0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Juzefas Levinsas

  • Žiobarotyros profesorius
  • *
  • 548
Žiobariška spauda

Buvo vasario mėnuo. Labai negraži, pilka diena. Atšilo, sniegas ėmė tirpti, lauke - tikra pliurzė. Tačiau žiobarotyros kabinete buvo sausa. Ir nuobodu.
- Žiobaaa, - Juzefas nusižiovavo vidury žodžio, - riška, - pabaigė žodį, - spauda. Žiobariška spauda, - pakartojo, o ant lentos atsirado pamokos temos pavadinimas, tie patys du žodžiai. - Ant savo stalų matote žiobariškos spaudos leidinius. Pasivartot ir apžiūrit, kuo žiobariški leidiniai skiriasi nuo burtininkų leidinių. Atkreipkit dėmesį ne tik į vizualius skirtumus, bet ir į turinį. Žiobariškuose leidiniuose nerasite pardavinėjamų šluotų skelbimų. Pasiskaitykite, apie ką rašo žiobarai. O tada parašykite bent trijų ritinėlių rašinį apie žiobarišką spaudą ir padėkite ant mano stalo. Labanakt, - paskutinį žodį pridūrė tik sau mintyse.
Juzefas įsitaisė savo kėdėje ir ėmė gurkšnoti jau pravėsusią kavą. Kažkoks sunkus, nuobodus rytas.

Pasirenkate patys, kokie leidiniai yra ant jūsų stalo. Turėtų būti įvairesnių. Tai gali būti lankstinukai, laikraščiai, žurnalai, vadovėliai, knygos ir t.t. Leidinių turinį taip pat pasirenkate, tačiau jis privalo būti tinkamas visoms amžiaus grupėms.
Norint gauti maksimalų taškų skaičių, jūsų personažas:
1. Turi apžiūrėti, kokie leidiniai yra ant jo stalo;
2. Mintyse ar kalbėdamasis su kitu mokiniu arba profesoriumi pasakyti bent vieną skirtumą tarp žiobariškos ir magiškos spaudos (skirtumai gali kartotis, nesvarbu, jei kažkas tokį jau rašė);
3. Atkreipti dėmesį, apie ką yra bent keli leidiniai.
Paties rašinio rašyti nereikia, tačiau reikėtų paminėti, kad jūsų personažas kažką rašo, jei norite 10 taškų.
Bent 3 post'ai, pamoka iki liepos 21 dienos.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 savaitę sukūrė Juzefas Levinsas »

*

Neprisijungęs Eliotas Llewellyn

  • III kursas
  • *
  • 548
  • Taškai: 28
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Jau greitai jam keturiolika. Tai skambėjo labai šauniai, ir berniukas neabejojo ta proga atliksiantis dar keletą eksperimentų. Džefas tam pritars, o Maiklas turbūt pavydės. Jaunesnis draugas turbūt nedrįs imtis tokių eksperimentų, bet turbūt padės.
Na, bet apie tai vėliau, o šiandien reikėjo mokytis. Arba apsimesti, kad mokosi, mat žiobarotyra buvo pernelyg nuobodu. Žymiai geriau pliurpti su profesoriumi Levinsu, kuris vis dar trylikamečiui ir toliau labai patiko.
- Profesoriau, o koks jūsų mėgstamiausias žurnalas? O knyga? O laikraštis? – pasidomėjo nė neketindamas gilintis į savo leidinį. Tiesa, netrukus žvilgsnis užkliuvo už iš matymo pažįstamo bendrakoledžio. Žinojo, kad jis nemato, tad nutarė kiek paerzinti. Čiupo savo leidinį (tai buvo kažkoks futbolo žurnalas, kas Eliotą labai pradžiugino) ir gudriai nusišypsojęs Džefui bei Maiklui priėjo prie to mokinio.
- Klausyk, man šiandien skauda akis. Gal gali pasakyti, kaip vadinasi mano gautas leidinys? – nekaltai paklausė jis ir padėjo žurnalą priešais tą mokinį. Buvo labai jau įdomu, kokios reakcijos sulauks.

*

Neprisijungęs Leticija Mendel

  • III kursas
  • *
  • 236
  • Taškai: 18
Letė tiesiu taikymu atsisėdo šalia Oliverio. Reikėjo pasikalbėti apie jo seserį. Ji kurį laiką galvojo ką daryti. Sakyti kokiam mokytojui ar ne. Kol galop nusprendė pirma kalbėtis su Miriam vyresniuoju broliu. Be to, Oliveris buvo Leticijos draugas, tai kažkaip apie viską norėjosi šnektelėti pirma su juo, ne su kokiais mokytojais.
- Labas. - Ji pavartė ant stalo esančius leidinius. Pasičiupo kažkokį lankstinuką reklamuojantį naujos serijos išmaniuosius telefonus. Kaip keista dabar atrodė, kad lankstinukuose nejuda paveikslėliai, jie atrodė negyvi.
- Oliveri, ar nepastebėjai nieko keisto Miriam elgesyje? - Tyliai jo paklausė Grifiukė. Rankose vis vartė tą lankstinuką. Ar Oliveris ja patikės? O jei niekada nematė tokio Miriam elgesio? Juk ji rami ir tyli mergaitė ir neatrodė kaip mažų gyvūnėlių kankintoja.

*

Neprisijungęs Oliveris Llewellyn

  • III kursas
  • *
  • 710
  • Taškai:
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Pamatęs Leticiją Oliveris pradžiugo. Dirbti dviese visada smagiau, tad berniukas patenkintas atsiliepė:
- Labas.
Paėmė priešais gulinčią knygą. Tai buvo Biblija, ir Oliveris kiek sutriko. Mažai žinojo apie šį leidinį, tad kaip jam kažką parašyti. Norėjo paklausti draugės, kokį leidinį gavo, bet Leticija jį pralenkė. Žodžiai nustebino. Miriam atrodė tokia kaip visada. Tiesa, pradėjo bendrauti su Greise iš jo paties kurso, bet negi tai keista? Berniuką labai džiugino, kad sesutė susirado draugę.
- Ne, ji tokia pati kaip visada, - atsakė į klausimą ir atsivertė tą Bibliją. Paskaitė kelias eilutes, bet pasidarė labai nuobodu. Tiesą sakant, dabar žymiai labiau rūpėjo Leticijos klausimas. Oliveriui nesimokyti nebuvo būdinga, bet jis padvejojęs užvertė knygą ir sumurmėjo: - O kodėl tu to klausi? Ar kažką pastebėjai?

*

Neprisijungęs Juzefas Levinsas

  • Žiobarotyros profesorius
  • *
  • 548
Kava buvo neskani ir Juzefas laukė vakaro, nes norėjo įkalti alaus. Tačiau su kuriuo kolega jis galėtų tai padaryti? Greičiau tas Timotis pradėtų mokytis ir išsikeltų iš Aurio kambario, tada jie galės išgerti. Aišku, jei Auris sutiks. O jei ne?
O tu dar ketini čia dirbti, kai Timotis mokysis? Klausimas nuskambėjo plikio galvoje ir jis susimąstė. Šiaip darbas buvo visai nieko. Jis jau nebejautė streso, viskas buvo sava, pažįstama. Kadangi Walgunas užsienyje, tai Juzefas pražūtų vidumi ištisai būdamas vienas. O čia, pilyje, jis vienišas nesijautė.
Mintyse pasirodė Brendano paveikslas. Ne. Su juo tikrai negersiu. Po to karto Kiauliasodyje jis Brendanui tik linkteli pasisveikindamas, nes neturi kitos išeities. Bet kas geriau? Jis ar demonas? Sunkus šitas klausimas.
Iš minčių mėlynakį pažadino kreipimasis į jį. Kalbino Eliotas.
- Žurnalų ir knygų nelabai skaitau, o laikraštis tai „Magijos žinios“. Iš žiobariškų „The times“, - nusišypsojo. - O tavo?
Netrukus vienas pirmakursis grifas paprašė, kad Juzefas prieitų. Jis dar užmetė akį į Leticiją ir Oliverį, kuris užvertė bibliją. Praeidamas profesorius ją atvertė ir griežtokai žvilgtelėjo į berniuką. Oliveris buvo geras vaikas, bet Eliotui Juzefas - kur kas nuolankesnis. Kaip ir Leticijai. Nei pats nesuprasdamas išsirenka mokinius, kuriems nuolaidžiauja. Tiesa, su Llewellyn šeimos atstovais apskritai jis buvo gana atsargus. Juk jie - to Dafydd vaikai. Tačiau Eliotas, kad ir kokią pavardę nešiotų, vis tiek būtų vienas jo mėgiamiausių mokinių.
Šiuo metu Juzefas turėjo tris mėgstamiausius mokinius. Tai buvo Leticija, Eliotas ir septintakursis Tomas iš Varno Nago. Tiesa, Tomas rudenį buvo pričiuptas darže rūkantis kopūstus (bent jau taip sakė). Na, baisaus čia daikto. Parūkė paauglys kopūstų. Aišku, po to Juzefas atleido jį nuo kelių žiobarotyros pamokų ir kontrolinio. Juk Tomas prastai jautėsi, apsinuodijo.
Kokia šauni mergaitė, dar pagalvojo apie Leticiją. Štai, varto lankstinuką. Na, ji prieš tai kažką kalbėjo, bet juk bus apie žiobarotyrą, ir taip aišku.

*

Neprisijungęs Leticija Mendel

  • III kursas
  • *
  • 236
  • Taškai: 18
Letė atsiduso. Nenorėjo gadinti Oliveriui nuotaikos. O dar ir profesorius Levinsas. Aišku ji irgi jam nusišypsojo. Bet pastebėjo ir kaip jis nužvelgė Oliverį. Jam tai nepatiks. Pagalvojo.
- Na... - O gal nesakyti nieko? Bet jau pradėjo, tai negalėtų nesakyti. Letė padėjo tą lankstinuką ant stalo. Pasiėmė lapelį ir ėmė rašyti.
Pirma, viską išdėstė apie tą žuvį. Kaip matė Miriam keliant ją kerais ir kaip ji sakė, kad treniruojasi egzaminams. Tada surašė kitus dalykus. Kaip ji išmėgino kerus su vabalėliais ir kitokiais smulkiais gyvūnėliais. Kaip juos sustingdo, nuplėšia vabaliukams sparnelius ar kojytes. Na žodžiu surašė viską. Tą raštelį pastūmė Oliveriui. Tada sėdėjo ir laukė kas bus, kai  draugas tą raštelį perskaitys. Nerimavo. Nenorėjo jo gąsdinti ar nuvilti. Nenorėjo ir to, kad ja nepatikėjęs supyktų.

*

Neprisijungęs Oliveris Llewellyn

  • III kursas
  • *
  • 710
  • Taškai:
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Atrodė, kad Leticija nenori kažko sakyti. Kas čia vyksta? Gal jos su Miriam susipyko? Bet argi tada sesutė nieko nesakytų? Susimąstęs Oliveris spoksojo į stalą, o biblijai atsivertus net pašoko. Apsidairė ir su šiokia tokia baime suprato: tai buvo profesorius Levinsas. Ar jis dabar galvoja, kad Oliveris nedirba? Juk jis visada stengiasi! Nusiminęs berniukas pradėjo vartyti knygą ir pasiėmęs pergamentą bei plunksną pasiruošė rašyti. Jau buvo beveik ir pamiršęs tiek Leticiją, tiek jos keistą elgesį, kai pastebėjo raštelį. Paėmė jį ir pradėjo skaityti. Su kiekvienu žodžiu didėjo nuostaba. Ir, tiesą sakant, atrodė, kad Leticija perdeda. Ne, Oliveris negalvojo, kad ji meluoja, bet kad Miriam plėšytų sparnelius? Ne, Leticija kažką ne taip suprato. Gal tai buvo toks žaislas?
- Negali būti. Miriam gera, - tyliai sumurmėjo Oliveris ir dirstelėjo į draugę. Šiek tiek bijojo tai daryti, mat tada profesorius Levinsas gali dar labiau supykti, bet kad dabar labai jau rūpėjo sesutės reikalai.
- Ar tai tikrai nebuvo žaidimas? O gal matei ne tikrą vabalą? - dar tyliai paklausė ir skubiai palinko prie užduoties. Garsiau pratarė: - Nemanau, kad burtininkai turi religines knygas.
Visai nenorėjo apie tai kalbėti, bet tiesiog būtina parodyti, kad dirba. Paėmęs pergamentą ėmė rašyti, bet susikaupti pernelyg sunku - labai jau rūpėjo Miriam ir tai, ką apie ją sakė Leticija.

*

Neprisijungęs Conan Emmerton

  • II kursas
  • *
  • 46
  • Taškai:
Conan labai greitai suprato, kad ne ten pataikė. Žiobarotyra jam išvis rodėsi nereikalingas dalykas, nes pats buvo žiobaras. O jau kalbant apie spaudą... Pastaroji rūpėjo tiek, kiek jo varlius gali suvalgyti musių per vieną valandą. Vadinasi, ne itin daug, bet kažkokie susidomėjimo trupinėliai buvo.
Deja, ramybė ilgai netruko, nes nuobodai profesoriui nutilus prisiartino kažkoks vaikiščias. Ano balsas pasirodė itin draugiškas, kur ten: tarsi vilkas su kalvėje paplonintu liežuviu. Berniukas įsitempė - jau seniai nebepasitikėjo žmonėmis. Nežinojo, ko gali laukti, bet buvo labai svarbu savo pirmąjį žingsnį žengti drąsiai.
-Žinoma, mielai padėsiu, - melas kalbėjo klastuolio lūpomis. - Jis vadinasi ,,Dink nuo mano suolo''. Išleista leidykloje ,,Užsičiaupk ir rūpinkis savo reikalais''. - storžieviškai atkirto Conan, sąmoningai nebandydamas ieškoti ant suolo nutėkšto žurnalo. Vis dėlto viduje abejojo, ar tokia veiksmų seka pasiteisins.

*

Neprisijungęs Eliotas Llewellyn

  • III kursas
  • *
  • 548
  • Taškai: 28
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Antra žiobarotyros pamoka visiems kursams | '24 vasara
« Atsakymas #8 Prieš 15 valandų »
Eliotui visada labai patiko pliurpti su profesoriumi Levinsu, o tai, kad jis neskaito knygų, dar geriau. Knygos labai jau nuobodu, ypač vadovėliai. Šito, deja, profesoriui nesakysi, todėl berniukas patenkintas pareiškė:
- Pati geriausia knyga - "Kvidičas amžių bėgyje"! Gal žinote, ar yra tokia knyga apie futbolą? O man irgi patinka "Magijos Žinios", ypač jose esantys šluotų skelbimai!
Sukikenęs jis jau netrukus buvo prie to nematančio bendramokslio, kuris, pasirodo, buvo labai jau nedraugiškas. Dirstelėjęs į draugus ir kažką jiems suokalbiškai vien lūpomis perdavęs vėl atsisuko į klastuolį.
- Tu gal nematai, ar ką? Čia gi "FourFourTwo"! Pats geriausias žurnalas! Ir jame rašoma apie futbolą, apie kurį burtininkų žurnalai nerašo, nes daugelis burtininkų nežino, kas yra futbolas!
Atsivertė žurnalą ir užsimiršęs pradėjo skaityti straipsnį apie mėgstamiausią futbolo klubą. Tiesa, tada akys užkliudė nuotrauką, kuri visai nejudėjo. Klestelėjo į suolą šalia to berniuko ir vėl išsišiepė.
- Ar kada matei burtininkų žurnalą ar laikraštį, kuriame nuotraukos nejuda? - visai nekaltai paklausė.