0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 2324
Pamokos tema: Audėjai

Neįtikėtina, bet gyvenimėlis bėgo toliau. Net po to, kai susitiko Nėją. Net po to, kai Eion antrą kartą pabėgo iš namų. Net po to, kai Auris sužinojo tai, ką seniai numanė. Net po to, kai po daugybės metų apsilankė vaikystės namuose iš kurių paspruko. Gyvenimas riedėjo toliau, atėjo nauji mokslo metai ir jis sėdėjo savo kabinete.
Trečiadienis, rugsėjo pradžia. Kabinetas, kuris jau yra savas daug metų. Tuojau sugužės mokiniai ir prasidės pirmoji šių metų pamoka. Ir niekas, jokie įvykiai nesudrums laiko tėkmės.
Auris sėdėjo ant kėdės. O po klasę sklandė audėjai.
Juos sutiko netyčia. Vaikščiodamas vakar uždraustajame miške ir galvodamas ką daryti, kai esi nepasiruošęs naujiems mokslo metams. Nuostabiausia tas, kad audėjai sutiko šią pamoką pabūti su mokiniais. Visą jų būrį sutikti būdavo tikra retenybė.
Būtybės atrodė kaip žmonės. Tik jų oda panėšėjo į kietą medžių žievę, rankos ir kojos į medžių šakeles. O sparneliai atrodė tarytum sudurstyti iš spalvingų gėlių žiedlapių. Nelabai jie buvo dideli, daugmaž kaip namų elfai. Visi jie turėjo ilgus šilkinius plaukus. Kai kurie nešiojo palaidus, kai kurie supintus į daugybę plonų kasyčių.
Mokiniams suėjus klasėn audėjai sklandė jiems virš galvų. Kai kurie linkčiojo sveikindamiesi su jais. Kai kurie mojo. Kai kurie niekaip nerodė emocijų.
- Sveiki. Galite nesijaudinti, jie visai jums nepavojingi. - Iškart įspėjo paauglius. Kai liovėsi triukšmas ir vaikai sėdėjo suoluose pradėjo pamoką.
- Sveiki susirinkę. Tiems, kas manęs nepažįsta prisistatau. Esu Auris. Ir jeigu per pamokas ar šiaip iškils kokių klausimų visada galite kreiptis. - Trumpai prisistatė.
- Pirmą pamoką labai jūsų nekamuosiu. Dažniausiai per šias pamokas turit susidurti su pavojingais padarais ar būtybėmis. Šiandien to nebus. Tai yra audėjai, jie sutiko šiandien pabūti su mumis. Audėjai laisvi klajūnai. Laikosi būreliais. Patys nekalba, bet viską supranta. Jei nori ką pasakyti parodo gestais. Dažniausiai žmonių vengia, nes magai juos gaudo, paima į nelaisvę ir panaudoja jų galias. - Senkleriui kalbant apie audėjus jie sukluso. Nustojo sklandyti. Pakibo virš mokinių galvų.
- Audėjų vengia tamsūs padarai, kaukai, raudonkepuriai, kapos ir panašūs. Jeigu kur nors apsigyvena audėjai, tai toje vietoje kelių kilometrų spinduliu tikrai negyvens kuri nors pikta būtybė. Be to jie savo galiomis gali pagaminti amuletus. Turint audėjo amuletą žmogus pasidaro atsparesnis užvaldymo užkeikimui. O dar jeigu jūsų namuose ar arti jų apsigyventų kokia nors tamsos būtybė, o jos dažniausiai puikiai slapstosi. Amuletas nusidažys raudona spalva jus perspėdamas. Šiandien su audėjų pagalba galėsite susikurti sau po tokį amuletą. - Auris mostelėjo lazdele ir iš jo stalčiaus išlėkė krūva balto popieriaus lapų. Jie pasidalijo ant mokinių suolų. Taip pat iš spintos išskrido dėžutės su pieštukais ar flomasteriais. Jos irgi sukrito ant stalų.
- Amuletą reikia gaminti taip. Jūs turite nusipiešti jį taip, kaip norite, kaip įsivaizduojate. O tada paprašykite, kad kuris iš audėjų nuaustų jums amuletą. Pamatysite kaip tai atrodo. Galit pradėti.

Kai baigsite piešti galite tiesiog paprašyti bet kurio iš audėjų, kad nuaustų jums amuletą. Audėjas turi paimti popieriaus lapą į rankas ir pradėti. Kai audėjas audžia amuletą, mokinys turėtų matyti, kad iš audėjo rankų pasklinda siūliukų gijos. Jos apsisuka aplink piešinį ir pradeda formuotis į nupieštą simbolį. Tų siūliukų pasklinda daug, jie labai tvirtai susiveja, o kai visai suformuoja simbolį sukietėja ir iš jų suvytas simbolis atsiskiria nuo lapo palikdamas jį visai tuščią. Paėmus amuletą į rankas jis turėtų atrodyti kaip medinis.
Jeigu mokinys kažkaip negražiai prašys audėjo pagalbos, tai jis neaus amuleto.
Jeigu yra kokių klausimų ar reikės Aurio posto parašykite man žinutę.
Bent trys pamokos postai.
Pamoką uždarysiu kovo 13 dieną.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 11 mėnesių sukūrė Auris Senkleris »

*

Neprisijungęs Eliotas Llewellyn

  • IV kursas
  • *
  • 677
  • Taškai: 68
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Pirmoji ANJM pamoka visiems kursams | '24 pavasaris
« Atsakymas #1 Prieš 11 mėnesių »
Iš džiaugsmo žibančios akys stebėjo geriausią Hogvartso profesorių. Sėdėdamas pirmame suole Eliotas nusiteikė užversti Aurį klausimais, o išgirdęs, kad jis kaip tik ir sako tai daryti, dar labiau apsidžiaugė. Išsišiepęs dirstelėjo į šalia sėdintį Džefą ir nusiteikė klausytis. Retais atvejais nesibaigiantis berniuko klausimų srautas netgi būdavo susijęs su pamokos tema. Tiesa, tai, kad padarai nepavojingi, šiek tiek nuvylė, bet kol kas Eliotas nesiskundė. Kol kas.
- Užvaldymo užkeikimas? - susižavėjo, kai tėčio draugas užsiminė apie tokį nuostabų dalyką. Tokių kerų Eliotas nebuvo girdėjęs, bet užsimanė išbandyti. Dabar pat, žinoma. - Ar galima pabandyti ką nors užkerėti užvaldymo užkeikimu? - paklausė Aurio. Išsitraukė lazdelę ir, regis, ketino burti čia ir dabar. Tik reikėjo išsirinkti kažką, ką jis užvaldys.
- Ar užvaldymo užkeikimu užburiamas žmogus? Tie kerai audėjui suveiktų? O kokiems nors kitiems padarams? - dar pažėrė klausimų, nors labiausiai laukė reikiamo burtažodžio. Kad kažką reikėtų piešti, jis visai nebegalvojo - dabar laukė naujas ir dar nepatirtas nuotykis.

*

Neprisijungęs Deklanas W. Senkleris

  • III kursas
  • *
  • 233
  • Taškai: 23
  • Not good enough.
Ats: Pirmoji ANJM pamoka visiems kursams | '24 pavasaris
« Atsakymas #2 Prieš 11 mėnesių »
Ir vėl niekas nepalydėjo ir nepanešė daiktų. Deklanas jau buvo pervargęs nuo amžino kuprinės tampymo ir vaikščiojimo. Turbūt teks siųsti dar vieną laišką tėvui ir informuoti, kad švietimo skyrius privalo imtis pertvarkų. Kodėl jis turi vaikščioti iš klasės į klasę? Kas čia per nesąmonė?
O dar ir to kvailo Aurio pamoką teks tverti. Kai įsitikino, kad jis dėstys ne ką kitą, o apsigynimą nuo juodosios magijos, tiesiog pasiuto. Kodėl tokį gerą ir naudingą dalyką turi dėstyti kažkoks nususęs Senkleris? Be to, per pusryčius (kurie buvo siaubingai neskanūs) gavo itin nedžiuginantį tėvo laišką, kuris dabar degino kišenę.
Deklanas praeidamas pro profesorių piktai dėbtelėjo į jį ir nė nepastebėjo, kaip minėtas laiškas išslydo iš apsiausto kišenės ir nusklendė ant grindų. Dabar berniukas susiraukęs sėdėjo paskutiniame suole ir nė neketino dirbti. Jeigu jam reikės piešinio, užsisakys, kad darbą atliktų kas kitas. Pats tikrai nesiruošė vargintis. Jau ir taip užduso eidamas iki šito kabineto. O tasai Senkleris gali keliauti po velnių.
Mus žemino, bet mes nepažeminti. Pažeminti tie, kurie taip elgėsi. E. M. Remarque

*

Neprisijungęs Miriam Llewellyn

  • III kursas
  • *
  • 207
  • Taškai: 80
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Pirmoji ANJM pamoka visiems kursams | '24 pavasaris
« Atsakymas #3 Prieš 11 mėnesių »
Kol kas Hogvartsas atrodė itin sudėtingas. Pirmąją dieną Miriam labai pavargo, antrąją - iš jos šaipėsi toji profesorė, kuri yra dar ir Klastūnyno vadovė. Gelbėjo tik tai, kad šalia buvo du broliai. Eliotas tikrai ne visada likdavo šalia, tačiau Oliveriu mergaitė pasitikėjo. Štai ir dabar sėdėjo šalia jo. Aurio pamoka džiaugėsi, bet niekuo to neišdavė. Neįsivaizdavo, ar broliai kitiems pasakojo pažįstantys šį profesorių, bet pati tai išpliurpti nematė reikalo.
Labai gerai, kad šį kartą nesusidurs su jokiais baisiais padarais. Prisiminė, kaip Hannah domėjosi, ko gi Auris moko. Apie šituos padarus jis tikrai būtų galėjęs papasakoti sesutei. Galvodama apie ją Miriam pajuto beprotišką ilgesį. Akyse sužibo ašaros, ir mergaitė dirstelėjo į brolį. Norėjo prisiglausti ir taip pasijusti geriau, bet suprato esanti pamokoje. Pasistengė susitelkti į tai, ką turi padaryti, bet, deja, piešti neturėjo noro.

*

Neprisijungęs Oliveris Llewellyn

  • IV kursas
  • *
  • 908
  • Taškai: 69
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Pirmoji ANJM pamoka visiems kursams | '24 pavasaris
« Atsakymas #4 Prieš 11 mėnesių »
Suolas klasės viduryje staiga pasidarė žymiai jaukesnis. Oliveris nebebuvo vienas. Su juo buvo ir Miriam, tad priekyje su Džefu sėdintis Eliotas taip nebespaudė širdies. Oliveris atidžiai klausėsi, ką kalba Auris, tačiau išgirdęs brolio klausimus, atsiduso. Šiandien jie mokėsi ne apie užvaldymo užkeikimą, tik akivaizdu, kad tą supranta ne visi. Ar Eliotas kada nors gali rūpintis pamokomis? Bet jo brolis, žinoma, nepriekaištavo. Džiaugėsi tuo, kad čia reikės kažką piešti.
- Skamba kaip mano pamoka, ar ne? - sumurmėjo Miriam, bet pažvelgęs į ją pamatė, kad ji baigia pravirkti. Iš karto susirūpino. - Miriam? Kas atsitiko? Bijai, kad nepavyks?
Teko sukaupti visą drąsą, ir Oliveris pakėlė ranką.
- Ar audėjams svarbus piešinio grožis? - droviai paklausė jis. Sesutė neturėtų pagalvoti, kad jis taip tarsi pasako, kad jos piešiniai baisūs. Ne, berniukui tiesiog parūpo Miriam liūdesys. Paėmęs ją už rankos kiek palaikė, bet suprato, kad reikia pradėti darbą. Kiek pasvarstęs, kaip turėtų atrodyti jo amuletas, su tam tikru pasibjaurėjimu nustūmė flomasterius toliau nuo savęs ir paėmęs žalią pieštuką ėmėsi piešinio.

*

Neprisijungęs Sevirina Mckenna

  • IV kursas
  • *
  • 169
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • To The Stars Who Listen
Ats: Pirmoji ANJM pamoka visiems kursams | '24 pavasaris
« Atsakymas #5 Prieš 11 mėnesių »
Tiesa pasakius Sevirina nuoširdžiai ėjo šį kart į Apsigynimą Nuo Juodosios Magijos. Tikėjosi linksmai praleisti pamoką su Lina ir Vanessa kurios kartu atėjo. Nors ir apie jokias pabaisas nesimokins šį kart tikėjosi kad tie Audėjai pasirodys taip pat įdomios būtybės ir irgi pamoka bus įdomi. Žinoma jau vien įėjus ir pamačius jas skraidančias pasirodė gan keistą.
Pamoka iš ties atrodė įdomi. Piešti Sevirinai patiko, o netgi, kai iš to gausis kažkas daugiau skambėjo įspūdingai.
  - Kur dėsit pasigamintą amuletą? - paklausė draugių baigus klausyti profesoriaus.
Tuomet pasiėmė pieštukus ir pradėjo piešti mėlyną ovalą, kuris ir bus amuleto vidurys. Švilpiukė yra mačiusi nemažai skirtingų amuletų ir netgi vieną turi namuose todėl šįkart sukurti norėjo ką nors įdomaus. Baigusi spalvinti ovalą Mckenna žvilgtelėjo į viršų, kur skraidė nemažai audėjų. Profesorius aiškino, kad jie geri, tačiau vistiek neatrodė labai mieli. Dar reikės jų prašyti pagaminti tą amuletą kas tikriausiai labiausiai iš gąsdino ją.

*

Neprisijungęs Vanessa Carlier

  • II kursas
  • *
  • 58
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Sevirina Mckenna
Ats: Pirmoji ANJM pamoka visiems kursams | '24 pavasaris
« Atsakymas #6 Prieš 11 mėnesių »
Vėl grįžusi į hogvartsą Vanessa buvo pasiruošusi pamokoms. Žinoma tikėjosi, kad jos pasitaikys įdomios kaip ši Apsigynimo Nuo Juodosios Magijos pamoka. Buvo saugiau, kadangi tie audėjai skraidantys virš galvų buvo nepavojingi kaip teigė profesorius, tačiau varniukė vistiek nepasitikėjo jais. Atrodė visgi gan kraupiai, bet jeigu Lina ir Sevirina su kuriomis atėjo į šią pamoką nebijojo reiškiasi ir jai nereikia dėl nieko dvejoti.
Įvairūs papuošalai Vanessai patiko todėl ir pasigaminti vieną norėjo. Žinoma tai nebuvo paprastas papuošalas, o visgi visas amuletas todėl jeigu jau ruošėsi jį gaminti reikės tai daryti kruopščiai. Nors ir nebuvo itin gabi piešime, tačiau buvo pasirengusi tai daryti.
  - Galbūt kokioje kuprinėje, kurią dažniausiai nešioju, - atsakė į pusseserės klausimą, - visgi ant kaklo visą laiką ji nešioti nemanau ar gera idėja.
Tuomet Sevirina jau pradėjo piešti todėl tą patį reikėjo daryti ir Vanessai. Šiek tiek pasižiūrėjo į giminaitę kaip ji darė ir tą patį pradėjo daryti ir dvylikametė. Tik ovalą, kuri jau pradėjo piešti darė ne mėlynos spalvos, o violetinės.

*

Neprisijungęs Autumn Harper

  • III kursas
  • *
  • 35
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • If you dance, I'll dance And if you don't, I'll dance anyway
Ats: Pirmoji ANJM pamoka visiems kursams | '24 pavasaris
« Atsakymas #7 Prieš 11 mėnesių »
Buvo smagi diena. Autumn jautėsi laiminga, nes šiandien švietė auksinė saulė ir turkio spalvos debesys laimingi kybojo danguj. Autumn prisiminė kaip sparčiai žingsniavo į apsigynimo nuo juodosios magijos pamoką. Jai nelabai patiko ši pamoka, nes jai atrodė, kad blogį galima nugalėti gera širdimi. Na, o ji juk tokią turėjo. Autumn lazdyno riešutų spalvos plaukai blizgėjo saulėje. Kai atėjo į klasė pamatė kažkokius padarus. Ir tada atsiminė nušiurusią, graikinio riešuto spalvos knygą kurią skaitė karšta vasarą. Ten taip pat buvo aprašomi audėjai. Autumn mintyse šmežavo jų paveikslėlis nupaišytas akvarele toje knygoje. Kaip profesorius uždavė užduotį Autumn džiūgavo. Jai labai sekėsi piešti. Kai kas nors jai duodavo paprastą pilką kaip šliurės pieštuką ji galėdavo nupiešti bet ką, taip tikroviškai, kad atrodydavo - tuoj tas piešinys sujudės. Taigi ji jautėsi pasitikinti savimi. Užvaldymo užkeikimas? Geras. Negalvojau, kad su gyvūnais galima apsisaugoti nuo tamsos jėgų. Ir tada iš kito suolo išlindo kažkoks berniukas. Jis buvo labai linksmas. Jis buvo su šviesiais kaip pienės plaukais, žaliom, gražioma akim ir strazdanom. Berniukas atrodė labai draugiškas, bet ką jau ką - jis tikras gražuolis. Ir tada Autumn suprato kas bus. Ne, ne ne. Vienintelė laisva vieta buvo šalia jos. Jis dideliais dramblio žingsniais, nudunksėjo iki jos stalo. Keletas berniukų juokėsi.
- Labas, aš Taileris Blesingas. Na, matau sėdėsim kartu. Koks tavo vardas?
Autumn norėjo prasmegti skardžiai žemen. Jos skruostai automatiškai pasidarė aviečių raudonumo.
- Aš, aš Aaautumn Ha-arper.
- Tu drovi matau. Tau patinka gyvūnai. Man tai labai ypač šunys.
Tą akimirką, Autumn suprato turinti pirmą tikrą draugą.
- Kokia tavo kilmė? Aš tai grynakraujis, bet mama sako - nereikia girtis, - greitai išvelbeno jis.
- Aš žiobarų kilmės.
- Aaa… Gerai, viskas su tuo gerai. Kas tavo kojai.
- Vėžys.
Autumn dar ilgai turėjo aiškinti jam kas yra vėžys kol pagaliau jis suprato. Ir tada ji pastebėjo koks jo koledžas. Jis iš grifų gūžtos.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 11 mėnesių sukūrė Autumn Harper »
Whistling my name


*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • VII kursas
  • *
  • 926
  • Taškai: 46
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Pirmoji ANJM pamoka visiems kursams | '24 pavasaris
« Atsakymas #8 Prieš 11 mėnesių »
Nuo pat to pokalbio vasarą Eion jautėsi keistai. Kartais norėdavo ištrinti Aurio prisiminimus, kad tik jis nežinotų ką išgirdęs. Kartą ar du netgi išsitraukė lazdelę ir tyliai šnibždėjo burtažodį. Tačiau galiausiai pabijodavo rizikuoti - tai buvo sudėtingas burtas, tad geriau Aurio galva nerizikuoti.
Tačiau kitomis dienomis vaikinukas jautėsi keistai laimingas. Papasakojęs nemažą dalį savo praeities jautėsi prisileidęs Aurį arčiau, ir tai keistai ramino. Eion jautėsi nebesąs visiškai vienas, o to, kaip suprato jis, labiausiai ir trūko.
Vis dėlto Hogvartse viskas buvo kitaip. Čia Auris buvo ne tėtis, o profesorius. Nenorėdamas sulaukti žvilgsnių, užuojautos ar bet ko kito, Eion įsitaisė klasės gale. Kartais vis pagalvodavo apie Dano priekaištus, nors tai buvo taip seniai. Iš paskutiniųjų stengėsi apsimesti, kad jis yra eilinis mokinys. Bet šiandien tai buvo ypatingai sunku, o to priežastis buvo pamokos tema. Eion pasiėmė pergamento gabaliuką ir parašė:

Citata
Ar audėjai veikia tik tamsos padarus, ar veikia ir prieš žmones? Ar juo galima pasinaudoti, jeigu šalia esantis žmogus linki blogo?

Išlankstė lėktuvėlį ir mostelėjęs lazdele nuskraidino jį ant Aurio stalo. Garsiai tokių klausimų neklaus. Anksčiau gal iš viso nebūtų klausęs. Bet dabar Auris viską žinojo. Jis supras. Šis žinojimas gerokai palengvino gyvenimą, ir Eion pasiėmęs popieriaus lapą pradėjo svarstyti, kaip galėtų atrodyti jo amuletas.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 2324
Ats: Pirmoji ANJM pamoka visiems kursams | '24 pavasaris
« Atsakymas #9 Prieš 11 mėnesių »
Kartu su pamoka pažiro ir Elioto klausimai. Kaip gi be jų. šyptelėjo Senkleris. APie nedovanotinus kerus kažkada ketino įterpti pamoką, bet vyresniesiems mokiniams. Juk turėjo apie juos paaiškinti.
- negalima Eliotai. Šių kerų naudoti negalima, dėl jų vartojimo gali sėsti į kalėjimą. Tai yra uždrausti kerai. - Abejojo, kad tokio paaiškinimo užteks. Labai abejojo.
- Na taip, valdymo kerais užkeri žmones. Audėjai beveik visada yra atsparūs šiam užkeikimui. Taip, juo galima užkerėti gyvūnus ar kai kuriuos kitus padarus. - Prabilus Oliveriui nusisuko į jų pusę. Miriam sėdėjo kartu su broliu.
- Ne, jiems visiškai nesvarbu kaip atrodo amuletas. Jis gali atrodyti kaip tik nori. - Ar Miriam viskas gerai? Svarstė. O tada iš klasės galo atsklendė Eion lėktuvas. Auris jį pasiėmė, atlankstė. Akies kraštu pastebėjo, kad kažkoks lapas dar guli ant žemės. Paskui pakelsiu.  Pagalvojo ir nuleido akis į raštelį. Perskaitęs pradėjo atrašinėti.
Citata
Audėjai veikia tik prieš tamsos padarus. Bet yra amuletų, ritualų jiems pagaminti, kurie padeda tavo minimais klausimais. Gal ir nėra daikto, kuris šimtu procentų padėtų, nes žmonių ketinimai, mintys būna permainingi. Bet yra amuletų, kurie bent iš dalies įspėja, kad kokiu nors asmeniu pasitikėti gal ir nereikia. Ar tokio norėtum?
Tada išsiuntė raštelį atgal, vėl sulankstęs į lėktuvą.
Ir tik tada pakėlė tą popieriaus lapą nuo žemės.
Auris neįsivaizdavo ar tai jam siųstas lapelis, kai kurie mokiniai juk rašinėdavo klausimus ar dar ką nors. Lyg ir nematė, kad kas nors be Eion būtų sumanęs išsiųsti ką nors. Bet visgi pažiūrėjo į tą laišką. Juk gražinti jei ką irgi turėtų kam nors, gal supras kam. Užteko kelių žodžių, kad suprastų, jog ne, tai tikrai ne jo laiškas. O dar kai pastebėjo to žmogaus parašą. Aarono vardą.
Citata
Deklanai, kaip tavo tėvas aš...
Tokius žodžius pastebėjo pirmus Senkleris.
Klaiku. Auris atsiduso. Kaip dabar jam gražinti tą kvailą laišką? Raudonplaukis jo aišku toliau nei neskaitė. Tik sėdėjo ir niūriai varstė akimis prabangaus, storo laiškinio popieriaus lapą.
Galiausiai piktai paėmė jį nuo stalo, atsikėlė ir nudrožė prie Deklano suolo.
- Man regis tavo. - Pasakė, padėjo laišką ant stalo ir grįžo atgal.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 11 mėnesių sukūrė Auris Senkleris »

*

Neprisijungęs Autumn Harper

  • III kursas
  • *
  • 35
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • If you dance, I'll dance And if you don't, I'll dance anyway
Ats: Pirmoji ANJM pamoka visiems kursams | '24 pavasaris
« Atsakymas #10 Prieš 11 mėnesių »
Autumn mažais pelytės žingsniais nutipeno pasimti piešimo priemonių. Jei galėtų pieštų su garstyčių ir turkio spalvos guašu, bet pieštukai irgi gerai. Ji pasirinko smėlio spalvos pieštuką ir nefrito spalvos, bei garstyčių splavos fonui. Autumn sumąstė nupiešti savo auksinę retriverę Willow, garstyčių spalvos fone. Willow buvo Autumn šunytė. Ji ją labai mylėjo, bet pagal taisykles galėjo atsivežti tik rupūže, katiną ar pelėdą. Kadangi tėvai nenorėjo, kad Harper pasijustų vieniša, nupirko visus gyvūnus kuriuos buvo galima turėti. Willow yra 3 metai. Jos kailis smėlinis, liežuvis - aviečių spalvos, o akys - nefritinės. Ji labai graži, Autumn mama Julie, ją rado šiukšlyne, besilaukiančią ir su pūliuojančiom akim. Kai ji pagimdė, Julie po didelių Autumn protestų atidavė visus Willow vaikus kitoms šeimoms. Autumn čiupo pieštuką ir pradėjo piešti. Pieštukas lygiais skriejo paviršiumi. Ji buvo susikaupusi ir laiminga. Buvo sunku, bet jai išėjo. Po keleto minučių ji turėjo nuostabų, tikrovišką, detalų amuletą. Atsisukusi į Tailerį pamatė jo darbą. Ten jis buvo nupiešes nuostabaus grožio akis. Jos buvo su ilgom, šaltom blakstienom ir labai labai gražios. Kai jie baigė, turėjo pereiti prie pačio amuleto kūrimo. Juost turėjo “nuausti” audėjas. Na, bus įdomu. Turbūt tą patį galvojo ir Taileris, nes Autumn atsisukus pasakė:
- Kažin jie kandžiojasi?
Whistling my name


*

Neprisijungęs Lina Catamans

  • IV kursas
  • *
  • 302
  • Taškai: 7
  • Lytis: Moteris
Ats: Pirmoji ANJM pamoka visiems kursams | '24 pavasaris
« Atsakymas #11 Prieš 11 mėnesių »
Po gana stipriai išsekinusios vasaros Lina tikrai apsidžiaugė grįžusi į mokyklą. Buvo galima grįžti į stabilumo ir numatomumo pasaulį, be nereikalingų dramų ir šeimos peripetijų. Tas tikrai buvo Linai reikalinga atgaiva. O mylimiausio profesoriaus pamoka taip pat labai padėjo. Lygiai kaip ir draugių kompanija. Todėl Lina jautėsi tikrai gerai. Įėjusi ir panačiusi būtybes, kurias profesorius vėliau pavadino audėjais, Lina buvo gana nustebusi, tačiau ir susidomėjusi. Ji nusišypsojo jai linktelėjusiam audėjui ir tikėjosi, kad jis atleis truputį smalsaus paspoksojimo. Išklausiusi užduotį, Lina truputį nuliūdo - piešti jai tikrai nesisekė. Tačiau nusprendė įgūdžių trumą kompensuoti entuziasmu ir energingai ėmėsi darbo.
- Manau būtų visai naudinga jį įtvirtinti dirželyje kaip laikrodį. Nes ant kaklo spalvos pasikeitimo galima ir nepastebėti, o ant rankos dėmesį atkreiptų.
Kiek pagalvojusi atsakė į Sevirinos klausimą ir ėmė piešti nedidėlį auksinį ovalą.

*

Neprisijungęs Autumn Harper

  • III kursas
  • *
  • 35
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • If you dance, I'll dance And if you don't, I'll dance anyway
Ats: Pirmoji ANJM pamoka visiems kursams | '24 pavasaris
« Atsakymas #12 Prieš 11 mėnesių »
Tada atėjo laikas prašyti Audėjų, kad padarytų amuletą. Autumn žinojo, kad čia lengva užduotis. Kai prie jos stalo atsklendė vienas Audėjas, jos gražios vyšninės lūpos prakalbo:
- Labas! Ar galėtum man padaryti amuletą? Būčiau labai dėkinga.
Jis dar pašnairavo į ją su savo didelėm akim, bet kai matyt nusprendė, kad jos širdis gera, paėmė Autumn piešinį ir pradėjo susikaupusiai spoksoti į jį. Tada iš jo pradėjo eiti plonos auksinės gijos. Jos pynėsi į kažką, bet dar nėjo suprasti į ką. Audėjas buvo labai, labai susikaupęs. Kai praėjo kelios minutės ir raudono it spanguolės laikrodžio rodyklė pajudėjo dvi minutes priekin Audėjas jai švelniai padavė jos darbą.
- Ačiū.. - sužnibždėjo Autumn. Amuletas atrodė kaip medinis, bet ne ji gerai žinojo, kad jis toks nėra. Autumn įsikišo jį į savo juodo kaip varnos kieme, apsiausto kišenę. Šalia jos vargo Taileris. Audėjas tik piktai šnairavo į jį. Taileris jau buvo bepasiduodantis, bet Autumn jam tyliai, savo švelniu balsu sužnabždėjo į ausį:
- Gražiai jo paprašyk. Pamatysi.
Taileris dar tą pačią sekundę tvirtu balsu ištarė:
- Ar galėtum man padaryti amuletą? Prašauuuu!!!
Audėjas dar žiūrėjo į jį tarsi jis būtų stora, samnų dpalvos rupūžė kuri prakalbo. Bet po kelių sekundžių kurios Autumn atrodė kaip valanda jis pagriebė iš jo tvirtų rankų piešinį ir vėl - pradėjo austi.
Tailerio amuletas buvo labai gražus. Man atrodos tos akys tikros. Jos seka mane!! Tada jie linksmai juokėsi iš Šermano nesėkmingų bandymų ir Mabelės Lavern, ant kurios Audėjas pradėjo piktai spoksoti į ją dėl “nepagarbos”. Nors Taileris buvo dviem (!!) metais už Autumn vyresnis, ji jautė, kad jis tikrai geras draugas. Likusią pamoką kai Raleigh Esmė dar bandė išprašyti amuleto jie kalbėjosi apie vienas kitą.
- O ką dirba tavo tėvai? - klausinėjo Taileris.
- Na, jie gydytojai, vienas gydo žmones, kitas - gyvūnus, - aiškino Autumn.
- Bet kodėl negalima gydyti gyvūnų ir žmonių kartu? Pavyzdžiui kur tu vestum vilkolakį? Mano brolis, šeštokas - vilkolakis. Kur jis eitų? - nesuprato šviesiaplaukis.
Kai baigėsi pamoka, Autumn išžingsniavo iš klasės. Ji jautė kišenėl dunksantį amuletą besitrankatį su širdelės formos, arbūzų skonio ledinuku. Autumn pagalvojo:
Dabar laikysiu jį ten. Gal apsaugos nuo vėžio?
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 11 mėnesių sukūrė Autumn Harper »
Whistling my name


*

Neprisijungęs Eliotas Llewellyn

  • IV kursas
  • *
  • 677
  • Taškai: 68
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Pirmoji ANJM pamoka visiems kursams | '24 pavasaris
« Atsakymas #13 Prieš 11 mėnesių »
Neįdomų faktą, kad kažko negalima, Eliotas patogiai praleido pro ausis. Vienintelė šios pamokos užduotis buvo išbandyti nuostabų užvaldymo užkeikimą.
- Tu geriau piešk, aš viską išsiaiškinsiu, - tyliai ištarė Džefui berniukas ir vėl pakėlė akis į Aurį. Atėjo laikas dar vienai klausimų bangai: - O jeigu aš ką nors užkeriu šiais kerais, kaip man pasakyti, ką jie turi daryti? Tiesiog balsu? Ar užtenka mintimis? Ir kas bus, jeigu aš norėsiu ko nors neįmanomo? Pavyzdžiui, jeigu paprašyčiau ko nors, kad nušoktų nuo astronomijos bokšto, jie tai ir padarytų? Ar tas žmogus supras esąs užkerėtas? Ir koks yra šių kerų burtažodis?
Dvylikametis nekantravo greičiau sužinoti visą šią informaciją, kad galėtų pradėti kerėti. Nieko jis nepieš, tą gali padaryti ir Oliveris.
- Galėsi mane užkerėti, - pasakė Džefas, ir Eliotas energingai linktelėjo. Akivaizdu, kad ir draugui šie kerai labai patiko. Ne veltui, šis švilpis yra geriausias draugas visame pasaulyje.

*

Neprisijungęs Deklanas W. Senkleris

  • III kursas
  • *
  • 233
  • Taškai: 23
  • Not good enough.
Ats: Pirmoji ANJM pamoka visiems kursams | '24 pavasaris
« Atsakymas #14 Prieš 11 mėnesių »
Iš neturėjimo ką veikti Deklanas paėmė popieriaus lapą ir pradėjo kažką ant jo peckioti. Visiškai nesistengė ir, suprantama, darbavosi ne dėl to, kad paliepė didžiai negeriamas profesorius Senkeris. Deklanui, kuris ateityje bus St. Just miestelio valdytojas, liepti negali niekas. Ir jau tikrai ne kažkoks žioplys, apsimetinėjantis jo gimine.
Išgirdęs žodžius, kad amuletai gali atrodyti bet kaip, išsišiepė. Dabar niekas negalės aiškinti, kad jis per pamokas nedirba. Lapas jau buvo primargintas netvarkingais brūkšniais. Ten vyravo visiškas chaosas. Grifiukas jau norėjo paliepti vienam iš tų padarų pagaminti amuletą, bet tada pastebėjo, kad profesorius artinasi prie jo. Su pasišlykštėjimu stebėjo jį, o išgirdęs žodžius kilstelėjo antakius. Čiupo laišką ir subruko jį į kišenę. Na jau ne, šito tai tikrai taip lengvai nepraleis.
- O jūs dar ir svetimus laiškus skaitote? - per visą klasę paklausė Deklanas. Kurį laiką dar dėbsojo į prakeiktą bendrapavardį, o tada prisiminė esąs pamokoje. Klausyti šito žmogėno nurodymų jam patiko mažiausiai, bet vis dėlto pakėlė galvą ir spoksodamas į vieną iš audėjų piktai liepė:
- Ei, tu! Atskrendi čia ir padarai man amuletą!
Mus žemino, bet mes nepažeminti. Pažeminti tie, kurie taip elgėsi. E. M. Remarque