0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Sevirina Mckenna

  • III kursas
  • *
  • 161
  • Taškai: 24
  • Lytis: Moteris
  • To The Stars Who Listen
Ats: Ugnies sukūrimo kerai - '24 pavasaris
« Atsakymas #15 Prieš 2 savaites »
Sevirina tikrai nežinojo kaip jai seksis šie kerai. Na žinojo, kad jie nelengvi, bet vistiek galėjo atsitikti visokių netikėtumų. Pabandžius švilpiukei bandė Oliveris. Jam taip pat neišėjo nieko išburti. Jis irgi kiek nusiminė, bet regis stengėsi to neparodyti todėl šviesiaplaukė nieko nesakė. Šį kart nenori jokių blogų emocijų žinant kaip greitai taip gali ir atsitikti. Tada bandė Miriam. Jai kažkas išėjo, tačiau to nepakako sudeginti pargamento lapelį.
  - Neblogai, - pagyrė ją Sevirina. Iš ties būnant pirmakursei ir pirmą kartą bandant šiuos kerus ji pasirodė neprastai. Juk šie kerai yra nelengvi tai mergaitė tik susimąstė, kad ateity Miriam tikriausiai nustebins visus burdama.
Toliau buvo Mckennos eilė bandyti. Nors ir ne itin norint apsikvailinti prieš bendramokslius, bet trečiakursė atsisuko prie indelio su pargamentu. Ji įdėmiai ir susikaupusi su rankoje burtų lazdele žvelgė į tą indelį ir netrukus kiek kitokiu balso tonu ištarė burtažodį:
  - Incendio!
Sevirina vos spėjo, bet spėjo pamatyti greitai lazdelės gale įsižiebusia liepsną. Ji nebuvo tokia maža todėl mokinė šyptelėjo ir tikrai apsidžiaugė. Dar karta pabandžiusi galėtų ir sudeginti tą pargamento skiautę.
  - Dabar jūs bandykite, - tarė Oliveriui ir Miriam. Pilkų akių savininkė prislopino tą džiaugsmą, tačiau vistiek balse buvo galima išgirsti tą laimę ir nekantrumą bandyti vėl.

*

Neprisijungęs Athena OConnor

  • V kursas
  • *
  • 186
  • Taškai: 29
Ats: Ugnies sukūrimo kerai - '24 pavasaris
« Atsakymas #16 Prieš 2 savaites »
Athena neliko antrą kartą antriems metams ir nebuvo išmesta iš Hogvartso, tačiau kažkodėl jos motyvacija mokytis sumažėjo. Ji norėjo ir vėl lankyti daugelio pamokų, tačiau privalėjo, kadangi nesiruošė ir vėl kartoti to pačio kurso.
Klastuolės rankose buvo kažkoks medinis pagaliukas, kurį jai reikėjo uždegti. Tas pagaliukas greitai atsirado dėžutėje ir ji ruošėsi pradėti burti, tačiau prie jos prisėdo Eion. Ji nenorėjo apsikvailinti, tad nusprendė nebandyti padegti to pagaliuko. Buvimas šalia Eion jai šiek tiek kėlė stresą, tačiau ji stengėsi to neparodyti ir atrodyti rami.
- Dar tiksliai nežinau. Greičiausiai keliausiu namo, nors ir nelabai to norėčiau, o tu? - pasidomėjo žvelgdama į vaikiną. Tiesa, akių vengė, kadangi bijojo, jog nesugebės išlaikyti akių kontakto.

*

Neprisijungęs Miriam Llewellyn

  • I kursas
  • *
  • 69
  • Taškai: 44
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Ugnies sukūrimo kerai - '24 pavasaris
« Atsakymas #17 Prieš 2 savaites »
Direktorė ją pagyrė. Direktorė. Paprastai jos ne tik niekas nepagirdavo, bet iš viso nepastebėdavo. O čia pagyrimo sulaukė ne iš bet ko, o iš pačios profesorės Evenstar. Miriam taip apstulbo, kad nė neišgirdo, kai panašius žodžius ištarė ir Sevirina. Tiesiog sėdėjo išplėtusi akis ir bandė suprasti, ar jai nepasigirdo. Klausiamai žvilgtelėjo į Oliverį. Dabar turbūt reikėjo dar kartą bandyti, bet ar pagyrimas jos per daug nesutrikdė? Turbūt kartojant burtažodį nieko neišeis, ir direktorė supras, kad tai buvo vienkartinė sėkmė. Tai kiek nuvylė, bet šie kerai mergaitei patiko.
- Oho, - tarstelėjo, kai Sevirinai pasisekė išburti visai nemažą ugnį. Žinoma, ta mergaitė vyresnė, bet vis tiek gerai, kai pasiseka. Ypač tokie šaunūs kerai, kokių jie šiandien mokėsi. Susikaupusi Miriam pabandė ir pati: - Incendio.
Nedidelė liepsnelė pataikė tiesiai į degiąją degtuko dalį, ir jis pradėjo gražiai degti. Nustebusi, kad dar kartą pavyko, Miriam nežymiai šyptelėjo ir vėl dirstelėjo į brolį - labai norėjo, kad pasisektų ir jam. Sevirina gal ir nesijuoks, bet mergaitė žinojo: pasirodęs blogiau už jaunesnę sesutę Oliveris labai labai nusimins.

*

Neprisijungęs Oliveris Llewellyn

  • II kursas
  • *
  • 662
  • Taškai: 34
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Ugnies sukūrimo kerai - '24 pavasaris
« Atsakymas #18 Prieš 2 savaites »
Po jo kerus bandžiusi Miriam sugebėjo išgauti šiokią tokią ugnį. Ji, žinoma, nebuvo labai didelė, bet sesutė dar tik pirmame kurse. Tai tik įrodė, kad jis, Oliveris yra visiškas nevykėlis. O štai Miriam buvo pastebėta tiek direktorės, tiek, žinoma, Sevirinos. Berniukas nusišypsojo ir pasistengė ne graužtis dėl savo nesėkmės, o džiaugtis tuo, kad pasisekė Miriam. Būtinai apie tai parašys mamai ir tėčiui.
- Tavo ugnis tikrai įspūdinga, - droviai pratarė Sevirinai, kai jai tikrai neblogai pasisekė. Miriam taip pat pabandė dar kartą. Ir įspūdingai atliko pamokos darbą! Oliveris nusišypsojęs linktelėjo. Labai džiaugėsi, kad sesutei pavyksta, bet ką daryti, kad paties nesėkmės tada kankina dar labiau? Dabar tikrai nepasiseks, ir Oliveris visai nebenorėjo kerėti.
- Ne. Geriau tu pabandyk dar kartą, - pasiūlė Sevirinai. Iš indelio išėmė savo pergamentą ir ištiesė jį Miriam. Tikrai bus daugiau naudos, jeigu ji sudegins dar ką nors. Pačiam vis tiek niekas nesiseka, tad neverta nė bandyti.

*

Neprisijungęs Deklanas W. Senkleris

  • I kursas
  • *
  • 55
  • Taškai: 35
Ats: Ugnies sukūrimo kerai - '24 pavasaris
« Atsakymas #19 Prieš 2 savaites »
Ta nevykėlė ir toliau vaipėsi, ir Deklanas nusprendė nekreipti į ją dėmesio. Kažkokia kvaiša žiobariūkštė vis tiek niekada jam neprilygs. Kas ji tokia? Eilinis niekas. O štai jis - būsimas miestelio valdytojas. O kai perims tas pareigas, sėkmingiau už tėvą išvarys žiobarus iš to miestelio. Sulig ta mintimi lūpose atsirado šypsena.
- Aišku, negali. Tu nieko negali, - šį kartą netgi atsakė nemėgstamai bendramokslei. Tiesa, įvykiai pasisuko neplanuota linkme, o tai pernelyg gerai apie save galvojančiam vienuolikmečiui visai nepatiko. Galvojo, kaip viską išspręsti (netgi sugebėjo prisiminti aguamenti kerus, kuriuos mokėsi prieš keletą mėnesių), bet iš kažkur atsirado direktorė ir viską sutvarkė. Deklanas linktelėjo, bet apie padėką nė nesusimąstė. Aišku, kad ji išsprendė jo problemą - šiaip ar taip, visų šios mokyklos profesorių darbas buvo padėti jam, Deklanui Senkleriui.
- O tu iš viso sugebi tik kudakuoti kaip višta. Na, tai kur ta tavo įspūdingoji ugnis? - gerokai susierzinęs dėl amžino tos žiobariūkštės ūbavimo burbtelėjo grifiukas. Spoksojo į savo kankorėžį ir nė nesiruošė daugiau kerėti. Geriau paleis jį į tą kvaišą ir, jeigu pasiseks, bent taip jos nusikratys. Tiesa, kol kas šis genialus planas ir liko planu.

*

Neprisijungęs Leticija Mendel

  • II kursas
  • *
  • 178
  • Taškai: 38
Ats: Ugnies sukūrimo kerai - '24 pavasaris
« Atsakymas #20 Prieš 2 savaites »
- Palauk tu man. - Mergaitės akys piktai, ugningai blykstelėjo. O aš dar susijaudinau ar jis nepasidegs. Tai kvaiša. Daugiau nieko jam nebesakė. Tik Iškėlė lazdelę. Nušluostys raudongalviui nosį. Negalvojo apie nieką tik tai, kad niekada jam nenusileis.
- Incendio. - Lazdelė paleido kibirkščių spiečių į kankorėžį ir tas užsiliepsnojo. Ugnelė jį surijo ir plėtėsi toliau. Leticija leido jai tą daryti įsivaizduodama, kad norėdama sugebės tą liepsną sutramdyti. O ji rangėsi per indelį, pradegino jį. Tai gaila, kad jie ne tame pačiame kurse. Dabar taip norėjo su juo laikyti VML ir paskui VSMT egzaminus. Liepsna persikraustė jau ant stalo. Tas vaizdelis pažadino iš svajonės kaip geriau už Senklerį išlaiko savo egzaminus. Mergaitė ėmė lieti vandenį iš savo burtų lazdelės. Liepsna užgeso. Bet ta dalelė stalo, kuri apsvilo liko negraži. O ir indelis buvo niekam nebetinkamas.
- Vienas, vienas. - Rėžė jam.

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • V kursas
  • *
  • 744
  • Taškai: 42
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Ugnies sukūrimo kerai - '24 pavasaris
« Atsakymas #21 Prieš 2 savaites »
Kodėl kitiems viskas sekasi taip puikiai? Pavyzdžiui, Rodžeris ir Rebeka draugavo jau daugiau nei metus, o štai jis nesugeba pasakyti nieko įdomaus. Pasidarė pikta ant savęs, ir Eion beveik sutraiškė savo vargšą lapą. Tiesa, spėjo laiku susigaudyti ir įmetė jį į dėžutę. Vis bus saugiau nei jo rankose.
- Jeigu nenori namo, gali likti Hogvartse, - stengdamasis nutaisyti neutralų toną ištarė Eion. Į galvą atėjo mintis, kad jeigu jie abu liktų, gal būtų paprasčiau pasišnekėti. Aplinkui nesant kitiems būtų tikrai lengviau. Tiesa, Eion tikrai neketino likti mokykloje, tad tą ir paaiškino: - Aš vyksiu namo, bet nežinau ką veiksiu.
Žinoma, neaiškino, kad namai reiškia vietą, kur jis gyvena su Auriu, Timočiu ir (deja) Erka.
- Ką gi, turbūt reikia kerėti, - dar pridūrė nenorėdamas kristi direktorei į akis. Kažkokie mažiukai, regis, nutarė sudeginti stalą, bet Eion stengėsi nekreipti į tai dėmesio. Tiesiog nukreipė lazdelę į savo lapą ir ištarė: - Incendio.
Iš lazdelės iššovė keletas žiežirbų, tačiau jos lapo neuždegė. Jis kiek apsmilko, bet ir toliau gulėjo dėžutėje. Eion tyliai atsiduso ir dirstelėjo į Atheną - gal jai pasiseks geriau?
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Sevirina Mckenna

  • III kursas
  • *
  • 161
  • Taškai: 24
  • Lytis: Moteris
  • To The Stars Who Listen
Ats: Ugnies sukūrimo kerai - '24 pavasaris
« Atsakymas #22 Prieš 1 savaitę »
Sevirina džiaugėsi dėl tos ugnelės kurią pavyko padaryti. Žinoma pargamento skiautės neuždegė, bet vis gera pradžia. Regis Miriam taip pat neprastai sekėsi. Ją netgi pagyrė direktorė todėl tikrai buvo šaunu. Deja Oliveriui nesisekė taip gerai.
  - Ačiū, - padėkojo Oliveriui nusišypsodama, bet netrukus kiek nuliūdo.
Sevirinai pasidarė gaila Oliverio, kad jam nesiseka. Pati žinojo, kad jaustųsi panašiai todėl nieko nepasakė, kai klastuolis atsisakė bandyti dar kartą. Tuomet pasižiūrėjo į Miriam nebyliai skatindama ką nors pasakyti broliui. Visgi iš sesers išgirsti kokį paskatinimą būtų geriau. Todėl nieko nesakiusi švilpiukė toliau bandė kerėti.
  - Incendio, - Ištarė burtažodį ir nustebo, kai iš lazdelės galo liepsna pataikė į pergamento skiautę ir jį greitai sudegino. Sevirina labai apsidžiaugė, kad jai pavyko.
  - Tikrai Oliveri nenori dar kart pabandyti? - pagaliau įsidrąsinusi paklausė draugo, - aš tikiu, kad tau gali pavykti.
Ir vėl atsisuko į Miriam tikėdamasi, kad ši pritars arba pati bandys toliau kažką daryti.

*

Neprisijungęs Ikelas Garver

  • IV kursas
  • *
  • 146
  • Taškai: 86
Ats: Ugnies sukūrimo kerai - '24 pavasaris
« Atsakymas #23 Prieš 1 savaitę »
  Ikelas sėdėjo kerėjimo pamokoje ir klausėsi profesorės. Kad ir kiek jis ilgai jau gyveno čia, Hogvartse, kerėjimas kartais vis dar keldavo baimę - juk kerai vienu lazdelės mostelėjimu galėjo sunaikinti viską. Kaip jis bijo žiobarų šaunamųjų ginklų ir raketų, taip kartais prisibijo burtininkų kerų.
  Tačiau čia buvo Hogvartsas - magijos mokykla. O kadangi joje viena svarbiausių pamokų buvo kerėjimas, vaikinas stengėsi išnaudoti progą išmokti kerų, kurie padėtų apsiginti nuo kitų, stipresnių.
  O šiandien reikėjo išbandyti Incendio, ugnies sukūrimo kerus. Neatrodė jie labai naudingi savigynai, tačiau ką žinai, gal Ikelas dar tiesiog nesuprato šių burtų paslapčių.
  Vaikinas nuėjo ir, apžiūrėjęs visus daiktus, pasirinko šakelę - iš metus lankytų skautų būrelio žinojo, kad jei ji sausa, o tokia ir atrodė, turėtų lengvai degti.

*

Neprisijungęs Walgunas Levinsas

  • VII kursas
  • *
  • 248
  • Taškai: 68
Ats: Ugnies sukūrimo kerai - '24 pavasaris
« Atsakymas #24 Prieš 1 savaitę »
  Walgunas sėdėjo kerėjimo pamokoje ir klausėsi profesorės. Šiandien reikėjo išmėginti ugnies sukūrimo kerus - Incendio. Šiuos kerus vaikinas jau mokėjo, visgi jie buvo labai naudingi kasdienybėje, todėl jis šiandien nusprendė išmėginti ir sunkesnę šių kerų formą.
  Grifas nuėjo prie daiktų, kuriuos buvo galima pasirinkti. Apžiūrėjęs visas popieriays skiautes, visas šakeles ir kitus daiktus, kuriuos uždegti turėjo būti pakankamai lengva, jis apsistotojo ties ne pačiu sunkiausiu, tačiau kiek sunkiai uždegamu daiktu - kartotine dėžute. Neatrodė pats sunkiausias, tačiau ir ne lengviausias pasirinkimas. Aukso viduriukas vosada geriausias, ar ne?
  Ją pasiėmęs, Walgunas grįžo prie suolo ir jame įsitaisė. Įdėjo į indelį dėžutę. Išsitraukė lazdelę.
- Incendio, - nieko. - Incendio! - ir štai, dėžutė supleškėjo. Nieko sudėtingo, bet ir ne nuobodu!
Parduodu Valentino Pašto Prekę: 1 vnt - 6 sikliai, 3 vnt - 1 galeonas.

*

Neprisijungęs Athena OConnor

  • V kursas
  • *
  • 186
  • Taškai: 29
Ats: Ugnies sukūrimo kerai - '24 pavasaris
« Atsakymas #25 Prieš 1 savaitę »
Athena bijojo daug kalbėti arba pasakyti per daug. Ji nenorėjo pasirodyti neįdomia ar nelinksma, kadangi norėjo parodyti kuo geresnę savęs versiją Eion. Ji vis dar pasimesdavo kai kuriais atvejais, tačiau jau buvo truputį prasilaužusi ir nors šiek tiek mokėjo bendrauti su kitais žmonėmis.
- Mama to nenorės leisti. Ji ir taip skundžiasi, kad su broliu gyvenam per daug burtininkišką gyvenimą, - pasakė ilgaplaukė žvelgdama į pagaliuką savo dėžutėje. Taip pat ji bijojo ir apsikvailinti, nes dvejojo ar galės uždegti ir sudeginti viską.
- Jei pavyktų, galėtume nueiti, kur nors. Na, jei kažkur Anglijoje gyveni, - pasiūlė mergina kiek nedrąsiai, kadangi nežinojo ar turėtų siūlyti susitikimą. Ji norėtų, tačiau nežinojo ar šviesiaplaukis to taip pat norėtų.
- Incendio, - tarė galiausiai išsidrąsinusi klastuolė. Pagaliukas užsidegė, tačiau liepsna buvo menkutė ir greitai užgeso.

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • V kursas
  • *
  • 744
  • Taškai: 42
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Ugnies sukūrimo kerai - '24 pavasaris
« Atsakymas #26 Prieš 1 savaitę »
Mama neleistų likti Hogvartse? Tai pasirodė keista - Athena jau ne kokia maža pirmakursė. Nors, žinoma, gal mylinčioje šeimoje yra kitaip? Kažin kaip reaguotų Auris, jeigu jis pasakytų, kad Kalėdoms lieka mokykloje.
- O kuo burtininkiškas gyvenimas blogas? - paklausė, nors nenorėjo išsiduoti per daug. Stengėsi atrodyti tiesiog mandagus, nes šmaikštus ir įdomus jis tiesiog nebuvo.
Pasiūlymas apstulbino. Ar Athena tikrai pakvietė kažką per atostogas nuveikti kartu? Eion taip nustebo, kad kurį laiką tiesiog sėdėjo žado netekęs. Galiausiai atsitokėjo ir sugebėjo pasakyti:
- Aha, gyvenu Londone. Būtų smagu.
Gal ir gerai, kad jie buvo pamokoje - galėjo ramiai susitelkti į užduotį ir apsimesti visai nesąs sutrikęs. Kurį laiką piktokai spoksojo į lapą ir vėl bakstelėjo jį lazdele.
- Incendio! - griežtai ištarė, ir sausas lapas gražiai užsiliepsnojo ir sudegė. - Geras, - lengviau atsiduso Eion, nors ir suprato, kad būdamas penktame kurse ir, tuo labiau, būdamas šešiolikos turėjo sudeginti ir mažiau degų daiktą. Vis dėlto bent tiek pasisekė, tad jis atsisuko į Atheną ir pabandė paskatinti:
- Neabejoju, kad dar kartą uždegusi sudeginsi jį visą. Tikrai pasiseks.
Pasijuto kvailai, bet kas pasakyta, nebeatsiimsi.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Athena OConnor

  • V kursas
  • *
  • 186
  • Taškai: 29
Ats: Ugnies sukūrimo kerai - '24 pavasaris
« Atsakymas #27 Prieš 1 savaitę »
Athena žiūrėjo į kitus mokinius, kuriems sekėsi. Jai buvo truputuką gėda, kad ji pati negali uždegti ir pakankamai gerai burti.
- Na, ji mano, kad tada būsiu per daug išlepusi ir norėsiu didelių bei brangių dalykų, - pasakė ji nudelbdama akis į stalą. Ji nedaug pasakojo apie savo šeimą, kadangi jai buvo gėda todėl, kad ji buvo neturtinga, o ir jos šeima buvo labai didelė. Ir ji gyveno nudriskusiuose namuose.
- Tada būtinai reikės susitikti. Aš parašysiu kada ir kur, - ištarė. Jos skruostai buvo rausvesni nei prieš tai. Sakė, kad parašyt tik todėl, kad pati pasiūlė susitikimą, kadangi kitaip paprasčiausiai nebūtų išdrįsusi.
- Gražiai atrodė, - pasakė pažiūrėsi į Eion užkurtą ugnį. Pati susikaupė, šyptelėjo po padrąsinimo ir galiausiai ištarė:
-Incendio.
Pagaliukas užsidegė ir kiek padegęs užgeso. Tiesa buvo apanglėjęs.