0 Nariai ir 2 Svečiai peržiūrinėja šią temą.

Ežeras ir jo pakrantė
« Prieš 7 mėnesius »
Godriko Daubos pakraštyje, už miško, puikavosi ežeras. Šią vietą žinojo vietiniai, bet ji nebuvo labai populiari. Žiobarams čia keliauti - itin toli, tad joje apsilankydavo daugiau magai.
Oras prie ežero jautėsi gaivus ir tyras, lapuočiai ir spygliuočiai buvo tankiai nukloję žolę.
Nors vieta ir atoki, bet prižiūrėta. Pakrantėje puikavosi tvarkinga medinė pavėsinė, taip pat - laužavietė. Dar čia stovėjo didžiulės medinės sūpynės. Buvo ir lieptelis, prie jo pririšta valtis, taip pat medinė.
Ši stovyklavietė puikiai tiko maudynėms, krantas buvo malonus pėdoms, be to, čia negilu. Kas žinojo šitą vietą, mielai apsilankydavo pasimaudyti, pasikepti mėsos ar paplaukioti valtimi, kuria visi draugiškai naudojosi. Arba stabtelėdavo pailsėti pavėsinėje uogaujant ar grybaujant.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 7 mėnesius sukūrė Dori Mendel »

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 2342
Ats: Ežeras ir jo pakrantė
« Atsakymas #1 Prieš 7 mėnesius »
Tai buvo ta diena, kai Aaronas jam paskelbė mirties nuosprendį. Tai įvyko Kiaurame katile, paskui ten atsirado ir Nėja. Na, o dabar Auris laiką leido kartu su mergina.
Jai pasiūlius kažką nuveikti sutiko. Nors labiau norėjo eiti ir išdraskyti Aaronui akis. Bet Linėjos sukurta nešykle jiedu atsikėlė į Godriko Daubą. Miestelis dabar visiškai pilnai siejosi su Nėja. Kurį laiką jie pabuvojo bažnyčioje, toje pačioje, kur susitiko aną kartą. Kurį laiką Auris sėdėjo ten ramiai. Bet tikrai nesimeldė, o kūrė keršto planus. Galiausiai jam labai nusibodo. Raudonplaukis ėmė muistytis. O dar po kurio laiko pasiūlė išeiti ir dėkui Merlinui jie išėjo.
Jis nupluošė prie ežero. Gal teisingiau būtų sakyti nušlubavo prie jo. Truputį bijojo, kad dabar jau ne bažnyčioje jie kalbėsis ir ji ims klausinėti Apie jo savijautą ir kodėl nieko nesakė, kad jaučiasi prastai. Žodžiu visai nenorėjo apie tai kalbėtis. Todėl sustojo ant ežero kranto ir nusprendė ją pralenkti, kol Linėja neuždavė kokių sudėtingų klausimų.
- Klausyk, gal visgi susitikim rytoj? Man reikia susirasti Aaroną ir su juo šnektelėti. O be to turiu jam ištrinti vieną prisiminimą. - Tai jau ne. Neleis tam mulkiui jaustis pranašesniam. Negalėjo pakęsti minties, kad taip prieš jį nusižemino paprašydamas pagalbos. Ir norėjo, kad to neliktų pusbrolio galvoje.

*

Neprisijungęs Linėja Roberts

  • Kerėjimo profesorė
  • *
  • 245
Ats: Ežeras ir jo pakrantė
« Atsakymas #2 Prieš 6 mėnesius »
Linėja mylėjo Godriko Daubą. Todėl pirma mintis, kur jie galėjo nuvykti, buvo būtent Godriko Dauba. Tikriausiai pirmą kartą lankydamasi miestelio bažnyčioje ji daugiausiai galvojo ne apie mamą ir prarastą vaikelį, o apie Aurį, Aaroną ir prakeiksmą.
Ji tikrai imsis kažkokių veiksmų dar šį vakarą. Bet, kaip ir galvojo prieš tai, dabar reikia įtikinti Aurį, kad šis nepridarytų kvailysčių Aarono atžvilgiu. Nes tada situacija pablogės.
Auris, kaip tyčia, pradėjo kalbėti apie kvailystes.
- Aha, - numykė į vaikino žodžius.
Nors iš intonacijos buvo akivaizdu, kad toks variantas jai net nesvarstytinas. Ji paruošė valtį plaukimui ir įsėdo į ją.
Norėjosi užvesti kalbą apie ką nors neutralaus, tačiau šią akimirką rudaplaukė neturėjo minčių. Mat mintys sukosi apie mikstūrą, apie Aaroną. Galbūt tiesiog užlaikyti Aurį taip ilgai, kad vėliau jam nebeliktų nei laiko, nei jėgų susitikimui su Aaronu?

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 2342
Ats: Ežeras ir jo pakrantė
« Atsakymas #3 Prieš 6 mėnesius »
Kaip visada ji elgėsi tiesiog savaip. Auris neabejojo, kad merginai visai nepatiko tai, ką Senkleris tik ką išdėstė. Bet šį sykį nesiruošė nusileisti.
- Kažkur plauksi? - Auris užsispyrėliškai tebestovėjo ant kranto. Nelips į tą valtį ir nesikalbės o droš pas Aaroną.
- Aš bandžiau su juo gražiuoju. Bet tu matei, kad nepadeda. Todėl aš darysiu kaip esu pratęs. - Na, jau seniai ėmėsi ko nors brutalaus. Bet pats laikas atgaivinti senus įpročius kaip matyti. Bet po galais perkūniškai nenorėjo su ja susipykti. Todėl ir toliau malė liežuviu.
- Rytoj aš tau pasakysiu ką man daryti su ta Aarono nesąmone gerai? Rytoj ir pasikalbėsim. - Juk negalėtų tiesiog nueiti. Nors čia buvo gyvybės ar mirties klausimas. bet vis tiek pirma reikėjo susiderėti su Nėja. Kad galėtų ramiai rūkti pas pusbrolį.

*

Neprisijungęs Linėja Roberts

  • Kerėjimo profesorė
  • *
  • 245
Ats: Ežeras ir jo pakrantė
« Atsakymas #4 Prieš 6 mėnesius »
Auris ėmė spyriotis. Visai kaip mokyklos laikais. Akimirką mergina pamanė, kad galėtų pasitelkti švelnumą ir taip prisivilioti Aurį į valtį. Tačiau jie nebebuvo vaikai. Jie nebesimokė mokykloje. O Aurį kamuoja prakeiksmas.
Rudaplaukė suirzo.
- Plauksiu, - pasakė. - O kaip tu manai, ko mes čia atvykom?
Ji dvejojo. Bet toliau žodžiai tarsi patys išsprūdo.
- Elgsiesi kaip? Kaip principingas vaikas? - kilstelėjo antakius.
Jautėsi šiek tiek pavargusi įtikinėti raudonplaukį.
- Jei pas jį dabar eisi, tai parodysi, jog jis nugalėjo. Ką pasiūlytum vaikams mokykloje? Ogi nuvėsti ir leisti praeiti bent dienai. Ir tik tada priiminėti sprendimus. Ar ne taip? Tad nustok čia ožiuotis ir sėsk į valtį, - dabar jau veide atsirado šypsnis, Linėja prunkštelėjo. - Be to, ryt aš užsiėmusi. Tad jei nori pabendrauti, tai tik šiandien, - gūžtelėjo pečiais.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 2342
Ats: Ežeras ir jo pakrantė
« Atsakymas #5 Prieš 6 mėnesius »
- Bet aš turiu gi kažką daryti. - Kaip ji gali to nesuprasti? Nenorėjo plaukioti, norėjo eiti pas Aaroną. Abejojo, kad imtųsi tarkim kerų, tiesiog gal kažkaip reiktų prigirdyti jį tiesos eliksyru tarkim. Paprasta.
- Ką? - Visai ne kaip vaikas. - Bet tai kaip tu man siūlai išsiaiškinti? Manai, kad Aaronas gražiai parašys man laiškelį? Tikrai ne. Jį prakalbins nebent gurkšnelis tiesos eliksyro štai kaip. - Va taip jai paaiškino ką ketina daryti. Jeigu Linėja galvojo apie ką nors blogesnio, tai dabar galės žinoti, kad kvosti bandys tik eliksyro pagalba. Gal ir galvojo apie ką brutalaus, bet paskui užkamuotų sąžinė prieš kai kuriuos žmones. Todėl ne. Nedarytų ko blogesnio.
- nuvėsti? Bet čia ne tas atvejis. Koks skirtumas ar eisiu pas jį rytoj ar dabar? - Panorėjo pratęsti tą temą. Jis gi ne šiaip ketino traukti pas Aaroną, O rimtu reikalu. Jeigu lėktų pas jį dėl kokio susipykimo ar dar kokių nesąmonių, tada taip, reiktų atvėsti. O dabar?
- Tu tiesiog neįtikėtina. - Rytoj ji mat negalės pabendrauti. Auris įlipo į valtį ir atsisėdo.
- Nebandyk dabar plaukti. - Atsisėdo todėl, kad taip patogiau dabar kalbėtis, kojos pavargo tiek stovėti.
- Tau atrodo, kad eisiu pas jį nes negaliu jo pakęsti ir noriu sumūryti į sieną? Visai ne. Man tiesiog reikia žinoti ką daryti.

*

Neprisijungęs Linėja Roberts

  • Kerėjimo profesorė
  • *
  • 245
Ats: Ežeras ir jo pakrantė
« Atsakymas #6 Prieš 6 mėnesius »
Linėja jo klausėsi ir šypsojosi. Jai atrodė, kad šioje situacijoje dominuoja ta vyrų savybė, kai jie nori pasirodyti tvirtais, galingais. Aišku, jis nenutuokė, kad Linėja turi eliksyro, kuris bus skirtas jam. Kad ji pati ruošiasi pasikalbėti su Aaronu. Ir, be abejo, jis nerimavo dėl savęs, savo sveikatos. Bet vis dėlto rudaplaukė galvojo, kad dabar tikriausiai Auriui labiau norisi pamokyti Aaroną, o ne rūpintis savimi.
- Čia tas atvejis, - tarė. - Ir labai tas atvejis. Nuėjęs pas jį dabar tu nieko nelaimėsi. Ir puikiai tai žinai. Nesiūlau rašyti laiškelio, bet abejoju, kad šiandien tau pavyks jį pavaišinti tiesos eliksyru. Imdamasis kažkokių veiksmų privalai turėti planą. Leisk mintims susigulėti ir nurimti emocijoms, o rytoj tavo galva bus kur kas šviežesnė ir galėsi mąstyti logiškai. Šiandien siūlau galvoti apie ką nors kita, kad ir kaip tai dabar tai atrodo sudėtinga, - ji paglostė jam ranką. - Ak, o kas bus, jei plauksiu? - maivydamasi paklausė ir nukreipė burtų lazdelę į irklą, bet nekerėjo.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 2342
Ats: Ežeras ir jo pakrantė
« Atsakymas #7 Prieš 6 mėnesius »
Šiuo klausimu Auris visai su mergina nesutiko. Jam atrodė, kad reikia imtis reikalo dabar. Kuo greičiau, tuo geriau.
- O kas jei tikrai greitai pradėsiu silpti? Apsilpsiu ir negalėsiu su juo susitarti niekaip. Tada tikrai nepavyks sugirdyti jam eliksyro. Gal rytoj aišku ir neišvirsiu. Bet aš nežinau kas man yra. Gerai, yra kažkuri dalis norinti pamokyti Aaroną ir jam kažką įrodyti. Bet tai nesvarbu. Aš turiu pasirūpinti trim vaikais... Na gerai Erka suaugusi, bet vis tiek... Man nėra svarbiausia su juo sukovoti. Man tiesiog reikia išsiaiškinti. - Tikrai seniau jautė norą tiesiog susigrumti su juo, kaip jaunystėje. Bet išties. Ne, tai buvo nesvarbu.
- Nežinau kiek aš turiu laiko Linėja. Ir nežinau kiek laiko gelbės dabar geriami vaistai. - Na, galbūt jei imsis viso to rytoj gelbės netikėtumo faktorius. Aaronas laukė jo dabar. Auris neabejojo, kad tikėjosi jo vizito. O rytoj gal atsipalaiduos. Nors abejotina. Koks sveiko proto žmogus nesuprastų, kad Auriui gyvenk mirk reikalinga ta informacija.
- Parplukdysiu mudu atgal. - Šyptelėjo.

*

Neprisijungęs Linėja Roberts

  • Kerėjimo profesorė
  • *
  • 245
Ats: Ežeras ir jo pakrantė
« Atsakymas #8 Prieš 6 mėnesius »
- Iki rytojaus tikrai tiek neapsilpsi, - pasakė.
Tolimesni Aurio žodžiai kėlė didelį nerimą. Nes vis tik nežinia, kiek jis nusilps. Ir kada. Kaip sužinoti, kas jam tiksliai yra? Ir kaip visa tai sustabdyti? Ar Aaronas sutiks kalbėtis su Linėja? Bjaurybė, mintyse tarė Linėja. Aaronas yra tikras bjaurybė. Bet tuo pačiu jis - tarsi vienintelė viltis, galvoje užbaigė mintį.
- Ak, Auri, - tyliai pasakė Linėja. - Kodėl taip turėjo atsitikti...
Ji užkerėjo irklus ir jie pradėjo lėtai plaukti. Linėja įsitaisė šalia Aurio ir jį apsikabino. Pasidarė kažkaip liūdna. Viduje jautėsi bejėgiškai, bet stengėsi to neparodyti. Nenorėjo dar labiau trikdyti Aurio.
- Kaip manai, kiek šitame ežere gyvena žuvų? - iš niekur nieko paklausė.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 2342
Ats: Ežeras ir jo pakrantė
« Atsakymas #9 Prieš 6 mėnesius »
 Taip. Bet nežinau kokiu greičiu tai veiks. Linėja, aš vis didinu vaistų dozes. O jei jos nustos veikti? Jeigu mirsiu. Jei taip tikrai bus. Tada Erka, Eion ir Timotis liks vieni. Ketinau imtis paieškų savo senosiose knygose. Bet kadangi Aaronas pasakė, kad tai jo dar ir patobulintas prakeikimas nematau tame prasmės. Turiu jį užlaužti, kad man pasakytų ką daryti. Kol esu dar pakankamai stiprus. Na gerai. Galbūt ir verta luktelėti iki rytojaus. Užkluptas gal lengviau pasakys man ką daryti. Bet šiaip. Turiu greitai kažko imtis. - Aišku jie ėmė tolti nuo kranto. Auriui vis dar tebebuvo įdomu kodėl Linėja jį atkalbinėjo. Ar tikrai manė, kad jis imsis nežinia ko? Matyt taip ir buvo. O kas jei? Jis prisiminė Aarono paistaliones Kiaurame katile. Iš kur jis žinojo, kad jie išsiskyrė? Aišku iš kokio kito žmogaus. Juk juos pažinojo galybė žmonių. Ne, ką jis ten kalbėjo. Tiesiog kalbėjo ir tiek. Kaip visada.
- Todėl, kad aš niekada negalvoju ką darau. Įsivėliau ten, paskui išėjau ir turiu pasekmes. Jie niekada manęs nepaliks ramybėje. O be to kai paaiškėjo, kad Grėhemas su Fausta Eion tėvai. O jis pas mane. Tai nebus pabaigta. Iki tada, kai mirsiu arba aš, arba jie. Arba jeigu jie sės į kalėjimą. - Jis ir pats apsikabino ją, valtis ramiai ir tyliai slydo ežero paviršiumi.
- Žuvų? - Nusijuokė.
- Turbūt daug. Jei tik jų neišgaudo gabikiai ar dar kas. Manau, kad jų čia tikrai galėtų būti.

*

Neprisijungęs Linėja Roberts

  • Kerėjimo profesorė
  • *
  • 245
Ats: Ežeras ir jo pakrantė
« Atsakymas #10 Prieš 6 mėnesius »
- O gal tai visai ne jo? - Linėja išties nebuvo tuo tikra. - Vietoj tavęs neatmesčiau galimybės ieškoti informacijos knygose. Galbūt rasi kažką naudingo. Žinoma, nesakau, kad neturi imtis veiksmų su Aaronu. Aišku, kad imkis. Tik ne šiandien, gerai? - pažvelgė į jį švelniu žvilgsniu.
Jie nutolo nuo kranto. Ežere buvo ramu.
- Žinai, aš tau galbūt kai ką turėsiu. Tokią mikstūrą, - užsiminė. - Tik reikės šiek tiek palaukti, nes man reikia tiksliai išstudijuoti jos sudėtį. Man labai gaila, kad šitaip nutiko, - atsiduso. - Bet aš tikiu, kad viskas bus gerai.
Ir mintyse sau pridūrė: kai Aaronas imsis padėti. O jei ne, aš nežinau, ką daryti...
- Taip, žuvų, - palinksėjo. - Tai kiek? Daug - ne skaičius. Neišsisukinėk, - išsišiepė.
Nors šypsotis nebuvo lengva. Bet ji norėjo padėti Auriui užsimiršti. Bent jau trumpam.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 2342
Ats: Ežeras ir jo pakrantė
« Atsakymas #11 Prieš 5 mėnesius »
- Na, jis pasakė kas tai per prakeikimas, pasakė, kad tai Faustos kūrinys ir labai tiksliai nusakė ką jaučiu. Aišku, gal ir taip. Knygose vis tiek verta pasidairyti gal ką rasiu. - Bent ką nors, kas padės pritempti daugiau laiko. Taigi tikrai nereikėjo atmesti savų knygų.
- Na gerai jau. - Nusileido. Sėdint valtyje, jaukiai įsitaisius keista buvo galvoti apie mirtį ar dar ką nors blogo. Tai atrodė tolima tolima.
- Ačiū. Tiesiog. Nuėjau per toli, kad likčiau be pasekmių. Vieną dieną viskas vis tiek kaip nors pasibaigs. - Ir jeigu baigsis jo mirtimi buvo gaila tų, kurie jau susirišo su jo gyvenimu.
- Penki šimtai penkiasdešimt penkios. Čia visas žuvų veislynas knibžda. Žvejams nuostabi vietelė. Vyksta žvejybos festivaliai ir žmonės verda labai puikia žuvienę iš šito ežero žuvų. Gabikiams tai nepatinka. - Pliauškė išgalvotus dalykus. Bet galvoje sukosi kiti dalykai. Ir po kurio laiko jis pasakė.
- Įdomu iš ko Aaronas sužinojo apie mus. Ir tai, kad bando aiškinti kažką apie smagius jūsų leistus vakarus. Juokinga.

*

Neprisijungęs Linėja Roberts

  • Kerėjimo profesorė
  • *
  • 245
Ats: Ežeras ir jo pakrantė
« Atsakymas #12 Prieš 5 mėnesius »
Linėja atsiduso. Ak, kodėl Auriui kliuvo tokių giminaičių? Dar baisiau, kodėl jis įsivėlė į darbus su Doholovais... Kodėl, kodėl... Todėl, kad kadais buvo nuskriaustas vaikas, kuris norėjo įrodyti, jog nėra silpnas, tarė sau mintyse.
Kaip skaitydamas merginos mintis raudonplaukis pasakė, kad nuėjo per toli, jog liktų be pasekmių.
- Pasibaigs, - pritarė. - Anksčiau ar vėliau jie atsiims už savo darbelius.
Apie kitą scenarijų Roberts nenorėjo galvoti.
- Tik tiek? - kilstelėjo antakį išgirdusi skaičių. - Aš sakyčiau, kad kokie penki šimtai milijonų.
Ką toliau pasakė Auris, Linėjai visai nepatiko. Ji perskrodė Senklerį nelabai maloniu žvilgsniu. Vis tik Aarono žodžiai pro ausis jam nepraslydo. Iš vienos pusės, Linėja dėl nieko neturi aiškintis. Ji jau buvo išsiskyrusi, o štai jis ją išdavė, jis bučiavo kitą jiems esant kartu. Bet vis dėlto prisiminti tą bučinį Linėjai buvo gėda ir bjauru.
- Mm, - gūžtelėjo pečiais. - Kalbos greitai sklinda, gal daug kas apie mus šnekėjo, - pasakė.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 2342
Ats: Ežeras ir jo pakrantė
« Atsakymas #13 Prieš 5 mėnesius »
- Arba aš atsiimsiu. Jau labai daug metų pavyko jų išvengti tiesą pasakius. Paskutinį kartą kai susitikom, kilo tokios grumtynės. Čia tada, kai daviau tą priesaiką. Žinai kas įdomiausia. Kad Džamilei tiek laiko pavyko jų išvengti. O ji dar sugalvojo į Kiauliasodį atvykti. Gerai, kad kai pasakiau, jog Grėhemas su Fausta ten buvo išvyko. - Džamilė Senklerį žavėjo tiesą pasakius. Ir tai, kad seniau atsisakė jai padėti ir dar ją nuskriaudė slėgė Aurį.
- Penki šimtai milijonų. Na gerai, tegul tiek būna. Tada jau turbūt ir gabikiams žuvų užtektų per akis.
Ji piktai į jį žiūrėjo prabilus apie Aaroną. Auris ir nesiruošė jos klausinėti. Visų pirma, tada juk jis ją išdavė, dabar ji neturėjo atsiskaitinėti jam. Be to, Auris ir netikėjo, kad jie turėjo kažką bendro.
- Tiesiog juokinga, kad jis bet kokia kaina nori sukiršinti žmones.

*

Neprisijungęs Linėja Roberts

  • Kerėjimo profesorė
  • *
  • 245
Ats: Ežeras ir jo pakrantė
« Atsakymas #14 Prieš 5 mėnesius »
- Būk atsargus, Auri, - tepasakė Linėja.
Ji pagalvojo apie savo mamą. Apie tai, kad ji nukentėjo būdama visiškai nekalta dėl nieko. O jei taip nukentės Timotis? Erka? Eion? Bet ji dabar nenorėjo kalbėti apie šiuos dalykus. Auriui šiandien ir taip visko per akis.
- Tai jau tikrai, kad užteks, - nusišypsojo.
Jam pasakius, kad Aaronas nori sukiršinti žmones, mergina prikando lūpą. Irklai nustojo dirbti, valtis sustojo. Gal geriau tegul Auris sužino iš Linėjos? O ne iš Aarono? Akivaizdu, kad jie dar susitiks. Galbūt Aaronas, norėdamas paerzinti Aurį, papasakos apie bučinį. Ir dar su savo pagražinimais.
- Na, Aarono žodžiai šį kartą ne iš piršto laužti, - tarė. - Tik kad nebuvo daug vakarų. Buvo tik vienas. Ir visai nesmagus. Kadais aš jį pabučiavau. Aaroną.
Tai pasakiusi Linėja įžūliai įsispoksojo į Aurį. Ką jis sakys?