[Erka Forrm]

  Lapkričio pabaiga, liko vos kelios dienos iki advento, šiandien iškrito pirmasis sniegas. Argi ne puiki diena pamokai viduje? Taip, tikrai ne puiki, juk visi mokiniai norėtų bėgti žaisti su sniegu, tačiau kartą Erka jau puikiai pamatė, ką reiškia pamoka žaidimo forma. Taip elgtis galima tik su tam tikrais mokiniais, mat kiekviename kurse yra tokių, kurie mielai viską gadins, žalos ją, kitus mokinius ar daiktus.
  Nuskambėjo varpas, tad Erka kažkaip išsirangė iš kėdės ir atsistojo. Visgi, pradėti pamoką reikėjo. Ak, kaip gerai ji jautėsi šioje darbo vietoje!
- Sveiki sveiki! - gal su kiek daugiau entuziazmo pasisveikino. Atėjusi žiema, tai yra sniegas, ją ramino ir džiugino, nors žiemos pramogos nebuvo jos mėgstamiausios.
  Mergina mostelėjo lazdele ir ant lentos atsirado jau iš anksto parašytas tekstas. Pamokos tema, tikslai ir panašiai, šį dalyką daryti Erką pradėjo šių metų pradžioje. Ant lentos puikavosi štai kas:

Magijos naudojimas šiuolaikinėje kultūroje, skirtumai tarp senesnių laikų.

Pamokos tikslai:
1. Išnagrinėti, kaip magija vaizduojama šiuolaikinėje magijos kultūroje.
2. Aptarti, kaip šis vaizdavimas skiriasi nuo istorinės magijos praktikos ir požiūrio.

- Taigi, niekam ne paslaptis, kad magija naudojama šiuolaikiniuose kultūroje, tai yra šventės, papročiai. Šiandienos jūsų užduotis bus pamąstyti, kam ir kaip ji naudojama dabar bei kuo ji skiriasi nuo tam naudotos seniau. Burtažodžiai, poveikiai ir panašiai. Senovės laiką galite pasirinkti, tačiau aš rekomenduoju pasiknapstyti po renesansą. Informacijos ieškokite knygų lentynose, esančiose klasės gale, neapsiribokite vien vadovėliu, jei pamatysi, kad tingite mokytis ir skaitote tik iš jo, prarasite taškus. Sėkmės.

(Užduotis post'e, tikrai nebūtina lyginti su renesansu, galite pasirinkti, tai tik buvo idėja, kurią lengva įgyvendinti. Kultūrą galite traktuoti taip, kaip ją suprantate jūs.
Ši pamoka labai bendravimui, tačiau turite paašyti kaip mokinys atlieka darbą. Pats rašinėlis nėra būtinas, tačiau jį priimsiu kaip teoriją, galėsite gauti du taškus. Jei rašote, patys neprifantazuokite, geriau apie tą laikmetį pasigooglinkite. Jei labai nesigalvojate ką rašyti, galite paminėti šio ir jūsų pasirinkto laiko skirtumus, bet magiją vis tiek kažkaip paminėkite.
Pamokoje mielai rašysiu, jei reiks reakcijos, kreipkitės, tačiau jei tai tik tam, kad lengviau parašytumėte tris post'us ir man parašius nebeatrašysite, negaiškite mano laiko .
Pamoka iki liepos 8 d.)

[Miriam Llewellyn]

Kodėl Eliotui patinka šita nesąmonė, Miriam visai nesuprato. Magijos istorija buvo viena nemėgstamiausių jos pamokų. Klaikiai nuobodu ir nenaudinga. Daug geriau naudoti kerus ar bent jau virti eliksyrus. O istorija bei astronomija buvo tai, ko mergaitė ketino atsisakyti, kai tik sulauks šešto kurso.
Bet iki jo, deja, dar ilgi metai, tad teko sėdėti klasėje ir bandyti ką nors išgirsti. O gal ir ne - Miriam visai nesiklausė, ką kalba koledžo vadovė. Ji broliui taip pat kažkodėl patiko, nors tebuvo eilinė nuobodi profesorė. Tiesa, šiandien Miriam turėjo su savimi lazdelę. Po stalu skraidžiojo metų laikuose pasiklydusi musė, kuri puikiai tiko šiandienos planams.
- Immobulus, - tyliai ištarė dvylikametė, ir musė sušalusi sustingo. Miriam atsargiai paguldė ją ant stalo. Pasvarstė, ar diffindo kerais pavyktų nuplėšti sparną. Bet, ko gero, tam jų ir yra ne vienas - pirmąjį nutrauks ranka ir pažiūrės, ar jis labai stipriai laikosi. O vėliau pasitelks magiją.
Klasėje kilo sujudimas - mokiniai pradėjo vaikščioti. Turbūt vėl pasiimti kokių nuobodžių knygų mintyse ištarė Miriam, kuri visai negirdėjo užduoties. Bet šis sujudimas kuo puikiausiai tiko - stengdamasi neatkreipti į save dėmesio nuplėšė musės sparną. Deja, teko nusivilti: jis sutrupėjo, ir ant pirštų teliko dulkės.

[Leticija Mendel]

Įėjusi į klasę Leticija nusišypsojo profesoriai Forrm. Atrodė, kad jai patinka mokyti ir šiaip su Leticija ji visada elgėsi švelniai. Tai dėl to ją ir mėgo. Grifė sėdėjo suole priešais Miriam. Tiesą pasakius dažnai ją stebėdavo. Buvo dėl ko. Galbūt mergaičiukė turėjo gąsdinti, bet taip nesijautė.
Sėdėdama taip netoli jos girdėjo kažkokį zvimbimą. Lyg kokio skraidančio vabzdžio. Paskui jį užgožė vaikščioti pradėję mokiniai. O Mendel niekur neėjo, toliau stebėjo susitelkusią į visai ne pamokos darbus mergaitę. Ką ji ten tiksliai turėjo nežinojo. Bet atrodė, kad vėl vyksta kažkas nelabai gero. Leticija atsikėlė ir persėdo prie jos.
- Sveika Miriam. - Džiugiai tarė ir nusišypsojo. Labai norėjosi pamatyti kas ten tiksliai buvo ir kam ji panaudojo savo lazdelę. Matė ją, bet ką Miriam sakė negirdėjo per tuos mokinius.

[Eliotas Llewellyn]

Atėjo laikas dar vienai šauniai pamokai, ir itin kimiai šnekantis trylikametis įsitaisė pirmame suole. Neabejojo užversiantis profesorę Forrm krūva klausimų. Ji negalės skųstis. Koks normalus mokytojas nepatenkintas, kai mokiniams patinka jų dalykas? Tiesa, ar koledžo vadovė normali, Eliotas nebūtų pasakęs, bet pabandyti verta.
- Labas rytas, profesore! – garsiai ir džiaugsmingai pasisveikino berniukas. Vos tik ji baigė šnekėti, išraiškingai atsikrenkštė (juk reikia atkreipti dėmesį į tai, kad jis bręsta!) ir pradėjo:
- Ar Renesansas yra jūsų mėgstamiausias istorinis laikotarpis? O kodėl reikia tyrinėti būtent jį? Koks jūsų mėgstamiausias Renesanso paprotys?
Žibančios akys stebėjo profesorę, ir Eliotas su nekantrumu laukė atsakymų. Neabejojo, kad sulauks, tad dabar reikėjo tiesiog šiek tiek pakentėti. O kai profesorė bent šiek tiek patenkins smalsumą, netruks užplūsti nauja klausimų banga.

[Miriam Llewellyn]

Nusivylimas virto nepasitenkinimu, kurio tikrai nesumažino šalia atsiradusi Leticija. Negali sakyti, kad šita mergaitė Miriam nepatiko. Ne, viskas su ja gerai. Būtų, jeigu ji nebūtų tokia gera.
- Labas, - tyliai atsiliepė ir apsidairė. Akivaizdu, kad jos nedarė pamokos užduoties, tik visai nereikėjo, kad į tai dėmesį atkreiptų profesorė Forrm. Miriam pasistengė nepastebimai nusivalyti musės sparno dulkes. Visai nenorėjo, kad Leticija jai priekaištautų. Pats vabzdys gulėjo ant stalo, bet jo numesti dvylikametė nenorėjo. Kerai, kuriuos panaudojo prieš musę, nebuvo labai jau lengvi, tad kitą kartą gali ir nepasisekti.
- Ar tu girdėjai pamokos užduotį? – dar paklausė Leticijos. Jeigu ji nueis ten, kur ėjo visi klasės mokiniai, ji gaus šiek tiek laiko pratęsti bandymus. Pasidėjo lazdelę ant stalo ir laukė, kol geroji bendramokslė suteiks jai šiek tiek laisvės.

[Erka Forrm]

  Nors ir diena buvo graži, Erkos nuotaika buvo gera, ji jautė, kad jei šiandien nutiks kokia nors didelė nesąmonė, ji neatlaikys. Ne, Erkai reikėjo ramios ramios pamokos, per kurią galėtų pamiegoti.
  Tik, deja, tai buvo beveik neįmanoma. Tačiau didelių problemų nebuvo, tik Eliotas ir vėl nusprendė Erką užknisti. Jo žaidimai jau buvo nusibodę, tad Erka nusprendė, jog reikia jam atsakyti taip pat užknisiančiai. Kas žino, gal vaikinukas tada nuspręs, kad reikia atstoti?
- Ne, jis nėra mėgstamiausias, tiesiog naudinga tiems, kas tingi galvoti. Arba tiems, kam nerūpi pamokos darbas, kad bent ką padarytų. Panašu, kad šiandien toks ir būsi, tiesa? - klastingai nusišypsojo. Nors suaugusi bei, žinoma, tapusi profesore jau žiūrėjo, ką sako, grįžti prie tokių paauglystės dalykų nebuvo sunku. Ypač, kai tai galėjo suteikti ramybę. Tereikėjo tikėti.
  Mergina apžvelgė klasę. Nedirbančių tikrai netrūko.
- Na ką, ponai, dirbam, nesėdim!

[Leticija Mendel]

Letė pasilenkė arčiau Miriam, norėjo įžiūrėti ką ji ten turi ant stalo.
- Na... - Po galais. Nelabai klausėsi profesorės. Nes stebėjo ir telkė dėmesį į Miriam. tada prisiminė mačiusi, kad profesorė Forrm rašė lentoje. Žvilgtelėjo į lentą ir pamatė, kad tikrai ten yra visa informacija apie šią pamoką.
- Viskas surašyta lentoje Miriam. - Mergina suko galvą kaip čia dabar sužinoti ką ten tokio veikė Oliverio sesutė. Jau matė ją žaidžiant su ta žuvimi praeitais metais. O ir šiais pastebėjo jos elgesį su gyvūnėliais.
- Ką ten turi? - Paklausė kuo linksmesniu tonu. Nusišypsojo. Stengėsi atrodyti tiesiog draugiška ir nekaltai smalsaujanti.
Profesorei paraginus visus dirbti Letė nutarė nedelsti. Jeigu jau dels, tai Miriam gal įtars, kad Grifė ją stebėjo.
- Einam pasižvalgysim kokių ten yra knygų. - Toliau laikė tą patį žvalų toną.

[Eliotas Llewellyn]

Eliotas žibančiomis akimis stebėjo koledžo vadovę ir laukė atsakymų. Šios veiklos vis dar nemėgo, bet kartais būdavo verta pasistengti. Kartais. Netgi labai kartais.
- Man netgi labai rūpi pamokos darbas! - apsimestinai įsižeidęs šūktelėjo berniukas. Bandė nutaisyti nusiminusią veido išraišką. Deja, tai buvo itin juokinga, ir nesusilaikęs jis tyliai prunkštelėjo. Apsimetęs, kad nusičiaudėjo, ir toliau stebėjo profesorę.
- O koks jūsų mėgstamiausias istorinis laikotarpis? - pasistengė liūdnai paklausti ir atsistojęs nužygiavo iki klasės galo. Vartyti knygas - bjauriausias užsiėmimas pasaulyje. Net piešti ir laukti šiek tiek geriau. Taigi Eliotas, žinoma, čiupo bet kokius leidinius ir grįžo į savo vietą. Netrukus pašoko ir su knyga rankose priėjo prie profesorės.
- Čia jums, - patenkintas ištarė tiesdamas ranką. Joje laikė knygą apie ne ką kitą, bet Renesansą, tad trylikametis buvo netgi labai laimingas. Dabar jau profesorė Forrm tikrai neturės priežasčių nusišnekėti.

[Miriam Llewellyn]

Ar gali būti, kad ir Leticija nelabai girdėjo užduotį? Tai nustebino, nes ji atrodė esanti iš tų mokinių, kurie itin stengiasi. Tiesa, gali būti, kad bendramokslė tą patį pagalvojo ir ją, tad Miriam skubiai dirstelėjo į lentą ir perskaitė ten esantį tekstą. Vylėsi, kad grifiukė pagaliau nueis į klasės galą, o jai liks daugiau laiko. Deja, panašu, kad Leticija šiandien labiau domisi ne magijos istorija, o magiškųjų gyvūnų priežiūra. Na, arba nemagiškųjų, mat musė, kuri šiuo metu sustingusi gulėjo ant stalo, buvo visiškai paprasta.
- Nieko, - trumpai atsakė į klausimą ir atsistojo. Pasistengė nuslėpti tai, kad yra nepatenkinta. Tik čiupo Leticijai už rankos (visai nereikia, kad ji viena liktų prie stalo su muse!) ir nusitempė ją prie lentynų.
- Apie kokį laikotarpį norėsi rašyti? - paklausė ji. Paieškojusi bent šiek tiek įdomiau atrodančios knygos čiupo kažkokią, kuri buvo visai plona ir ryškiai žalia. Grįžusi į savo vietą atsargiai pastūmė musę šiek tiek toliau nuo Leticijos darbo vietos ir atsivertusi knygą apsimetė, kad skaito. Nors iš tiesų vis žvilgčiojo į vabzdį bei artimiausius klasės draugus bei laukė tinkamo laiko tęsti bandymus.

[Leticija Mendel]

Nieko. Kur gi ne. Vien tai, kaip Miriam ją nusitempė prie knygų rodė, kad ką nors slepia. Tiesiog atrodė neįprasta, kad ji taip elgėsi. Leticija nudavė, kad nieko keisto tame nepastebėjo. Užtiko kažkokią storą knygą. Paėmė. Ten buvo kažkas apie baroką.
- Ai, gal apie baroko laikotarpį. - Nelabai tas dabar buvo svarbu. Grįžusi svarstė, kad gal vertėtų pasinaudoti šaukiamaisiais kerais. Nutarta. Ji privalėjo žinoti. Miriam nieko nepasakys savu noru. Leticija pasiėmė kuprinę. Ant stalo sukrovė pergamento, rašalo, plunksną. Tada ir lazdelę pasiėmė. Bet kaip prišaukti daiktą, jei nežinojo ko šauktis? Kad neatrodytų keistai pradėjo vartyti tą knygą. Apsimetė, kad skaitė. O gal tiesiog pasakyti jai, kad matė kažką ir tiek? Bet ar tai padės? Nutarusi bandyti rizikuoti pasiėmė lazdelę ir nukreipė ten, kur kažkas buvo. Galvodama apie tai tarstelėjo - Accio. - Dar nebuvo mėginusi ko prišaukti, tik skaičiusi apie tokius kerus.

[Miriam Llewellyn]

Atrodo, pavyko nukreipti Leticijos mintis prie istorijos. Puiku. Nors pamoka nuobodi, geriau jau kalbėti apie ją, o ne apie tai, kas liko ant stalo.
Dabar sėdėdama savo darbo vietoje Miriam dėbtelėjo į knygą. Pastebėjo žodį "antikiniai", kas leido spėti, kad netyčia pasirinko būtent šitą laikotarpį. Tiesa, tai visai mažai ką sakė. Žiobariškoje mokykloje istorijos nespėjo daug pasimokyti, o Hogvartse dėmesį skyrė visai kitiems dalykams.
Kas tas barokas, ji irgi nežinojo, tad nieko nesakė. Vylėsi, kad Leticija teiksis susikaupti ties mokslais, tad ji pati galės tęsti savuosius. Netgi išsitraukė pergamentą ir parašė tris žodžius. Deja, mintis nutraukė ne kas kitas, o vėlgi Leticija. Miriam susiraukė ir skubiai uždėjo ranką ant sujudėjusios musės. O Leticija, pasirodo, puikiai moka kerėti, jeigu jau pasisekė šitie kerai. Tik Miriam neketino kam nors perleisti savo gyvūno. Tiesa, apsimetė, kad ranką ten padėjo šiaip sau. Laikydama uždengusi musę ji palinko prie pergamento ir ėmė skrebenti. Rašė iš esmės bet ką - tai tebuvo būdas įtikinti bendramokslę, kad ji nieko įdomaus neveikia.

[Erka Forrm]

  Pasirodė, kad Eliotas tikrai nesiruošia dirbti. Vietoje to, labai stengėsi ją suerzinti, kas, neilgai trukus, pavyko. Taip taip, tau labai rūpi. Mintyse pratarė, tačiau garsiai to pasakyti nedrįso. Visgi, jis galėjo kažkam pasiskųsti.
- Nei vienas, kaip ir tau, - niūriai atsakė į klausimą, dabar jau niekas neberūpėjo. Kas su tuo vaiku negerai?
  Atrodė, kad viskas lyg ir aprimo, tad Erka galėjo ramiai atsisėsti. Veikti ką neturėjo, todėl tiesiog stebėjo klasę, tiesa, vis pažiovaudama. Bet, nors ir buvo nuobodu, tai vis tiek buvo geriau, nei bandyti tvarkyti klasę, virtusią į kiaulidę, kaip kartais nutikdavo per pamokas.
  Po kiek laiko Eliotas jai atnešė knygą ir atrodė kažko labai patenkintas. Violetinplaukė paėmė knygą ir švystelėjo ją ant stalo. Nerūpėjo jai knygos, tikrai nesiruošė skaityti. Dabar jai to nereikia.
  Galiausiai nuskambėjo varpas, tad Erka užbaigė pamoką.