[Brendanas OConnor]

Netoli centrinės Liverpulio traukinių stoties lygumoje įsikūrė interaktyvus parkas, žavintis visus – nuo mažiausio iki didžiausio. Pagrindinė šio parko pramoga – dinozaurai. Čia galima rasti nedidelį muziejų su suvenyrų parduotuve bei ledaine, tačiau daugiausiai dėmesio sulaukia penkiolika interaktyvių drakonų skulptūrų. Visos jos yra skirtingos: viena jų pučia nekenksmingą ugnį, tad galima įsivaizduoti, kas atsitiktų, jeigu drakonas sugalvotų sudeginti (kaip tai padaryta be magijos, turbūt nežino niekas), į kitą galima įeiti ir sužinoti, koks jausmas būti suvalgytam drakono, ir panašiai. Visas parkas turi drakonišką atmosferą – prie keliukų stovi drakonų skuptūros, atokiau nuo žmonių vis pasimato išpučiama ugnis ir panašiai. Parkas yra po atviru dangumi.
Parkas populiarus visus metus, tačiau lankytojų kiekis ribotas, tad rekomenduojama bilietus užsisakyti iš anksto, ypač vasarą.

[Dafydd Carwyn Llewellyn]

Hannah jau tuoj sueis septyneri. Tiesiog neįtikėtina. Nuo pat gimimo į Mayrą tiesiog stebuklingai panaši mergytė augo pernelyg greitai. Kaip ir kiti mažyliai, žinoma.
Kaip ir kiekvienais metais, taip ir šiemet Dafydd padovanojo dieną su savimi. Iš pradžių jautęsis kiek keistai ir gal netgi nejaukiai, dabar šias dienas be galo mylėjo. Žinoma, dvynukams jau trylika (ši mintis siaubingai gąsdino), tad anksčiau ar vėliau jie tokios dovanos nebenorės. Tiesą sakant, jau ir pernai šiek tiek bijodamas pasiūlė Eliotui ką nors nuveikti kartu. Bet kol kas kiekvienas iš mažylių sutinka su tokia dovana. Papildoma dovana, žinoma, nes žaislų jiems turbūt niekada nebus per daug.
Ilgokai rinkęsis, ką galėtų nuveikti su Hannah, galiausiai pasirinko dinozaurų parką. Atrodė, kad jai bus labai įdomu. Su Mayros pagalba sugebėjo nupirkti bilietus – visai nenorėjo trenktis beveik iki  Velso sienos tam, kad sužinotų negalintis pasiekti kelionės tikslo.
Traukinyje jautėsi šiek tiek įsitempęs. Nors miestelis, kuriame kankinosi vaikystėje ir paauglystėje, buvo šalies pietuose, o Liverpulis, į kurį vyko šiandien, įsitaisęs prie šiaurinės Velso dalies, vis tiek negalėjo apie tai negalvoti. Tiesa, atkakliai tai slėpė. Nenorėjo, kad Hannah kažką pajustų. Tai jos diena, ir jis privalo nusiteikti smagiai praleisti laiką.
Išlipęs iš traukinio pasiūlė dukrai savo ranką ir mėgaudamasis vasaros pabaigos saule žingsniavo dinozaurų parko link. Neilgai trukus jį pasiekė, ir Dafydd parodžius bilietus abu Llelwellyn buvo viduje.
- Ar domina muziejus, ar einame tiesiai prie skulptūrų? – paklausė specialiai nutylėdamas, kad muziejus slepia ir kai ką įdomesnio. Pasmaližiauti jie tikrai suspės.

[Hannah Llewellyn]

Kaip nuostabu. Jai tuojau septyneri. Prasidės naujas gyvenimo etapas, mokykla. Pagaliau!
Hannah mėgo važiuoti traukiniu. Nors ir buvo jau labai didelė tebeturėjo tą traukinuką, kurį dovanojo Oliveris. Vis dar labai jį brangino. Mėgdavo su juo pažaisti. Nors kambarį jau pamažu ėmė apleisti pliušiniai žaislai. Na, bet traukinukui ir Tedžiui ten visada atsiras vietos.
Dabar mergaitė ėjo kartu su tėčiu, buvo graži ir laukiama diena. Ji mėgo tas tik jai ir tėčiui skirtas dienas.
- O kiek tu žinai dinozaurų rūšių? - Argi galėjo apsieiti be klausimų?
Kai jau išvydo vartus pasileido nuo tėčio ir nustraksėjo prie jų, prieš tai džiugiai šūktelėjusi. - Vykis!
Įėjus vidun mergaitė susimąstė. Muziejus. Ten gal išgirstų ką įdomaus. bet šiandien norėjosi palakstyti. O palakstyti tarp tų skulptūrų atrodė smagu.
- Einam prie skulptūrų gerai?

[Dafydd Carwyn Llewellyn]

Panašu, kad Hannah geros nuotaikos, o tai visų svarbiausia. Šios dienos, kurias Dafydd praleisdavo su savo mažyliais, turėjo būti dovana jiems, o ne jam pačiam. Eliotas turbūt visai greitai tokios dovanos nebenorės, bet štai Hannah gerokai jaunesnė. Su šia mergyte jis galės ką nors nuveikti dar ne vieną kartą.
- Dinozaurų rūšių? - pasitikslino ir susimąstė. Niekada šiais gyvūnais pernelyg nesidomėjo, bet nenorėjo nuvilti dukters. Gal ji galvoja, kad jis žino viską? Prisiminė, kaip anksčiau šituo klausimu Eliotas ginčydavosi su Oliveriu. Bet geriau jau nemeluoti, tad Dafydd pasakė atvirai: - Tiesą sakant, nežinau nė vienos. Manau, kad šiame parke jų rasime ne vieną, tad abu išmoksime kažką naujo.
Tai, kad Hannah visada kupina energijos, džiugino. Lakstyti Dafydd neturėjo entuziazmo, bet pasistengė parodyti mergaitei, kad ją vejasi, tik, žinoma, leido laimėti.
- Kur jau aš pasivysiu tokią greitakoję? - nusišypsojęs paklausė ir apkabino Hannah per pečius. O pasirinkimas, regis, visai nebuvo toks paprastas, kokio Dafydd tikėjosi. Daugelis vaikų nė akimirkos nesvarstę sakytų, kad nori eiti prie skulptūrų, bet Hannah, regis, įdomu viskas. Nuo to, žinoma, tik geriau, tad velsietis tiesiog ramiai laukė, kol mergytė išsirinks. Galiausiai ji pasakė norinti eiti prie skulptūrų, tad tėvas linktelėjo. Pagalvojo apie tą ledų porciją, kuri nekantriai laukia, kol Hannah ją suvalgys muziejaus ledainėje. Na, bet ledai niekur nedings, ir Dafydd nusivedė dukterį prie pirmosios skulptūros. Šis dinozauras stovėjo plačiai pražiojęs burną, o į ją buvo galima įlipti. Nepaisant to, kad tai buvo tik skulptūra, dantys atrodė itin aštrūs.
- Ar nori įlipti? - paklausė Dafydd ir iš karto perspėjo: - Jeigu nori, prašom, tik būk labai atsargi. Jeigu reikės, pagelbėsiu, nes šitie dantys neatrodo labai jaukiai.
Tiesą sakant, ir pačiam būtų visai smagu įlipti, deja, panašu, kad ši pramoga skirta vaikams. Stengdamasis negalvoti apie tai, kad neturėjo vaikystės, laukė savo mergytės sprendimo, ar lipti dinozaurui į burną, ar ne.

[Hannah Llewellyn]

- Tai gerai. Smagu mokytis kartu. - Hannah visai nenusivylė tėvo atsakymu. Laukti, kol visgi gaus atsakymą į savo klausimą irgi buvo smagu.
- O tu žinai kur dingo visi dinozaurai? Aš tai nemačiau nei vieno. O tu esi matęs gyvą dinozaurą? Ar slibinai ir dinozaurai tas pats? Na žinai ar tai ta pati rūšis? Tik kad slibinai moka spjaudyti ugnį, o dinozaurai ne. Įdomu iš kur pas slibinus ta ugnis atsiranda. - Uždavinėti klausimus buvo vienas iš mėgstamiausių mergaitės užsiėmimų. Ji jau įsivaizdavo kaip galės mokykloje klausinėti ir klausinėti.
- Ir tu greitas. - Trumpam apkabino tėtį, bet greitai pasitraukė nuo jo, nes nekantravo įeiti vidun.
- Aišku noriu. - Argi ji galėtų praleisti tokią progą. Hannah iškart ėmė įsivaizduoti, kad tas padaras gyvas. Lėtai pradėjo tykinti prie jo.
- Jis dabar miega. - Paaiškino tėčiui.
- Dinozaurai miega išsižioję. Bent kai kurie. - Dar pasakė ir priėjo prie jo. Atsargiai, lyg tikrai stengtųsi nepažadinti pavojingo gyvūno įlipo jam į burną. Įlindo gyliau. Dantys tikrai atrodė aštrūs ir todėl ji sugalvojo kaip paįvairinti žaidimą.
- Tėti, gelbėk, dinozauras pabudo ir mane suvalgys! Jis tuoj uždarys burną. - Hannah įsivaizdavo, kad padaras iš lėto budinasi. Kad tuojau užvers burną ir ją praris.

[Dafydd Carwyn Llewellyn]

Hannah pozityvumas buvo tikras balzamas širdžiai. Dafydd juto nuolatinę baimę nuvilti mažylius. Tai galėtų priversti juos pasakyti, kad tėvo nereikia. Ši mergytė nebuvo tokia nekantri kaip Eliotas ir taip akivaizdžiai nedemonstravo pasipiktinimo kaip David. Žinoma, nuo to ji netapo labiau mylima, bet viskas yra žymiai paprasčiau.
Užpiltas klausimų lavinos velsietis nusišypsojo. Nežinojo daugelio atsakymų, bet reikėjo bandyti. Tik kaip paaiškinti, kad dinozaurai mirė? Ypač kai pats nebuvo dėl to tikras. Tiesą sakant, nebūtų galėjęs garantuoti, kad tie padarai iš tiesų egzistavo.
- Dinozaurai išnyko jau labai seniai. Jų nemačiau nei aš, nei bet kuris kitas žmogus. Ir ne, slibinai yra visai kitokie gyvūnai. Jie egzistuoja ir dabar, bet yra labai pavojingi. O iš kur jie gauna ugnies, deja, tikrai nežinau, - galiausiai prakalbo tikėdamasis, kad bent šiek tiek patenkins Hannah smalsumą.
Ji, regis, buvo entuziastingai nusiteikus pramogai, o tai džiugino. Dar viena nuolat kamuojanti baimė buvo ta, kad jo išrinkta pramoga dienai su tėvu mažyliams nepatiks. David pramoga buvo gal ir nebloga, bet nuotykis baisokas. Šiandien viskas privalo būti gerai.
- Tada nepažadink, - atsakė įsijausdamas į žaidimą. Hannah dar kalbėjo, bet Dafydd tik šyptelėjo ir pridėjo pirštą prie lūpų. Puikiai žinojo, kad mergaitei nieko neatsitiks, bet stebėti, kaip ji lipa į aštriais dantimis aprūpintą burną, vis tiek buvo nejauku. Tuo labiau, kad Hannah sugalvojo žaidimo tęsinį.
- Man teks sulaikyti jo burną, ar ne? – paklausė ir priėjęs prie dinozauro uždėjo rankas ant abiejų burnos dalių. Žinoma, niekas nejudėjo, bet Dafydd vaizdavo, kad iš visų jėgų laiko burną atidarytą. Rankos buvo atpalaiduotos, ir tada, jo nuostabai, burna iš tiesų pradėjo vertis.

[Hannah Llewellyn]

- O kaip jie išnyko? Geras, norėčiau auginti slibiną.  - Vis dar buvo baisiai įdomu kaip jie gamina ugnį. Juk negali viduje turėti mažos krosnelės ar orkaitės. Tai juokino ir eidama mergaitė kikeno.
- Jei sužinosiu kaip slibinai gamina ugnį aš tau pasakysiu. - Pranešė. Mintis, kad galės ir pati ką nors tėčiui papasakoti džiugino.
Dabar mergaitė stovėjo miegančio dinozauro viduje. Reikėjo sugalvoti priežastį kodėl gi ji ten atsirado. Taigi nutarė, kad yra mokslininkė ir juos tyrinėja. Jos mintyse padaras pabudo ir ketino sukirsti mergaitę pusryčiams, reikėjo pabėgti ir tada Hannnah pamatė, kad jis tikrai susičiaupia. Akimirką tikrai nusigando. Bet tada pagalvojo, kad juk yra pramogų parke, argi dinozauras čia gali atgyti? Bet o jei tikrai?
- Tėti, - Šūktelėjo, dabar balse jau jautėsi ir lašelis baimės. Ji pribėgo prie jo burnos norėdama išlįsti. Bet jau negalėjo to padaryti. Dantys kaukštelėjo ir susičiaupė. Hannah liko tamsoje ir tai buvo tikrai baisios, bet ir įdomios akimirkos. Ji nespėjo per daug persigąsti, nes po kelių akimirkų dinozauras atsirūgo ir išsižiojo. O Hannah išlindo lauk.
- Mane suvalgė. - Pranešė tėčiui.

[Dafydd Carwyn Llewellyn]

Ar tikėjosi, kad Hannah klausimai pasibaigs? Na, gal būtų paprasčiau, nes nereikėtų aiškinti, kaip nieko nežino. Kita vertus, mergaitės smalsumas žavėjo, o jeigu ji tylėtų, tai būtų įrodymas, kad kažkas yra ne taip. Vadinasi, tegalėjo džiaugtis, kad drakonų ir slibinų temos yra ir toliau plėtojamos.
- Manau, kad pasikeitė klimatas, orai. Galbūt pasidarė per šalta ar per karšta, ir jie tiesiog neištvėrė, - pabandė kažką paaiškinti apie dinozaurus, o susidomėjimas slibinais privertė nusišypsoti. Dafydd pridūrė: - Neabejoju, kad toks augintinis ypatingai patiktų Eliotui.
Į žodžius apie ugnį tik linktelėjo. Nors tai ir gąsdino, teko pripažinti: mažyliai auga ir anksčiau ar vėliau pasidarys protingesni už nelabai sumanų savo tėvą. Ir tas tėvas mielai iš vaikų pasimokys. Tik ar negalėtų jie mokytis ir augti šiek tiek lėčiau?
Mergytė išsigando, ir Dafydd pradėjo labai rimtai laikyti burną. Deja, nesisekė - ji užsivėrė, ir Hannah atsidūrė viduje. Bandė save raminti, kad tai pramoga, kad taip ir turi būti. Bet kukurūzų parke nutiko tikra nelaimė, gerokai išgąsdinusi David. Kaip jis gali būti tikras, kad čia nevyksta kažkas panašaus?
- Hannah?! - šūktelėjo, bet mažylė jau buvo viduje. Suvalgyta. Tai skambėjo kraupiai, bet, laimei, dinozauras netruko išsižioti, tad Hannah galėjo išlįsti. Neatrodė labai išsigandusi, priešingai nei jos tėvas. Apglėbęs mergaitę rankomis Dafydd paklausė:
- Ar labai išsigandai? Nežinojau, kad taip bus.
Paleidęs pamojo eiti kartu. Panašu, kad viskas taip ir turėjo būti, be jam reikės šiek tiek laiko nurimti. Geriau eiti prie kitos skulptūros ir tikėtis, kad ten tokių pokštų nebus.
- Žiūrėk, ten pučia ugnį. Ar nori pabandyti? - paklausė rodydamas į gretimą skulptūrą. Jaudulio atsikratyti kol kas nepavyko, bet neketino to rodyti šauniai mergytei. Ne jos kaltė, kad tėvas pernelyg dėl visko jaudinasi.