0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Prisijungęs Lara Miglapūtė

  • I kursas
  • *
  • 27
  • Taškai: 85
  • Lytis: Moteris
  • Super ryžis
 Lara sėdėjo ir galvojo apie antarąjį klausimą. Jis Larai atrodė beviltiškas tad ji pergamente neparašė nieko.
 Žinoma ji buvo šiek tiek girdėjusi apie internetą. O iš viso kam reikalingas tas internetas? Klausė savęs mergaitė. Tačiau klausime tai turbūt buvo užuomena, kad interneto vis dėlto reikia. Vienuolikmetė buvo išstudijavusi visą klausimų, sakinių ar paprastų žodžių sudėtį, ką ši reiškia. Taigi Lara prie antro numeriuko parašė jog interneto reikia.
 Lara norėjo imtis trečiojo klausimo, tačiau ją pasiekė klastuolės atsakymas.
 Įdomu, pamanė sau Lara. Nemanė, kad ši iškart atsakys į klausimą. Tai kėlė šiokį tokį įtarimą.
 - Įdomus vardas… - sumurmėjo. - Ar tu jau atsakei į trečiąjį klausimą? - Nedrąsiai paklausė Lara. Bet tuomet suprato, kad tai Sintijai Woolbrook tikrai Lara jau bus ištraukusi visus nervus. Taigi pridūrė:
 - Pamiršk.
 O tuomet ėmė visą likusią pamoką mąstyti kaip atlikti trečiąjį klausimą.

*

Neprisijungęs Leticija Mendel

  • IV kursas
  • *
  • 324
  • Taškai: 33
Letė labai džiūgavo, kad taip gerai išsisuko. Bet tada aišku Oliveris ėmė liūdėti dėl klastūnyno. Letė apsimetė, kad to nemato.
- Na taip. Jų realybėje kaip ir nėra. Aš tikrai nežinau kaip viskas suprogramuota, bet tiesiog reikia interneto, kad pervestum pinigus. - Oliveris sėdėjo nuleista galva. Buvo vis sunkiau nieko nedaryti, nekreipti dėmesio. Ji tik kažką rašė atsakinėdama į tuos kvailus klausimus. Kol galop negalėdama apsikęsti jo liūdnumo ir jausdama dėl jo kaltę atsikėlė iš savo vietos ir nudrožė prie Juzefo stalo.
- Tai aš paleidau tą detonatorių. Ne Klastuoliai. Gražinkit jiems tuos kvailus taškus. - Pareiškė. Ir sugrįžo atgal.
- Paleidau jį kai žiūrėjom filmą. - Pasakė Oliveriui. Dabar jau gal jis nustos liūdėti. O Leticijai buvo nesvarbūs nei taškai, nei tai, kad ant jos supyks Grifai. Ji turėjo rimtesnių problemų. Tarkim tokių, kad tėvas prieš ją panaudojo vienus iš nedovanotinų kerų.

*

Neprisijungęs Oliveris Llewellyn

  • IV kursas
  • *
  • 877
  • Taškai: 69
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Laimei, Leticija pasakė vieną atsakymą, tad Oliveris skubiai prie antrojo klausimo parašė, kad taip, tokiems mokėjimams interneto reikia. Deja, nuotaika vis tiek buvo prasta, o draugei atsistojus, jis nustebęs stebėjo, kaip ji eina prie profesoriaus. Kas čia vis dėlto vyksta?
Leticijai grįžus ir pasakius, ką padarė, Oliveris dar labiau sutriko. Nekaltino draugės dėl Klastūnyno prarastų taškų. Ne, tiesiog nesuprato, kodėl ji taip elgiasi.
- Ar tau profesorius Levinsas ką nors padarė? - galų gale neištvėrė. Dar dirstelėjo į lentą ir kažką paskrebeno prie trečiojo klausimo. Vis dėlto dabar labiau rūpėjo tai, kas vyksta su Leticija. Taigi neužtikrintai pabandė pratęsti: - Ar tai susiję su tavo... Na, transfigūracijos profesoriumi? Maniau, kad tau profesorius Levinsas patinka.
Tarsi išsigandęs savo šnekėjimo, skubiai vėl palinko prie pergamento, bet, deja, nieko protingo sugalvoti nebepavyko, tad visi klausimai taip ir liko atsakyti pusėtinai.

*

Neprisijungęs Juzefas Levinsas

  • Žiobarotyros profesorius
  • *
  • 585
Juzefas ėmė jaudintis dėl to netikro detonatoriaus. Galvojo apie atsiųstą varlę bei detonatorių ir svarstė, ar tai gali būti susiję. Sakė sau, jog ne. Juk varlė buvo atsiųsta pavasarį, o dabar ruduo.
Profesoriui bemąstant ir stengiantis save raminti (tiesa, jis neatrodė sunerimęs, per tiek metų išmoko slėpti savo paranojas), prie jo priėjo mokinė. Ir ne bet kokia. Tai buvo Leticija.
Plikis šaltu veidu išklausė, ką ji pasakė. O tada tarė:
- Supratau. Dvidešimt taškų iš Grifų Gūžtos, bet Klastūnynui taškų negrąžinsiu. Kitą kartą gal labiau galvosi, ką darai.
Mergaitei nueinant Juzefas galvojo, kodėl. Kodėl ji taip pasielgė? O kodėl tu pats ją visai pamiršai?
- Leticija, - kreipėsi į mokinę beplaukis.
Ir ką jis jai galėtų pasakyti? Dar prieš visus mokinius.
- Eik dirbt, - nurėžė.

*

Neprisijungęs Leticija Mendel

  • IV kursas
  • *
  • 324
  • Taškai: 33
- Ak taip... - Ji negalėjo suprasti kodėl išvis kažkada bandė juo pasitikėti. Ne dėl atimtų taškų niršo, bet dėl to kvailo Klastūnyno.
- O kam man dirbt, jei ir taip žinau kaip žiobarai gyvena. - Niūri ir nusiminusi sėdėjo suole.
letė nenorėjo apie Juzefą kalbėti. Bent jau jo pamokoje.
- Tiesiog jis man nepatinka ir viskas. - Visai kvailas atsakymas. Ir pati tą žinojo. Bet dabar nesiplės. JI piktai rašė atsakymus į tuos klausimus.
- taip. susiję. - Kaip ir susiję. Visi suaugę žmonės bjaurūs. Jie visi galvoja, kad vaikai ar jauni žmonės yra žaisliukai. Ir ji to negalėjo pakęsti. Nebuvo šitoje žemėje išvis nieko, kuo ji galįėtų pasitikėti. Mintyje turėjo vyresnius žmones.
- Tiesiog buvau kvaiša ir viskas. O dabar jis man nepatinka. - Na va, dabar bent oliveris nesėdėjo depresuotas dėl kažkokių nesamų savo kalčių. Tegul sau klausinėja. O ji rašė pamokos atsakymus. Skubotai ir daug negalvodama. Mažai liko. Po penkto kurso kojos į šitą klasę nekels.

*

Neprisijungęs Oliveris Llewellyn

  • IV kursas
  • *
  • 877
  • Taškai: 69
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Leticija aiškiai nenorėjo kalbėtis, o tai šiek tiek liūdino. Oliveris stengėsi to neparodyti, bet neabejojo sulaukęs pasitikėjimo. Kai draugė papasakojo apie profesorių Heidbergą, atrodė, kad jų bendravimas žengė didelį žingsnį į priekį. Oliveris jautėsi svarbus ir reikalingas. Deja, dabar viskas vėl pašlijo, ir jis nebežinojo, ar dar turėtų stengtis kuo nors padėti, ar geriau palikti Leticiją ramybėje.
- Ar tu žinai, kad jeigu nori pasikalbėti, aš visada išklausysiu? - galiausiai ryžosi tyliai sumurmėti. Permetė akimis atsakymus. Ką gi, gero pažymio tikrai negaus, bet dabar tai rūpėjo mažiausiai. Ar tai paauglystė? Galbūt, bet dabar Oliveris suprato, kad Leticija ir draugystė su ja yra nepalyginamai svarbiau už kažkokius mokėjimus ne grynaisiais.

*

Neprisijungęs Juzefas Levinsas

  • Žiobarotyros profesorius
  • *
  • 585
Juzefas nervinosi. Na, bent jau žino, kad varlės atsiuntimas ir netikras detonatorius nėra susiję. Tačiau kodėl Leticija taip pasielgė? Vadinasi, jai trūksta Juzefo? Tačiau ji dabar turi tėvą, tarė sau mintyse. Juk jis atvyko čia tam, kad ja pasirūpintų.
Bet iš tiesų ir pats netikėjo savo žodžiais. Jis nežinojo priežasties, dėl kurios Leonardas atvyko profesoriauti. Ir nebuvo panašu, kad Leticijos ir Leonardo santykiai būtų tokie, kokie buvo Walguno ir Juzefo. Jie kartu nevalgė, jis jų niekur abiejų nematė. Ir Leticija neatrodė laiminga.
Juzefas žinojo, kad turėtų pasikalbėti su Leticija. Galbūt net su jos tėvu. Bet aš neturiu laiko, toliau šnekėjosi su savimi mintyse. Yra svarbesnių reikalų.
Ėmė graužti kaltė, tačiau plikis stengėsi tai ignoruoti. Pasibaigus pamokai jis nutėškė ant stalo mokinių darbus, o pats nuėjo ruošti naujo užsakymo, kurį turės perduoti Kaja ir Konanas.