[Erka Forrm]

Sveikas, Hogieti!

Ar jauti savyje žurnalisto gyslelę? Svajoji iš kažko paimti interviu, tačiau tau per lietuvių kalbos pamokas, kitaip negu man, tokių užduočių nebuvo? O tiesiog imti iš savęs nenori? Ah, ir ką daryti?...

Nuraminsiu tave, ne bėda! Skelbiu konkurso “Rašalo veidai” pradžią! Šio konkurso metu turėsi pasirinkti savo personažą ir paimti iš šio interviu! Štai, puiki proga patenkinti savo užslėptą gyslelę!

Tad prašau, mūsų žurnaliste, pasinaudok proga lengvai tapti žinomu - griebk plunksną ir buteliuką rašalo, sugalvok įdomiausius klausimus ir atsakymus bet kokia tema ir išgarsėk!

Taisyklės:

• Interviu turi sudaryti bent penki klausimai bet kokia tema.
• Interviu galima imti tik iš savo personažo.
• Juos reikia atsiųsti man asmenine žinute (temoje įrašyk interviu ar ką nors panašaus, antraip galiu neatkreipti dėmesio, negarantuoju, kad tokiu atveju interviu tikrai įkelsiu!) iki birželio 19 d. 21 h.
• Interviu bus talpinami šioje temoje neanonimiškai.
• Interviu kūrimui bus skirtos dvi savaitės, balsavimui - viena.
• Balsuoti galės visi nariai (interviu autoriai turės praleisti savo interviu, jį palikdami paskutinėje vietoje, tačiau šio nerašydami), reikės surašyti nuo labiausiai patinkančio iki mažiausiai patinkančio man asmenine žinute.
• Pirmų trijų vietų laimėtojai bus apdovanoti galeonais:

     I - 20 g
     II - 15 g
     III - 10 g

Sėkmės, lauksiu darbų!

[Erka Forrm]

Sakura Levins

Graži birželio popietė. Ant šviežiai nupjautos žolės po didžiule, sena obelimi, ant kurios jau auga šiai dienai dar visai mažyčiai obuoliukai, sėdi dvi merginos - žurnalistė ir Sakura Levins. Rankose jos laiko po stiklinę vėsaus natūralaus greipfrutinio gėrimo su rožių žiedlapiais. Aplink šmirinėja skruzdėlytės ir skraido bitės, čiulba paukščiai. Netoliese saulės voniomis mėgaujasi šiandienos pašnekovės šuo Deitas ir vis dirsteli į braškių lysvę. Kaži, nori jų paskanauti ar jas išrausti?

Ačiū tau, kad priėmei į savo namus. Negaliu patikėti, kaip čia ramu ir kiek daug gyvasties. Ar džiaugiesi persikrausčiusi iš buto Londone į vienkiemį?
Taip, tikrai labai džiaugiuosi. Galbūt viduje jaučiu apmaudą dėl to, kad taip ilgai delsiau, nes Londone nuomavausi butuką nuo tada, kai man buvo septyniolika, o neseniai sukako dvidešimt treji. Bet geriau vėliau negu niekad, ar ne?

Tikrai taip. O ar nebaisu būti vienai tokioje atokioje vietoje?
Oi, ne! Kaip tik, ramybė ir harmonija. Be to, nesu viena. Esame čia kartu su Deitu, o ir pati gamta yra nepaprastai gyva, daug gyvesnė nei miestas, išklotas asfaltu ir apstatytas mūriniais bei stikliniais pastatais.

Sakura, ar tiesa, kad tu iki keturiolikos metų augai uždaroje bendruomenėje, kuri gyveno labai savitą gyvenimo būdą? Kaip jauteisi atsidūrusi įprastame pasaulyje?
Tiesa. Mes tą vietą vadiname pieva. Pievos bendruomenė mane išmokė mylėti gamtą ir gyventi gamtoje. Suprasti, kad viskas, ko reikia žmogui, jau egzistuoja joje. Šiuolaikiniai žmonės negali apsieiti be tokių daiktų, o tie, kurie nėra burtininkai, ir be prietaisų, kurie, mano manymu, yra visiškai nereikalingi. Žmonės atitolę nuo savo prigimties ir jų akyse plyti pilkuma. Jie nuolat skuba, lekia ir gyvena dalykais, kurie jiems net nėra reikalingi. Todėl dažnai jaučiasi pavargę ir nelaimingi. Tad esu dėkinga pievai, kad mane išmokė jausti. Iš tikrųjų jausti ir mėgautis tuo, kas yra tikra. Na, o kai atsidūriau šiame pasaulyje, man nebuvo lengva. Garsai, užterštas oras, statiniai, kuriuose jaučiausi tarsi uždaryta, skubėjimas, šurmulys... Visa tai buvo labai nemalonu ir svetima, todėl reikėjo laiko prie to priprasti.

Bet kodėl tuomet tu po kelerių metų apsigyvenai bute? Ir kaip dėl įvairių pramogų ir veiklų, kuriomis užsiėmei? Na, tokių užsiėmimų kaip boulingas, koncertai ir barai, darbas žiobarų floristikos salone?
Ak, buvau pasimetusi ir labai jauna. Norėjau jaustis nepriklausoma. Ir kad ir kaip mylėčiau gamtą, turiu pripažinti, jog čia egzistuojančios pagundos bet kam gali susukti galvą. Be to, kitiems aš atrodžiau labai keista. Troškau pritapti. Todėl stengiausi pamiršti savo savastį ir būti tokia, kaip visi. Tačiau kas iš to išėjo? Taip, pažinti įprastą pasaulį, tiek burtininkų, tiek tų, kurie nėra burtininkai, iš vienos pusės buvo įdomu. Skaityti knygas apie įvairias kultūras, šalis. Lankytis parodose, muziejuose ir tuose pačiuose koncertuose. Tačiau buvo ir paklydimų. Nesididžiuoju laiku baruose. Šiai dienai alkoholio visiškai nevartoju ir kitiems nepatariu. Tai yra apgaulingas nuodas, sudarantis iliuziją, jog yra linksma. Buvo ir kitokių dalykų, kurių dabar nekartočiau. Atėjo metas, kai ėmiau ragauti perdirbtą maistą ir bandžiau juo mėgautis, kai stengiausi rengtis taip, kaip ir kitos mano amžiaus panelės, o tie drabužiai buvo labai nepatogūs ir neleido odai kvėpuoti. Maistas - kupinas cukraus ir įvairiausių konservantų. Kas liečia darbą floristikos salone, negaliu suvokti, kodėl taip ilgai tenais dirbau. Juk aš pardavinėjau negyvas gėles! Žmonės jas vadina gyvomis, bet jos tokios nėra. Juk jos nuskintos.

O kaip dabar, ar jautiesi grįžusi į save?
Taip! Šimtu procentų taip ir labai dėl to džiaugiuosi. Susipažinau su įprastu pasauliu, pasiėmiau iš jo potyrių ir patirčių, perėjau keliu, kuriame jaučiausi kitokia nei visi, bet vis dėlto sugebėjau suprasti, ko man iš tikrųjų reikia, ir pasirinkti tokį gyvenimo būdą, kurio noriu pati, o ne tokį, koks yra įprastas didžiajai daliai žmonių, ne tokį, kurį stengiasi primesti visuomenė.

Kokie dalykai vis tik patinka ir šiai dienai, kurie yra iš įprasto pasaulio?
Kaip jau minėjau, knygos. Pas mus pievoje tokių knygų nebūdavo. Visos jos buvo tiesiog gražios, galbūt pamokančios apie tai, kaip derėtų elgtis su kitais. Tačiau nieko naujo aš iš jų nesužinodavau, veiksmas jose sukdavosi man įprastoje aplinkoje. O skaitydama šio pasaulio knygas aš galiu pažinti įvairiausią aplinką, kad ir miestą, bet man nereikia jame kankintis mindžikuojant nemalonius grindinius ir einant su minia. Galiu pažinti įvairiausius žmones, bet man nereikia su jais bendrauti. Taip pat man patinka dainuoti, tik neprašykite, nes galiu dainuoti tik sau ir dar vienam žmogui. Ir groti. Dainavau dar pievoje, bet groti pradėjau būtent šiame pasaulyje, jame atradau gitarą. Bei svarstau įsigyti pianiną, noriu išmokti groti ir juo. Ir vis dėlto liko meilė vienam maistui, tai meksikietiškam, labai mėgstu aštrų maistą, o tokio pievoje nebuvau ragavusi. Dar kiniškas maistas prie širdies, žodžiu, neatsisakiau visko, ką pažinau per tuos metus nuo atvykimo.

Ar dabar apsilankai mieste?
Net ir Londone tenka apsilankyti. Pavyzdžiui, nuvykti pas draugą, tėtį arba dėdę. Bet pati dėl pramogos ten nevykstu, nebent kas nors pakviečia kur nors nueiti. Nėra taip, kad visiškai nebegalėčiau būti mieste. Tačiau gamtoje jaučiuosi žymiai geriau ir gera grįžti į namus, kurie yra vienkiemyje. Tiesa, dar lankausi Skersiniame Skersgatvyje, ten apsipirkinėju. O šiaip, kiekvieną dieną atsiduriu Kiauliasodyje, kur dabar dirbu, taip pat apsilankau Aukštutinio Fleglio centre.

Dirbi darželyje. Ar esi patenkinta šiuo darbu?
Labai! Man patinka dirbti su vaikais, nes jie neturi jokių išankstinių nuostatų, yra linksmi ir nuotaikingi. Aišku, būna visko. Ir paerzina, ir pasipyksta, tačiau visumoje darbas su vaikais yra smagus, be to, naudingas. Gerai jaučiuosi žinodama, kad padedu mažam žmogui įsitvirtinti šiame pasaulyje. Kartais jaučiu panašumą su savimi ir vaikais. Darželis įprastai būna pirma vaiko bendruomenė už namų ribų, man tokia bendruomenė buvo Hogvartsas. Džiaugiuosi galėdama būti ugdytiniams kelrode žvaigžde. Galėdama jiems sukurti saugią, jaukią ir įdomią aplinką. Be to, man patinka dirbti būtent magiškoje aplinkoje. Darželyje tų, kurie nėra burtininkai, vargu ar būčiau pasirinkusi dirbti. O čia nereikia nuo nieko slapstytis ir galiu būti savimi.

Kadangi ilgą laiką dirbai floristikos salone, nors ir žiobarų, tikriausiai vis tiek mėgsti gėles, ar ne? Be to, minėjai, kad gamini eterinius aliejus. Kokią vietą augalai užima tavo gyvenime dabar?
O, augalai mano gyvenime užima labai svarbią vietą nuo pat mažų dienų, lygiai taip pat yra ir dabar. Dar pievoje su mama gamindavome eterinius aliejus, iš jos ir išmokau tai daryti, ir šiandien su malonumu juos gaminu. Mokykloje herbologija buvo mano mylimiausia pamoka, o butuke auginau nemažai vazoninių augalų. Dabar jų irgi yra namuose, tačiau labiausiai man patinka, aišku, augalus auginti tiesiog dirvoje. Tai tikriau nei tikra. Štai ten jau baigia nužydėti bijūnai, netrukus prasiskleis rožės, iš kurių gaminsiu eterinį aliejų. Turiu nemažai magiškų vaistinių augalų ir nedelsiau su daržu. Nebuvau tikra, ar spėsiu pasisodinti, bet spėjau. Tenais šiltnamyje jau dygsta prieskoninės žolelės, salotos, mezgasi pomidorai, o lauke prisodinta kitų įvairiausių daržovių. Agurkų, pupelių, cukinijų ir taip toliau, bet tos daržovės lauke dar nežydi.

Ir, kaip matau, turi daug braškių, į kurias kėsinasi tavo šuo.
O taip, braškėms Deitas turi silpnybę. Po pokalbio galėsime visi trys pabraškiauti.

Ačiū. Pabaigai norėčiau paklausti, ko palinkėtum kiekvienam žmogui?
Būti savimi. Tiesiog būti savimi ir viskas. Nepaisant to, kas mūsų pasaulyje yra įprasta, o kas ne. Nepaisant to, ko iš tavęs tikisi kiti ir ką jie sako. Daryk tai, ką sako širdis ir nesistenk niekam įtikti. Tik tada būsi laimingas.

[Erka Forrm]

Melinda Deverell

Melinda yra labai pozityvus vaikas, visur įžvelgia gėrį ir mėgaujasi gyvenimo teikiamais džiaugsmais. Todėl viso interviu metu tvyro pakili nuotaika, o mergaitė į klausimus atsako džiaugsmingai ir džiugiai.

Labas, Melinda. Ačiū, kad sutikai duoti man interviu.
(Džiaugsmingai) Labas! O kas yra interviu?

Na, mes dabar šiek tiek pakalbėsime, aš tau užduosiu kelis klausimus ir norėsiu, kad į juos atsakytum. Ar gerai?
Gerai!

Taigi, esi pusiau prancūzė, pusiau anglė. Gimei Prancūzijoje ir ten gyvenai pirmuosius metus, o dabar su tėveliais persikraustei į Jungtinę Karalystę. Kurioje šalyje tau labiau patinka gyventi?
Dar škotė! Tėtukas sako, kad aš turiu ir škotų kraujo. Turiu šito nepamiršti. (Truputėlį pagalvoja) Man patinka Škotija. Čia gražu! Bet Prancūzijoje buvo šilčiau. Ediburge daug lyja, bet gerai, kad yra magija ir mamytė gali mane apsaugoti nuo lietaus.

Nepatinka lietus?
Patinka, bet tik vasarą. Rudenį būna šaltas lietus, o man šaltis nelabai patinka. Tik žiemą patiktų sniegas, jeigu turėčiau tokius gražius kailinukus, kaip mamytės. Kombinezono nemėgstu. (susiraukia)

Tai tavo mėgstamiausias metų laikas - vasara?
Taip, tikriausiai. Vasarą galima maudytis, šviečia saulė ir būna gražu.

Man taip pat labiausiai patinka vasara (nusišypso). Koks jausmas būti tokio gerai žinomo dvikovininko Bernardo Deverelio dukra? Ar daug dėmesio sulaukiate, kai kažkur išeinate?
O jis tikrai labai gerai žinomas? (nustemba) Naaa… Labai seniai, šventėje Biburyje, prie mūsų priėjo toks dėdė. Mamytė jį pažįsta iš seniau. Tai jis sakė, kad yra didelis tėtuko gerbėjas. Ir dar kita teta pažįsta tetuką. Bet nesakė, kad yra jo gerbėja, tai nežinau… (susimąsto) Kai kitur nueinam, nedažnai jį kas nors užkalbina. Bet kartą mačiau, kaip dvi tetos žiūrėjo į tėtuką ir šnabždėjosi!

Panašu, kad ir jos atpažino Bernardą Deverelį (nusišypso). Žinau, kad tavo tėvelis dalyvavo Mega turnyre šią vasarą. Tikriausiai neklystu manydama, kad stebėjai jo kovas. Ar tau patiko šitas turnyras?
Labai patiko! Bet… Buvo baisu! Mamytė su tėtuku mūsų namų kieme kartais pažaidžia magiją, man patinka, kai jie išburia ugnies drakoną, vandens rutulį ir sniegą. Aš jau buvau mačiusi tokius burtus! Bet turnyre buvo daug smagiau! Labai baisu buvo, kai tėtuką apgaubė vandens rutulys ir po to įkando ugninė gyvatė! Aš tikrai labai išsigandau… Mamytė pasakė, kad viskas bus gerai… (staiga nutilo) Ir tikrai buvo gerai!

Girdėjau, kad jis laimėjo trečią vietą. Tikrai puikus rezultatas! Ką gi, kad ir kaip man knietėtų dar paklausinėti apie Bernardą Deverelį (prisipažinsiu, taip pat esu jo didelė gerbėja), bet sugrįžkime prie tavęs. Papasakok, ką mėgsti veikti.
Aha, gerai. Man patinka piešti ir statyti smėlio pilis. Mamytė vasarą išmokė padaryti dailų bokštą. Dar mėgstu lipdyti figūrėles iš magiško plastilino. Kai nulipdau gyvūnėlį ir įmerkiu jį į vandenį, gyvūnėlis atgyja! Bet neilgam, po to reikia vėl jį dėti į tą vandenį. Bet gerai, visai nenorėčiau, kad plastilininiai gyvūnėliai pradėtų vaikščioti po kambarį naktį, kai miegu.

Taip, nebūtų jauku. Tau jau beveik šešeri. Iki Hogvartso dar liko nemažai metų. Bet gal jau lauki, kada pradėsi mokytis magijos mokykloje?
Taip, laukiu! Hogvartse gyvena mano draugas Timis, bet jis dar mokyklos nelanko. Labai laukiu, kada galėsime kartu mokytis. Bus smagu!

Tau patinka mokytis? Tikriausiai darželyje jau kažką išmokai?
Patinka! Darželyje mokausi skaityti ir skaičiuoti. Man sunkiai sekasi, bet aš dar maža. Kai būsiu didesnė, tikrai viską mokėsiu!

Ir aš taip manau (nusišypso). Labai ačiū už pokalbį. Galėsi jau bėgti pas mamytę. Ir perduok linkėjimus tėveliui.
Gerai! Viso! (pamojavo rankele ir nubėgo pas mamą)

[Erka Forrm]

Eliotas Llewellyn

Sveikas, Eliotai. Ačiū, kad sutikai pasikalbėti. Pirmiausia noriu paklausti apie Hogvartsą. Žinau, kad labai laukei, kada ten vyksi, bei patyrei galybę nuotykių. Tad ar mokykla atitiko tavo lūkesčius ir koks buvo įsimintiniausias nuotykis?

Labas! Aišku, atitiko! Man Hogvartse labai patinka ir visai nenoriu per atostogas grįžti namo! Kartais pasiilgstu mamos, bet galėtų ji čia atvažiuoti, nes aš mielai likčiau pilyje visus metus! O nuotykis… Turbūt tada, kai su Džefu radome kambarį, kuriame yra visokių įdomių daiktų! Kai kuriuos išbandėme, tik šito nesakykite Auriui! Jis ir vėl aiškins, kad aš per daug neatsargus. Be to, planuojame apsilankyti uždraustajame miške. Bet šito irgi nesakykite! Nei Auriui, nei mamai su tėčiu.

Žinoma, nesakysiu. Vis dėlto Hogvartsas yra mokykla, tad pakalbėkime apie pamokas. Ar turi mėgstamiausią pamoką ir profesorių?

(suraukia nosį) Nuotykiai smagiau! Bet aišku, kad turiu mėgstamiausią profesorių ir pamoką. Tai yra Auris ir apsigynimas nuo juodosios magijos. Dar man patinka profesorius Levinsas ir profesorė Forrm, bet ji kartais nusišneka ir yra viskuo nepatenkinta. Bet gal galime kalbėti apie nuotykius?

Jeigu galima, norėčiau paklausti apie nuotykį, kuris galėjo baigtis labai liūdnai. Kas tiksliai atsitiko kambaryje iki pareikalavimo tada, kai nukentėjo Oliveris?

(sutrinka) Mes… Radome visokių daiktų. Nuotykius reikia patirti ir su broliu dvyniu, tad pasiūliau jam nueiti į tą kambarį. Bet nesakysiu, ko prašėme! Radau karūną, kuri turėjo Oliveriui puikiai tikti, tad uždėjau jam ant galvos. Ir tada jis…

(tvyro nejauki tyla)

Supratau. Svarbiausia, kad dabar jam viskas gerai. O koks jausmas turėti brolį dvynį? Ar jaučiate ypatingą tarpusavio ryšį?

Taip, dabar jam viskas gerai. Mes su Oliveriu esam labai skirtingi, bet vis tiek jį myliu. Taip, esame labai artimi. Jis ne visada man pritaria, bet tai netrukdo. Manau, dar geriau, kad esame skirtingi! Nekeisčiau Oliverio į jokį kitą brolį.

Manau, tai labai jį pradžiugintų. O ar džiaugiesi turėdamas daug jaunesnių broliukų ir sesučių? Po kelių mėnesių šeimą papildys dar trys mažyliai.

Man tai keista. Nemėgstu mažų vaikų, bet turbūt myliu broliukus ir sesutes. Bet jų tikrai per daug! Manau, kad David galėjo būti paskutinis, o po jo dar yra Ezra, Rachel ir dar trys! Kažkokia nesąmonė. Bet mama džiaugiasi, ir man to užtenka.

Labai domina tavo pomėgiai. Atrodo, kad domiesi viskuo, norai, kuo būsi užaugęs, kinta šviesos greičiu. Kaip dabar galvoji, ką veiksi Hogvartse? Gal jame būdamas pasiilgsti žiobariškų veiklų?

Neįsivaizduoju! Man patinka ir kvidičas, ir nešyklės, ir daugybė kitų dalykų. Bet jeigu išmoksiu gaminti nematomus ledus, apie kuriuos kalbėjo Auris, niekas nematys, kiek jų suvalgau! Tai skamba labai šauniai, tad gal tuo ir užsiimsiu. Tikrai žinau, kad nepiešiu. Fui. O pasiilgstu futbolo su draugais, bet nuotykiai Hogvartse žymiai geriau! Be to, pažaidžiame vasarą.

Gal kada lankeisi stadione? Ar turi mėgstamą futbolo ar kvidičo komandą?

Futbolo stadione lankytis neteko, nes tėtis nemėgsta futbolo. Kažkas ten slypi, tik man nepavyksta išsiaiškinti, kas. Būtinai sužinosiu, o į rungtynes nueisiu, kai mama ir tėtis išleis vieną į Londoną. Labai noriu į Tottenham Hotspur rungtynes! O kvidičo rungtynėse buvom. Tai buvo tikra pasaka! Oliveriui nepatiko, bet ką jis supranta apie kvidičą. Mielai nueičiau dar kartą! Labiausiai noriu į Čadlio Patrankų rungtynes. Tai tikra svajonė!

Ar pats žaidi koledžo komandoje? Kuri pozicija žavi labiausiai?

Tik atmušėjo! Dar nežaidžiu, bet kitais metais būtinai! Būsiu geriausias atmušėjas, kokį Klastūnynas turėjo! Labai noriu greičiau prisijungti prie komandos. Po kiekvienos pergalės pagaminsiu komandos draugams nemokamų ledų!

Linkiu daug pergalių ir nuveikti viską, kas tik domina. Ačiū už pokalbį ir sėkmės!

[Erka Forrm]

Lucas Raphaël Hugo

Susitikimas jaukioje prieglaudoje, aplink laksto kniubučių bei kosliukų jaunikliai.

Sveiki, Lucai! Labai smagu, kad sutikote pasikalbėti. Kaip šiandien jaučiatės, kaip nuotaikos?

Bonjour! Ir man malonu pasikalbėti, ypač apie man itin svarbią veiklą! O šiandien jaučiuosi puikiai, dar ilgai gyvensiu, tad tikiuosi, daug interviu iš manęs spėsite paimti!

Smagu, pasistengsiu! Taigi, jūsų prieglauda. Kaip pradėjote šią veiklą?

Prieš daugelį metų, jau net pačiam sunku skaičiuoti (nusijuokia), pastebėjau, kokia didelė yra magiškųjų gyvūnų, kurie neteko motinų per silpni ar buvo išmesti burtininkų ir dėl to neišgyvena, problema. Tuomet nusprendžiau, kad, tuo metu jau apimtas didelės meilės magiškiesiems gyvūnams, turiu įkurti prieglaudą ir juos apsaugoti. Žinojau, kad mano pareiga jiems padėti. Taip ir gimė mūsų prieglauda, kuri gyvuoja jau 40 metų, tik per tą laiką, žinoma, kiek pasikeitė ir išaugo!

O, išties įdomi istorija! Gal papasakotumėte apie keletą gyvūnų, kurie pas jus dabar gyvena?

Žinoma, apie gyvūnus, kurie čia ieško namų, galiu kalbėti ištisas dienas! Ką dienas, savaites! Taigi, dabar tarp mūsų bėgioja kniubučiai. Tai magiškos katės, dažniausiai naudojamos sargybai, mat turi galią atskirti įtartinus žmones. Tačiau, kaip matote, pas mane bėgiojantys jaunikliai jau kiek ūgtelėję, kai kurie paaugliai. Dauguma jų sužeisti, todėl jiems ieškau žmonių, kurie jais rūpintųsi, o naudotų sargybai. Kiti šio kambario gyventojai - kosliukai. Tai magiški šunys, gan mėgiami grynakraujų burtininkų, mat dažniausiai nemėgsta žiobarų ir nevertėlių bei yra itin ištikimi burtininkams.

Ar magija reikalinga rūpinantis prieglaudos augintiniais? O gal tą patį galėtų atlikti ir žiobarai?

Iš esmės, magija nėra būtina, ji tik padeda kai kuriuos darbus atlikti lengviau, pavyzdžiui, išvalyti patalpas, užgydyti žaizdas. Tačiau manau, žiobarams, net ir žinantiems apie burtininkus ir jų gyvūnus, būtų gana sunku priprasti prie neįprastų jų rūšių bei galių, tad, manau, šis darbas tik gyvūnus mylintiems burtininkams.

O ar burtininkams reikia kokių nors gebėjimų, kurių dauguma burtininkų neturi?

Ne, nei kalbėjimas su gyvatėmis, nei dar kas nors šio darbo nepakeis. Gal su kuriuo gyvūnu ir bus lengviau, tačiau aš tikiu ir tikrai žinau, jog svarbiausia mylėti gyvūnus ir daug apie juos žinoti!

Koks jūsų mėgstamiausias magiškasis gyvūnus?

Uoj uoj uoj! (atsidūsta) Išsirinkti tikrai sunku, bet, kadangi neturiu daug laiko pagalvoti, rinkčiausi feniksą. Mane žavi jų savybė atgimti iš pelenų, ji man visada primena, kad ir žmonės, jei ne fiziniu kūnu, tai mintimis, mes galime atgimti iš bet kokio gyvenimo dugno!

Taip, išties taiklus pastebėjimas. Kokie, jūsų nuomone, yra didžiausi iššūkiai, išlaikant magiškų gyvūnų prieglaudą?

Manau, tai pasirūpinimas, kad visi gyvūnai gautų meilę ir priežiūrą. Juk reikia pakankamai darbuotojų, juos atrinkti atsakingai, galiausiai, juk visiems laiku turėti pakankamai maisto! Dar, vis pasitaiko burtininkų, kurie laikosi nuomonės, kad magiškieji gyvūnai yra pavojingi ir juos reikia tik žudyti, tačiau labai džiaugiuosi, kad tokių sutinku labai mažai, laimei, laikai keičiasi!

Sutinku, prieglaudos išlaikymas yra tikrai sunkus darbas, tačiau labai puiku, kad jūsų prieglauda jau taip ilgai sėkmingai gyvuoja ir padeda gyvūnams. Manau, daugeliui aktualu: kaip žmonės gali prisidėti prie jūsų prieglaudos?

Tą galima padaryti labai įvairiai - savanoriaujant, aukojant lėšų ar reikalingų daiktų, paimant sužeistuosius net laikinai globai! Labai smagu, gera ir malonu, kad vis daugiau burtininkų nori prisidėti ir padėti gyvūniukams!

Išties, gera tai matyti. O aš, beje, irgi visai norėčiau prisidėti! Galiausiai, ką patartumėte tiems, kurie norėtų pradėti rūpintis magiškaisiais gyvūnais?

Puiku, labai padėsite prieglaudai ir gyvūnams! O atsakant į klausimą... Svarbiausia - meilė ir atsidavimas šiam darbui. Jei mylite gyvūnus ir jaučiate, kad šis darbas tikrai jums, mat jis - ne kiekvienam, tikrai galima puikiai išstudijuoti rūpinimąsi jais! Rūpinimasis magiškaisiais gyvūnais yra tikrai sudėtingas, tačiau nepaprastai naudingas darbas!

Ačiū, Lucai, už pokalbį, linkime jums ir jūsų magiškiesiems draugams didžiausios sėkmės!

Ačiū, buvo smagu pasikalbėti, jums taip pat!

[Erka Forrm]

Na ką, visi nuostabūs, labai įdomūs interviu sukelti! Dabar kviečiu visus, dalyvavusius ar ne, mažus ir didelius, prabalsuoti ir taip išrinkti nugalėtoją!

Balsuoti reikės parašant man asmeninę žinutę (skiltyje "tema" parašykite balsas ar kaip nors panašiai, kad atkreipčiau dėmesį), kurioje reikia sunumeruoti interviu nuo labiausiai patinkančio (tas viršuje, žymimas 1 numeriu) iki mažiausiai patinkančio (apačioje, 4 numeriu).
Dalyviai balsuoti taip pat gali, tačiau save turi praleisti, tik surašyti kitus 1-3 vietomis!!!

Balsavimas vyks iki birželio 26 d. 21:00.

Nepagailėkite savo laiko, prabalsuokite, kitu atveju balsai gali tinkamai nepasiskirstyti ir nugalėtojų išrinkti gali nepavykti!

[Erka Forrm]

Kadangi sulaukiau vos kelių balsų, balsavimą kelioms dienoms pratęsiu!

[Erka Forrm]

Laimei, sulaukiau dar kelių balsų, tad pavyko paskirstyti vietas! Taigi taigi taigi, dar palaukime minutę, sukelkime intrigą!

Pirmąją vietą užėmė Lucas Raphaël Hugo! Senukas džiaugiasi ir labai kviečia apsilankyti prieglaudoje!

Antrąją, tik vos vos atsilikusi nuo pirmosios - Sakura Levins!

Bei garbingoji trečioji vieta atitenka Melinda Deverell!

Labai ačiū visiems dalyvavusiems, prizai bus išsiųsti greičiausių pelėdų pagalba!