0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Oliveris Llewellyn

  • IV kursas
  • *
  • 953
  • Taškai: 132
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Šaudymo iš lanko centras (Ipsvičas, Anglija)
« Atsakymas #30 Prieš mėnesį »
Šaudymas iš lanko skambėjo kiek nejaukiai, bet Oliveris neketino atsisakyti. Neįsivaizdavo, kaip galėtų pasakyti tėčiui, kad dienos su juo nenori. O sakyti, kad parinkta veikla netinka, dar absurdiškiau. Taigi sėdėjo automobilyje ir su šiokiu tokiu nerimu, bet kartu ir smalsiai laukė nuotykio pradžios. Eliotui veikla labai patiko, ir jo brolis vylėsi galėsiantis papasakoti su neką mažiau entuziazmo.
- O kas yra visokie? - pasidomėjo. Nelabai įsivaizdavo, kaip šaudymas iš lanko gali būti skirtingas. - Gerai, jeigu ką pasakysiu. O ledų aš visada  noriu.
Tas saldėsis buvo visus šeimos narius siejantis reiškinys. Net mamai ir tėčiui ledai patiko, ir tai labai džiugino. Oliveris visai nenorėjo užaugęs nustoti mėgautis tokiu puikiu dalyku.
- Gal pradėkime nuo kuo paprastesnių taikinių? - pasiūlė. To garsiai nepasakė, bet baimė susimauti tikrai neišnyko. Nors Eliotas nematys, jo brolis dvynys vis tiek norėjo pasirodyti kuo geriau.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 2348
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Šaudymo iš lanko centras (Ipsvičas, Anglija)
« Atsakymas #31 Prieš mėnesį »
Labai smalsu, kaip Oliveris jaučiasi. Tiesą sakant, šiuo klausimu su Eliotu paprasčiau - anksčiau ar vėliau jis dienos su tėvu atsisakys. O Oliveris? Gal ir jis kada nors pasakys, kad to nebereikia? Ko gero, baimė tai išgirsti ir paskatino pasirinkti aktyvesnę veiklą. Tiesiog būtina Oliveriui parodyti, kad laikas su tėvu - ne tik apie dailę ir ramius pokalbius. Dafydd visa širdimi troško pasiūlyti daugiau. Gerokai daugiau.
- Tiesą sakant, geras klausimas, - nusišypsojo. - Kaip turbūt supranti, nesu čia buvęs, tad tiksliai nežinau. Bet neabejoju, kad rasime judančių taikinių, galbūt jie bus įvairių formų. Man dar įdomiau, ką pamatysime magiškoje centro dalyje.
Išgirdęs sūnaus pasisakymą apie ledus netgi nusijuokė, nors tą darė retai. Taip, jo šaunūs mažyliai skanėsto neatsisakys. O tai gerai - ledais vis dar galima sudominti netgi Eliotą, o ir Miriam nevengia pasakyti, kokio skonio nenori.
Aikštelė buvo didelė, bet dėl vieno Dafydd buvo teisus - čia išties netrūko judančių taikinių. Būtinai prieis ir prie jų, bet Oliverio noras pradėti nuo pačių paprasčiausių nenustebino. Berniuko baimės taip paprastai nedings. Gali būti, kad net būdamas be Elioto jis bijos blogai pasirodyti.
- Niekada nešaudžiau iš lanko. Todėl siūlau nesivaržyti, - prakalbo Dafydd. Nemelavo, bet kartu labiau rūpinosi sūnaus savijauta. - Ramiai šaudykime. Jeigu nesiseks, visada galima paprašyti darbuotojo pagalbos. Jie nesijuoks. Manau, kad nemažai lankytojų čia ateina pirmą kartą ir mokosi. Na, eime.
Priėjo prie įprastų taikinių. Jų buvo penki. Į vieną šaudė jaunas vaikinas (regis, tikras profesionalas), bet kiti buvo laisvi. Dafydd pasirinko antrą nuo krašto. Oliveris turbūt norės būti kuo toliau nuo nepažįstamo žmogaus.
- Man atrodo, maždaug taip, - parodė įstatęs strėlę į templę. Turbūt kvailai padarė nepaėmęs instruktažo, bet buvo per vėlu. Dabar iššovė, bet strėlė nuskriejusi apie pusę atstumo nukrito ant žemės.
- Ką gi, - gūžtelėjo pečiais Dafydd ir laukė, kaip pasiseks Oliveriui.

*

Neprisijungęs Oliveris Llewellyn

  • IV kursas
  • *
  • 953
  • Taškai: 132
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Šaudymo iš lanko centras (Ipsvičas, Anglija)
« Atsakymas #32 Prieš mėnesį »
Judantys taikiniai? Tai skambėjo pernelyg šiurpiai. Žinoma, Oliveris negalvojo, kad jie šaudys į gyvus žmones ar gyvūnus. Bet kaip pataikyti, jei taikinys juda? Ne, jis į tokius šaudyti nepasiryš.
- Gal magiškoje dalyje bus įmanoma pataikyti, - sumurmėjo berniukas. Tiesa, suprato, kad turbūt atrodo niūrus, tad prisivertė nustumti nejaukumą į šoną. Šiandien privalo būti smagu.
Gerai,  kad tėtis niekada nešaudė. Tiesa, gali būti, kad taip yra dėl jo liūdnos vaikystės. Bet jei jis nėra profesionalas, tada šiek tiek mažiau baisu.
- Gerai, - sutiko Oliveris, bet netrukus pasigailėjo. Jie priėjo prie taikinių, kur jau treniravosi vienas žmogus. O jis šaudė tiesiog kraupiai gerai - ir greitai. Oliveris atsistojo prie kraštinio taikinio ir neužtikrintai paėmė vieną lanką. Stebėjo, kaip tėtis deda strėlę ir pakartojo veiksmą. Bet tai, deja, buvo lengviausia dalis. Tėčiui labai nepasisekė, ir keturiolikmetis jau buvo benuleidžiantis lanką. Bet ne, taip negalima, nes tėtis nusivils. Taigi atleido templę, ir strėlė išlėkė. Į taikinį neįsmigo, bet bent jau nukrito šalia jo. Taip negalima, bet Oliveris vis tiek pradžiugo: sugebėjo pasirodyti geriau už tėtį.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 2348
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Šaudymo iš lanko centras (Ipsvičas, Anglija)
« Atsakymas #33 Prieš mėnesį »
Regis, Oliveris labai rimtai bijojo susimauti. Taip spėti vertė pasisakymas apie magiškąją centro dalį. Kaip padėti atsipalaiduoti? Deja, šito Dafydd nežinojo - su šia sūnaus savybe teko grumtis bene visą sūnaus gyvenimą. Ar bent jau nuo netekties.
- Neabejoju, kad bent keletą kartų pataikysime, - bandė nuraminti berniuką jo tėvas. - Svarbiausia per daug nesijaudinti. Juk esame čia pirmą kartą. Nors šiandien yra tavo diena, siūlau, o gal netgi prašau nesprukti, jeigu kelis kartus nepataikysi. Be to, galėsime pabandyti ir arbaletus. Su jais, man atrodo, bus lengviau.
Gali būti, kad nuo tų ginklų reikėjo pradėti, bet ką jau padarysi. Neblaškys Oliverio puldamas keisti lanko į arbaletą. Reikėjo greičiau imtis šaudymo. Kuo ilgiau gaiš, tuo ilgiau reikės laukti pirmojo taiklaus šūvio.
Tai, kad Oliveris atsistojo prie kraštinio taikinio, nenustebino. Bet ar jis neturėtų skatinti jau keturiolikos sulaukusio jaunuolio būti drąsesniu? Na, bet dabar tuo neužsiims. Šiandiena skirta ne mokslams ir paskatoms, o smagiam laikui.
- Matai? Kaip pirmam šūviui, visai neblogai, - nuoširdžiai pagyrė Oliverį Dafydd. - Tik visada žiūrėk, kad šaudamas po strėlės galu nepakištum piršto - gali rimtai sužeisti. Ir turbūt geriausia iššaudyti visas strėlines, po to eiti susirinkti strėlių.
Dabar tarsi buvo jo eilė, bet po pirmos nesėkmės ir pačiam nejauku kartoti šūvį. Ir tu taip nori padrąsinti Oliverį? mintyse supeikė save Dafydd. Tikrai - kaip sūnus gali įgyti pasitikėjimo savimi, kai tėvas demonstruoja priešingą pavyzdį? Tuo labiau, kad Oliveris nori būti panašus į jį. Vis dar stulbinantis, bet nuostabus žinojimas.
Taigi Dafydd daugiau nieko nelaukė - paėmė dar vieną strėlę ir susikaupęs nukreipė lanką į taikinį. Atleido templę ir pajuto skausmą piršte. Padarė tai, apie ką ką tik perspėjo Oliverį.
- Auč, - tyliai sumurmėjo, bet bent jau pasisekė geriau: strėlė brūkštelėjo taikinio kraštą ir nukrito už jo.

*

Neprisijungęs Oliveris Llewellyn

  • IV kursas
  • *
  • 953
  • Taškai: 132
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Šaudymo iš lanko centras (Ipsvičas, Anglija)
« Atsakymas #34 Prieš mėnesį »
Tėtis per gerai jį pažįsta. Oliveris kaip tik tai ir ketino daryti - jei nesiseks, pasakyti, kad užtenka. Ką gi, dabar kažkokiu būdu teks bent kartą kitą pataikyti. Tik ar jam pavyks?
- Gerai, tėti, - neprieštaravo. Mielai būtų paprašęs pasiimti arbaletus, bet pasirodė, kad šalia šaudantis žmogus žvilgčioja į juos. Na jau ne, tada tikrai nespruks. Nors ir drovus, šis berniukas visai nenorėjo, kad kiti palaikytų jį bailiu.
- Netyčia, - kukliai atsakė į pagyrimą. Kita vertus, tai buvo tiesa - Oliveris tikrai nebūtų pagalvojęs, kad jau pirmuoju šūviu beveik pataikys. Gal čia jam patiks?
Dabar laukė, kol šūvį atliks tėtis. Jis, regis, visai neskubėjo. Gal pats pasimetė dėl nesėkmės?
- Juk tau pirmas kartas, - padrąsino Oliveris ir stebėjo strėlę. O tėčiui trūko visai nedaug. - Geras, - pradžiugo berniukas neatkreipęs dėmesio į tai, kad tėtis susižeidė pirštą. Paėmė dar vieną strėlę ir kuo narsiau nusitaikė. Iššovė. Strėlė nuskriejo tiesiai į taikinį, bet, Oliverio nuostabai, atsitrenkė į jį ir nukrito ant žemės.
- Dar ir taip būna? - paklausė jis tarsi pamiršęs, kad kaip ir pataikė į taikinį.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 2348
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Šaudymo iš lanko centras (Ipsvičas, Anglija)
« Atsakymas #35 Prieš mėnesį »
Ak, tas Oliverio kuklumas. Eliotas jo vietoje kuo išdidžiausiai apie šokią tokią sėkmę praneštų visam centrui. O jo brolis dvynys visai kitoks. Kaip dvyniai gali būti tokie kardinaliai skirtingi? Bet nuo to tik geriau - jie kuo puikiausiai vienas kitą papildo.
Išgirdęs sūnaus padrąsinimą Dafydd nusišypsojo. Gal nejauku, kad Oliveris suprato gaišaties priežastį, bet jo gera širdelė vertė be galo didžiuotis.
- Gal bus geriau, - atsiliepė. Regis, berniukas nepastebėjo sužeisto piršto, ir Dafydd lengviau atsikvėpė. O paties Oliverio šūvis visai puikus. Nespėjus jo pagirti pasigirdo klausimas:
- Gal galiu duoti kelis patarimus?
Tai buvo šalimais šaudęs jaunuolis. Tonas neatrodė pašaipus, tad Dafydd linktelėjo. Pažvelgė į Oliverį bandydamas perduoti, kad viskas yra gerai, ir atsisuko į tą žmogų.
- Kad strėlė įsmigtų, reikia šauti šiek tiek stipriau, - aiškino jis. - O tam, kad tai nekainuotų per daug jėgų, atsistokite taip, - jis pasisuko į taikinį šonu ir kilstelėjo lanką. - Strėlę laikykite tarp šių pirštų ir ištieskite nugarą. Pamatysite, nė nepastebėsite, kad daugiau įtempsite templę. O taiklumas gerėja su praktika.
Jis atsitraukė leisdamas Dafydd šauti. Žvilgtelėjęs į sūnų velsietis paėmė dar vieną strėlę. Tiesą sakant, prisibijojo, kad prie žiūrovo dar labiau apsijuoks, bet nebuvo kur trauktis. Atsistojęs, kaip rodė jaunuolis, įtempė lanką.
- Tikrai lengviau, - pratarė ir nusišypsojo Oliveriui. Pabandė nusitaikyti ir paleido strėlę. Toji ištisą amžinybę skriejo taikinio link ir galiausiai įsmigo į apatinį kraštą.
- Ačiū už patarimus, - nuoširdžiai ištarė Dafydd. Jaunuolis linktelėjo ir grįžo prie savo taikinio. Visa laimė - Oliveriui žiūrovų tikrai nereikia.

*

Neprisijungęs Oliveris Llewellyn

  • IV kursas
  • *
  • 953
  • Taškai: 132
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Šaudymo iš lanko centras (Ipsvičas, Anglija)
« Atsakymas #36 Prieš mėnesį »
Žinoma, bus geriau, Oliveris tuo neabejojo. Vos po kelių šūvių tėtis bus kuo puikiausias lankininkas. Ką netruko įrodyti.
Priėjęs žmogus kiek išgąsdino, bet tėtis patarimų neatsisakė. Berniukas nuleido galvą, bet klausėsi, ką kalba tas žmogus. Atkartojo stovėseną, bet ji pasirodė labai jau nepatogi. Gal nepažįstamasis tyčiojasi? Tiesa, tėtis irgi atsistojo šonu, o jam taip stovėti, regis, patogu. Kodėl tada tokia nesąmonė jam? Tai kiek sugadino nuotaiką, bet Oliveris stengėsi tą nuslėpti. Nereikia, kad tėtis nusimintų. Kita vertus, ko jam nusiminti, kai taip puikiai pataikė? Oliveris laimingas pažvelgė į jį, bet prie nepažįstamo žmogaus bijojo ką nors sakyti. O kaip prie jo šauti? Laimei, tas žmogus pasišalino, tad galima paimti strėlę. Oliveris vėl atsistojo, kaip rodė nepažįstamasis.
- Man taip nepatogu, - liūdnai ištarė, bet pabandė įtempti lanką. Tą padaryti tikrai lengviau, tad linktelėjo ir iššovė. Pataikė! Negalėjo tuo patikėti, bet strėlė tikrai įsmigo į taikinio kraštą.
- Ar matai, tėti? - sunkiai nuslėpdamas džiaugsmą paklausė Oliveris.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 2348
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Šaudymo iš lanko centras (Ipsvičas, Anglija)
« Atsakymas #37 Prieš mėnesį »
Kažkuriuo metu pasirodė, kad Oliveris nėra labai patenkintas draugija. Deja, dabar žmogaus jau neišvysi, tuo labiau, kad patarimai naudingi. Viskas bus gerai mintyse ramino mažylį Dafydd. Bet Oliveris reagavo į patarimą, o tai dabar svarbiausia. Tas berniukas tikrai šaunus, ir Dafydd neabejojo, kad jau netrukus paleista strėlė įsmigs į taikinį.
Pačiam pasisekė, tad labai reikėjo, kad ir Oliverio laikas ateitų kuo greičiau. Bėda ta, kad jam, regis, toji profesionali poza nėra labai patogi.
- Manau, tai įpročio reikalas. Man irgi anaip patogiau, bet šitaip lengviau įtempti templę, - paaiškino. Mažylis tikrai stengėsi ir, tėvo džiaugsmui, pataikė. Nors jie tarsi sutarė nesivaržyti, Dafydd įtarė, kad sūnaus mintyse varžybos vyksta net labai rimtos.
- Šaunuolis! - pagyrė Oliverį ir nesusilaikęs jį apkabino. Gal kartais dar galima? Dafydd vis dar nebuvo pasiruošęs leisti mažyliams užaugti. - Taip ir žinojau, kad pataikysime, - pridūrė.
Du Llewellyn šeimos nariai neskubėdami iššaudė visas strėles. Natūralu, kad šūvių buvo ir geresnių, ir prastesnių. Svarbiausia, kad buvo ir taiklių, kas turėtų labai praversti ugdant Oliverio (ir jo paties) pasitikėjimą savimi. Regis, pramoga parinkta tikrai tinkamai.
- Eime susirinkti strėlių, - pratarė Dafydd ir dar kartą padėkojo prieš tai padėjusiam jaunuoliui. Nežinojo, ar jis burtininkas, tad vylėsi dingti iš akių. Neįsivaizdavo, kaip savininkai sprendžia problemą, kai dalis centro lankytojų “išnyksta”.
- Kad apeitume kuo daugiau, dabar siūlau rinktis kitokį šaudymą, - susidėjęs strėles prakalbo Dafydd. - Siūlau magiškąją dalį pasilikti pabaigai. Gal pabandome bokšto angas ar arbaletus? O gal nori judančių taikinių? Rinktis tau.
Stebėjo Oliverį ir laukė jo sprendimo. Pačiam čia buvo netikėtai smagu, bet kaip jaučiasi šis tylus ir uždaras mažylis?

*

Neprisijungęs Oliveris Llewellyn

  • IV kursas
  • *
  • 953
  • Taškai: 132
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Šaudymo iš lanko centras (Ipsvičas, Anglija)
« Atsakymas #38 Prieš mėnesį »
Apkabintas Oliveris pasijuto kiek nejaukiai. Nors gera, argi reikia tokius jausmus rodyti prie kitų žmonių? Bet berniukas jausmų niekaip neišdavė. Nežymiai šypsojosi ir laukė, kada bus paleistas.
Kitų šūvių metu Oliveris jautėsi kiek laisviau. Tai, kad dar kartą pataikė, gerokai sumažino įtampą. Turbūt todėl pavyko pataikyti ir dar kelis kartus. Visų smagiausia, kad galės viską papasakoti Eliotui, ir nereikės rausti iš gėdos. Tik įdomu, kaip sektųsi jam.
- Gal galėsime čia kada atvykti su Eliotu? Ir, žinoma, Miriam, jei ji norės. O Hannah ir kiti turbūt dar per maži, - kalbėjo rinkdamas strėles. Niekaip neapsisprendė, ką norėtų veikti dabar. Bokšto angos skambėjo sudėtingai, bet kartu ir itin įdomiai. Tad gal…
- O galima šaudyti pro bokšto angas, bet iš arbaleto? - įgarsino mintį. Jei su tais ginklais paprasčiau, tai turbūt geriausias variantas. Oliveris dirstelėjo į tėtį ir paragino: - Eime!

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 2348
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Šaudymo iš lanko centras (Ipsvičas, Anglija)
« Atsakymas #39 Prieš mėnesį »
Veiklos pradžia nuteikė teigiamai, o Oliverio klausimas ar pasiūlymas dar labiau pradžiugino. Jei jis nori čia grįžti su broliu dvyniu, vadinasi, mėgaujasi veikla. Vis dar nerimaudamas, kad mažyliai diena su tėvu nusivils, Dafydd dabar džiaugėsi. Viskas yra gerai, Oliveris patenkintas.
- Žinoma, galėsime, - laimingas atsakė velsietis. Neslėpė šios emocijos, nors tai, kad mažiesiems teks luktelėti, kiek nuvylė. - Kol kas čia galima lankytis nuo dvylikos metų, tad taip, mažieji dar per maži. Bet kalbėjau su darbuotoju. Kitais metais turėtų atidaryti vaikams skirtą dalį. Tada galėtume pasiimti ir juos. Bet argi tokie vyrai kaip judu su Eliotu eisite į vaikišką dalį?
Jau netrukus tie du berniukai praaugs savo tėvą. Tikrai nebe laikas lankytis vaikiškame centre. Dvyniai dažniausiai nebegaudavo vaikiškų bilietų, ir tai gąsdino. Jie pernelyg skubėjo užaugti.
Oliverio pasiūlymas sudomino. Apie tokį variantą Dafydd nepagalvojo, bet paklaustas darbuotojas linktelėjo.
- Puiku. Pasiimam po arbaletą ir galime lipti į bokštą, - pratarė Dafydd ir padėjęs lanką į vietą paėmė du arbaletus. Iki bokštų reikėjo kiek paėjėti, bet netrukus abu Llewellyn buvo vietoje. Visi bokštai buvo laisvi, tad Dafydd įėjo į artimiausią.
- Oho, - ištarė lipdamas sraigtiniais laiptais. - Čia kaip tikroje pilyje, ar ne?
Pasiekęs nedidelį kambarėlį dirstelėjo pro angą. Taikiniai buvo tolokai, be to, šiek tiek šone.
- Čia jau bus ką veikti. Gerai, kad pasirinkai arbaletus, - kalbėjo Dafydd ir įstatė strėlę. Parodė sūnui, kaip tai daroma, ir perspėjęs elgtis atsargiai iššovė. Strėlė nulėkė taikinio link, bet taip ir neįsmigo - nukrito šalia.

*

Neprisijungęs Oliveris Llewellyn

  • IV kursas
  • *
  • 953
  • Taškai: 132
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Šaudymo iš lanko centras (Ipsvičas, Anglija)
« Atsakymas #40 Prieš mėnesį »
Panašu, kad tėtis dėl klausimo labai apsidžiaugė. Tai šiek tiek sutrikdė - kas čia tokio, kad jis kažką nori nuveikti su broliu ir sesute? Kad ir kaip mylėjo tėtį, jo emocijų Oliveris kartais nesuprasdavo. Pats vengė džiaugtis dėl mažų dalykų, o tėtį, regis, tokie labiausiai ir džiugino.
- Puiku, - tepratarė jis, o kiti žodžiai paglostė širdį. Jie su Eliotu jau tikrai per dideli vaikiškiems lankams. Mielai pamokys Hannah, David ir Ezrą šaudyti, bet pats eis į suaugusiems skirtą dalį. - Mes jau dideli, - patvirtino. - Miriam irgi didelė, nors kas nors vėl gali pagalvoti, kad taip nėra, - susirūpinęs pridūrė.
Netrukus rankose laikė kitokį ginklą. Panašu, kad čia nereikės tempti, o tai labai gerai. Ko gero, nuo lanko kažkada pavargtų rankos, tad puiki proga pailsėti.
- Man čia patinka, - pasakė Oliveris, nors lipant laiptais pradėjo suktis galva. Bet tikrai įdomu, tad jis džiaugėsi. Tiesa, angos kiek išgąsdino - nesitikėjo, kad jos tokios mažos. - O čia bent įmanoma pataikyti? - paklausė. Stebėjo, kaip tėtis stato strėlę. Tai atrodė gerokai sudėtingiau nei su lanku. Tyliai atsidusęs Oliveris paėmė savo strėlę ir įdėjo į arbaletą.
- Tikrai lengviau? - kiek nepatikliai paklausė ir ėmė taikytis. Ko gero, lankas išties būtų blogiau. Dabar šiaip ne taip nukreipė arbaletą į taikinį ir iššovė. Jau atrodė, kad pataikys, bet, deja, strėlė nukrito šalia tos, kurią ką tik paleido tėtis.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 2348
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Šaudymo iš lanko centras (Ipsvičas, Anglija)
« Atsakymas #41 Prieš mėnesį »
Ar Oliverio noras atvykti čia su kitais šeimos nariais staiga išnyko? Nors pasiūlė, dabar berniukas nebeatrodė itin susidomėjęs. Ar tai paauglystė, ar jis pats pernelyg atvirai parodė džiaugsmą?
- O kitais metais būsit dar didesni, - atsiliepė Dafydd bandydamas per daug nespėlioti. - Turbūt nekantraujat praaugti mane, ar ne? Jau tikrai nebus laikas šaudyti iš vaikiškų lankų.
Anksčiau ar vėliau ateis laikas, kai jis pats ims pastebimai senti. Dabar dar gali užnešti Mayrą į antrą aukštą, nesunkiai kilnoja po dvi mergytes. Bet jis neina jaunyn. Netrukus sueis trisdešimt penkeri. Ar neteks užleisti stipriausio šeimos vyro vaidmens? Tai gąsdino.
- Miriam smulki, bet nemanau, kad atrodo jaunesnė nei dvylikos, - ištarė, nors viduje kirbėjo nerimas. Ta mergaitė gležna, net neaišku, ar įtemptų suaugusiems skirtą lanką. O jeigu nesiseks, nebus smagu. Kaip visa tai išsiaiškinti neužgaunant jausmų?
Bet tai klausimas į ateitį. Dabar reikėjo džiaugtis, kad Oliveriui smagu. Regis, ir bokštas jam padarė įspūdį.
- Šaunant nereikia jėgos, todėl paprasčiau, kai poza nepatogi, - paaiškino apie arbaletą. Stebėjo, kaip sūnus deda strėlę. Džiaugėsi, kad tai pavyksta. Hogvartse Oliveris buvo labiau teoretikas, o čia viskas vyko tik per praktiką. Bet viskas gerai - strėlė sėkmingai paliko arbaletą.
- Įsivaizduok, kas būtų, jeigu šautume iš lanko, - ištarė Dafydd. - Po tokią angą pataikyti į šone esantį taikinį? Tikrai nelabai įmanoma. Reikėtų labai daug praktikos.
Paėmė dar vieną strėlę ir vėl įstatė į arbaletą.
- Gal anas taikinys vis dėlto patogesnis? - paklausė Oliverio rodydamas į dešiniau esantį gerokai apšaudytą taikinį. Vis dėlto taikė į tą patį, į kurį abu šovė anksčiau. Ir vėl nepataikė - strėlė prisijungė prie kitų dviejų.

*

Neprisijungęs Oliveris Llewellyn

  • IV kursas
  • *
  • 953
  • Taškai: 132
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Šaudymo iš lanko centras (Ipsvičas, Anglija)
« Atsakymas #42 Prieš mėnesį »
Taip, kitais metais jie dar paaugs. Oliveris nekantriai laukė tos vasaros, kada gerokai ūgtelės. Praėjusią paaugo nemažai, bet iki tėčio dar toli. Gal šiemet jį pasivis?
- Aha. Mes norime tave praaugti, - neslėpė. - Būtų šaunu praaugti ir Aurį, bet ar tai įmanoma? Gal jo šeimoje visi tokie aukšti.
Oliveris puikiai žinojo, kad Eliotas varvina seilę į išstypusius šeštakursius ir septintakursius. Pačiam tai nebuvo labai svarbu. Jeigu praaugs tėtį, to ir užtektų.
- O Miriam kurią nors vasarą irgi daug paaugs? - paklausė. Nenorėjo kalbėti apie profesorę Forrm, bet prisiminė tą įvykį. Sesutė nekalta, kad yra smulki. Nuo to ji nė kiek ne prastesnė.
Šiuo atveju arbaletas geriau, nors šiaip Oliveriui lankas patiko labiau. Bet tokios angos tikrai per mažos. Lyg perskaitęs mintis tėtis užsiminė apie tą patį.
- Gal pataikytų tas žmogus, kuris padėjo anksčiau, - pasvarstė Oliveris. Žiūrėjo, kaip tėtis ruošiasi šauti. Jam ir vėl nepasisekė, o berniukas pažadėjo sau pataikyti. Ilgai taikėsi ir galų gale iššovė. Pavyko! Tegul ir į patį kraštą, bet srėlė įsmigo į taikinį. Oliveris nusišypsojo.
- Pasisekė, - kukliai ištarė ir tarsi neužtikrintai pridūrė: - Ar būtina iššaudyti visas strėles? Gal pabandome dar po porą kartų ir einame prie judančių taikinių?

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 2348
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Šaudymo iš lanko centras (Ipsvičas, Anglija)
« Atsakymas #43 Prieš mėnesį »
Žinoma, berniukai nori praaugti tėvą. Tas tėvas tam neprieštarautų - jei net tą padarę jie liktų maži. Deja, taip nebuvo. Tiek Oliveris, tiek Eliotas - jau paaugliai. Dar metai kiti, ir jie bus jauni suaugusieji. O kas tada?
- Kartais nutinka, kad šeimoje atsiranda vienas kitas gerokai aukštesnis ar žemesnis žmogus, - kalbėjo Dafydd. Bet tai nėra dažna. Nežinau, ar Aurio šeimoje daug aukštaūgių, bet bijau, kad jums gali būti sunku jį praaugti. Bet juk tai nieko blogo, ar ne?
Žvelgė į mažylį ir bandė suprasti. Nors dėl ūgio nebuvo kaltas (be to, nebuvo ir visai jau mažas), norėjo sūnums suteikti viską. Bet gal vis dėlto dvyniai jo nekaltins?
- Paprastai mergaičių šuolis nebūna toks ryškus, bet taip, tikėtina, kad ji irgi gerokai ūgtelės. Ir gali būti, kad padarys tą anksčiau už jus. Svarbu suprasti, kad tai normalu. Mergaitės tiesiog ūgteli jaunesnės. Todėl neišsigąskite, jeigu judu su Eliotu šią vasarą dar neištįsite, o Miriam gerokai paaugs, - aiškino Dafydd. Nelengva kalbėti apie tai, ko beveik nesupranti, bet Oliveris nekvailas. Turėtų viską suprasti. O pačiam aptarinėti tokias temas patiko. Atrodė, kad tėvas su sūnumi privalo apie tai pasikalbėti, tad jautėsi puikiai.
Jie grįžo prie šaudymo, ir Dafydd linktelėjo.
- Taip, ko gero, tas jaunuolis pataikytų.
Oliveriui pataikius apsidžiaugė labiau nei būtų pradžiugęs dėl savo tikslaus šūvio. Labai reikėjo, kad berniukui sektųsi, nors prašymas sukėlė klausimų.
- Žinoma, galime padaryti taip. Bet ar čia nepatinka, ar per sunku? - paklausė Dafydd. Iššovė dar dvi strėles (paskutiniąją pagaliau pataikė) ir pamojo ranka leistis žemyn. Paėmęs strėles grąžino arbaletą ir vėl paėmė lanką.
- Eime prie judančių taikinių? Gal nori šį kartą pabandyti pirmas? - šypsodamasis paklausė berniuko.

*

Neprisijungęs Oliveris Llewellyn

  • IV kursas
  • *
  • 953
  • Taškai: 132
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Šaudymo iš lanko centras (Ipsvičas, Anglija)
« Atsakymas #44 Prieš mėnesį »
Aurio jis turbūt nepraaugs. Na ir gerai. Bet ar gali būti, kad liks mažesnis ir už tėtį? Nenorėjo toks būti. Tiesa, visų svarbiausia praaugti mamą, bet tą padarius ir tėtis bus visai netoli.
- O mes tikrai būsime aukštesni už tave? - kiek susirūpinęs paklausė. - Nieko baisaus, jei nepraaugsime Aurio, bet…
Kiek sutrikęs nuleido galvą. Ir pats nesuprato, kodėl taip svarbu būti aukštesniam už tėtį. Pasąmonė turbūt kuždėjo, kad ateityje turės padėti mamai ir tėčiui, o praaugus tą padaryti lengviau. Tiesa, protu Oliveris šito nesuvokė, tai labiau instinktas.
- Miriam gali mus praaugti? - nustebo berniukas. Na jau ne, tai jau nebūtų gerai. Ji yra jų mažoji sesutė ir turi būti maža.
Laimei, tėtis neprieštaravo bokšte ilgai neužsibūti. Oliveris iššovė dar dvi strėles. Pirmoji brūkštelėjo taikinio kraštą ir nukrito ant žemės. Antroji įsmigo į taikinį. Ir netgi arčiau jo centro.
- Man tiesiog lankas patinka labiau, bet iš jo pro šitas angas šaudyti nenoriu, - atsakė į klausimą ir iš karto susirūpino: - Nemantn, kad man nepatinka! Čia net labai smagu.
Nusileidęs žemyn susirinko strėles, nors viena taikinyje įstrigo itin tvirtai. Išlupęs ir ją paėmė lanką. Gerai jį apžiūrėjo - tas pats, iš kurio šaudė anksčiau.
- Einam. Ir galiu mėginti pirmas.
Judantys taikiniai atrodė beveik magiški. Jie vartėsi, kilo aukštyn, keitė dydį ir poziciją. Oliveris smalsiai stebėjo vaizdą ir galiausiai paklausė:
- Kaip tai veikia?
Nusitaikė į kylantį taikinį ir iššovė. Deja, neapskaičiavo jo greičio, tad strėlė nulėkė gerokai per žemai ir nukrito ant žemės.