0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Oliveris Llewellyn

  • IV kursas
  • *
  • 877
  • Taškai: 69
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Leticija jį ramino, ir Oliveris labai pasistengė įtikinti save, kad nieko blogo neatsitiko. Deja, ne tiek ir daug draugų turinčiam berniukui buvo labai baisu juos prarasti. Kai pagalvoji, draugė, kuri nėra šeimos narys, tėra viena, ir ji yra Leticija. Argi galima šitaip susimauti ir rizikuoti draugyste?
- Kai kuriuos aš irgi žinau, - linktelėjo. Bet turbūt nekeista, kad Leticija žino viską. Tiesą sakant, keisčiau tai, kad jai iš viso reikia lankyti šitas pamokas.
- Mielai tiesiog paklausyčiau tavęs, bet nenoriu supykdyti profesoriaus, - tyliai pasakė. Atrodė, kad profesorius Levinsas jo nemėgsta, nors Oliveris nebūtų galėjęs paaiškinti, kodėl. Taigi geriau jau bent pasistengti dirbti. Pasistengė netgi šiek tiek perskaityti ir kažką pakeverzoti trečiajam klausimui. Nustebo, kad paštininkai keliauja tokiais skirtingais būdais. Būtų mielai dirstelėjęs, ką rašo Leticija, ir taip pasisėmęs idėjų, bet to nedarė. Na jau ne, jis tikrai nenusirašinės. Tuo labiau ne nuo vienintelės draugės.
- Man liūdna, kad tu nesutari su tėvais, - įsidrąsino pasakyti lygindamas pelėdų ir žiobarišką paštą. Tas, kurį naudojo burtininkai, Oliveriui atrodė žymiai geresnis ir patogesnis. Pabaigęs rašyti galvos nepakėlė, bet droviai pridūrė: - Jeigu nori pasikalbėti apie tai, galime taip ir padaryti. Aš išklausysiu ir nesišaipysiu.
Pajutęs, kad kaista skruostai, berniukas skubiai vėl palinko prie pergamento ir kažką jame rašyti. Tik ar nebus nusišnekėjęs, nes tarsi jau surašė viską, ką žinojo?

*

Neprisijungęs Leticija Mendel

  • IV kursas
  • *
  • 324
  • Taškai: 33
Ji rašė toliau apie kitus klausimus. Sunkiausia buvo su penktuoju, nes čia jau reikėjo kažką išgalvoti pačiai. O jie su Oliveriu kabino ne pačią paprasčiausią temą. Aišku ne apie atsakymus ir ne apie profesorių. Ji manė, kad jei ką galėtų numaldyti Juzefą, jeigu jis užsiustų ant Oliverio dėl to, kad ji susakė jam atsakymus. Bet to neaiškino. Tegul Oliveris skaito pats. Sunkioji tema aišku buvo jos tėvai.
- Jie nėra tikrieji mano tėvai. - Ištarė tyliai. - Tai gal ir ne keista, kad nenori manęs priimti. - Nei manęs, nei tos laumės Dori.
- Žinau, kad nesišaipysi. - Negalėjo įsivaizduoti jo taip elgentis. - Galbūt kada nors, kai pasiruošiu. Aš pasitikiu tavimi, bet tas pasakojimas nelabai linksmas.
Reikėjo jam prisiruošti, susikaupti. Galėtų jam pasipasakoti. Apie keistą detektyvišką savo gyvenimą. Bet jis toks supainiotas ir Leticijai neaiškus. Džamilė šmėstelėjo ir dingo. Leonardas apie kurį prisiskaitė laikraščiuose. Aurio vaidmuo Grifės šeimoje ir aišku įtėviai, kurie jos nekentė.

*

Neprisijungęs Juzefas Levinsas

  • Žiobarotyros profesorius
  • *
  • 585
- Gal vienas kitas klausimas apie futbolą ir bus, bet tu apie jį, Eliotai, man atrodo ir taip pakankamai žinai, - šyptelėjo plikis.
Juzefas niekaip nesuprato, kodėl Deklanas nuolat kartoja, kad jam reikėtų dėstyti ne žiobarotyrą. Šis grifas beplaukiui atrodė keistas vaikas.
- Žiobarotyra yra labai svarbi, - tarė. - Mes gyvename tarp žiobarų. Tik Kiauliasodis yra vien burtininkų miestelis, tad privalome pažinti žiobarų pasaulį. Ir man patinka ši pamoka, - kilstelėjo antakį.
Profesorius pastebėjo, kad Miriam kone miega suole. Jau galvojo, jog reiks eit ją pakalbinti, tačiau mergaitė pati pradėjo dirbti. Gal neišsimiegojo.
Toliau pamoka ėjosi ramiai. Buvo smalsu, ką apie paštą parašys Deklanas.
Mokiniams išėjus Juzefas iškart ėmėsi taisyti darbų. Pradėjo būtent nuo Deklano, kurio darbą norėjosi įvertinti troliui, bet teko pažymėti, jog jis siaubingas, o ne trolis. Nes į vieną klausimą vaikas šiaip ne taip atsakė.
Darbų pasitaikė įvairių, o baigęs juos tikrinti plikis išėjo iš klasės.