoti. Įdomu ką tada tas padarytų? Gal užkerėtų nukryžiavimo kerais? O kodėl ne? Jau buvo užvaldymo, tai ko nepriėjus prie kitų?
Šovus vienai minčiai skubiai ėmė rašyti draugui raštelį. Dabar tokia keista ir buvo. Tai sėdėdavo rami ir užsigalvojusi, tai imdavosi kažko greitai ir staigiai.
Citata
Oliveri, ar tu gali perduoti tam mano transfigūracijos namų darbus? Aš neisiu į jo pamokas. Niekada gyvenime.
Tikrai ne. Daugiau niekada. Aną kartą vos ištrūųko iš to pragariško kabineto. Daugiau ten nosies nekiš. Ir į didžiąją salę neis. Kuo labiau vengs to, tuo geriau. Parašiusi ir padavusi tą raštelį Oliveriui vėl paniro į letargą. Kai jis pabandė kerus ji irgi pabandė. Paveikslėlis ėmė skrieti pas Grifę, bet pusiaukelėje nukrito ant žemės. Nes Letė tikrai menkai galvojo apie užduotį.
- Pabandžiau. Gal pabandyk tą mano paveikslą prišaukti tu? - Letė jau pabandė ir tikrai daugiau nieko šiandien nebandys.

*

Neprisijungęs Oliveris Llewellyn

  • IV kursas
  • *
  • 953
  • Taškai: 132
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ar jis gali apsiverkti? O gal nudėti profesorių Heidbergą? Atrodo, norėjo ne tiek ir daug. Tiesiog troško išsaugoti draugę. O būtent tada, kai bendravimas pasikeitė, turėjo atsirasti jos tėvas. Nusivylimas tiesiog plūdo venomis, bet tada atsirado raštelis. Leticijos raštelis, kas privertė susirūpinti. Oliveris jį perskaitė ir atrašė:

Citata
Aišku, galiu, bet ar tau nebus tik blogiau? Leticija, tu turi jį ignoruoti ir apsimesti, kad tau nerūpi.

Pastūmė pergamentą draugės link, bet nuotaika nepasitaisė. Ar jis gali padėti, kai turi mylinčius mamą ir tėtį? O gal jie galėtų ką nors patarti?
- Tau kerėti sekasi geriau nei man. Negalvok apie jį, - bandė paskatinti draugę, bet argi tai įmanoma?  Štai ir vėl ji prašė, kad kerėtų jis. Bet ką daryti, kad jis visai to nesugeba?
- Accio, - visai be entuziazmo pabandė Oliveris. Nieko nenutiko. Ką gi, profesorė Roberts tik įsitikins, kad jis visai nevykęs. Taigi pabandė dar kartą įkalbėti Leticiją: - Man nesiseka. Pabandyk tu. Moki daug geriau nei aš...

*

Neprisijungęs Leticija Mendel

  • IV kursas
  • *
  • 358
  • Taškai: 61
Leticija norėjo sugrįžti į kambarį ir pamiegoti. Miegas leisdavo pabėgti nuo tėvo. Tėvas ten jos negalėdavo rasti ir užrakinti kabinete. Nors ar tikrai? Vakar saapnavo užrakintas duris, kurias vis bandė ir bandė atidaryti ir niekaip nesisekė to padaryti.
Ji perskaitė raštelį ir atrašė.
Citata
Aš nebegaliu to daryti.
Nesvarbu neš Oliveris jos namų darbus Leonardui ar ne ji neis į pamokas ir namų darbų tikrai nedarys. O kam, jei nebus kam jų nunešti.
- Aš nenoriu. - Nejautė jokios motyvacijos kerėti. Kam? Tokie kerai neišvers užrakintų durų.
Ji nutarė, kad praleis likusias pamokas. Nueis į virtuvę pavalgyti, o paskui užsidarys savo miegamąjame. Nors ne. Gal išeis į lauką ir suras kažkokią atkampią vietą. Lauke geriau nei viduje. Lauke nėra durų.

*

Neprisijungęs Oliveris Llewellyn

  • IV kursas
  • *
  • 953
  • Taškai: 132
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Kažkas atsitiko. Tikrai atsitiko, tik Oliveris nežinojo, kas. Po pirmosios transfigūracijos pamokos profesiorius Heidbergas paprašė Leticijos pasilikti kabinete, ir po to Leticija buvo kitokia. Liūdnesnė ar labiau įsitempusi. Kad ir kaip norėjo padėti draugei, nesiryžo klausinėti. Jeigu bus pasiruošusi ir norės, ji papasakos pati. O kol kas jis turbūt tegali pabūti šalia. Taigi į raštelį neatsakė, bet bent pabandyti prikalbinti ją atlikti kerėjimo užduotį privalėjo.
- Nebus gerai, jeigu profesorė Roberts ant tavęs supyks. Gali būti, kad ji jau matė Lulu, o jeigu nepadarysi užduoties, supyks, - tyliai kalbėjo. Žinoma, prie to įkalbinėjimo prisidėjo ir tai, kad pačiam siaubingai nesisekė. Dar kartą pabandė, tarsi norėdamas įrodyti Leticijai, kad yra išties nevykęs. Ir vėl nieko neįvyko - paveikslėlis nė nekrustelėjo. Tyliai atsidusęs Oliveris nutarė kibti į namų darbus. Kokia prasmė praktikuotis, jeigu vis tiek nieko nesugeba? Teorijoje bent jau sekasi visai neblogai.

*

Neprisijungęs Eliotas Llewellyn

  • IV kursas
  • *
  • 707
  • Taškai: 116
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Profesorės atsakymas pasirodė nuobodokas, ir Elioto nosis susiraukė. Visi turi mėgstamiausius kerus! Galbūt Inėjai patinka koks blogas burtažodis, ir ji nenori to pripažinti?
- Jai tikrai patinka kas nors negero, - tyliai sumurmėjo draugams, o profesorei atsakė: - Man labai patinka accio! Tada galiu gulėti lovoje ir pasikviesti pas save šokoladą arba ledus. Kas gali būti geriau? Bet incendio irgi gerai! Su jais galima išgąsdinti mergaites iš L...
Čia teko skubiai save sustabdyti. Vienaip ar kitaip, Inėja Roberts irgi buvo mergaitė iš L raidės, nors savo elgesiu atkakliai tai neigė. Ji šauni, tad kvailą raidę iš jos vardo Eliotas išbraukė amžiams.
Na, o dabar reikėjo bent pasistengti pasimokyti. Aišku, nelabai buvo ką stengtis, mat accio juos itin mėgstančiam Eliotui tikrai sekėsi. Taigi neskyręs laiko susikaupti mostelėjo ranka ir ištarė burtažodį. Iš karto atskrido paveiksliukas, ir keturiolikmetis iškėlė jį parodydamas profesorei.
- Ar matote? - paklausė. - Jeigu tai būtų ledai, būtinai suvalgyčiau!
Pažvelgė į draugus ir laukė, kaip pasiseks jiems. Neabejojo, kad Džefo ir Deklano rezultatai nebus blogesni už jo paties, bet štai Maiklas kėlė šiokį tokį susirūpinimą.

*

Neprisijungęs Linėja Roberts

  • Kerėjimo profesorė
  • *
  • 245
Linėja stebėjo mokinius. Oliveriui ir vėl nesisekė, bet darbo buvo tiek daug, jog Linėja nespėjo taip greit pabendrauti asmeniškai su visais mokiniais, su kuriais norėjo. Pirmiausia reikėjo koncentruotis į penktakursius ir septintakursius, o paskui jau į visus kitus.
Džamilės sesuo šiandien atrodė kitaip nei praeitą pamoką. Gal kas nors atsitiko? Linėja tikėjosi, kad tai - paaugliškos bėdos. Tačiau mokyti transfigūracijos pradėjo Džamilės ir Leticijos tėvas. Tad vis tik greičiausiai tai bus susiję su juo.
Tačiau kaip grifei padėti, jei jai reikės pagalbos? Tai bus ilgas darbas. Juk ji negali prieiti prie Leticijos ir pasakyti, kad pažįsta jos seserį. Reikės susidraugauti su mergaite pamokų metu.
Eliotui pasakius, kad su incendio kerais galima išgąsdinti mergaites iš L (greičiausiai iš L raidės), profesorės žvilgsnis nukrypo į Leticiją. Tai galbūt tai susiję su Eliotu? Linėja tikrai turės ką veikti. Ir tai tikrai nebus vien mokymas kerėti.
Po pamokos moteris sutvarkė klasę ir išėjo iš jos.