[Dorotėja Vanesa Senkler]

- Sveika, - pasisveikino Dori ir apkabino draugę.
Prieš tai ketino sakyti, kad pabus vos keletą minučių, nes juk Amelija isterikuoja. Bet įžengusi į Felissos namus akimirksniu nusprendė iškart nepabėgti.
Aš neilgai. Alanas atlaikys, pasakė sau mintyse. Gal ir nelabai gražiai elgiasi, bet toks gyvenimas. Pameluos, kad jos su Felissa nesusikalbėjo ir Dori teko truputį palaukti.
- Labai ačiū, kad paėmei tą barbę, nes darželis jau užrakintas, o Amelija be jos neužmigs.
Nutylėjo, kad dukra apskritai be to žaislo neišbūna.
- Taip skubėjau, neatsinešiau jokių vaišių...
Tik dabar apie tai pagalvojo, mat svečiuotis neketino. Ir apsirengusi buvo ne kaip, namie įšoko į bet kokį treningą.
Pas ją labai tvarkinga. Jeigu ne Teodoras, pas mane visuomet būtų bardakas, šnekėjosi su savimi galvoje.
- Kaip čia šviesu ir erdvu, - nusišypsojo pažvelgusi į didžiulius langus. - Kur šeimyna?

[Felissa Deverell]

- Aš taip ir pamaniau, kad geriau jau paimti tą lėlę, - nusijuokė. - Tikrai jokio vargo. O ir atsirado gera galimybė tau pas mane apsilankyti. Jau senokai ruošiausi pasikviesti į svečius, bet vis neištaikydavau progos. Žinai, visi tie reikalai, - kaltai šyptelėjo.
Ir ne tik reikalai. Rytiniai pykinimai ją vedė iš proto, dažnai ir jausdavosi prastokai likusią dienos dalį. Ir ne visada Felissai norėjosi draugijos ar būti gide savo pačios namuose.
- Ak, nereikia tų vaišių, juk nieko neplanavome iš anksto, - patikino draugę. - Turiu skanių keksiukų iš greta esančios kepyklėlės, jei norėtum pasėdėti ir paplepėti. Niekada nemaniau, kad džiaugsiuosi turėdama šalia namų kepyklėlę, - nusijuokė. - O kalbant apie namus, tai man patinka tokia erdvė. Geriau jaučiuosi, kai kampai neužgriozdinti daiktais. Visiška priešingybė tėvų namams, kuriuose užaugau. Melinda trečiadieniais lanko akrobatikos užsiėmimus, tad Bernardas ją ten palydėjo. Paprastai ją nuvedu aš, bet barbė pakeitė šio vakaro planus, - šyptelėjo. - Nori ekskursijos po namą?

[Dorotėja Vanesa Senkler]

- Aha, tikrai reikalų milijonas, - šyptelėjo.
O iš tiesų galvojo apie tai, kad pati gi Felissos pas save niekada nepasikvies. Tad reikėjo stengtis nesukurti iliuzijų apie tai, jog Dori kada nors pasiūlys jai ateiti.
- Turiu šiek tiek laiko, jei tik tu neužsiėmusi.
Pamatytum tu mano namus, tai tikriausiai nustotum su manim bendrauti, pagalvojo. Juk pas Dori jokia erdve nekvepėjo, visi kampai buvo užgriozdinti.
Nustebino ir tai, kad svetainėje nebuvo primėtyta Melindos žaislų. Jų namuose mergaičių žaislai mėtosi visur, net vonios kambaryje. Tik spėk rinkti arba liepti Teodorui tai daryti.
- Kaip smagu, kai maži atranda sau patinkančią veiklą, - šyptelėjo. - Melinda lanko akrobatiką, Arielė žirgyną. Tik štai Amelija rimčiau nesusidomi jokia veikla. Vienintelėmis barbėmis yra susidomėjusi jau ilgai, - nusijuokė. - Visai norėčiau, - atsakė dėl ekskursijos po namą.
Knietėjo pamatyti Felissos ir Bernardo miegamąjį, Melindos kambarį.

[Felissa Deverell]

- Puiku! - tarė Felissa. - Nesu užsiėmusi. Aprodysiu namus, o tuomet galėsime išgerti arbatos. Ir aš džiaugiuosi, kad Melinda rado mėgiamą užsiėmimą. Pasiūlėme išbandyti, kai pamačiau skelbimą kepyklėlėje, ir ji susidomėjo. O dėl Amelijos nenusimink, ras ir ji kokią nors jai patinkančią veiklą, tik gal ne taip greitai, - šyptelėjo.
Felissa pirmiausia nuvedė draugę į tame pačiame aukšte esančią biblioteką. Kambarys nebuvo didelis, bet knygų čia tilpo nemažai. Felissa kartais graužėsi, kad turi šitiek knygų, bet jų neskaito.
- Dabar darbo kambarį yra okupavęs Bernardas, - tarė joms įėjus į kitą kambarį. - Čia nelabai tvarkinga, tai stengiuosi dažnai nelįsti, - gūžtelėjo pečiais. - Nors jo drožiniai visai nieko. Gerai, kad ir jis rado sau mėgiamą veiklą, kuria gali užsiimti grįžęs po dvikovų.

[Dorotėja Vanesa Senkler]

Dori užsimanė nueiti į tą kepyklėlę, apie kurią Felissa užsiminė jau antrą kartą. Bet ne dėl kepinių, o dėl skelbimų lentos. Tikėjo, kad joje bus daug geresnių dalykų ir visko daugiau, nei jų namo parduotuvės lentoje.
- Galbūt, tik viliuosi, kad tai nebus bendraamžių lupimas, - graudžiai šyptelėjo atsakydama dėl Amelijos. - Gerai, kad bent grupėje elgiasi ramiau, nors su Džošu kartais susimuša.
Žinoma, jie turi daugiau nei svetainę su virtuve ir miegamuosius, susivokė įžengdama į bibliotekėlę. Juodaplaukė skaitydavo tiesiog svetainėje. Tiksliau - bandydavo skaityti. Mat visada pasiėmus į rankas knygą jos kažkam prisireikdavo.
- Kokias knygas mėgsti? - paklausė.
Įžengusi į darbo kambarį Mendel apžiūrėjo kelis drožinius. Pamanė, kad šiame kambaryje būtų įdomu Alanui. Bet susilaikė nieko apie tai nepasakiusi. Ne, ne. Jei Devereliai pasikviestų į svečius šeimyną, ateitų laikas, kai ir patiems reikėtų padaryti tą patį. Dori abejojo, ar Alano palėpė sužavėtų kurį nors iš šio namo gyventojų.
- Aha, - tarė.
Norėjo papokštauti dėl vyrų paliekamos netvarkos, bet taip pat to nepadarė. Stengėsi vengti bet kokių kalbų apie savo namus.

[Felissa Deverell]

Felissa nesusilaikė ir skaniai nusijuokė. Jai, žinoma, buvo gaila draugės, kad viena iš dvynių, švelniai tariant, nevaldoma. Tačiau neturėjo patirties tokių vaikų auginime ir nežinojo, ką galėtų jai patarti. Tik dar kartą giliai viduje pasidžiaugė, kad Melinda yra puikus vaikas. Įdomu, koks bus antrasis mažylis?
- Nesmagu pripažinti, bet knygų beveik neskaitau, - kreivai šyptelėjo. - Jei ką ir paimu paskaityti, tai ką nors apie sveiką gyvenimo būdą, sportą ar saviugdą. Čia, - mostelėjo į knygų lentynas, - daugiausiai istorinės knygos, yra kažkiek apie nuotykius ar tiesiog gyvenimo būdą. Jei kas patinka, gali skolintis.
Bernardo darbo kambaryje merginos ilgai neužsibuvo. Kad ir kaip Felissa mylėjo savo vyrą, jo pasirinkto hobio padariniai - netvarka, dulkės ir okupuotas kambarys - jai nebuvo prie širdies. Nors, negalėjo sau meluoti, drožiniai visai mieli išeidavo.
- Dabar galima užlipti į viršų, o po to parodysiu, ką turime rūsyje, - tarė rodydama kelią link laiptų.
Felissa aprodė svečių miegamuosius bei vonios kambarius, tuomet nuvedė į Melindos miegamąjį. Dukrelė prieš eidama miegoti sudėjo žaislus į jiems skirtas vietas, tad kambarys dabar buvo labai tvarkingas.
- O čia - mano ir Bernardo kambarys, - tarė įsivesdama Dori į kambarį. - Turiu čia patogią ir erdvią drabužinę. Ir dievinu šią terasą! - parodė erdvią, patogiais lauko baldais apstatytą terasą, išeinančią į vidinį kiemą. - Mėgstu atsipalaiduoti jacuzzi po sunkios darbo dienos.

[Dorotėja Vanesa Senkler]

- Kad nelabai, nes ir aš beveik neskaitau. Nėra kada, - nusijuokė.
Sveikas gyvenimo būdas, sportas ir saviugda, tarė sau mintyse. O aš noriu pabaigt skaityt kvailą romaniūkštį.
- O tu pati turi kokį nors hobį? Na, kuriuo užsiimtum namuose. Rankdarbiai kokie ar dar kas nors, - paklausė išeinant iš darbo kambario.
Alanas piešė, Bernardas drožinėjo. Tuoj dar paaiškės, kad ir Felissa turi kokių nors darbų kolekciją. Gal išmegztą, o gal sunertą iš karoliukų.
O Dori? Ji neturi jokio hobio. Norėčiau laisvalaikiu pažaisti kvidičą ar bent paskraidyti, pamanė. Bet kad to laisvalaikio nelabai yra. Tiesa, ji užsirašė į grupines treniruotes Felissos klube. Tai jau laisvalaikis, ar ne? Bent kažkokia valandėlė sau.
Rūsyje? Kas gali būti rūsyje, jei ne morkos ar bulvės? O gal jie turi baseiną? Kalbėdamasi su savimi mintyse Mendel užlipo į viršų. Visi kambariai sužavėjo, bet didžiausią įspūdį paliko Deverelių miegamasis. Tačiau ar ji norėtų tokių namų? Tokio miegamojo? Vis tik tikriausiai jaustųsi kaip muziejuje. Jai nereikėtų tokio dydžio drabužinės. Nebūtų ten ką dėti. Pilnai užtenka ir spintos. O terasa... Ji vargiai įsivaizdavo save tokioje sėdint.
Turbūt pirmą kartą per visą bendravimo laiką Dori dabar nesijautė prastesnė už Felissą. Juk Dori ir Alanas galėtų išsinuomoti kur kas geresnės būklės būstą. Tačiau gyventi tame bute ji jau buvo pripratusi ir ten turėjo viską, ko gali prireikti. Svarbiausia - kiemas paslėptas nuo žiobarų akių. Aišku, pas Felissą - visas kvartalas burtininkų. Bet kaži, ar Dori pritaptų tokių turtuolių būryje.
- Labai jauku, - kuo draugiškiau tarė. - Man atsipalaiduoti neleistų mergaitės, - nusijuokė. - Na, nebent liepčiau elfui jų pas mane neįleist. Aišku, tada prasideda rėkimas. Bet galima užsiburti, - gūžtelėjo pečiais ir šyptelėjo.

[Felissa Deverell]

Felissa šyptelėjo. Tikriausiai, turint du vaikus, laisvalaikio visai nebelieka. Ji pati, nors ir turėjo daugiau laisvo laiko po darbo, labiau mėgo skirti tą laiką sau.
- Ir vėl nesmagu pripažinti, bet jokio hobio neturiu, - gūžtelėjo pečiais. - Man net gaminti maistą nepatinka. O tu ar turi hobių? Gal nusižiūrėsiu ką įdomaus nuo tavęs, - nusijuokė.
Felissa nesuprato, ar draugei patinka jos namai, ar tik iš mandagumo taip sako. Ji pati labai džiaugėsi gavusi iš Bernardo tėvų šį namą. Patiko jo išplanavimas, modernus ir minimalistinis interjeras, gražus, prižiūrėtas sodas, o labiausiai - burtininkų kvartalas. Puiku, kad, išsiplėtus burtininkų bendruomenei po antrojo karo, pradėjo rastis burtininkų rajonai, atsidarė daugiau burtininkų įstaigų ir tapo lengviau gyventi. Tikriausiai būdavo sunku nuolatos slapstytis nuo žiobarų ir stengtis neišsiduoti.
- Visada gali užsukti į SPA, kai norisi atsipalaiduoti ir skirti laiko tik sau, - šyptelėjo. - Ką gi, štai ir viskas šiame aukšte. Dabar galime nueiti į rūsį, o po to sugrįžti į svetainę.

[Dorotėja Vanesa Senkler]

- Neturiu ir aš, - nusijuokė. - Nebent skaitysim treniruotes tavo SPA klube kaip hobį. Bet šiaip, būtų nieko bent jau paskraidyti. Seniai beskraidžiau. Tikriausiai tu mane suprasi. Kvidičas mano praeitis, o dvikovos tavo, - graudžiai šyptelėjo. - Ačiū, - padėkojo dėl pasiūlymo užsukti į SPA kada norisi.
Taip, SPA gerai, bet vis tik ne to Dori norėjo. Jai trūko judesio, kažko nutrūktgalviško. Dabar jau ji tikrai nebegalėtų būti profesionalia kvidičininke. Jei norėjo ja tapti, privalėjo iškart po mokyklos tuo užsiimti. Tačiau pasirinko užmaršintojos karjerą. Be to, nebūtų galėjusi žaisti kvidičo. Juk praėjus maždaug pusmečiui po mokyklos baigimo mergina pastojo. Tad vis tik pasirinko teisingai, nes užmaršinti jai patinka.
- Gerai.
Ji nusileido atgal į apačią ir laukė, kol Felissa nusives ją į rūsį. Buvo tikrai smalsu pamatyti, kas tenais slepiasi.

[Felissa Deverell]

- Taip, tikrai suprantu, - gailiai tarė draugei Felissa.
Nors dvikovos buvo jos darbas, o ne hobis, mergina jų pasiilgdavo. Jau praėjo šešeri metai nuo to momento, kai teko nutraukti dalyvavimą dvikovose, bet ji vis dar kartais prisimindavo senus laikus. Jai ne tik patiko kovoti prieš kitus burtininkus, bet svarbiausia - dvikovos jai padovanojo vyrą, dukrelę, ir, žinoma, antrąjį mažylį, kuris dar tik pakeliui.
Dabar jos gyvenimas yra pasisukęs kita linkme. Darbas gerokai ramesnis, nors stresinių situacijų ir čia pasitaiko. Prieš dešimt metų ji tikrai nebūtų pagalvojusi, kad kada nors taps šeimos žmogumi ir turės pastovią darbo vietą.
- Na štai, čia mūsų laisvalaikio oazė, - tarė Felissa, nusileidusi laiptais į rūsį ir pravėrusi biliardo kambario duris. - Taip pat gretimoje patalpoje turime vyno kambarį. Kaip žinai, Bernardo tėvai užsiima vynų ir prabangių taurių gamyba. Tad dalis kolekcijos - būtent jų prancūziški vynai. Jei kada turėsi daugiau laiko, užsuk ir vėl, pavaišinsiu geru vynu, - nusišypsojo.
Biliardo stalas Felissai sugrąžino prisiminimus. Juk būtent čia ji pasakė Bernardui apie laukiamą antrą vaikutį. Nejučiomis ji paglostė iškilusį savo pilvuką ir nusišypsojo.

[Dorotėja Vanesa Senkler]

Baseino rūsyje nebuvo, tačiau rūsys Dori iš tiesų sužavėjo. Tiek vyno kambarys, tiek laisvalaikio erdvė. Visai norėjosi išbandyti biliardą, tačiau mergina jo niekada nebuvo žaidusi. Nei magiško, nei žiobariško. Tad neketino užsiminti apie savo norą, nenorėjo apsikvailinti. Be to, vis tik reikės neužsibūti. Kai kas labai laukia barbės.
- Oho, - tarė dairydamasi. - Čia kaip kokiam geram bare, - nusijuokė. - Dažnai pasitaiko proga pažaisti? - turėjo omeny biliardą. - Na, o dėl vyno, tai jau kai tu, mieloji, galėsi jį degustuoti, tada būtinai, - nusišypsojo.
Juodaplaukė atsargiai pirštais palietė kelias paauksuotas taures. Į rankas imti nedrįso, įsivaizdavo jų kainą. Žinojo, kad ir ji su Alanu galėtų turėti prabangius namus bei panašų rūsį. Rolandas su Elija tikriausiai tik apsidžiaugtų, jei jaunieji tėvai ko nors panašaus užsiprašytų. Galėtų nupirkti ar pastatyti namą ir šitame pačiame rajone. Tačiau vis dėlto buvo labai gera viską užsidirbti patiems.

[Felissa Deverell]

- Niekada apie tai nepagalvojau, - nusijuokė ir Felissa. - Bet gal tu ir teisi, kažkiek tikrai primena barą. Nežaidžiame kiekvieną savaitę, bet sakyčiau, kad dažnokai. Nedulka šitas stalas nenaudojamas, - sukrizeno. - Ypač, kai porininkas nebūtinas. Tad kartais ateiname ir po vieną, kai norime paįvairinti laisvalaikį.
Būtent žaidžiantį biliardą ji ir užtiko Bernardą šiame kambaryje, kai norėjo pasakyti naujieną. O ir jai pačiai, paguldžius Melindą, būna smagu pažaisti, nors šios veiklos hobiu tikrai nelaikė.
- Na, tai ir viskas, tokie jau tie mūsų namai, - gūžtelėjo pečiais. - Dar yra sodas, tik dabar jame niūroka. Geriau apžiūrėti vasarą, kai viskas žydi.
Merginos sugrįžo į svetainę. Felissa patiekė joms abiems arbatos ir keksiukų iš kepyklėlės. Tuomet prisėdo prie vienos iš sofų.
- Kaip reikalai darbe? Dažnai tenka dirbti naktimis? - pasiteiravo. Būtent naktinės pamainos labiausiai nepatiko Felissai iš viso to, ką apie savo darbą pasakojo Dori. O pats darbas atrodė gana nuotaikingas ir smagus.

[Dorotėja Vanesa Senkler]

Dori šyptelėjo draugei pasakius, kad stalas nedulka nanaudojamas, mat pagalvojo visai ne apie biliardą.
- Žinai, aš čia slėpčiausi nuo mergaičių, - nusijuokė. - Pasiimčiau gerą knygą, įsipilčiau vyno, įsitaisyčiau antai ant tos sofos, - mestelėjo žvilgsnį į baldą, - ir ilsėčiausi. O Amelija tegul žviegia, Arielė tempia lūpą.
Aišku, ji žinojo, kad taip nebūtų. Bet pasvajoti nedraudžiama.
- Ar Melinda kada nors kelia isterijas? - paklausė. - Arba šiaip, ar rodo ožius?
Tamsiaplaukė gurkštelėjo arbatos ir paragavo keksiuko. Šis buvo minkštutėlis, skanus. Daug skanesnis, nei bandelės iš parduotuvės, kuri yra jų name. Aišku, toje krautuvėje nėra nieko kepto šviežiai, ten kepiniai pardavinėjami supakuoti, pagaminti iš seniau.
- Tenka, - atsiduso atsakydama dėl darbo. - Norim ar nenorim, naktines pamainas reikia dalintis. Juolab, kad per jas būna daugiausiai darbo. Nekenčiu jaunuolių burtininkų, kurie, sulaukę septyniolikos, daro nesąmones, - pavartė akis. - Vasarą ir per mokinių atostogas būna daugiausiai darbo, nes jie blūdina. Laimei, dabar šiek tiek lengviau, nes visi idiotai, neseniai gavę teisę burti už Hogvartso ribų, dabar ten ir yra, - prunkštelėjo. - Žiauriausia, kad pati tokia buvau. Kaip tau nėštumas, dar netrukdo užsiimti SPA reikalais? - pasiteiravo.

[Felissa Deverell]

Felissa džiaugėsi, kad nereikia jai slėptis nuo Melindos, kai nori pabūti ramiai. Bet pritarė draugei, kad jų laisvalaikio kambarys būtų puiki slėptuvė nuo vaikų. Mergina vylėsi, kad, gimus antrajam mažyliui, nereikės jai slapstytis čia ar kur nors kitur.
- Ne, Melinda labai ramus vaikas, man labai pasisekė, - nusijuokė. - Visiška mano priešingybė. Tikriausiai iš Bernardo tą paveldėjo. Arba iš Nelannos, - pajuokavo. - Tiesą sakant, dukra tikrai primena savo tetą vaikystėje. Aš buvau tas pašėlęs vaikas, o Nelanna lindėjo savo knygose ir leido laiką gamtoje.
Felissa net prisimerkė klausydama draugės pasakojimų apie naktines pamainas ir paaugliukų išsidirbinėjimus.
- Tikriausiai mano tėvai labai džiaugėsi, kad dar mokykloje pradėjau dalyvauti profesionalų dvikovose ir nebeliko laiko šėlioti su draugais, - šyptelėjo. - O gal turėjo įtakos tai, kad Biburyje nelabai buvo, ką veikti.
Felissa prisiminė Dori mokykloje. Tikrai pašėlusi buvo jos draugė!
- Dar tik pati pradžia, tad labai netrukdo, - gūžtelėjo pečiais. - Be pykinimo, nugaros skausmų ir keistų užgaidų nieko blogo nėra. O šituos galiu išgyventi. Tikiuosi, kad taip ir bus visą likusį laiką, - nusišypsojo. - Bet jau turiu po truputį planuoti, kaip paskirstyti darbus, kai pati negalėsiu dirbti. Turiu gerai viską apgalvoti. Nenoriu, kad pasikartotų Džesikos atvejis.

[Dorotėja Vanesa Senkler]

- Sakoma, kad dažnai vienas vaikas šeimoje būna pašėlęs, o kitas ramus, - nusijuokė. - Tik dažniausiai pirmas būna tas ramesnis, o antras pasiutęs. Pas jus su Nelanna atvirkščiai. Amelija, beje, gimė pirma, tai irgi kaip pas tave su Nelanna, bet aš nemanau, kad minutėlė kažką reiškia, - suprunkštė. - Sakura sakė, kad per kažkokius mokymus girdėjo, jog taip būna todėl, kad į pirmą vaiką tėvai kreipia daugiau dėmesio, nepraleidžia nieko pro akis ir panašiai, o su antru yra atlaidesni bei leidžia jam daryt daugiau nesąmonių. Bet, žinai, galvoju, kad daug priklauso ir nuo charakterio, - samprotavo. - O kalbant apie mane su Milanu, tai mes abu šiek tiek nuprotėję, bet nežinia, kaip būtų buvę, jei būtume augę kartu. Dabar gyventi vienuose namuose sekasi neblogai, bet, aišku, praėjo dar visai mažai laiko, - šnekėjo.
Felissai prabilus apie tėvus ir dvikovas Mendel susimąstė.
- O jie nebijojo? Man atrodo, jiems turėjo būti neramu. Aišku, ne visi tėvai vienodi. Mano mamai būtų buvę nusišvilpt, gi ji manęs nei neaugino, o paliko vieną ir pavojuje, - prisiminė užpuolimą apleistame Delegardžių dvare, bet apie tai Felissai pasakojusi nebuvo. - Ar dar norisi agurkėlių su saldžiais priedais? - paklausė.
Nepavydėjo Felissai dėl to, kad jai vis tiek teks rūpintis SPA reikalais. Juk tai - jos verslas. Štai, jeigu Dori dar kartą pastotų, nors to tikrai nebus, darbą tam laikui ji galėtų tiesiog pamiršti. Tai dar vienas samdomo darbo privalumas.