[MaiklDa]

  Maiklas, kartu su draugais, sėdėjo kerėjimo pamokoje. Buvo smagu, kaipgi kitaip? Tiesa, Maiklas nebuvo tikras, ar sėdėti su draugais, kai nagrinėjamos svarbios temos, tikrai yra gerai, tačiau šiandien tiesiog reikėjo išbandyti kerus, taigi nieko sunkaus. Todėl tikrai buvo galima pasišnekučiuoti.
  Išgirdęs, kokius kerus teks išbandyti, Maiklas sunkiai atsiduso, o tada atsisukęs į draugus, paklausė:
- Kaip manot, profesorė pastebėtų, jei išbandyčiau vyresnių kursų kerus! Anie tokie nuobodūs!
  Jis klausėsi Elioto kalbos su profesore, tačiau pats taip laisvai kalbėti su nepažįstamais žmonėmis ir dar ne apie pamokas, Maiklas nedrįso. Todėl tik klausėsi, tačiau nesikišo. Nenorėjo kristi profesoriams į akis, jau turbūt ir taip krito kalbėdamas su draugais.

[Oliveris Llewellyn]

Profesorė Roberts bandė raminti, bet garantuotai tą darė tik dėl to, kad ji profesorė. Jos toks darbas. Nuotaika nepasitaisė, o tai, kad nepavyko sutaisyti rėmelio, viską dar labiau sugadino. Oliveris nebepajėgė galvoti apie tai, kad kalbėjo apie Aelį ir kišenę, kad galėtų papasakoti Leticijai, kad gyvūnėlis tiesiog buvo labai alkanas ir taip reikalavo dėmesio. Bet net ir tas nutikimas įrodo, koks jis nevykęs. Kaip galėjo pamiršti duoti savo driežiukui pusryčius?
Leticija irgi bandė guosti, bet ir tai nepadėjo. Oliveris pradėjo jausti dar didesnę gėdą. Kodėl draugei viskas pavyko, o jam - ne? Ir kodėl Eliotui sekasi žymiai geriau? Ar jam būtina būti blogiausiam klasėje?
- Po pamokų aš pasimokysiu šituos kerus, - graudžiai sumurmėjo jis ir galiausiai nedrąsiai pažvelgė į draugę. Mielai būtų paprašęs pagalbos, bet suprato: kai kas nors siaubingai nesiseka, problemą geriausia spręsti esant vienam.

[Lina Catamans]

Lina atėjo į kerėjimą šiek tiek stebėdamasi, kad dėsto ne direktorė. Buvo įpratusi prie profesorės Ewenstar. Ir patiko ji jai. Dar prisiminė kaip direktorė guodė ją verkiančią. Na, bet Lina buvo pasiruošusi suteikti šansą ir naujajai profesorei todėl atėjo į pamoką gerai nusiteikusi. Ir suprato nenusivilsianti tikrai. Klasė buvo labai jauki, tas varniukei labai patiko. Ją visada ramino žvakės o šios sklandančios ir sužavėjo. Priminė didžiają salę, bet atrodė visai kitaip, įdomiau, be žvaigždėtų lubų.
Peržvelgusi naująjį klasės išdėstymą Lina nuslydo į pirmą suolą, bet atsisėdo prie dienos palikdama vienos ir kitiems. Tikėjosi, kad bus patogu išeidinėti, bet atrodė, kad vietos užteks.
Ji išklausė profesorės prisistatymą, jis nustebino ją mielumu ir nuoširdumu. Ją stebino profesorės paprastumas ir atvirumas. Hogvartsas jau buvo pagarsėjęs ne vienu grižtu profesorium ar profesore todėl Lina nusprendė labai pasistengti ir sudaryti šiai mielajai profesorei gerą įspūdį. Išgirdusi, kad bus testas nusprendė, kad tai  bus visai gera proga. Negalėjo sakyti, kad jai kerėjimas sekėsi idealiai, bet patiko ir ji stengdavosi. Todėl tikėjosi, kad žinos kerus kurių paprašys. Kai išgirdo apie Reparo šyptelėjo, buvo naudojusi. Ir Accio nebus labai blogai. Todėl ji rami laukė savo eilės.

[Deklanas W. Senkleris]

Eliotas - tikrai šaunus vaikinas, ir Deklanas vis labiau džiaugėsi su juo susidraugavęs. Plepėjimas su profesoriais - itin smagi veikla, nors pats grifas nenorėjo tuo užsiimti. Šiaip ar taip, profesoriaus darbas nėra kažkokia siekiamybė, tad laikė save svarbesniu ir geresniu už bet kurį iš mokytojų, taip pat ir profesorę Roberts.
- Ji vardų neklausia, tad tikrai negali žinoti, kuriame tu kurse. Tikrai gali pabandyti, - paragino Maiklą. Prie šito berniuko vis dar jautėsi kiek nejaukiai. Eliotas jį tikrai priėmė, Džefas tarsi irgi. O štai dėl varniuko Deklanas nebuvo toks tikras.
Kai pagaliau atėjo jo eilė, atsistojo ir nudūlino prie profesorės. Jos draugiškumas pradėjo šiek tiek erzinti, tad nė nepažvelgęs į ją aiškiai ištarė:
- Lumos.
Savaime aišku, pasisekė. Deja, antrieji kerai Deklanui atrodė nepalyginamai sunkesni, tad prieš juos bandydamas net ir toks svarbus mokinys turėjo duoti sau kelias akimirkas susikaupti.

[Lara Miglapūtė]

 Lara vis dar pyko ant Ikelo, tačiau Linėjai pasakius jog nereikia stotis į eilę, Lara šiek tiek atsipūtė. Dabar turbūt negalės užkliūti už kokio septintakursio. Nebent eidama rodyti kerų užklius už mokino kojos. Kad taip neatsitiktų Lara dabar buvo visiškai susikaupusi ir jai tikrai neturėjo atsitikti kokia nelaimė. Nebent ir vėl Ikelas. Tiesa Larai buvo visai įdomu kaip jis pademonstruos kerus, tačiau atrodė, kad jo eilė niekada taip ir neateis. Na Lara tikrai kerus turės pademonstruoti nepriekaištingai, nes juk ji - varniukė. Keista, bet Lara tikrai nebuvo moksliukė, o priešingai - uždara ir kartais mėgstanti išdaigas mergaitė. Galbūt Paskirstymo kepurė paskyrė ją ne į tą koledžą? Bet ne juk ji niekada neklysta, pagalvojo Lara ir tuomet susivokė, kad jau atėjo jos eilė parodyti ką sugeba burtuose.
 -Lumos, - teištarė Lara priėjusi prie mokytojos stalo ir nustebo - burtažodis pavyko.
 

[Eion Faolán Bláán Breathnach]

Taip nieko ir nepasakęs Eion stypsojo prie stalo. Laimei, bent profesorė prisiminė, ką čia veikia, ir vaikinukas linktelėjo. Tik kad jos kitas klausimas vis tiek išmušė iš vėžių. Tai, kad Auris daugiau nei profesorius, jis jau priprato. Kaip apsiprasti su mintimi, kad dabar tokių profesorių mokykloje yra net du? Tiesą sakant, netgi trys, nors Erka jam tikrai ne sesuo. Gal vis dėlto gerai, kad netrukus baigs mokyklą.
- Man atrodo, gerai, - nejaukiai atsakė į klausimą ir pagaliau teikėsi nukreipti lazdelę į rėmelį. - Reparo.
Tas ne visai tobulai, bet vis dėlto susitaisė. Šiaip ar taip, Eion jau septintakursis, tad rodyti kerus, kuriuos demonstruoja ketvirto kurso mažiukai, gal ir keista. Daugiau nieko nepasakęs Linėjai ir nė nedrįsęs į ją pažvelgti grįžo į savo vietą. Žudančiu žvilgsniu nudelbė kikenančius idiotus ir įsidėmėjo kiekvieno iš jų veidą. Regis, atrado su kuo pasipraktikuoti kankinimo kerus, kuriuos anksčiau ar vėliau užleis ant monstrų, kuriuos teoriškai turėtų vadinti tėvais.

[Lina Catamans]

Laukdama savo eilės Catamans stebėjo kitus mokinius. Kai kurie plepėjo, kitiems kerus pademonstruoti sekėsi, dar kiti kėlė scenas. Žodžiu Hogvartsui įprasta pamoka, nieko įpatingo. Tikėjosi, kad tai perdaug nesunervins profesorės. Ji neatrodė pikta, bet niekad negali žinoti. O jei ir nesunervintų tai būtų dar liūdniau, jei nuliūdintų. Lina matė kiek profesorė stengėsi, dekoravo klasę, buvo maloni.
Na bet mergaitė suprato, kad pati negali kontroliuoti ir atsakyti už kitų elgesį, todėl nusprendė susitelkti tik į savo elgesį. Todėl sulaukusi savo eilės priėjo ir draugiškai nusišypsojo profesorei.
- Labai jaukiai papuošėt klasę, man labai patinka.
Tai pasakiusi ji visgi susiprato, kad visgi neatėjo čia tik profesorę linksminti todėl kiek atsiprašomai nusišypsojo ir sutelkė dėmesį į kerus. Nenorėjo eikvoti kitų žmonių laiko.
-Accio rėmelį! Nagi, skrisk čia... skrisk čia rėmeli...
Lina susikaupusi bandė įkalbėti rėmelį. Ji įsivaizdavo, kaip jis atskrenda jai į rankas. Po kelių akimirkų rėmelis kiek nedrąsiai ir netolygiai, bet visgi atskrido.
- Valio!
Apsidžiaugė mergaitė ir nukreipė lazdelę į rėmelį. Šįkart įsivaizdavo jį sutaisytą.
- Reparo.
Deja kerai, nepavyko idealiai, liko kiek įsklimų, bet rėmelis tikrai atrodė geriau nei prieš kerus.
Mergaitė šyptelėjo truputį didžiuodamasi savimi ir pakėlė akis laukdama profesorės įvertinimo.

[Lara Miglapūtė]

 Larai ilgai užtruko kol atsipeikėjo - jai pavyko. Jai pavyko! Tokį jausmą Lara jautė pirmą kartą gyvenime. Pirmą kartą ji pademonstravo kerus prieš kitus mokinius (kurie visiškai į ją nežiūrėjo) ir pačią mokytoją ir jai pavyko. Pavyko. Na bet tai turbūt nebuvo pats sunkiausias burtažodis ir Lara nusiminė. Jeigu jai nepavyks sekantis burtažodis apsijuoks. Na gal ne kaip septintakursė Adams, bet Lara ją suprato. Ir ji per kai kuriuos dalykus gaudė varnas, tačiau kerai jai visai puikiai sekėsi. Tik apie kerus kuriuose iš lazdelės imdavo lašėti vanduo nebuvo bandžiusi. Bus puiki proga apsijuokti, pamanė Lara, tačiau vis dar puoselėjo viltį, kad jai pavyks ir antrieji kerai.
 Galiausiai Lara susiprato, kad jau laikas demonstruoti sekančius kerus.
 - Aquamenti, - šaltai ištarė Lara ir po kiek laiko iš lazdelės pamažu ėmė varvėti vanduo.
 Na ir sekasi man šiandien.

[Eliotas Llewellyn]

Ši profesorė Eliotui patiko, ir jis puikiai žinojo: per kiekvieną pamoką pliurps apie viską iš eilės, tik ne apie tai, ką jie mokysis. Kerėti jam sekėsi tikrai gerai, tad kam dar aušinti burną ta tema?
- O man nesiseka susibendrauti su vaiduokliais. Kažkodėl su paveikslais žymiai paprasčiau, - pasisakė ir nukreipęs lazdelę į rėmelį tarstelėjo: - Reparo.
Tas beveik idealiai pasitaisė, ir Eliotas plačiai išsišiepė. Nors "situacijos patikrinimas" skambėjo klaikiai nuobodžiai, jo situacija tikrai nebloga. Vadinasi, galima tikėtis, kad profesorė jį mėgs ir atsakys į visus įmanomus klausimus. Galbūt net ir tokius, kurie yra susiję su kerėjimu, jeigu netyčia tokių iškils.
- Susibendrausiu ir su Akilanda, - dar pareiškė, o plaukų tema galėjo diskutuoti gerokai ilgiau, taigi ėmė pliurpti: - Tiesiog tamsinti plaukus nuobodu! Žinot, jums kuo puikiausiai tiktų... Oranžiniai plaukai. Ne tokie kaip profesorių Senklerių, bet labai ryškūs. Puikiai atrodytumėte, gal jums paskolinti dažų? O apie plaukus, kerzus ir kitus šaunius dalykus kažkada kalbėjome su Auriu. Na, profesoriumi Senkl... Auriu. Jis man apie tai papasakojo, ir aš labai norėjau pabandyti! Šią vasarą tėtis pagaliau nupirko magiškų dažų. Spalvų išbandžiau gal dešimt, bet manau, kad šita tinka labiausiai. Ir taip, su Oliveriu mus painioja visi iš eilės, nors šito niekaip negaliu suprasti. Juk jis toks nuobo...
Nutilo viduryje žodžio. Garsiai skelbti, kad jo brolis dvynys yra nuobodus, Eliotas vengė. Turbūt nereikėjo to daryti ir dabar. Taigi skubiai dirstelėjo į profesorę, dar kartą jai plačiai išsišiepė ir galiausiai grįžo į savo vietą.

[Linėja Roberts]

- Galbūt daug praktikuojantis sektųsi geriau, - nusišypsojo Leticijai.
Vėliau prie Linėjos priėjo mergaitė panašiu vardu - Lina. Iš Varno Nago. Ji teigiamai atsiliepė moters puoštą klasę, tai paglostė širdį.
- Ačiū! Labai malonu, jei mokiniams patinka. Tikrai valio! - pritarė, kai rėmelis, nors ir nedrąsiai, bet atskrido pas Liną. - Šaunuolė, - pagyrė mokinę jai panaudojus ir taisymo kerus, atrodė, jog jai svarbu išgirsti įvertinimą.
Linėja gyrė tuos, kuriems sekėsi gerai, o tuos, kuriems nesisekė, stengėsi padrąsinti. Pamokai einant sužinojo, kurie vaikai yra Aarono, nužvelgė juos smalsiau.
Eion sekėsi puikiai, taip pat Linėja atkreipė dėmesį ir į pirmakursę mergaitę, vardu Lara, kuri labai stengėsi.
Klastuolis Eliotas iš tiesų buvo pleputis, o kerėti jam irgi sekėsi gerai. Moteris nusijuokė įsivaizdavusi save su oranžiniais plaukais. Ne, ne, tokie jai tikrai netiktų. Tačiau apsiauti kerzus visai norėtų.
Linėja automatiškai suraukė antakius, kai Eliotas vos nepavadino savo brolio nuoboda.
- Kas vienam nuobodu, tas kitam šaunu, - pasakė. - Visi žmonės yra skirtingi. Vienas mėgsta žaisti kvidičą, o kitas šachamatais.
Moteris susimąstė apie tai, kaip dvyniai vienas su kitu sutaria. Akivaizdu, kad yra skirtingi ir turi atskirus draugus. O kaip tarpusavio ryšys? Ar tai daro kokią nors įtaką Oliverio nepasitikėjimui savimi?
Linėja džiaugėsi šia praėjusia pamoka. Ji buvo pakankamai sklandi ir mokinių lygis pasirodė neblogas. Tik štai su Kaja ir Grifų Gūžtos darbo tikriausiai bus labai daug. Pasibaigus pamokai profesorė paėmė mokinės daiktus ir išėjo jos ieškoti.