[Linėja Roberts]

- Labas rytas, - nusišypsojo Linėja mokiniams, šiandien buvo antra kerėjimo pamoka. - Praeita pamoka buvo laisvesnė, o šiandien jau rimtai kibsime į darbus. Tik prieš tai norėčiau jums pristatyti susitarimų lentelę.
Moteris mostelėjo burtų lazdele ir šalia jos stalo ore pakibo daili medinė lentelė, tarsi paauksuota, tik ji atrodė kaip permatoma. Jei gynėjas būtų daiktas, tikriausiai atrodytų panašiai. Ant lentelės buvo užrašyta:

Susitarimai kerėjimo pamokų metu
1. Išgirstame, ką reikia išmokti ir stengiamės tai padaryti;
2. Nebijome klausti ir prašyti pagalbos;
3. Netriukšmaujame;
4. Į klasę nesinešame to, kas gali blaškyti dėmesį;
5. Stebime savo, o ne kitų darbo rezultatus.

Ji šiek tiek palaukė, kol vaikai perskaitys susitarimus, o tuomet prikabino juos prie sienos ir tarė:
- Tikiuosi, kad visiems pavyks laikytis šių susitarimų. Susitarimai reiškia, kad į pamoką mes ateiname mokytis, o ne šiaip praleisti laiką, tačiau ne viskas gali sektis, tad nebijokime pasakyti, jei kažko nesuprantame ar kas nors nepasiseka. Galime šiek tiek pasikalbėti, tačiau nepamirškime, jog esame pamokoje ir nekelkime triukšmo. Jei turite ramų ir nedidelį augintinį, galite jį atsinešti, bet privalote užtikrinti, kad jis neblaškys nei jūsų, nei kitų dėmesio. Na, o svarbiausia žinoti, - ji pagalvojo apie Kają Adams, - jog kiekvienam kerėti sekasi skirtingai ir tai, kas galėjo pasisekti vienam antrakursiui, gali nepasisekti šeštakursiui. Ir tai yra visiškai normalu. Kiekvienas turime sritis, kurios sekasi geriau, kurios - prasčiau. O čia ateiname tam, kad patys išmoktume kuo geriau burti, tad ir susitelkime ties savimi, o ne ties kitais. Taigi, - ji vėl pamojo burtų lazdele ir ant lentos ėmė rašytis šiandienos užduotys. - Šiandien pirmo, antro ir trečio kurso mokiniai mokosi valdyti vandens srovę. Reguliuokite vandens stiprumą ir kryptį. Jeigu sekasi puikiai, pereikite prie incendio kerų. Žvakės ant mano stalo. Namų darbams turėsite parašyti po ritinėlį apie abu šiuos kerus, tad jeigu gerai valdote ir ugnį, pasipraktikavę galite pradėti rašyti. Ketvirto ir penkto kurso mokiniai dirba su šaukiamaisiais kerais. Šaukiatės paveikslėlius nuo sienos, - ant sienos atsirado daug paveikslėlių. - O šešto ir septinto kurso mokiniai šaukiasi mažus akmenėlius iš mano stalčiaus, - išėmė vieną akmenėlį, parodė jį ir įdėjo atgal. - Tiesa, jei ketvirtakursiams ir penktakursiams seksis labai gerai, ir jūs bandykite šauktis akmenėlius. Visiems jums namų darbas yra ritinėlis apie šaukiamuosius kerus, palyginant juos pasirinktais sklandymo kerais. Jei šeštakursiams ar septinakursiams puikiai seksis, pradėkite mokytis geminio.

1-3 kursas: aguamenti valdymas, jei puikiai sekasi - incendio uždegant žvakes; namų darbai - aprašyti šiuos abu kerus.
4-5 kursas: accio šaukiantis paveikslėlius nuo sienų, jei sekasi puikiai, šauktis akmenėlius iš profesorės stalčiaus; namų darbai - aprašyti šaukiamuosius kerus palyginant su pasirinktais sklandymo kerais.
6-7 kursas: accio šaukiantis akmenėlius iš profesorės stalčiaus, jei seksis puikiai, pradėti mokytis geminio kerų. Linėja nepasakė, ką dauginti, tai galite sugalvoti. Namų darbai tokie patys kaip ir 4-5 kursui, bet atminkite, kad geminio kerai yra skirti septintam kursui, tai nebūtų labai logiška, jeigu jie jums sektųsi taip puikiai, kad galėtumėte pereiti prie namų darbų, nebent jūsų personažas - tikras kerėjimo specas.
Ant lentos surašytos užduotys, burtažodžiai ir kuriuose vadovėlio puslapiuose rasti informaciją apie reikiamus kerus. Jeigu personažas pereis prie namų darbų, jų iš tiesų parašyti nebūtina.
Norint gauti maksimalų taškų skaičių, reikia pasipraktikuoti bent vienus kerus, tačiau jie nebūtinai turi pavykti.
Bent trys post'ai, pamoka iki vasario 15 dienos.

[Oliveris Llewellyn]

Aelis iškišo nosytę iš kišenės ir tarsi dirstelėjo į profesorės Roberts lentelę. Oliveris krūptelėjo. Gal negalima neštis driežiuko?
- Jeigu nori ir toliau mokytis kerėjimo, turėsi elgtis labai tyliai, - sumurmėjo augintiniui berniukas ir iš kitos kišenės išsitraukęs specialų skanėstą įteikė jį Aeliui. Paprastai driežiukas niekada per pamokas netrukdydavo, tad Oliveris tikėjosi, kad viskas bus gerai. Visai nenorėjo kristi profesorei Roberts į akis. Ji ir taip turbūt jau prisimena jį kaip didžiausią įmanomą nevykėlį.
- Accio. Šiuos kerus jau mokėmės, tad gal bus visai neblogai, - pasakė šalia sėdinčiai Leticijai. Žinoma, pats akmenukų prisikviesti nebandys, bet draugei galbūt pasiseks. Na, o jam užteks ir to, jei bent vienas paveiksliukas nenukris viduryje kelio.
- Bet tu bandyk pirma, - dar paprašė draugės. Beveik žiojosi klausti, kaip reikalai su profesoriumi Heidbergu, bet nusprendė, kad kerėjimo pamoka tam nėra labai tinkamas laikas.

[Miriam Llewellyn]

Pamokos susitarimai visiškai tiko, tačiau tai, kad trečiakursiai ir ketvirtakursiai gavo skirtingus kerus, suerzino. Miriam labai nepatiko tai, kad ji jaunesnė už geriausią draugę. Ir taip smulki, o dabar it mažiukė turės mokytis aguamenti. Na, jeigu šitie seksis, viskas bus žymiai geriau, mat incendio mergaitė mokėjo jau antrame kurse. Kaip kitaip patikrinsi, kiek laiko skrudinama musė nugaišta?
- Aš neisiu iki jos stalo, - tyliai sumurmėjo Miriam Džeinei. - Jeigu prireiks, galėsi su accio pakviesti man žvakę. Ir ji negalės skųstis, juk tau šiuos kerus ir reikia mokytis, ar ne?
Draugei ši idėja aiškiai patiko, ir Miriam pradžiugo. Niekuo to neparodė, bet tikrai gerai, kad susidraugavo su šia mergaite. Ji neaiškina, kad musių skriausti negalima, be to, nesišaipo iš to, kad yra žymiai aukštesnė. Na, ir moteriškesnė, į ką Miriam atkreipė dėmesį po vasaros. Dabar Džeinė atrodė beveik visai suaugusi, o ji pati - vis dar it mažas vaikas. Bet dabar geriau apie tai negalvoti, ir trylikametė išsitraukusi burtų lazdelę pasiruošė kerėti.

[Eion Faolán Bláán Breathnach]

Dar viena pamoka su mama Linėj… Profesore Roberts. Po galais, kaip prireikus į ją kreiptis? Kažkaip atrodė, kad vardu gal ir nepritinka, o žodžio “mama” ji iš jo niekada neišgirs. Na, nebent pati kada nors pasakys, kad taip galima kreiptis, bet Eion vis tiek neketino to daryti pamokos metu.
Sutinku su tavo sąrašu. Bet perspėju. Jeigu tie idiotai ir vėl kabinėsis prie Kajos, kitaip sakant, pažeis penktąjį punktą, aš apsimesiu, kad trečio nemačiau mintyse kalbėjosi su profesore Eion. Tų kvailių atžvilgiu jautė keistą pyktį, ir jis padėjo išsilieti. Siusdamas ant mokinių bent trumpam pamiršdavo tai, kad per vasarą nepriartėjo prie plano atkeršyti išpildymo.
Pamokos užduotis pasirodė nesudėtinga, nors buvo įdomu, ar joks akmuo skrisdamas pas jį nepataikys kam nors į galvą. Na, jeigu klius tiems idiotams grifams, prašom, bet nieko kito Eion nuskriausti nenorėjo. Nebenorėjo, mat prieš keletą metų tokią pamoką būtų panaudojęs visiškai kitiems tikslams.

[Miriam Llewellyn]

Džeinei iš antro karto pasisekė prikviesti paveikslėlį, ir Miriam tyliai atsiduso. Mielai būtų bandžiusi tą patį, tuo labiau, kad kerėti jai tikrai sekėsi. Gal niekas nepastebės? Vis dėlto pasirodė, kad Oliveris žiūri į jos pusę, tad kol kas neišsišoko. Kad ir kaip mylėjo tą brolį, jis pradėjo erzinti. Atrodė, kad nė sekundei nenuleidžia nuo jos akių ir tarsi laukia, kol ji padarys ką blogo. O ką ji daro? Su Hannah “nebežaidžia”, o kam rūpi žuvys ir musės?
- Geras, - pasakė draugei stengdamasi ignoruoti irzulį, kurį sukėlė brolis. Jautė nuo jo tolstanti, ir tai gerokai skaudino, nors ir suprato pati esanti bent jau iš dalies kalta. Galų gale tarsi prisiminė, ką čia veikia, ir ištarė: - Aguamenti.
Natūralu, kad iš burtų lazdelės iš karto pasileido vandens srovė. Miriam nukreipė ją į Džeinę. Pabandė mintimis sustiprinti, bet tai jau buvo sudėtingiau. Pasigailėjusi draugės, kuriai, tiesa, toks pokštas visai patiko, nukreipė lazdelę į indelį. Deja, srovės stiprumas vis tiek nekito, o tai buvo visiškai neplanuota ir netikėta problema.

[Eliotas Llewellyn]

Šauniausia Hogvartso ketveriukė užsiėmė vietas klasės priekyje. Gerai mokytis galima ir sėdint kur nors toliau, o štai pliurpti su profesore patogiausia sėdint visai prie jos. Eliotas visai neketino kitiems trukdyti savo garsiu kalbėjimu, nors tai toli gražu nereiškė, kad jis nustos kamuoti profesorę Roberts klausimais, ne itin susijusiais (o gal itin nesusijusiais) su pamokos tema.
- Matote? Nebijome klausti, - sušnibždėjo draugams Eliotas ir plačiai išsišiepė. Ir visai nesvarbu, kad profesorė turbūt turėjo omenyje ne tai, ką jis. Kita vertus, jis ir mokysis, mat kerėjimas - tikrai naudinga pamoka. Na, o milijonas klausimų, kuriuos užduos, visai netrukdys išmokti ir kerų. Be to, jie retkarčiais galbūt netgi bus susiję su pamokos tema.
- Man patinka accio, - dar patenkintas pareiškė ir išsitraukė burtų lazdelę. Bet vietoj to, kad pradėtų pamokos užduotį, kuo mandagiausiai pakėlė ranką ir paklausė: - Profesore, o kokie yra jūsų mėgstamiausi kerai?

[Miriam Llewellyn]

Džeinei sekėsi tikrai neblogai. Ne visi paveikslėliai atskrisdavo, kartais jie nukrisdavo viduryje kelio. Vis dėlto vyresnė draugė puikiai darbavosi, o Miriam vis labiau irzo. Kerėti jai sekėsi nuo pirmų pamokų, tad kas atsitiko šiandien?
- Žinai, ką? Noriu žvakės, - tyliai sumurmėjo mergaitė, ir draugė paslaugiai atskraidino minėtą daiktą. Jos abi kaip susitarusios dirstelėjo į profesorę - ar ji ką nors sakys? Vis dėlto nutarė toliau ramiai tęsti pamokos darbą. Abejojo, kad kas pastebėjo jos nevisišką sėkmę. Klasėje mokinių daug, tad kodėl profesorė Roberts turėtų žiūrėti į ją - mergaitę, kurios paprastai iš viso niekas nepastebi? Taigi bakstelėjo burtų lazdele į žvakę ir sumurmėjo:
- Incendio.
Iš lazdelės galo iš karto iššovė liepsnelė, bet žvakę uždegti pasisekė gal iš ketvirto karto. Nepaisant to, Miriam tai priėmė kaip sėkmę. Šiaip ar taip, ugnis jai žymiai artimesnė už vandenį. Nors… Ar musės skęsta? Šito ji nežinojo, bet nutarė po pamokos būtinai išbandysianti. Kambaryje po lova esančiame stiklainyje kaip tik turėjo keletas bandymų laukiančių musių.

[Lara Miglapūtė]

 Lara atsisėdo į vietą ir stebėjo klasėje vykstantį veiksmą. Staiga akys užkliuvo už neseniai matytos Miriam, tačiau dabar ši vienuolikmetės nedomino. Dabar Laros užduotis buvo taip pat puikiai pasirodyti kaip ir per praėjusią kerėjimo pamoką. Tuomet Larą galbūt ir lydėjo sekmė, tačiau jei dabar tai pasikartotų dar kartelį būtų puiku.
 Žinoma kai profesorė Roberts magiškai užrasė taisykles ant lentos, Lara suprato, kad kažkas negerai. Gal praitą pamoką tai būtų pastebėjusi, tačiau buvo apsėsta laimės, nes jai pavyko tie du burtažodžiai.
 Nagi man pavyks, tikino save Lara. Juk jau mokiausi kerus Aguamenti taigi bus nesunku, ir toliau mąstė ji.
 O tuomet labai lėtai išsitraukusi lazdelę ėmė bandyti save nuraminti.
 Mech, mintyse atsiduso pirmakursė. Jei nepavyks koks skirtumas! Buvo aišku, kad ši profesorė neatlaidžiai nevertins Laros sugebėjimų.

[Leticija Mendel]

Leticija sėdėjo pamokoje, bet merginos tarytum joje ir nebuvo.
- Aha. - Atsakė į kažką, ką pasakė Oliveris. Tėvas ją kaltino žmogžudyste ir užkerėjo valdymo kerais. Leticija norėjo prasmegti kiaurai žemės.
- Ką? - Jis tikrai kažką sakė apie bandymus. Bet ką?
- Ko mes dabar mokomės? - Paklausė. Ar tikrai viskas vyksta taip kasdieniškai? Jos gyvenimas atrodė, kad byra į šipulius, o viskas tiesiog rieda įprastai. Pamokos ir visa kita. Ji atsiduso.
- Aš nenoriu nieko daryti. Pats bandyk. - Tikrai nenorėjo. Kokia prasmė išvis kažką daryti? Ji pasirėmė galvą ranka ir įsižiūrėjo pro langą. Panoro tapti paukščiu ir išskristi kažkur toli toli. Skraidytų sau laiminga, būtų gera, ramu. Gyventų su paukščiis, suktų lizdus ir galėtų rūpintis tik maisto paieškomis.

[Lara Miglapūtė]

 Lara atsiduso, tačiau kerėti vis vien teko. Taip tai tikrai buvo mėgstamiausia Miglapūtės pamoka, o dar kai ją dėsto tokia šauni profesorė kaip Linėja Roberts, tiesiog nuostabu. Tačiau net Larai, kuri per pamokas būdavo tikra linksma moksliukė dabar nesinorėjo kerėti.
 Ką gi, tarė sau. Reikia pradėti.
 - Aguamenti, - lėtai ištarė varniukė. Iš lazdelės pasipylė vandens čiurkšlelė, kurią dabar reikėjo valdyti.
 Apsidairiusi pirmakursė pamatė, kad kitiems mokiniams iki trečiojo kurso jau pavyko valdyti vandenį tad atsiduso. Tačiau nepasidavė.
 Kolkas čiurkšlelė atrodė puikiai suvaldoma tad Lara ėmėsi darbo. Pirmiausia vandens srovelę išdidino, o tuomet sumažino. Ir dar kartą ir dar.
 Puiku, - pamanė, tačiau vos tik mintys nukrypo kur kitur, vandens srovė ėmė nebeklausyti ir visas vanduo išsipylė ant Laros stalo. Dalis vandens nuvarvėjo ant Laros uniformos ir galų gale visai permirko.
 - Oi, - sumurmėjo mergaitė ir pajuto, kad akyse kaupėsi ašaros. Žinoma susitvardyti pavyko, tačiau toliau bandyti kerėti nebesinorėjo.
 

[Alasteras Agersonas]

 Alasterui kerai sekėsi nevisai puikiai tad jis nutarė kuo aktyviau dalyvauti šio dalyko pamokose. Aną pamoką sekėsi nekaip ir dabar švilpynukas nenorėjo pasirodyti visai nieko nesugebantis.
 Žinoma kai ant lentos atsidūrė taisyklės, Alasteras nudžiugo. Profesorė Roberts puikiai įvardino pagrindinius dalykus klasėje.
 Aišku valdyti vandens srovę berniukas nei mokėjo, nei norėjo tai padaryti. Tačiau jei tai gyvenime pravers tuomet reikia susikaupti ir to mokintis visomis įmanomomis priemonėmis.
 Staiga kažkas sujudėjo Alastero kišenėlėje ir venuolikmetis krūptelėjo. Tačiau susipratęs, kad ten tik tėčio padovanotas voriukas landžioja ir šnara, aprimo. Aišku nebuvo vorų mylėtojas tad dabar tik įmetė jam žolytės gabalėlį, kurį voriukas mėgdavo kramtyti, o pats išsitraukęs lazdelę pasiruošė kerėti.

[Lara Miglapūtė]

 Lara dabar sėdėjo kaip niekada šlapiai, o vanduo buvo šaltas tad dabar varniukė tirtėjo labai smarkiai. Aišku nenorėjo toliau bandyti kerėti, tačiau koledžui taškų uždirbti norėjosi. Bet su tokia šlapia ir permirkusia uniforma tikrai nepasiseks tad vienuolikmetė atsivertė vadovėlį ir ėmė ieškoti burtažodžių, kurie galėjo bent kiek palengvinti Laros situaciją.
 Tuomet atsivertusi puslapį, kuriame buvo rašoma apie kerus susijusius su vandeniu net nepaskaitė kokį veiksmą šie burtažodžiai atlieka, o tiesiog pasiėmė lazdelę ir išsirinkusi gražiausiai skambantį burtažodį, pasiruošė kerėti.
 Nukreipusi lazdelę į uniformą, Lara ištarė burtažodį ir keista, bet šis pavyko. Pusiau.
 Visas vanduo turėjo sugrįžti atgal į lazdelę, tačiau persidavė priešais sėdinčiam švilpynukui. Dabar tas permirko, o Lara buvo sausut sausutėlė.
 Pasibaigus pamokai Lara išskuodė pirma.

[Alasteras Agersonas]

 Alasteras giliai įkvepė, kelis kart mostelėjo lazdele pasiruošdamas kerėti. Tokiais veiksmais tik tempė pamokos laiką, tačiau jis nei tai suprato, nei žinojo, kad taip iš viso galima daryti.
 Už jo sėdinčiai mokinukei labai nepasisekė. Visa srovė nusileido tiesiai ant jos ir dabar toji sėdėjo permirkusi iki gyvo kaulo.
 Alasteras žagtelėjo iš nuostabos ir sumišimo. Nenorėjo, kad ir jam taip atsitiktų. Na o jeigu tai nepavyksta net mokinei iš Varno Nago, nėra net ko tikėtis iš Alastero.
 - Ar… - norėjo paklausti Alasteras net pats nežinodamas ko, tačiau jį pasiekė vandens banga. Dabar jis atrodė visai kaip mergaitė sėdinti už jo, tačiau atsisukęs į ją pamatė, kad ta dabar sausut sausutėlė.

[Linėja Roberts]

Niekas nepradėjo prieštarauti dėl susitarimų pamokų metu. Aišku, Linėja negalėjo žinoti, ar visi tų susitarimų laikysis. Nors ne. Tiksliau ne negalėjo žinoti, o žinojo, jog laikysis ne visi arba tiesiog ne visada. Juk vaikai - ne žiobariški robotai. Yra visokių vaikų, nutinka įvairių situacijų. Tai normalu.
Vaikai dirbo, Linėja pamatė, kaip Džeinė kerais atskraidino Mirriam žvakę. Moteris šyptelėjo. Džiaugėsi, kad vaikai mąsto ir naudoja kerus situacijose, o ne tik aklai atlieka užduotį.
Buvo svarbu, kaip seksis Kajai ir Oliveriui. Ji stebėjo šiuos paauglius, tačiau tik periferiniu matymu. Nenorėjo, jog jie žinotų, kad profesorė juos stebi, nes suprato, kad tai gali jiems stipriai apsunkinti kerų veikimą.
- Mano mėgstamiausi kerai? Tikriausiai tie, kurių šią akimirką reikia, - šyptelėjo atsakydama Eliotui. - Na, jeigu mano mėgstamiausi kerai būtų incendio, bet aš beprotiškai norėčiau gerti, tai veikiausiai tada mėgstamesniais taptų aquamenti. O tu ar turi mėgstamiausius kerus?
Netrukus nemažai daliai mokinių prisireikė pagalbos. Reikėjo valyti vandens balas bei stabdyti jo sroves, taip pat užgesinti tai, ką mažesnių kursų mokiniai padegdavo. Ji nespėjo pamatyti, bet Lara buvo labai stipriai sušlapusi. Tačiau jai pavyko panaudoti kitus kerus ir ji tapo sausa, bet sušlapino Alasterą. Linėja, žinoma, manė, jog Alasteras sušlapo pats.
- Šiek tiek šalto dušo iš ryto? - nusišypsojo berniukui prie jo priėjusi. - Daug kam taip nutinka mokantis, - ji pamojo lazdele, kad Alasteras išdžiūtų. - Dabar gali bandyti toliau, - mirktelėjo.

[Alasteras Agersonas]

Alasteras sėdėjo šlapias ir nė nekrustelėjo. Tuomet susimąstė apie tą varnę kuri susimovė. O už tai vėliau kentėjo jis.
 Aišku dabar vaidino jog veikia ką nors naudingo pamokai, o ne paprastai sėdi. Taigi berniukas ėmė miklinti pirštukus, apžiūrinėti lazdelę it būtų pirmą kartą ją matęs ar šiaip kažką pamakalioti pergamente su plunksna.
 Staiga Alasteras pastebėjo, kad prie jo priėjo profesorė Roberts ir krūptelėjo.
 Į pirmus Linėjos žodžius neatsakė nieko, nes nebuvo pratęs kalbėti su tokiais maloniais profesoriais kaip ši. Profesorė nukreipė į jį lazdelę ir Alasteras krūptelėjo.
 - Ar… Kas čia… - bandė paklausti berniukas, tačiau nespėjęs pabaigti sakinio pasijuto sausut sausutėlis.
 - Mmm… Ačiū. - Išspaudė švilpynukas, tačiau profesorės žodžiai apie tai, kad reikia bandyti toliau nedžiugino. Tačiau Alasteras nenorėjo nuvilti Linėjos tad atsargiai mostelėjo lazdele ir ištarė burtažodį. Aišku nesisekė.