0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Aaronas Senkleris

  • Nuodų ir vaistų profesorius
  • *
  • 296
Ats: Senklerių namai (St. Just, Anglija)
« Atsakymas #45 Prieš 4 mėnesius »
Ar taip jaučiasi pelė spąstuose? Kaip jis dabar? Labai nepatiko, kad leido tam vykti. Juk jau labai seniai žinojo, kad suteikiant žmonėms galios jie tampa svarbūs. Jeigu jie rūpi pasidaro svarbūs. Kodėl leidosi ištraukiamas iš to tamsaus, gilaus abejingumo ir savanaudiškumo vandenyno? Kuriame gyveno sau saugiai labai daug metų. Kaip galėjo jo sūnus iš ten išvilkti? Kodėl aš leidau tam įvykti?
- Deklanai, - Ką pasakyti? Kad tas veiksmas, apie kurį jie čia kalbėjo gamtiškas dalykas ir tiek. Kad meilės tam nereikia. Bet visai nenorėjo šitaip sakyti.
- Meilė ji yra. Ji. - Galėtų kilti gaisras ar dar kas, kad jam nereikėtų čia būti.
- Ji širdies dalykas, o tas veiksmas, kurį čia aptarėme. Jis kūniškas. - Ar taip aiškiau? Reikėjo gi gražiau pasakyti.
Bet aš tavęs nežeminu. Galvojo sau. O ką pasakyti apie Beatrice? Ji pati leidžia taip su savimi elgtis. Arba. Galėtų dar kokią nesąmonę pasakyti. Bet nesakė nieko. O toliau spąstai išvis tik užsitrenkinėjo ir veržė vis labiau ir skaudžiau. O ne. Aaronas vaikų nenorėjo. Ypač tada, kai gyveno toje skylėje. Bet ir vėliau nežinojo ar būtų panoręs. Čia Beatrice gerai apsisuko sakydama, kad vartoja tą eliksyrą neleidžiantį pastoti. Gal ir vartojo, bet jis jau ėmė abejoti. Bet gi šito nei už ką negalėtų Deklanui pasakyti. Reikėjo kažkaip pasakyti taip ir pateikti atsakymą taip, kad tas neatrodytų panašus į melą.
- Taip norėjau. - Pasakė pakankamai tvirtai. Taip galėjo pasakyti dėl to, kad įsivaizdavo, kad tų vaikų visgi jam reikėtų, kad turėtų kam perduoti viską, ką užgyveno, savo kraujo liniją. Koks skirtumas, kad tas požiūris siaubingas, Deklanas to nežino, o Aaronas galima sakyti sakė teisybę.
- Gali nutikti ir taip. Bet jau reikia visai nežiūrėti ką darai. - Arba žmonelė gali sumąstyti daryti nesąmones, kaip Beatrice.

*

Neprisijungęs Deklanas W. Senkleris

  • III kursas
  • *
  • 250
  • Taškai: 59
  • Not good enough.
Ats: Senklerių namai (St. Just, Anglija)
« Atsakymas #46 Prieš 4 mėnesius »
Ką "Deklanai"? Na ką jau tokio jis nori pasakyti? Akivaizdu, kad kažką skiedžia, užtat dabar ir įklimpo. Deklanas mielai būtų piktai išsišiepęs. Jeigu tik sugalvos daugiau kvailų klausimų, pakankins tėvą kaip reikalas.
- Bet juk nedarai vaikų su bet kuo! - staiga pareiškė. Jeigu tas reikalas neparodo jausmų, ar tai reiškia, kad ir jis pats galėtų padaryti vaiką su bet kuo? Pavyzdžiui, su žiobare Leticija? Nuo tokios minties beveik supykino. Kelis kartus giliai įkvėpęs ir taip nustūmęs blogumą į šoną Deklanas tęsė: - Tu vis tiek turi pasirinkti, su kuo turėti vaikus, ar ne? Juk mūsų mama nėra gatvių šlavėja ar kas nors panašaus. Vadinasi, tu turi ją mylėti! Jeigu ne, kodėl tą darai su ja? Ir kodėl ji gali gyventi vienuose namuose su tavimi?
Viskas atrodė siaubingai nelogiška, bet tai tik įrodė, kad tėvas arba kvailas, arba meluoja. Arba abu, žinoma. Bet jeigu kvailys meluoja, tereikia jį prispausti prie sienos. Ką gi, kaip tik tai jis ir padarys.
- O kodėl norėjai vaikų, jeigu jie tau dabar nereikalingi? - dar paklausė. Ar jis pats kada nors norėtų vaikų? Na, tik ne tada, kai jie yra padaromi šitaip. Fu mintyse pasibjaurėjo, bet turėjo ir dar vieną ramybės neduodantį klausimą. Kiek patylėjęs galiausiai jį uždavė:
- Jeigu aš padaryčiau šitai, ar irgi turėčiau vaikų?
Dar galvojo paklausti, ar jam būtų įmanoma tai daryti su Rora, bet nuo tokios minties pasidarė pernelyg šlykštu, tad dar vienas klausimas, kuris tėvą itin pradžiugintų, taip ir nebuvo užduotas.
Mus žemino, bet mes nepažeminti. Pažeminti tie, kurie taip elgėsi. E. M. Remarque

*

Neprisijungęs Aaronas Senkleris

  • Nuodų ir vaistų profesorius
  • *
  • 296
Ats: Senklerių namai (St. Just, Anglija)
« Atsakymas #47 Prieš 4 mėnesius »
- Tai taip nedarai. Tai mes ir esam susituokę su tavo motina. - Dieve mano kaip jis įsipainiojo. Norint dar labiau neįžeisti Deklano reikėjo kantrybės ir jo atsargoms jau seniai atėjo deficitas.
- Klausyk Deklanai, tiesiog vaikai gali atsirasti be jokių jausmų ir... - Vos nepasakė nesąmonių, bet susilaikė. - Na žodžiu nereikia didingos meilės, kad gimtų vaikas. Tai yra gamtiška tas vaikų atsiradimas aišku? - Greičiau jie baigtų ir jis eitų užsiimti savais reikalais. Bet kur ten, Deklanas varė toliau.
- Ai, tiesiog... - Taip susiklostė iš kvailumo ją vedžiau, iš skubotumo. - Tai mama gyvena namie, nes mes susituokę. Taip išėjo jaunystėj, kad aš sugalvojau... - O dabar jau visai įsivėlė ir viskas dėl to, kad neturėjo kantrybės. Dabar jau vis tiek turės kažką pasakyti, Deklanui gi netiks nebaigtų suraizgytų sakinių maltinukas.
- Gal tu apie tai pasikalbėk su mama? - Metė paskutinį gelbėjimosi ratą sau. Negalėjo gi aiškinti, kad su Bi šlaistėsi mokykloje nes matai jos išvaizda buvo tokia, kad visi to metų vaikinukai varvino dėl jos seilę ir viskas. Aišku jau jos motyvas kodėl su juo susidėjo skyrėsi. O paskui sumąstė ją vesti vien dėl to, kad tada buvo vienas ir nežinojo ko imtis gyvenime. Bet gi nepaaiškinsi tokių dalykų sūnui. Nes gi matote jis įsivaizduoja kažkokią didingą meilę. Aš ne Romeo velniai rautų, o ji ne Džiuljeta. Niršo. Po galais Deklanas gal net nežinotų kas jie. Ne, jau visai nusivažiavo į lankas su savo apmąstymais.
- Aš tau gi sakau, kad jūs nesat man nereikalingi. Kiek galima kartoti? - Galėtų kad ir gaisras ištikti, kad jie galėtų nustoti kalbėjasi.
- Tai taip galėtum turėti vaikų. Hm, gal dar ir ne, ir tu ir moteris, kuri sugalvotų turėti vaikų turėtumėt pereit brendimą. Tiesiog perskaityk tą knygą, kurią nusipirkom šiandien ir bus aišku.

*

Neprisijungęs Deklanas W. Senkleris

  • III kursas
  • *
  • 250
  • Taškai: 59
  • Not good enough.
Ats: Senklerių namai (St. Just, Anglija)
« Atsakymas #48 Prieš 4 mėnesius »
Tėvo kvailumas tiesiog vedė iš proto. Deklanas norėjo klykti ir išeiti iš bibliotekos ir namų. Sulaikė vienas vienintelis dalykas: tėvui, ko gero, neką smagiau nei jam.
- Aš tą suprantu. Bet kodėl tada ją vedei, jeigu taip nekenti? - piktai paklausė. - Kodėl negalėjai vesti kokios nors kitos moters, kuriai nejauti neapykantos?!
Mintyse praskriejo įvairūs epitetai tėvui, bet juos pavyko nuryti. Visai nereikia, kad Aaronas Senkleris priluptų ir jį.
- Bet kam daryti vaiką, jeigu nėra jausmų? Juk aš ir Rora susiejame tave su mama! Tai kam tau mes, jeigu nenori turėti nieko bendro? - toliau klausinėjo. O tada pasipylė visi gražumai. Tėvas nesugeba net užbaigti sakinių, kas erzino dar labiau.
- Kas tiesiog? Ką sugalvojai? - nė neketino palikti jo ramybėje. - Ir ne, nekalbėsiu su mama, nes pats sakei, kad reikia pasikalbėti! Ir vėl nori slėptis po lapais. Idiotas ir bailys! - galiausiai nesusilaikęs rėžė. Gal dabar lėks iš namų ar bus primuštas, bet kiek galima taikstytis? Kodėl pasakius norą iš jo pasityčiojama, o kai reikia pakalbėti pačiam, tėvas pradeda mikčioti? Tai pernelyg kvaila, ir Deklanas nebeturėjo kantrybės.
- O kada bus tas brendimas? - uždavė dar vieną klausimą. Nė neketino skaityti kažkokios šlykščios knygos. Jeigu tėvas nesugebės paaiškinti net šito, tikrai galės eiti po velnių ir pamiršti, kad turi sūnų, kuriam yra reikalingas.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 mėnesius sukūrė Deklanas W. Senkleris »
Mus žemino, bet mes nepažeminti. Pažeminti tie, kurie taip elgėsi. E. M. Remarque

*

Neprisijungęs Aaronas Senkleris

  • Nuodų ir vaistų profesorius
  • *
  • 296
Ats: Senklerių namai (St. Just, Anglija)
« Atsakymas #49 Prieš 4 mėnesius »
- Klausyk aš jos nenekenčiu. Žodžiu sudėtinga paaiškint. - Išvis kodėl jis turėtų kažkam aiškintis? Deklanas jau labai erzino, o paskui išvis peržengė visas ribas ir Aaronas atsisstojo nuo kėdės.
- Gana. Viskas, eik lauk. Nesiruošiu tau aiškintis ir klausytis šitų pareiškimų. - Taip, sugaišo daug laiko mėgindamas prie jo prieiti. Aaronui gana.
- Išvis esi mažvaikis, neturi teisės taip su manim kalbėt. - Akyse žaižaravo pyktis. Dabar jau nesiruošė nei sustoti, nei pagalvoti. Ne, nesąmonė tie pokalbiai. Viską reikėtų laikyti kietai, kitaip prasideda nepagarbos rodymas. O jis gyvendamas iš mano pinigų drįsta man kažką aiškinti. Vėl pasidavė savo senąjai srovei.
- Jau prasidėjo. Nors kaip tau, tai kažin ar išvis kada prasidės. Pasiskaityk knygoje, jei sugebi tiek padaryti. - Rėžė. Balsas skambėjo šaltai, paniekinamai. Vyras apsisuko ir išėjo iš bibliotekos. O vėliau išvyko ir iš namų. Vakaarą ketino praleisti su viena žavinga pažįstama. O vėliau kibs į darbus. Daugiau per tas atostogas namo nebesugrįžo.

*

Neprisijungęs Deklanas W. Senkleris

  • III kursas
  • *
  • 250
  • Taškai: 59
  • Not good enough.
Ats: Senklerių namai (St. Just, Anglija)
« Atsakymas #50 Prieš 4 mėnesius »
Ir vėl jam, matote, sudėtinga paaiškinti! Deklanas nebežinojo ką ir bedaryti. Negalėjo nusėdėti kėdėje, bet negi šoksi ant kojų ir imsi lupti tėvą? Mielai taip ir padarytų, bet ar negali anas būti bent šiek tiek žemesnis? Na nieko. Aš jį dar pamokysiu mintyse siuto berniukas ir pasižadėjo labiau stengtis per pamokas. Turbūt labiausiai teks tą daryti per to nelemto Aurio užsiėmimus. Po galais, kodėl būtent jis turi dėstyti naudingiausią dalyką? Nors ne. Šitam reikia ne apsigynimo. Jam reikia juodosios magijos nusprendė.
- Pats tu mažvaikis, kuris nesugeba pabaigti sakinių ir ko nors paaiškinti! - suklykė. - Tau rūpi tik tyčiotis ir muštis! Kvailys! Idiotas! Užmušiu!
Dar ilgokai klykavo, o kai tėvas pagaliau teikėsi dingti iš akių, paleido jam iš paskos prabangią žvakidę. Ta sudužo į galybę smulkių gabalėlių, bet net ir tai nepataisė nuotaikos.
- Aš daugiau čia negrįšiu. Gyvenime nepratarsiu jam nė žodžio. Ir užmušiu, - atsistojęs ir išsitempęs kaip styga prisiekė berniukas ir galiausiai palikęs biblioteką patraukė į savo kambarį.
Mus žemino, bet mes nepažeminti. Pažeminti tie, kurie taip elgėsi. E. M. Remarque

*

Neprisijungęs Deklanas W. Senkleris

  • III kursas
  • *
  • 250
  • Taškai: 59
  • Not good enough.
Ats: Senklerių namai (St. Just, Anglija)
« Atsakymas #51 Prieš 3 mėnesius »
Kažkokia klaikybė. Aaronas Senkleris - Hogvartso profesorius? Išgirdęs šią naujienėlę Deklanas tiesiog pažaliavo iš siaubo. Praėjusiais metais į Hogvartsą atsivilko Rora, šiemet tą sugalvojo padaryti ir tėvas. Negi ketvirtame kurse ir motina ten pradės trintis? O ką ji ten veiktų? Dirbtų bibliotekininke? Pernelyg gėda, siaubinga ir baisu, kad jis apie tai galvotų.
Deja, niekaip negalėjo nustoti galvoti. Galiausiai įtikino save, kad tėvas taip nevykusiai pajuokavo, ir kitą rytą nutarė susirasti motiną ir paklausti jos, kaip viskas yra iš tiesų. Aprėkęs per lėtai lovą klojančią tarnaitę grifas paliko savo kambarį ir kibo į paieškas. Paprastai užrikdavo per visą namą, ir kas nors būtinai išgirsdavo. Vis dėlto dabar pokalbis turi likti paslaptyje. Kol nepaaiškės, kad tėvas tikrai "pajuokavo", jam apie planus žinoti nereikia.
Galų gale surado motiną ir vietoj labo ryto rėžė:
- Jis juokauja, ar ne?
Mus žemino, bet mes nepažeminti. Pažeminti tie, kurie taip elgėsi. E. M. Remarque

Ats: Senklerių namai (St. Just, Anglija)
« Atsakymas #52 Prieš 3 mėnesius »
Dar vis bandanti suprasti kaip jos vyras nusprendė dirbti hogvartse Beatrice vaikščiojo namų kolidoriuose. Viskas jau buvo nuspręsta ir, kad ir kaip raudonplaukei nepatiko ši mintis ji neturėjo žodžio teisės. Dar ir kraustymasis į kiauliasodį. Moteris nekentė tuo kuo patapo, tačiau bent turėjo karališkus namus, tarnus ir kitus patogumus. Kiauliasodyje suprato, jog viso to ką turi dabar negaus.
Beatrice nusprendė nutraukti šiuos mąstymus. Niekas nuo to nepasikeis, todėl patraukė link bibliotekos. Gal paskendus knygose užsimirš nors valandėlei ši beprotybė.
Visiškai netikėtai prieš akis išdygo sūnus su staigiu klausimu. Ji iškart suprato apie ką. Kiek geriau pasijuto supratusi, kad ne viena nepritaria šiai kvailai idėjai.
  - Labas rytas Deklanai, deja ne, - su standartiniu Beatrice ramiu balsu ji atsakė į klausimą.

*

Neprisijungęs Deklanas W. Senkleris

  • III kursas
  • *
  • 250
  • Taškai: 59
  • Not good enough.
Ats: Senklerių namai (St. Just, Anglija)
« Atsakymas #53 Prieš 3 mėnesius »
Jausmai motinos atžvilgiu buvo dar labiau supainioti nei tie, kuriuos Deklanas jautė tėvui. Ilgą laiką ją niekinęs per tą kvailą pokalbį Londone suvokė daręs tą be reikalo. Pradėjo žiūrėti į ją kitaip, galbūt netgi mylėjo. Kita vertus, kartais ji būdavo tokia... jokia, kad kaip galima mylėti?
Štai ir dabar. Deklanui reikėjo supratimo, koks pragaras jo laukia. Supratimo ir užuojautos. O štai motina reagavo labai jau ramiai. Negi jai patinka, kad tėvas paliks ją čia vieną?!
- Tu tik tiek gali pasakyti? - nepatenkintas pasitikslino ir galų gale pratrūko: - Ką aš jums visiems padariau?! Iš pradžių Rora, dabar ir tėvas! Tai ką, gal ir tu ten įsidarbinai, tik man niekas nesiteikė to pasakyti? Ir kam žmogui, valdančiam visą miestelį, žeminti save dirbant kažkokioje mokykloje? Kodėl tu jam nepasakei, kad šita mintis yra tiesiog absurdiška?!
Norėjo nustumti motiną ir eiti sau, bet pernelyg rūpėjo, ką ji teiksis atsakyti. Problema ta, kad Deklanas neabejojo: kad ir ką ji pasakys, tai tik dar labiau sunervins.
Mus žemino, bet mes nepažeminti. Pažeminti tie, kurie taip elgėsi. E. M. Remarque

Ats: Senklerių namai (St. Just, Anglija)
« Atsakymas #54 Prieš mėnesį »
Žinoma ši idėja Beatrice vis dar nepatiko. Ji net nesitikėjo, kad kadanors praeis tas jausmas, tačiau žinojo, jog yra bejėgė. Jau viskas buvo nuspręsta, apgalvota. Johnson mąstė apie pokalbį su vaikais. Juk visvien ne kiekvieną dieną jų tėvas pradeda dirbti jų mokykloje.
Bent jau pačiai nereikėjo eiti ir kviestis pokalbiui. Stebino tai, kad Deklanas pats teikėsi kalbėtis. Jo jausmai buvo suprantami. Taip pat jautėsi ir Beatrice, tačiau negalėjo to pasakyti. Kitaip neatrodys tokia pavyzdinga mama.
  - Deklanai, tu nieko nepadarei. Tai ne tavo kaltė, - Bi sustojo kalbėjusi. Nežinojo kaip paaiškinti šį Aarono sprendimą.
  - Tiesiog yra tokios aplinkybės, kad tavo tėvui reikia dirbti mokykloje. Tu bei Rora turėsit prie to priprasti, - stengėsi dėstyti savo mintis atsargiai, - esi jau pakankamai didelis ir turi suprasti, kad nevisada viskas bus kaip tu nori. Man irgi tai nepatinka.
Nors kokią meilę jausti iš vaikų Beatrice labai norėjo. Pati mylėjo juos, tačiau to pačio atsako iš jų nematė. Na su Rora jos sutarė, bet su Deklanu retai kalbėjo, todėl giliai širdį ji džiaugėsi, jog jis pats tai daro.

*

Neprisijungęs Deklanas W. Senkleris

  • III kursas
  • *
  • 250
  • Taškai: 59
  • Not good enough.
Ats: Senklerių namai (St. Just, Anglija)
« Atsakymas #55 Prieš 2 savaites »
Ne Deklano kaltė, bet šeima vis tiek jį kankina. Argi ne nuostabu? Ką jis iš viso daro šiuose namuose, jeigu niekada niekam neįtinka?
- Kokios aplinkybės? - skubiai paklausė, kai motina užsiminė apie tokį absurdą. Kaip gali būti, kad miestelio valdytojas privalo kažką daryti? Daro tai, ką nori, o jeigu sugalvojo įsidarbinti Hogvartse, vadinasi, trokšta pakankinti jį! Deklanas nė nesusimąstė, kad ne visas pasaulis sukasi apie jį, todėl neabejojo: tėvas ruošiasi profesoriauti (jeigu ši klaiki žinia vis dėlto nėra nevykęs pokštas) vien tam, kad paerzintų sūnų. Kam daugiau to gali reikėti? Būdamas toks svarbus žmogus jis tikrai nesižemintų įsidarbindamas Hogvartse.
- Nei jam reikia, nei ką. Jūs tiesiog manęs nekenčiate ir norite, kad būčiau nelaimingas, - drėbė motinai į akis ir nusisuko. Su kuo jam pasikalbėti, kad sulauktų bent šiokio tokio supratimo?..
Mus žemino, bet mes nepažeminti. Pažeminti tie, kurie taip elgėsi. E. M. Remarque