0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Miriam Llewellyn

  • II kursas
  • *
  • 151
  • Taškai: 100
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Llewellyn namų kiemas (Sautendas, Anglija)
« Atsakymas #30 Prieš 2 mėnesius »
Hannah rangymasis ir akivaizdus skausmas patiko, bet išgirdusi minimą savo vardą Miriam nežymiai susiraukė. Kodėl reikėjo viską perteikti taip, kad tai ji kažką davė? Galėjo pasakyti, kad jos kartu žaidė, ir kažkas nutiko. Bet ne, būtinai apkaltinti ją. Galvoje šmėstelėjo mintis, kad reikės kada pasimokyti imperio kerų. Tik ar juos vis dėlto drįstų išbandyti su mylima sesute?
Nespėjo sau atsakyti į šitą klausimą, kai paaiškėjo, kad šį kartą lengvai neišsisuks. Tėtis paims tą dėžutę, galbūt prireikus net jėga. Et, ir kam ji paliko viduje instrukciją? Galėjo išmokti mintinai ir dabar būti saugi. Deja, per vėlu. Nenorėjo pyktis su tėčiu, tad stumtelėjo dėžutę jo link. Neįsivaizdavo, kas dabar bus. Tėtis niekada nebūna piktas, bet gal šį kartą persistengė? Turbūt reikėjo bandymus atlikti Hogvartse.
- Tai tik žaidimas, - bandė nekaltai pasiteisinti Miriam, nors abejojo, kad šį kartą tai suveiks. Negi teks pirmą kartą gyvenime patirti, ką reiškia bausmė?

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 2093
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Llewellyn namų kiemas (Sautendas, Anglija)
« Atsakymas #31 Prieš 2 mėnesius »
Baimė dėl Hannah savijautos niekur nesitraukė. Dabar jos panašumas į Mayrą netgi slėgė. Dafydd įsivaizdavo, kaip mylimosios tėvas kankina savo mažą dukterį. Matydamas jos kopiją varstomą skausmų sunkiai susitvardė. Padarytų bet ką, kad padėtų žmonai. Mielai būtų grįžęs laiku ir padaręs ką nors labai blogo. Bet dabar turėjo prisiminti, kad čia ne Mayra ir jos tėvas. Čia yra Hannah ir jos sesuo, kuri aiškiai kažką padarė.
Ir labai jau nenorėjo atiduoti dėžutės, kas tik padidino įtarimus. Taip, stumtelėjo ją, bet Dafydd tikėjosi ne to. Atidžiai žvelgė į tokią uždarą Miriam ir bandė suprasti, kokie jausmai verda jos viduje. Deja, nepavyko, nors nuojauta kuždėjo, kad dėžutės turinys gali ir išgąsdinti.
- Turiu tave paleisti, nes reikia atidžiai apžiūrėti tą daiktą, - paaiškino Dafydd ir atsargiai pasodino mergaitę ant suoliuko. Niekur nuo jos nesitraukdamas paėmė dėžutę. Atrodė kaip paprasti pokštai, bet į juos Hannah tikrai taip nereaguotų. Ir koks čia juodas lapelis? Jį ištraukęs perskaitė pirmą pastraipą ir tyliai atsiduso. Panašu, kad baimė pasitvirtino.
- Nori pasakyti, kad bandei šitą “žaidimą” su Hannah? – negalėdamas patikėti kreipėsi į Miriam. Išsitraukė burtų lazdelę ir nukreipęs ją į kamuoliuką ištarė burtažodį. Dabar kamuoliukas turėjo nuimti kutenimą, tik bandyti tai su savo mergyte buvo pernelyg baisu.
- Atsargiai paliesk, - parodė į kamuoliuką. – Vienu pirštu. Ir pasakyk, ar padeda. Turėtų nebekutenti. Bet jeigu bus blogiau ar niekas nepasikeis, daugiau nečiupinėk. Ar supranti mane, Hannah?
Akivaizdu, kad laukia rimtas pokalbis su Mayra. Bet kol kas apie tai galvoti negalima. Dabar svarbiausia kažkaip ištraukti mažą mergytę iš šitų kančių.

Ats: Llewellyn namų kiemas (Sautendas, Anglija)
« Atsakymas #32 Prieš mėnesį »
- Ne. - Ji nenorėjo, kad tėtis paleistų ir vis tiek ir toliau muistėsi.
- Negaliu. - Hannah negalėjo nurimti. Tas jausmas tiesiog varė iš proto. - Taiiip. Rankas ir veidą. Peršti, degina. Ir kutena. - Pažvelgė į savo rankas, kurios atrodė paraudusios. Kaip ir akys, kaip ir veidas, kur lietė. Su baime dirstelėjo į Miriam. Ji vėl pasirodė nepatenkinta. Paskui Hannah ims galvoti kaip nenoriai sesuo atidavė tėčiui tą dėžutę ir kokia rami ir šalta atrodė.
Laikas, kol tėtis apžiūrinėjo tą dėžutę slinko taip lėtai. Ji ir toliau negalėjo nustygti. Ir kai pagaliau tėtis pasakė ką padaryti mergaitė linktelėjo. Bet užtikrinta nesijautė. Ar vėl turi liesti tą kamuoliuką? Bet gi tai tėtis. Jis nenuskriaus. Bet Miriam, jos mylimiausia ir brangiausia sesuo jau nuskriaudė. Bet juk tai tėtis. Hannah ištiesė ranką ir atsargiai palietė tą kamuoliuką pirštu. Iš pradžių nieko nejautė, bet paskui pamažu jos kūnas atsipalaidavo, nes tas kutenimas išnyko. Dabar mergaitė susigūžė ant suolo, aprimo. Bet skaudėti nenustojo.
- Man skauda. - Tyliai pasakė.

*

Neprisijungęs Miriam Llewellyn

  • II kursas
  • *
  • 151
  • Taškai: 100
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Llewellyn namų kiemas (Sautendas, Anglija)
« Atsakymas #33 Prieš mėnesį »
Akivaizdu, kad ji bus apkaltinta ir gal net nubausta. Bet labiausiai erzino ne tai. Ne, Miriam daug labiau nepatiko faktas, kad tėtis pasiruošęs padėti Hannah ir sugadinti visą malonumą. Viduje norėjosi rėkti, kad jis nieko nedarytų. Vis dėlto sveikas protas pakuždėjo, kad nuo to nieko gero nebus. Dabar reikia apsimesti, kad viskas įvyko netyčia. O vėliau galbūt pasišnekėti su Hannah ir... O kas tada? Ar atsiprašyti, nors tai nebūtų nuoširdu, ar prigąsdinti, kad nė negalvotų dar kada nors skųstis? Apie tai pagalvos vėliau, o kol kas reikėjo pačiai suktis iš padėties.
- Aš nežinojau, kad taip bus, - tyliai sumurmėjo Miriam bandydama apsimesti esanti išsigandusi ar prasikaltusi. Žinojo, kad Eliotas meistriškai vaidina nuskriaustą, tad turbūt reikėtų kada nors iš jo pasimokyti. Bet ne dabar. Dabar vis dar reikėjo suktis iš padėties.
- Aš atsiprašau, Hannah, - visiškai nenuoširdžiai pridūrė mergaitė nė nedirstelėdama į tėtį ar sesutę.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 2093
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Llewellyn namų kiemas (Sautendas, Anglija)
« Atsakymas #34 Prieš mėnesį »
Hannah niekaip negalėjo nurimti, ir atrodė, kad kas nors tuoj išprotės. Turbūt jis pat, nes matyti šitaip besikankinančią mažą mergytę buvo tiesiog nepakeliamai sunku.
- Tik būk atsargi. Labai atsargi, - maldavo, kai Hannah linktelėjimu atsakė į paliepimą, ką daryti toliau. Labai gera ir protinga mergytė, bet, žinoma, vyresnė sesė sugebėjo ją įpainioti į pinkles. O toji vyresnė sesė dar ir atsikalbinėjo. Ar bent jau Dafydd nesugebėjo kitaip žiūrėti į tuos žodžius.
- Nežinojai? - vos girdimai pakartojo ir įdėmiai pažvelgė į Miriam. Norėjo užduoti jai krūvą klausimų, kažkokiu būdu išgauti visus atsakymus ir tuoj pat keliauti pas Mayrą. Bet negalėjo to padaryti - Hannah nurimo, kas leido spėti, kad bent jau kutenimą pavyko nuimti. Bet ar jai nebeskauda? Deja, netrukus mergytė nė neklausta atsakė į tą klausimą. Ir nepasakė nieko gero.
- Dar šiek tiek luktelėk, Hannah, - skubiai ištarė Dafydd ir vėl stvėrė lapuką. Ėmė skaityti, tačiau susidūrė su problema: skausmui sukelti buvo bent keletas metodų, tad nežinia, kurį Miriam sugalvojo pritaikyti. Ar geriau švaistyti laiką jos klausinėjant, kai turbūt nieko nepasakys, ar rizikuoti? Laimei, apsidairęs ant stalo pamatė kažkokį daikčiuką, kurio aprašą žvilgsnis jau buvo užkliudęs. Bet jeigu ne Miriam padarė kažką kito... Ne, apie tai geriau nė negalvoti. Dafydd iš paskutiniųjų susikaupė ir perskaitė instrukciją. Paėmė daikčiuką ir kelis kartus pabeldė į juodą tašką. Iš daikto išlašėjo keli lašai. Teoriškai juos užtepus ant skaudančios vietos turėjo praeiti. Tai žaidimas iš mokiniams prieinamos pokštų krautuvėlės. Negali būti labai pavojinga mintyse ramino save Dafydd ir pirštu paėmęs to skysčio užtepė ant paraudusių Hannah rankų.
- Ar bent kiek padeda? - paklausė. Juto, kad balsas dreba, ir žinojo, kodėl: jeigu padarys kažką, kad jo mergytė dar labiau kankintųsi, kaltins save visą likusį gyvenimą.

Ats: Llewellyn namų kiemas (Sautendas, Anglija)
« Atsakymas #35 Prieš mėnesį »
Buvo kur kas geriau, kai praėjo tas kutenimas. Jis visai išgąsdino. Kažkodėl buvo baisesnis už skausmą. Kai liko tik jis jautėsi blogai. Bet galva pasidarė aiškesnė.
Norėjosi paskubinti tėti, kažką padaryti, kad dingtų ir tas skausmas. Į Miriam Hannah nebežiūrėjo ir nieko jai nesakė. Pagaliau tėtis užtepė kažko ant rankų ir skausmą kaip ranka nuėmė. Mergaitės veide pasirodė palengvėjimas.
- Dar čia. - Tyliai pasakė atsargiai rodydama sau į veidą. JO nebelietė pirštais.
Dabar jautėsi labai nusiminusi, pavargusi ir išsigandusi.
- Noriu pas mamą. - Ji prisiglaudė prie tėčio. Laukė, kol jis pateps degančius skruostus. Tada ji tiesiog norėjo atsidurti pas mamą ant kelių. Nors buvo jau didelė, bet dabar jautėsi visai mažytė ir pažeidžiama. Pamažu raminosi. Nustojo verkti, tik šiaip tyliai šniurkščiojo.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 2093
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Llewellyn namų kiemas (Sautendas, Anglija)
« Atsakymas #36 Prieš mėnesį »
Smegenys vis dar atsisakė priimti faktą, kad Miriam iš tiesų taip pasielgė. Atrodė, kad jiedu pradėjo geriau vienas kitą suprasti, mergaitė tapo šiek tiek atviresnė. Kada viskas taip pasikeitė ir, reikia pastebėti, sugriuvo? Dafydd neabejojo, kad viskas buvo padaryta tyčia. Eliotas pernelyg dažnai vaidindavo esąs visiškai nekaltas, tad jo tėvas puikiai matė tokius apsimetinėjimo žaidimus. O dabar Miriam darė tą patį. Bet ji nuskriaudė ne ką kitą, o jaunesnę sesutę. Hannah labai myli Miriam, dėl šito Dafydd neabejojo. Bet kaip viskas bus dabar?
Regis, tepalas padėjo, ir Dafydd kiek atlėgusia širdimi atsargiai patepė paraudusias vietas mergytei ant veido. Niekaip negalėjo išstumti nerimo dėl vyresnės mergaitės poelgio. Kaip viską spręsti dabar? O ir tas Aurio laiškas...
Apglėbęs rankomis Hannah bandė ją nuraminti buvimu šalia. Galiausiai paėmė ant rankų ir vėl pažvelgė į Miriam. Nenorėjo tikėti, kad ta tyli mergaitė iš tiesų kankino sesutę. Bet kokio dar įrodymo gali reikėti? Žinoma, to, kas čia įvyko, savo akimis nematė, bet Hannah reakcija ir paraudusios rankos bei veidas buvo daugiau nei įrodymas.
- Miriam, keliauk į savo kambarį. Netrukus ateisiu su tavimi pasikalbėti, - pasakė jai Dafydd atsargiai paimdamas dėžutę. Vis dar laikydamas Hannah ant rankų įsidėjo pavojingą žaislą į kišenę ir laukė, kol Miriam pareis vidun. Šį kartą ji tikrai neišsisuks ir turi tą suprasti. Pabučiavęs Hannah į skruostą parnešė ją namo ir užlipo į antrą aukštą. Gali būti, kad šiuo metu mamos reikia jauniausioms šeimos narėms, bet Hannah ji taip pat reikalinga. O paties laukia labai jau sudėtingas pokalbis su Miriam.

*

Neprisijungęs Miriam Llewellyn

  • II kursas
  • *
  • 151
  • Taškai: 100
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Llewellyn namų kiemas (Sautendas, Anglija)
« Atsakymas #37 Prieš mėnesį »
Dar čia mintyse nusivaipė Miriam, kai Hannah paprašė tėčio pabaigti viską tvarkyti. Tyliai atsiduso. Visas įdomumas sugadintas, tad čia nebėra ko veikti. Tuo labiau, kad sesutė į nenuoširdų atsiprašymą nieko neatsakė. Miriam kilstelėjo antakius, bet pasistengė nuslėpti bet kokias emocijas. Ir ar ji jau gali išeiti? Galvojo eiti į miestą pasivaikščioti ir luktelėti, kol tėčiui praeis šita kvaila nuotaika.
Deja, toks genialus planas neišdegė - tėtis sugalvojo, kad jiems būtinai reikia pasišnekėti. Bet... pradėjo atsikalbinėjimą mintyse, bet ir jo neišreiškė. Suprato: jeigu bandys išsisukti, viskas bus tik blogiau. Tuo labiau, kad tėtis aiškiai laukė, kol ji pareis namo. Akivaizdu, kad teks išties keliauti į savo kambarį ir kuo greičiau sugalvoti paaiškinimą. Kad matyti kitų skausmą yra tiesiog smagu, tėtis turbūt nesupras. Ir kodėl ji buvo tokia kvaila bei išbandė šitai su Hannah? Hogvartse būtų buvę žymiai geriau.
Dar kartą tyliai atsidususi Miriam atsistojo ir palikusi pavėsinę patraukė namų link. Bandymas pasisekė puikiai, bet jo pabaiga vis tiek visai nedžiugino.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 2093
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Llewellyn namų kiemas (Sautendas, Anglija)
« Atsakymas #38 Prieš mėnesį »
Mažyliai grįžo namo. Visi trys išlaikė egzaminus ir dabar porą mėnesių pabus su šeima. Rachel pagaliau lakstė, o Mayra vėl laukėsi. Tai, žinoma, džiugino, bet širdyje tūnojo ir nemenkas nerimas. Paskutinis nėštumas buvo be proto sunkus. Ko gero, laikas pripažinti: šis mažylis bus paskutinis. Kadangi kol kas nė vienas iš septyneto nepareiškė, kad tėvo nereikia, ta mintis ne tokia jau baisi. Net jiems užaugus Dafydd bus šeimos dalis. Tik kad pats neina jaunyn. Kaip ir jo mergaitė - jai teko nešioti labai daug vaikų. Taip, po aštuntojo bus laikas sustoti. Tuo labiau, kad ji sėkmingai nešiojo ir prarastą sūnelį.
Bet dabar Dafydd stengėsi galvoti ne apie tai. Norėjo pasišnekėti su Oliveriu. Be galo džiaugėsi, kad net praleidęs porą savaičių mokslų jis išlaikė visus egzaminus. Laikas priminti sūnui, kad jis protingas ir šaunus. Susikaustymas anksčiau ar vėliau pradės trukdyti, tad reikia jį kažkaip išrauti. Tuo labiau, kad Oliveris visai neturi priežasties toks būti. Net pats Dafydd, iš kurio vaikas perėmė šią savybę, ne toks užsidaręs.
Vieną liepos vakarą pakvietė sūnų pasišnekėti. Nusivedė jį į dirbtuves, bet teko užrakinti duris. Paprastai mažųjų smalsumas džiugino, bet dabar - Oliverio laikas, o jam auditorijos nereikia.
- Įsitaisyk, sūnau, - parodė į kėdę. Nuo gretimos nukėlė krūvą plunksnų, kurias šiuo metu tyrinėjo. Atsisėdo šalia ir švelniai pažvelgęs į berniuką nusišypsojo. Žinojo, ką jis turbūt galvoja, tad pridūrė: - Noriu pasikalbėti. Bet svarbu, kad suprastum: tu nieko nepadarei. Manau, kad šeimos nariams kartais reikia pasišnekėti. Ar neprieštarauji?
Abejojo, kad Oliveris tiesiog pabėgs. Deja, labai retai savo mažylius matantis tėvas negalėjo būti tikras, kaip jie žengia į paauglystę. Eliotas šiose “lenktynėse” aiškiai pirmavo, bet gal ir Oliveris jau ne vaikas? Reikėjo elgtis atsargiai. Negalima gąsdinti šio mažylio. Taigi dabar žvelgė į jį ir stengėsi visu kuo parodyti, kad šis pokalbis - ne bausmė. Oliveriui tiesiog būtina atsipalaiduoti.

*

Neprisijungęs Oliveris Llewellyn

  • III kursas
  • *
  • 749
  • Taškai: 52
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Llewellyn namų kiemas (Sautendas, Anglija)
« Atsakymas #39 Prieš mėnesį »
Nors antrieji mokslo metai Hogvartse buvo kiek lengvesni, Oliveris vis tiek džiaugėsi būdamas namie. Kadangi jau buvo vyresnis, daugiau suprato apie augančius vaikus, tad buvo įdomu stebėti Rachel. Tiesa, kiek ir apmaudu - mielai būtų matęs ją kasdien. Bet dabar ji jau lakstė ir krykštavo. Turbūt greitai ir šnekės. O štai Hannah, David ir Ezra jau visai dideli.
Tėčio pakviestas pasišnekėti Oliveris ir pradžiugo, ir sunerimo. Tokie pokalbiai visada patiko, bet dabar atrodė, kad kažką padarė ne taip. Gal tėčio netenkina jo egzaminų rezultatai?
Užrakintos durys sutrikdė, bet netrukus į galvą atėjo mintis, kodėl tėtis tai padarė. Atsisėdęs ant nurodytos kėdės paklausė:
- Ar mažieji tau trukdo dirbti?
Žinoma, gerai, kad tėtis niekur nebevažiuoja. Mama turbūt dėl to laiminga, o ir broliukai bei sesutės gali džiaugtis, kad jis namie. Bet gal pačiam tėčiui sunkiau?
Nežinia, bet kiti žodžiai nuramino. Tai bus toks pokalbis, kokius jis mėgsta. Viskas puiku. Dviese kalbėtis su tėčiu visada gerai.
- Aišku, neprieštarauju, - atsakė į klausimą. Tiesa, į tėtį nežiūrėjo - norėjo pasinaudoti proga gerai apsidairyti dirbtuvėse. Vis dar svajojo užaugęs dirbti kartu su tėčiu. Jeigu tik jis to norės, žinoma.
Daugiau nieko nepasakęs trylikametis pažvelgė į tėtį ir laukė pokalbio pradžios. Jis, tiesa, visai negąsdino, o tai buvo gera pradžia.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 2093
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Llewellyn namų kiemas (Sautendas, Anglija)
« Atsakymas #40 Prieš mėnesį »
Vos užrakino duris, į galvą atslinko mintis, kad tai gali Oliverį išgąsdinti. Bet jam nėra ko bijoti - šis mažylis turi mylinčią šeimą. Iš jo niekas nesišaipo ir nežemina. Oliveris tikrai supras šito veiksmo priežastį.
Ir jis suprato. Šis berniukas - tikrai neeilinis vaikas. Dafydd vėl nusišypsojo. Nemėgo lyginti savo mažylių, bet Eliotas tikrai nebūtų supratęs. Priešingai nei jo brolis dvynys.
- Visko pasitaiko. Jiems viskas labai įdomu, - atsakė į klausimą. Nebuvo tikras, ar turėtų paaiškinti plačiau. Galiausiai pratęsė: - Mes dabar neužsiimsime daile. Bet noriu su tavimi aptarti dalykus, kurių kitiems girdėti nereikia.
Gali būti, kad padarė klaidą. Galimai pokalbį reikėjo pradėti kitaip. Bet argi jis moka bendrauti? Net su šeimos nariais kalbėtis sunku. Dafydd vylėsi, kad bent šiek tiek šioje srityje patobulėjo, bet to, žinoma, neklaus. Jau laikas pačiam išmokti ir pastebėti.
Oliverio susidomėjimas dirbtuvėmis nepraslydo pro akis. Dafydd nudžiugo. Žinoma, niekada nespaus savo mažylių viena ar kita kryptimi. Vis dėlto žinojo: norėtų, kad sūnus nemestų dailės. Galbūt jie netgi kartu dirbs. Bet apie tai vėliau - dabar reikėjo aptarti kitus dalykus.
- Norėčiau, kad papasakotum apie Hogvartsą, - po kiek laiko ištarė sūnui. Įtarė, kad taip pokalbį pradėti kiek paprasčiau. Žinoma, puikiai žinojo, kad Oliveriui mokykloje nelengva, bet reikėjo kabliuko. Šiandienos pokalbio tikslas kiek kitoks, bet tiesiai prie jo Dafydd eiti negalėjo. Tikrai negąsdins savo mažylio.
- Kaip sekėsi mokytis po nelaimės? Ar Eliotas ir Miriam padėjo? Gal buvo sunku pasivyti bendramokslius? - dar pridūrė Dafydd. Taip, prakalbinti Oliverį tikrai nėra lengva, bet šis mažylis vertas visų įmanomų pastangų. Kaip ir visi kiti mažyliai, žinoma.
Stengdamasis įkyriai nespoksoti į sūnų Dafydd laukė atsakymo ir vylėsi, kad pokalbis atneš naudos.

*

Neprisijungęs Oliveris Llewellyn

  • III kursas
  • *
  • 749
  • Taškai: 52
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Llewellyn namų kiemas (Sautendas, Anglija)
« Atsakymas #41 Prieš mėnesį »
Atsakymas nustebino. Tiksliau, ne tiek atsakymas į klausimą, kiek po jo sekę žodžiai. Ką jau tokio paslaptingo jie aptarinės? Negi kalbės apie mažuosius? Kiek nustebęs žiūrėjo į tėtį. Jau nebesidairė po dirbtuves - dabar svarbiau ką nors suprasti.
Atrodė, kad tėtis gal net iš viso nieko nebesakys, o tai trikdė. Kad vis dėlto čia vyksta? Panašu, kad jis klydo, ir tai nebus vienas iš tų jaukių pokalbių. O tai skaudino ir gądino. Kažką jis vis dėlto padarė ne taip.
Galų gale pasigirdo klausimai, o jie Oliveriui visai nepatiko. Apie mokyklą kalbėti nesinorėjo. Dabar atostogos - laikas, kurį jis leis su mama ir tėčiu. Kam galvoti apie Hogvartsą? Žinoma, nieko neatsakyti negalėjo, tad gūžtelėjo pečiais ir pratarė:
- Man namuose labiau patinka. Tu tą žinai. O Eliotas stengėsi padėti. Manau, jis jautėsi kaltas. Miriam viskas sekasi geriau, todėl kartu mokėmės. Bet kodėl to klausi?
Pakėlęs akis trylikametis pažvelgė į tėtį. Nuojauta kuždėjo, kad pokalbis gali pakrypti bet kokia kryptimi. Tik ar jam tai patiks? Labai gali būti, kad ne, ir tai gerokai gąsdino. Bandydamas tai nuslėpti Oliveris sėdėjo ant kėdės ir stengėsi atrodyti kuo labiau atsipalaidavęs. Deja, turbūt nesisekė.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 2093
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Llewellyn namų kiemas (Sautendas, Anglija)
« Atsakymas #42 Prieš mėnesį »
Intuicija kuždėjo, kad Oliveriui pokalbio pradžia pasirodė nejauki. Gal net ir gąsdinanti. Ką gi, jis tikrai nevykęs. Vis tik dabar negalėjo pasiduoti tokioms mintims. Kaip padrąsinti savo berniukas, kai pats nuolat sėdi saviplakos duobėje? Ko gero, pirmiau reikėjo išlipti iš šių problemų. Bet Dafydd juto esąs beviltiškas, priešingai nei jo sūnus. Oliveris dar gali išmokti pasitikėti savimi. Šiaip ar taip, jis labai šaunus berniukas.
Oliveris nenorėjo kalbėti apie Hogvartsą. Žodžiai šią žinutę transliavo labai jau ryškiai. Vadinasi, jie apie tai daug ir nešnekės. Tereikia greičiau pokalbį pasukti reikiama linkme.
- Žinau, Oliveri. Ir tikrai nenoriu tavęs kankinti ir skaudinti, - atsakė sūnui. Norėjo jį apkabinti ir ilgai laikyti prie savęs. Deja, jo mažylis auga, tad palaikymas turi kisti. Gali būti, kad dvynukams reikia ko kito. Bet ko? Kaip jam žinoti? Jo poreikiais niekada niekas nesirūpino, tad daryti tą pačiam nebuvo lengva.
- Neabejoju, kad Eliotas suprato pasielgęs netinkamai, - už lengvesnės temos bandė užsikabinti Dafydd. - Jis myli tave. Suprantu, kad draugai ir nuotykiai jam atrodo visų įdomiausia. Bet tu visada būsi jam artimiausias. Išties jam rūpi, Oliveri.
Gal reikėtų paprašyti Elioto, kad dažniau parodytų meilę ir rūpestį. Bet tas berniukas - jau paauglys. Atėjo tas laikas, kai gali nutikti visko - netgi pasakymų, kad tėvas nereikalingas. Kadaise davęs pažadą po tokių žodžių Dafydd nežinojo turėsiantis būrį vaikų. Ar Eliotui pasakius, kad tėvo nereikia, jis galės likti dėl kitų? Dėl Mayros? Gal ir taip, bet toks pasakymas vis tiek be proto skaudintų.
Vis dėlto dabar Oliverio laikas. Dafydd norėjo tikėti, kad šis mažylis neparodys esą jam tėvo nereikia. Bet jeigu…
- Negi tau nesmagu, kad Miriam sekasi mokslai? - paklausė. Spėjo žinantis, kur čia šuo pakastas, bet reikėjo, kad Oliveris tą mintį įgarsintų. Tada kalbėtis būtų paprasčiau. O jei ne… Na, vis dėlto jis yra berniuko tėvas. Tiesiog privalo rasti būdą rimtai pasikalbėti su sūnumi.

*

Neprisijungęs Oliveris Llewellyn

  • III kursas
  • *
  • 749
  • Taškai: 52
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Llewellyn namų kiemas (Sautendas, Anglija)
« Atsakymas #43 Prieš mėnesį »
Kol kas šis pokalbis buvo labai keistas. Atrodytų net beprasmiškas, bet Oliveris žinojo: jeigu jau jiedu apie tai kalba, tėtis turi tam priežastį. Tik kol kas ji visai nebuvo aiški.
- Aš nemanau, kad tu nori mane skaudinti, - kiek sutrikęs atsakė į tėčio žodžius. To nepaklausė, bet atrodė, kad klausimas šviečia pats: kodėl jie apie tai kalbasi? Ypač dabar, kai egzaminai išlaikyti, ir jis yra namie.
Netrukus tėtis prakalbo apie Eliotą. Oliveris nejučia prisiminė tą laiką, kai brolis jo nekentė. Dabar viskas nepalyginamai geriau, bet neryžtingam berniukui vis tiek trūko brolio dvynio artumo. O dabar tėtis tiesiog bando paguosti.
- Aš nepykstu ant Elioto ir jo nekaltinu, - ištarė Oliveris ir viltingai pažvelgė į tėtį. - Ar jis tą žin? Aš bandžiau pasakyti, bet…
Sakinys liko neužbaigtas. Atrodė, kad dabar pat reikėtų dar kartą pasišnekėti su dvyniu. Bet tokios galimybės nebuvo - šiuo metu vyksta šis keistas pokalbis su tėčiu. Trylikametis nusišypsojo. Tegul ir keistas, bet vis tiek geras laikas. Su tėčiu kitaip nebūna.
Miriam klausimu tėtis jį suprato ne taip. O gal nenorėjo suprasti? Žinoma, Oliveris džiaugėsi, kad sesutei sekasi. Bet ji vis dėlto jaunesnė.
- Džiaugiuosi. Ir didžiuojuosi ja, - nuoširdžiai atsakė į klausimą. Nutaręs kiek paatvirauti pratęsė: - Bet ji buvo pirmame kurse. Aš - antrame. Tai aš turėčiau jai padėti.
Į galvą atėjo mintis, kad nesugebėdamas padėti su mokslais prireikus gali nepajėgti ir apginti. Koks tada iš jo vyresnis brolis? Tiesa, to tėčiui nesakė - patyčios, kuris Miriam patyrė žiobariškoje mokykloje, vis dar buvo jų paslaptis.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 2093
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Llewellyn namų kiemas (Sautendas, Anglija)
« Atsakymas #44 Prieš mėnesį »
Supratimas tarp jo ir sūnaus tebebuvo kažkas, apie ką Dafydd nebūtų drįsęs nė pasvajoti. O buvo būtent taip. Štai ir dabar jie puikiai žinojo klausimą, kurio Oliveris neįgarsino. Jam ir nereikėjo to daryti - tėvas viską suprato. Tik kaip atsakyti į tą neužduotą klausimą? Atvirai? Tai turbūt tik sukaustytų šitą mažylį. Deja, sukti aplinkui Dafydd nei mokėjo, nei norėjo. Privalo būti atviras.
- Džiaugiuosi, kad taip negalvoji, - ištarė velsietis. Žinojo, kad sūnus nemeluoja. Tai buvo dar vienas supratimo pavyzdys. Bet dabar reikėjo pereiti prie temos, kurios aptarti jie čia ir susirinko. - Hogvartsas šiuo metu yra didelė tavo gyvenimo dalis. Ten praleidi daugiau laiko nei namie. Turiu žinoti, kad nesi ten nelaimingas. Kad bendrauji, pieši, žaidi žaidimus. Apie tai ir noriu pasikalbėti.
Tikėtina, kad Eliotas buvo lengvesnė tema. Žinoma, Oliveris nepyko ant brolio, bet ar nekaltino savęs? Ką gi, pagaliau atėjo laikas pradėti tikrąjį pokalbį.
- Tikiuosi, supranti, kad nesi kaltas dėl to, kas nutiko kambaryje iki pareikalavimo? - paklausė Dafydd. - Žinoma, aš nemačiau, kas ten įvyko. Bet abu žinome, koks Eliotas smalsus ir neatsargus. Neabejoju, kad tai buvo jo mintis. Neturi priežasčių save kaltinti. Ar supranti mane?
Atidžiai stebėjo sūnų. Bandė įžvelgti, ar nuotaika staiga nepasikeis. Privalo užkirsti kelią bereikalingam liūdesiui. Tai buvo viena iš šio pokalbio priežasčių. Reikėjo išmokyti Oliverį šiek tiek pastovėti už save. Kaip tai padaryti nemokant pačiam, nežinia, bet Dafydd vylėsi padėdamas sūnui padėti ir sau.
Oliveris džiaugėsi dėl sesutės, ir tai visai normalu. Bet vėlesni žodžiai pasakė labai daug. Šis mažylis jaučiasi esąs prastesnis už jaunesnę seserį. O kaip tik tai ir reikia kuo greičiau spręsti.
- Nemažai laiko praleidai ligoninėje. Tiek Miriam, tiek Eliotas tuo metu mokėsi. Turėtum didžiuotis savimi, kad viską išlaikei. Jei būtum kvailas, nebūtum išlaikęs egzaminų. Tai tik įrodo, kad esi šaunus berniukas.
Dafydd pasilenkęs prie Oliverio sušiaušė jo plaukus. Atrodė, kad dvynukai šiam veiksmui jau per dideli. Deja, mylintis tėvas visai nenorėjo, kad jo mažyliai užaugtų. Kartais galima parodyti, kad jie dar maži. Ypač kai niekas nemato. Priėmęs šį sprendimą septynių vaikų tėvas nusišypsojo.