[Arwen Evenstar]

Pasibaigė Kalėdų atostogos ir mokiniai sugrįžo į pilį. Vaikų džiaugsmui, prieš kelias dienas gausiai pasnigo ir sniegas vis dar buvo išlikęs. Bent vienas privalumas to, kad Hogvartsas įsikūręs Škotijoje, pamanė Arwen. Paprastai atšiaurus oras šaltuoju metų laiku jos nedžiugino. Dažni vėjai ir lietūs, pasibaigiantys taip pat staigiai, kaip ir prasidėję, nebuvo pats maloniausias orų krečiamas pokštas. Na, bet per visus metus, kiek čia, pilyje, ragana nugyveno, ji jau spėjo priprasti prie tokių pasikeitimų. Dabar tik mėgdavo skųstis vien iš sentimentų apimta, prisimindama laikus, kai pati čia mokėsi.
Profesorė lazdele ištirpdė sniegą, prineštą mokinių, tikriausiai prieš tai turėjusių herbologijos ar magiškų gyvūnų priežiūros pamoką. Tuomet palaukė, kol visi susės į vietas ir pradėjo pamoką.
- Tikiuosi, kad atostogas praleidote smagiai, - kreipėsi ji į klasę. - Suprantu, kad labai norisi pasidalinti įspūdžiais su draugais, tad leisiu tą padaryti. Kol lauksite savo eilės, - šyptelėjo.
Arwen paskleidė ant savo stalo lapelių šūsnį. Ant kiekvieno buvo užrašyta po burtažodį.
- Išsirikiuokite į eilę ir prieikite po vieną pasiimti lapelio, - mostelėjo ranka į lapelius. - Duosiu kelias minutes pasiruošti ir po to sugrįžkite pas mane pademonstruoti lapelyje užrašytų kerų. Nagi, kas pirmas?

Po pirmu kiekvieno personažo postu parašysiu, kokie kerai užrašyti lapelyje. Juos reikės antrame ar trečiame poste pademonstruoti prieš Arwen. Jei norite, kad parašyčiau papildomą postą, rašykite į PM. Kitu atveju visas aplinkybes (tarkim kažkokį daiktą, ant kurio reikia naudoti kerus) galėsite išgalvoti patys ir parašyti, kad jau buvo kažkur padėtas.

Pamoka iki spalio 20 d. Bent trys postai.

Prieš rašant pamokoje, nepamirškite perskaityti papildomos informacijos apie mano pamokas.

[Oliveris Llewellyn]

Naujasis augintinis liko narvelyje kambaryje. Mielai būtų jį atsinešęs ir parodęs Leticijai, bet atėjo į Hogvartso direktorės pamoką. Negalima bjauriai elgtis. Taigi tyliai sėdėjo eilėje ir, aišku, su niekuo savo įspūdžiais nesidalino. Namuose visada smagu, bet to turbūt niekas nesuprastų. Palaikytų ji mažu vaiku ir nuoboda. Na jau ne, geriau nereikia.
Nurijęs seilę Oliveris suprato, kad atėjo jo eilė. Bandydamas nuraminti save, kad dabar tik pasiims lapelį, priėjo prie stalo. Dabar dar nieko nereikės demonstruoti, be to, turės laiko pasiruošti. Viskas privalo būti gerai. Taigi čiupo arčiausiai gulintį popierėlį ir pasitraukė į klasės galą. Tik ten išdrįso dirstelėti, ką jau tokio gavo. Rezultatas, deja, nepradžiugino, ir Oliveris sunkiai atsiduso.

((Lapelyje parašyta: Aparecium))

[Eliotas Llewellyn]

Net uždusęs pasakodamas atostogų nuotykius Eliotas beveik pamiršo esantis pamokoje. Per tas ilgas savaites, kurias teko praleisti ne Hogvartse, jis sukūrė ištisą planą, kokius nuotykius patirs su Džefu ir Maiklu. Dabar viską tyliai dėstė ir vis žvilgčiojo į Oliverį. Kad ir kaip jį mylėjo, dabar visai nenorėjo, kad išgirstų. Būtinai viską papasakotų Auriui ir taip sugadintų reikalą.
- Po to, kai nulipsime nuo bokšto... - tyliai aiškino, bet suprato pagaliau priėjęs prie Hogvartso direktorės. Turėjo išsitraukti lapelį, bet prieš tai paklausė: - O ar jūs smagiai praleidote atostogas?
Nors su Auriu susitikdavo kiekvieną vasarą, vis tiek nelabai įsivaizdavo, ką profesoriai veikia, kai nebūna pamokų. Mielai būtų uždavęs dar dešimt klausimų, bet kumštelėtas Džefo teikėsi pasiimti lapelį su burtažodžiu, ir visa trijulė patraukė į klasės kampą. Eliotas nė nedirstelėjęs į gautą užduotį ir vėl pasakojo didžius planus.

((Lapelyje parašyta: Scourgify))

[Arwen Evenstar]

Mokiniai vienas po kito ėjo prie jos stalo pasiimti užduočių šiai pamokai. Arwen matė, kaip vieni džiaugėsi pamatę lapelio turinį, o kiti buvo nusivylę. Ką gi, ne visada gyvenime yra taip, kaip norisi, tad ir pamokoje gauta užduotis ne visada bus tokia, kokios norėtų mokiniai.
Dabar prie jos priėjo Eliotas Llewellyn. Arwen jam padrąsinamai nusišypsojo.
- Taip, mano atostogos buvo geros, - atsakė į vaiko klausimą. - Tikiuosi, kad ir tu smagiai praleidai savąsias.
Kaip ir kiekvienais metais, taip ir šiemet ją buvo aplankę vaikai su šeimomis. Net ir vyresnieji, retai pas ją užsukantys, teikėsi pasirodyti. Arwen nežinojo, nuo ko priklausė, kada jie pasirinkdavo ją aplankyti šventiniu laikotarpiu, o kada mieliau likdavo namie.
Akimis nulydėdama Eliotą, Arwen išskyrė ir trečią mokinių grupę. Tų, kuriems buvo nesvarbu, kokią užduotį gavo - į lapelį jie net nepažiūrėjo. Šiai grupei priklausė ir ponaitis Llewellyn.

[Oliveris Llewellyn]

Šiuos kerus Oliveris žinojo, bet dar nė karto nebuvo pasisekę atlikti tinkamai. Dabar profesorė būtinai pagalvos, kad jis visai nevykęs. Graudžiai dirstelėjo į Miriam ir mintyse palinkėjo jai išsitraukti ką nors normalesnio.
Kadangi nežinojo, kur galėtų panaudoti kerus, ir nenorėjo iš karto jų demonstruoti direktorei, įsitaisė klasės kampe ir išsitraukė vadovėlį. Teoriškai viską žinojo puikiai, bet tikėjosi, kad dar kartą perskaitęs jau žinomą informaciją kažkokiu būdu sugebės panaudoti kerus.
- Kerų spalva - balta, - tyliai ištarė. Bet kokia iš to nauda? Visai nusiminęs berniukas skaitė tekstą, bet beveik nieko neįsidėmėjo. O ir ką čia įsidėmėsi, kai viską žinai, tik kerėti nepavyksta?
Supratęs, kad nieko nepeš, Oliveris dar kartą atsiduso ir visai nusiminęs patraukė profesorės Evenstar link.

[Kaja Adams]

Atostogos iš tiesų buvo neblogos. Ir padėjo atitolinti prisiminimus savaitę prieš jas, kai Grifų Gūžtoje atsibudo su išpaišytu veidu. Dabar nuotaika buvo kur kas geresnė ir viskas neatrodė taip beviltiška.
Kaja jau susitaikė su ta mintimi, jog per atostogas nespės grįžti į gyvenimą socialiniuose tinkluose. Bet dabar taip stipriai dėl to nebesijaudino. Dar pusantrų metų ir jai nebereikės gyventi be telefono. O dabar per atostogas ji žiūrėjo visokius vaizdo įrašus, serialus, filmus, žaidė žaidimus. Aišku, gaila buvo palikti virtualų gyvenimą po vasaros, bet dėl to jau ji atliūdėjo rudenį.
Džiaugėsi, kad lauke šalta, mat nusipirko labai gražius batus ir striukę. Po atostogų vėl tapo įdomūs papuošalai, drabužiai, kvepalai. Nebe taip stipriai kaip anksčiau, bet vėl domino. Labai daug šmutkių internetu užsisakė, deja, nespėjo sulaukti, kol kurjeriai viską pristatys. Nieko, tėvai atsiųs į Hogvartsą.
Tik draugų, deja, ji neturėjo. Nei žiobarų pasaulyje, nei čia. Bendravimas atitolo ir su tomis mergaitėmis, su kuriomis ji bendravo anksčiau ir net nežinia kodėl, tiesiog taip atsitiko. Per atostogas susirašinėjo su vienu vaikinu, tačiau tai niekur nenuves. Juk ji dabar dings keliems mėnesiams. Be to, Kajos nuotraukos su visokiais filtrais, jose matosi tik veidas. Vaikinas nežino, kad ji stora. Tad niekada negalės su juo susitikti. Štai, svoris tai tikrai varė į neviltį.
Tylėdama Kaja sulaukė savo eilės ir pasiėmė lapelį.

((Lapelyje parašyta: Spongify))

[Eliotas Llewellyn]

Profesorei atsakius veide sušvito šypsena. Eliotas energingai sulinksėjo.
- Geros! - šūktelėjo jis, nors tai nebuvo visiška tiesa. Na, atostogos nebuvo labai jau blogos, bet jis pasiilgo Hogvartso. Tik čia jo laukė tuneliai, bokštai, įvairūs paveikslai ir visi kiti įmanomi nuotykiai. Šito direktorei, žinoma, nepasakosi, tad jau netrukus trylikametis stovėjo klasės kampe ir kažką aiškino draugams. Pastebėjo, kad Oliveris jau eina prie profesorės stalo, ir suprato dar nė nedirstelėjęs į savąją užduotį. Perskaitė burtažodį ir susiraukė.
- Kaip nuobodu, - pasiskundė draugams. Jų burtažodžiai buvo žymiai geresni. Gailiu balsu paprašęs apsikeisti gavo nusivilti. Nei Džefas, nei Maiklas nenorėjo savo užduočių atiduoti kitiems. Na, ar bent jau jam. Kam gali būti įdomus plovimo burtažodis?
- Betgi jis tinka ir kai kas nors keikiasi! - prisiminęs pareiškė ir išsišiepė. Žvilgsnis nukrypo į draugus, bet nė vienas neparodė didelio entuziazmo eiti prie profesorės ir ten keiktis. Eliotas susiraukė. - Na ir gerai. Tada į bokštą eisiu vienas, - pridūrė. Bet ir pats žinojo, kad tai netiesa. Viską tyrinėti daug įdomiau su draugais. Paėmė nuo palangės dulkių ir kažkokių smulkių šiukšlių prikritusią dėžutę. Parodys kerus profesorei Evenstar, o tada keliaus patirti galybės nuotykių.

[Kaja Adams]

Spongify? Kas čia per kerai? Deja, bet šeštakursė šių kerų nežinojo, o ką jau bekalbėti apie tai, kad šitie burtai jai pavyktų, ar ne?
Nukabinusi nosį ji atsisėdo suole. Vadovėlyje susirado kerus. Išties atrodė visai naudingi. Pavyzdžiui, jeigu kas nors supyktų ir mestų kokį aštrų daiktą, būtų galima panaudoti tokius kerus ir išvengti sužeidimų.
Kai atėjo Kajos eilė, grifė nusišypsojo profesorei, bet nieko pasakyti nedrįso. Vylėsi, kad Arwen Evenstar patiko dovana, kurią mokinės tėvai atsiuntė šiais metais. Šį kartą tai buvo dosnios sumos čekis į Kiauliasodyje esantį SPA bei dubajietiškas šokoladas su pistacijomis ir kataifi tešla, kuris šiuo metu yra labai populiarus žiobarų pasaulyje. Tėvai norėjo padovanoti kokį nors prabangesnį saldumyną, bet Kaja labai prašė būtent šį, nes norėjo, kad direktorė paragautų.
Šakutė. Tiesiog šakutė, pasakė sau mintyse šviesiaplaukė, žvelgdama į daiktą, į kurį turės paleisti burtus. Stengėsi susikaupti.

[Kaja Adams]

- Spongify - sušuko Kaja, burtų lazdelę nutaikiusi į šakutę.
Pirmas geras dalykas - grifė bent jau pataikė kerais į reikiamą objektą. Šakutės rankenėlė išties tapo guminė ir šokli, tačiau dalis, su kuria smeigiamas maistas - ne. Šakutė pastraksėjo ant stalo, bet kai ji palietė paviršių savo dantimis, straksėti nustojo ir nukrito ant žemės.
Tą akimirką varnanagių merginų būrelis pradėjo kikenti. Kikeno jos kalbėdamos apie savo reikalus, tačiau Kaja pagalvojo, kad čia juokiasi iš jos. Šeštakursė šiek tiek paraudo ir pakėlė šakutę. Bandė kerėti dar kelis kartus, tačiau žinojimas, kad jai nepavyksta ir manymas, kad kažkas iš jos juokiasi, trukdė pasiekti rezultato ir tuos kitus kartus burtai nepavyko visai.
Galiausiai šviesiaplaukė visai nuliūdo ir grįžo į savo vietą.

[Oliveris Llewellyn]

Kažkokia jaunesnė mergaitė prie profesorės atsidūrė anksčiau ir pademonstravo kerus. Jai puikiai pasisekė, ir Oliveris visai nusiminė. Jam tikrai nepasiseks, jis susijaudins, o Hogvartso direktorė pagalvos, kad jam nepriklauso būti trečiame kurse.
- Bet aš stengiuosi... - tyliai sumurmėjo berniukas, tarsi išties kažkas būtų pasakęs jam grįžti į antrą ar net pirmą kursą. Žengęs prie stalo nuleido galvą ir su nerimu dirstelėjo į pergamentą, ko gero, skirtą jo gautiems kerams pademonstruoti. Laimei, gabalas nebuvo didelis. O gal kaip tik blogai? Dideliame pergamente ar knygoje užrašo jis galbūt nerastų. Dabar nepasimačius raidėms bus daugiau nei aišku: jis niekam tikęs.
- Aparecium, - pasistengė kuo ryžtingiau ištarti nukreipęs lazdelę į pergamentą. Žinoma, ant jo niekas nepasirodė. Oliveris bijojo pakelti akis ir tik pakartojo kerus. Kamputyje lyg ir pasirodė pablukusi raidė, ir berniukas kiek pradžiugęs pasilenkė pažiūrėti atidžiau. Taip, ten tikrai buvo a! Jau galvojo pabandyti dar kartą, bet žinant jo sėkmę geriau nebus. Ko gero, pergamentas dar ir užsidegtų. Oliveris pajuto raustantis, bet taip daugiau nieko ir nepasakęs pasitraukė nuo direktorės stalo ir stengėsi galvoti apie tai, kad bent šiek tiek kerai pasisekė.

[Eliotas Llewellyn]

Kadangi apsisprendė padaryti tokį neįtikėtiną dalyką - pamokos užduotį, - turėjo tai atlikti dabar. Nė už ką nelauks, kol kerus išbandys kiti. Nenuostabu, kad berniukas tiesiog spirgėjo iš nekantrumo, o pastebėjęs prie profesorės stalo Oliverį net atsidūsėjo. Kodėl brolis nepraleido jo?!
Galiausiai atėjo to nekantraus berniuko eilė, ir jis plačiai išsišiepė.
- Profesore, ar galite nusikeikti? - smagiai paklausė jis, bet vis dėlto teikėsi padėti pasiimtą dėžutę ant stalo. Taip, jeigu direktorė pradėtų kalbėti negražiais žodžiais, būtų žymiai smagiau, bet net ir Eliotas suprato, kad to tikėtis neverta. Teks pasitelkti itin nuobodžią kerų versiją. Trylikametis visai nesistengdamas nukreipė lazdelę į dėžutę ir tarstelėjo:
- Scourgify.
Kaip ir reikėjo tikėtis, visos dulkės ir šiukšlės išnyko. Eliotas dar plačiau nusišypsojo ir nuskubėjo tolyn nuo stalo. Nepagalvojęs, kad draugai dar neparodė savo kerų, nusitempė ir juos. Jau nebepyko, tad turėjo papasakoti visą galybę svarbių planų.

[Miriam Llewellyn]

Kerėjimas - šauni pamoka. Miriam sėdėjo šalia Džeinės ir džiaugėsi, kad draugė per atostogas jos nepamiršo. Tuo labiau, kad ji metais vyresnė, kas, tiesą sakant, visų geriausia. Būtent Džeinė iš Kiauliasodžio gali parnešti kokių įdomių dalykėlių, kuriuos Miriam su malonumu išbando.
Išgirdusi užduotį tylomis atsistojo į eilę. Džeinė atsidūrė priekyje, tad užduotį gavo anksčiau. Bet jai puikiai sekėsi kerėti, tad būtinai pasiseks. Tiesa, Miriam ir pačiai burtai sekėsi geriau nei ji būtų pagalvojusi. Bet ir Oliveris protingas. Mergaitė žinojo, kad jam kartais nesiseka, bet tai tikrai nereiškė, kad jis kažko nemoka. Tiesiog kartais taip pasitaiko.
Galiausiai paėmusi lapelį mergaitė nužingsniavo paskui draugę ir parodė gautą burtažodį.
- Ką tu gavai? - paklausė ir ėmė galvoti, kaip galėtų geriausiai pasiruošti. Direktorę ji mėgo, bet visai nenorėjo per bandymą susimauti.

((Lapelyje parašyta: Revelio))

[Miriam Llewellyn]

Džeines gautas burtažodis pasirodė gerokai paprastesnis. Tiksliau, pats burtažodis gal ir ne, bet kaip jai pasiruošti savajam? Žmonių transfigūracijos Miriam dar nesimokė, tad kaip jai pasiruošti? O kam dar galima naudoti šiuos kerus, ji nežinojo.
- Paskaityk vadovėlyje, - draugiškai pasakė Džeinė, kai dvylikametė jai pasiguodė. Pamiršusi, kad galima taip ir padaryti, Miriam išties išsitraukė knygą. Susiradusi reikiamą puslapį ėmėsi skaityti, bet tai daryti buvo nuobodu. Nuo pirmųjų pamokų Hogvartse ji suprato esanti visiška praktikė. Taigi vos radusi informaciją, kad burtažodis veikia ir su daiktais, skubiai sugrūdo vadovėlį atgal į kuprinę. Tik kaip jai žinoti, kurie objektai yra užkerėti? Tai irgi sudėtingas klausimas, tad mergaitė dar kartą viltingai pažvelgė į draugę. Gal padės ir šį kartą?

[Miriam Llewellyn]

Džeinė gavo burtažodį, kurio ne tik nebuvo bandžiusi, bet net nežinojo. Natūralu, kad dabar atidžiai skaitė ir praktikavosi ir nerado laiko padėti jaunesnei draugei. Miriam nusiminė. Sunkiai susirado mergaitę, kuriai patiktų leisti laiką kartu, ir dabar staiga pasijuto labai vieniša. Dirstelėjo į Oliverį, bet jis jau ėjo prie direktorės stalo pademonstruoti savo kerų. Negi jai teks ir vėl traukti vadovėlį? Nutarusi, kad ne, Miriam apsidairė ir pastebėjo ant palangės kažkokią dėžutę. Gal tiks? Ko gero, reikia surizikuoti, ir mergaitė pasiėmė minėtą daiktą. Palaukusi, kol dar keli mokiniai pademonstruos kerus, žengė prie profesorės Evenstar stalo ir padėjo dėžutę ant jo. Išsitraukė burtų lazdelę ir sumurmėjo:
- Revelio.
Nieko nenutiko, tik Miriam nežinojo, kodėl: ar dėl to, kad šį kartą nepasisekė burtažodis, kas būtų kiek neįprasta, ar paprasčiausiai dėl to, kad dėžutė neturėjo ką atskleisti.

[Lina Catamans]

Pirma kerėjimo pamoka po atostogų... Turėčiau turėti kokių nors gerų prisiminimų iš atostogų. Dalintis su draugais. Bet nei prisiminimų nei draugų su kuriais apie tai pasikalbėt norėčiau. Eh. Na bent atostogos Hogvartse buvo smagios. Liūdnokai pamanė Lina ir šyptelėjo profesorei paminėjus, kad plepėti galima tik laukiant eilės. Tai buvo gerai, nes klausydamasi kitų čiaučkėjimo ji suprato, kad jie nebaigtų ir per keletą pamokų. Ji išklausė profesorės užduotį. Na tai turėtų būti įmanoma. Gal gausiu kokį žinomą burtažodį, o jei ne, tai kam dar yra vadovėlis. Pamanė varniukė. Su tokiu nusiteikimu ir ryžtu įveikti gautąjį burtažodį, ji priėjo prie profesorės stalo ir paėmė lapelį su užrašytu burtažodžiu. Eidama atgal prie suolo jį išlankstė.

((Lapelyje parašyta: Reducio))