0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs David Llewellyn

  • ***
  • 116
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Kukurūzų labirintas
« Atsakymas #30 Prieš 5 mėnesius »
Jeigu lapai purvini, juos valgyti dar smagiau! Kartais tėtis visai nieko nesupranta, ir David susiraukė. Mielai būtų viską išaiškinęs apie lapus ir pasaulį, bet tai jau pabodo. Geriau veikti ką kita.
Tėtis lapo nevalgė, bet tai visai neblogai - lapai nuobodu. Prisiglaudęs berniukas pradėjo galvoti, ką galėtų nuveikti įdomesnio, bet niekas neatėjo į galvą. Gerai, kad tėtis visada turi idėjų, tad netrukus jie abu ėjo. Tiksliau, David ėjo ir tempė tėtį, o jam beliko paklusti ir slinkti iš paskos.
Ketverių berniukas atrodė nusiteikęs nužygiuoti iki pasaulio krašto. Kol kas buvo įdomu, tad žingsniukai keitėsi tarsi savaime. Bet tėtis staiga sustojo ir beveik bėgte lėkęs David sustabdytas vos nepargriuvo. Jau žiojosi priekaištauti, kad tėtis trukdo, bet spėjo išgirsti žodžius. Apsidairė ieškodamas to, apie ką tėtis kalbėjo, ir net akys ant kaktos iššoko. Takelis atrodė puikiai!
- Noriu! - skubiai šūktelėjo ir išsprūdęs iš rankos pasipurtė tarsi nusimesdamas bereikalingus prisilietimus. Priėjęs prie takiuko spoksojo į priekį ir galiausiai žengė žingsnį.
Ir jau netrukus skuto pirmyn. Nė nepastebėjo, kad gerokai nutolo nuo tėčio.
David išmintis byloja:


*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 2262
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Kukurūzų labirintas
« Atsakymas #31 Prieš 5 mėnesius »
Pagaliau lapų tema baigta. Galima apsvarstyti, kaip sekėsi su ja susitvarkyti. Gal netgi ne taip ir blogai. Taip, David ir supyko, ir mušėsi, bet dabar neatrodė įsižeidęs. Gal ne itin vykęs tėvas išmoks tvarkytis su šituo vaidmeniu? Viltis vis dar buvo gyva, o mažyliai - maži. Jie dar gali sužinoti, ką reiškia turėti normalų tėvą. Tai, ko pats Dafydd taip niekada ir nepatyrė.
Dabar su malonumu sekė paskui sūnų ir mėgavosi buvimu kartu. Kad taip džiaugsis tokiu laiku, nebūtų patikėjęs ne tik “gyvendamas” Velse, bet ir persikraustęs į Mayros butą. Tada rūpėjo tik mergaitė, suteikusi gyvenimą. Tad iš kur širdyje vis atsiranda vietos naujiems mažyliams? Kad ir kiek jų bus, visi galės mėgautis begaline tėvo meile. Taip pat ir prarastas sūnelis.
Siaurąjį takelį jie priėjo labai laiku. Apie netektį galvoti vis dar pernelyg sunku. Ypač žinant, kad David pavadintas vardu, kurį turėjo nešioti vyresnis brolis. Geriau susitelkti į pramogą ir daryti viską, kad ši diena būtų ypatinga.
David susidomėjo siauruoju takiuku. Panašu, kad jam visai nebaisu, o tai skatino šypsotis. Dafydd labai patiko stebėti vaikų smalsumo apraiškas. Atrodė, kad mato, koks turėjo būti pats. Turėjo, bet negalėjo.
- Tik labai toli nenueik, gerai? - paprašė sūnaus. Kaži koks tokio siauro takelio tikslas. Akivaizdu, kad mamos ir tėčiai čia neįlįs. Tad ar David nenuklys? Ypač kai labai jau entuziastingai veržiasi į priekį. Berniukas mažėjo akyse, ir galiausiai nerimas nugalėjo norą leisti sūnui pasidžiaugti.
- David? Gal jau sugrįžk, ką? Aš čia vis tiek nepralįsiu, - šūktelėjo Dafydd. Juto be reikalo leidęs berniukui ten eiti, bet jau buvo per vėlu.

*

Neprisijungęs David Llewellyn

  • ***
  • 116
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Kukurūzų labirintas
« Atsakymas #32 Prieš 5 mėnesius »
Tėtis nenorėjo, kad jis toli nueitų, bet pačiam David tai atrodė pats smagumas. Taip, mylėjo tėtį, bet dabar norėjo būti savarankiškas. O tai reiškė, kad turi pats nueiti kuo toliau ir gal netgi rasti išėjimą. Tik ar likęs vienas tėtis nepaklys?
- Ne! - apie tai negalvodamas šūktelėjo berniukas. Tai buvo atsakymas į prašymą labai toli nenueiti. Juk toks ir buvo planas! Taigi dabar netrukus penkerių sulauksiantis berniukas kurnėjo tolyn. Čia visai nebuvo baisu, bet netrukus atsirado kitokia problema: eiti tiesiog siaubingai nusibodo. David sustojo, ir už jo buvę lapai pradėjo šlamėti tarsi pūstų stiprus vėjas.
- Tėti? - kiek baugiai kreipėsi mažylis. Girdėjo, kad jis kažką šaukia, bet žodžiai užstrigo tarp augalų. Atsisukęs pamatė, kad takas dar labiau susiaurėjo. Dabar beveik nebematė tėčio ir išsigando. Priekyje buvęs keliukas visai užžėlė, tad kas bus dabar?
- Tėti?! - garsiau ir baugiau sušuko David ir ėmė brautis atgal. Čia jau buvo ankštoka net ir ketverių berniukui, tad kaip tėtis jį ras? Negi teks čia likti amžiams? Jau rimtai išsigandęs David pabandė dar kartą:
- Tėti?!
David išmintis byloja:


*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 2262
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Kukurūzų labirintas
« Atsakymas #33 Prieš 5 mėnesius »
Žinoma, David prašymas nenueiti pernelyg toli nepatiko. Šis mažylis kartais būdavo itin panašus į Eliotą. Abu mėgo visur landžioti ir nepagalvodavo, kad jau reikėtų sustoti. O David dar ir visai mažas.
- Ne, tai ne. Bet žiūrėk, kad nieko nenutiktų. Būk labai atsargus, - kalbėjo sūnui Dafydd, bet berniukas jau skuto takeliu. Atrodė labai šauniai, tad nerimas širdyje sumišo su pasididžiavimu. Jo drąsus mažylis - tikras šaunuolis.
Tiesa, tas šaunuolis visai nereagavo į prašymą grįžti. Net ir David tėvų žodžių neignoruodavo, tad pasidarė dar neramiau. Tuo labiau, kad siaurėjantis takelis negalėjo likti nepastebėtas.
- David! - šūktelėjo vaiko tėvas ir išgirdo panašų šūksnį, skirtą jam. Mažylis aiškiai išsigandęs, tad Dafydd nieko nepaisydamas puolė brautis tarp kukurūzų. Balsu tyliai keikėsi, kai koks lapas pataikydavo į akį, bet mintyse skriejo prakeiksmai sau pačiam. Kaip galėjo leisti atsitikti tokiam dalykui? Kodėl parodė smalsiam mažyliui tą prakeiktą siaurą takelį? Koks iš jo tėvas? Ir, tiesą sakant, kodėl tokie dalykai nutinka vaikams skirtoje pramogoje?!
- David, ar girdi mane? - šūktelėjo, kai dar vienas kreipinys tiesiog nudegino ausis. Jis tiesiog negali padėti savo mažyliui. Prakeiktas nevykėlis, nevertas turėti šeimos. Griežtai sau liepęs apie tai negalvoti dar kartą sušuko: - David, kalbėk ką nors! Privalau tave girdėti! Ateinu, bet nenutilk, sūnau! Ar girdi mane?
Draskydamas šakas sunkiai brovėsi į priekį. Galvoje sušmėžavo mintis, kad gali likti kaltas dėl apgadinto inventoriaus, bet to nepaisė. Dabar rūpėjo tik David saugumas.

*

Neprisijungęs David Llewellyn

  • ***
  • 116
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Kukurūzų labirintas
« Atsakymas #34 Prieš 5 mėnesius »
David itin nemėgo žodžio “atsargus”, tad ir dabar stengėsi jo nepaisyti. Būti atsargiam neįdomu, nors tėtis turbūt galvoja kitaip.
- Ne! - dar kartą spygtelėjo, bet netrukus viskas pasikeitė. Ar taip nutiko, nes jis buvo neatsargus? Bet kaip taip gali būti? Kukurūzai nežino, ar jis atsargus, ar ne!
- Girdžiu! - šūktelėjo į tėčio klausimą. Jis visai netoli, tereikia kažkaip sugrįžti. Tik kad keliuko jau visai neliko, o tai gąsdino.
- Tėti, aš čia! Nerandu kelio! - dar riktelėjo ir pravirko. Jam patiko tas siauras takelis, bet dabar nebenorėjo čia būti. Norėjo namo pas mamą. - Tėti!
Bedraskydamas augalus gerokai pavargo, bet pagaliau už šakų pamatė taip reikalingą žmogų. Jis buvo aplipęs lapais, ir kitomis aplinkybėmis tai būtų buvę labai juokinga. Bet ne dabar. David pripuolė prie tėčio ir verkdamas krito į glėbį. Prisiglaudė ir tyliai sumurmėjo:
- Tėti…
David išmintis byloja:


*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 2262
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Kukurūzų labirintas
« Atsakymas #35 Prieš 5 mėnesius »
Dar ką tik berniukas buvo nusiteikęs neklausyti tėvo, bet labai patenkintas. Dabar jis išsigandęs, o balselis be proto gąsdino. Atrodė, kad širdis iššoks iš krūtinės. Reikėjo kaip galima greičiau pasiekti sūnų.
- Ateinu, David, - bandė raminti berniuką Dafydd. Laimei, mažylis atsakė jį girdintis. Jis nėra toks išsigandęs, kad visai pasimestų.
Išlaužęs krūvą kukurūzų stiebų pagaliau pamatė savo berniuką. Jis labai šauniai brovėsi į priekį, ir širdį užplūdo šiluma. Kad ir koks jis mažas ir išsigandęs, vis tiek išliko sumanus. Nepasimetė, o dabar tai svarbiausia.
- Eikš, David, - patraukęs paskutinius stiebus į šoną pakvietė Dafydd ir netrukus jau glaudė mažylį prie savęs. Ramindamas glostė galvelę. Negalėjo nesidžiaugti būdamas tuo ramybės uostu, kurio berniukui taip reikėjo. Tyliai paklausė jo: - Ar labai išsigandai?
Dar kurį laiką pabuvo nejudėdamas ir leido David nurimti. Tyliai šnibždėjo raminančius žodžius. Galų gale atsistojo. Neabejojo, kad vėliau David prisimins šį įvykį kaip šaunų nuotykį, bet kol kas gimtadienio dovana, deja, nelabai tenusisekė.
- Ar eisi pats, ar nori, kad paneščiau? - paklausė Dafydd. Laimei, nesunkiai grįžo į pagrindinį taaką ir paėjo iki išsišakojimo. - Žinau, kad išsigandai, bet ar nori ieškoti išėjimo? Ar man iškviesti pagalbą, kad išeitume greičiau?
Dairėsi bandydamas suprasti, ar sugebės pats rasti kelią. Apėmė azartas, bet viena aišku: jeigu David nori greičiau grįžti namo, jie taip ir padarys.

*

Neprisijungęs David Llewellyn

  • ***
  • 116
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Kukurūzų labirintas
« Atsakymas #36 Prieš 5 mėnesius »
Tėtis pats geriausias. Girdėdamas jo balsą David jautėsi kiek ramiau. Žinoma, baisu, bet jis nebuvo čia vienas. O netrukus tėtis patraukė bjaurius stiebus, ir berniukas pagaliau pasijuto saugus. Apsivijo tėtį rankomis ir kiek pakūkčiojęs nurimo.
- Išsigandau, - patvirtino niekur nesitraukdamas. Klausėsi tėčio balso. Nors netrukus taip ramiai sėdėti pabodo, vis tiek nė nekrustelėjo. Gal ir nuobodu, bet labai gera.
Tėčiui atsistojus berniukas įsikibo į ranką. Pats laikas eiti kitur, nors noras grįžti pas mamą kiek sumažėjo. Dabar ėjo paskui tėtį ir smalsiai dairėsi. Takas praplatėjo, tad galima pamiršti, kad ką tik buvo labai baisu.
- Dar paieškokime, bet neilgai, - atsakė į klausimą ir ėmė rinktis kelią. Nė vienas neatrodė kuo nors ypatingas, bet galiausiai mostelėjo į kairįjį. - Einam ten.
Atsisuko į tėtį ir pakėlė rankas prašydamas būti pakeltas. Labirintas visai įdomus, bet vaikščioti nuobodu. Geriau viską stebėti iš aukštai, tad norėdamas kuo greičiau tuo užsiimti David ėmė kiek nekantrauti.
- Eime, - dar paragino tėtį.
David išmintis byloja:


*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 2262
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Kukurūzų labirintas
« Atsakymas #37 Prieš 5 mėnesius »
David prisipažino išsigandęs, ir tai privertė jo tėvą jaustis nejaukiai. Tai turėjo būti ypatinga diena, bet kol kas visai neaišku, ar mažyliui smagu. Tiesa, šį kartą pavyko save įtikinti, kad kaltas ne jis, Dafydd. Šiaip ar taip, tai pramoga vaikams, ir tokių dalykų neturėtų nutikti.
- Svarbiausia, kad dabar esi saugus, - dar pasakė Dafydd laikydamas tą mažą berniuką prie savęs. Džiaugėsi, kad sūnus glėbyje netruko nurimti, bet tai, kad teko verkti ir patirti išgąstį, vis tiek nepatiko. Na, bet tai jau praeitis. O dabar reikėjo padėti pamiršti tas blogas emocijas.
Laikydamas mažą delniuką Dafydd ėjo ir svarstė, ar reikės ką nors apie tai sakyti darbuotojams. Ar taip ir turėjo būti, ar jis kažkur suklydo? O gal tai klaida iš labirinto pusės? Vos tik nusprendė išlindęs nepiktai paklausti, išgirdo sūnaus atsakymą. Jis labai patiko. Vadinasi, David bent kažkiek smagu. Jis tikrai neapsimestų, kad tėvas pasijustų geriau. Be to, tokio amžiaus vaikai nė neapsimetinėja. Jam tikrai įdomu, kas bylojo, kad pramoga pasirinkta bent jau ne visiškai neteisingai.
- Žinoma, sūnau. Jeigu jau norėsi išeiti, o dar nebūsime radę kelio, tik pasakyk, - atsakė Dafydd ir sušiaušė mažylio plaukus. Taip jis pasidarydavo dar panašesnis į tėvą, o tai tam tėvui labai patiko.
Į pasiūlymą (o gal prašymą ar paliepimą?), kur eiti, atsakė linktelėjimu, o sulaukęs kito prašymo nusišypsojo. Paėmė sūnų ant rankų ir pabučiavęs į skruostą apkabino ir pasiruošė nešti.
- Jeigu priėjus išsišakojimą turėsi pageidavimų tolimesniam keliui, pranešk. Šiandien esi mūsų gidas, - dar pasakė Dafydd. Patogiai laikydamas sūnų ant rankų pradėjo neskubėdamas žingsniuoti. Nerimas nuslūgo, tad galima ramiai mėgautis laiku su savo mažyliu.

*

Neprisijungęs David Llewellyn

  • ***
  • 116
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Kukurūzų labirintas
« Atsakymas #38 Prieš 5 mėnesius »
Pradėjo imti miegas, ir David galbūt būtų netgi užsnūdęs. Tam sutrukdė tėčio žodžiai, į kuriuos jis atsakė energingu linksėjimu.
- Taip. Nes esu su tavimi, - dar balsu pridūrė. Džiaugėsi nesąs čia vienas ir nė nepagalvojo, kad jo niekas nė neišleistų.
Lapai nebedomino, bet dairytis vis tiek smagu. Penkerių netrukus sulauksiantis berniukas norėjo iš šios dienos ir labirinto pasiimti viską. Kartais laisvąja ranka brūkštelėdavo per augalus, o viršuje praskridęs paukštis sužavėjo.
- Tėti, žiūrėk! - sušuko, bet sparnuotis jau dingo iš akių. Bet tai nieko blogo - David vis tiek buvo smagu.
- Būtinai pasakysiu! - išdidžiai pranešė, o netrukus gavo apsikabinti tėčio kaklą ir tuo džiaugėsi. Jie ėjo (tiksliau, tėtis ėjo, o jis pats skrido) teisingu keliu. Bet jau taip nusprendė patenkintas berniukas. Jis kartais ką nors laimingas sušukdavo ir nė nepagalvodavo, kad šaukia tėčiui į ausį. Buvo pernelyg smagu.
- Dabar ten! - parodė į dešinę, kai vėl teko rinktis kelią. Galėtų taip žaisti visą dieną.
Tik tai, žinoma, nebuvo tiesa. Jau visai netrukus David skristi per labirintą pabodo, ir jis ėmė muistytis. Niekaip nenusprendė, ar eiti pačiam, ar prašytis namo. Galų gale į galvą atėjo daug geresnė mintis, ir David staiga šūktelėjo:
- Aš noriu kakavos!
David išmintis byloja:


*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 2262
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Kukurūzų labirintas
« Atsakymas #39 Prieš 5 mėnesius »
Kartais nė nepagalvotum, kaip vaikai kartais sugeba pradžiuginti. Nė penkerių nesulaukusio sūnaus žodžiai širdį pripildė tiek šilumos, kad, atrodė, ji tuoj sprogs. David jaučiasi saugus, nes yra su savo tėvu. Argi gali būti kas nors nuostabiau? Tiesa, nieko nebesakė. Atrodė, kad gali sugriauti akimirką, o to norėjo mažiausiai. Tik nusišypsojo ir tvirčiau apkabino mažylį.
Eidamas su sūnumi ant rankų bandė parodyti įdomesnius lapus ar kokį vabzdį. Tiesa, lapkritį jų jau nebuvo daug, bet atrodė, kad David ir taip smagu. Gal viskas išeis ne taip jau ir blogai?
- Į ką? - paklausė ir sustojęs pažvelgė į dangų. Nieko nepamatė, tad spėjo, kad praskrido koks David sudominęs paukštis. Kuo puikiausia atrakcija, ar ne? Dovanoti tokias akimirkas Dafydd galėtų nuolat. Žinoma, tada jos prarastų prasmę, bet pačiam tikrai nenusibostų. Dėl šito jis buvo daugiau nei tikras.
Ant rankų nešamas mažylis vis šūkčiojo ir darė tai tiesiai tėvui į ausį. Tiesa, labai nesinorėjo priekaištauti, tad Dafydd tylėjo ir stengėsi nereaguoti. Atrodė, kad tuoj apkurs, bet žinojo negalintis David mėgavimosi laiku.
Pasuko į nurodytą taką. Jis buvo platesnis nei ankstesnis, tad gal jie artėja prie tikslo? Tuo labiau, kad juos aplenkė jau dvi mamos su Miriam amžiaus mergaitėmis. Dafydd kiek paspartino žingsnį, kai išgirdo sūnaus norą.
- Man atrodo, kad mes netoli išėjimo, bet jei klystu, netrukus iškviesiu pagalbą, - atsakė sūnui. Pasirodė, kad buvo teisus, ir netrukus du Llewellyn išlindo iš labirinto. Dafydd nuleido sūnų ant žemės ir ištarė: - Mums pavyko! Šaunuolis.
Vėl paėmė rankytę ir susiradęs darbuotoją papasakojo apie nutikimą. Pasirodo, tai buvo klaida iš organizatorių pusės. Kaip kompensaciją ir padėką įteikė Dafydd bilietus visai šeimai. Pasvarstęs, kad tokios didelės šeimos jie nesitikės, padėkojo ir kol David nepradėjo nekantrauti, išsivedė jį į gatvę ir patraukė (ka)kavinės link.
Vis dėlto ši gimtadienio dalis nebuvo tokia jau bloga.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 2262
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Kukurūzų labirintas
« Atsakymas #40 Prieš mėnesį »
Kažkodėl Oliverio prašymas kiek nustebino, bet Dafydd neketino atsisakyti. Jeigu sūnus nori kartu kažką nuveikti, jis visada už. Kodėl kukurūzų labirintas, neaišku, bet kartą čia lankėsi su visa šeima. Smagi tai pramoga, tad kodėl jos nepakartoti? Galbūt Oliveris galvoja čia pakviesti Leticiją, tik kiek drovisi? O gal bijo, kad pasiklys su mergaite ir nori būti geriau pasiruošęs? O gal pasiūlymo esmė visai kita, ir Dafydd be reikalo spėlioja.
Į Londoną atvažiavo traukiniu. Tai vis dar buvo mėgstamiausia transporto priemonė, nors laikas, kada dvyniai galės keliauti oru, sparčiai artėjo. O juk visai netrukus po jų egzaminą galės laikyti ir Miriam. Tiesiog šiurpu.
- Nepaaiškės, kad įpainiojai mane į kokį nors keistą reikalą? - paklausė sūnaus Dafydd žingsniuodamas labirinto link. Žinoma, Oliveris - tai ne Eliotas, bet vis tiek jau žengia į paauglystę, ką diena atrakcionų parke tik įrodė. Atrodė, kad per šias atostogas Oliveris labai užaugo, o tai gąsdino. Ar negali šitie mažyliai amžinai likti mažyliais?
Pasiekęs reikiamą vietą Dafydd nupirko du bilietus. Pasirodė, kad darbuotojai juos jau prisimena, kas privertė pasijusti keistai. Na, bet galiausiai du Llewellyn atsidūrė viduje, ir vyresnysis atsisuko į sūnų.
- Ar rodysi kelią? O gal yra kokia priežastis, kodėl norėjai čia atvykti, ir ją pasakydamas mane išgąsdinsi?
Šypsojosi berniukui ir jautėsi keistai laimingas. Nors mažyliai auga, tėvas jiems vis dar reikalingas. O tam tėvui nieko daugiau ir nereikėjo.

*

Neprisijungęs Oliveris Llewellyn

  • IV kursas
  • *
  • 851
  • Taškai: 50
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Kukurūzų labirintas
« Atsakymas #41 Prieš mėnesį »
Kai tau jau keturiolika, o vos po kelių savaičių būsi Hogvartso ketvirtakursis, siūlyti tėčiui kažką nuveikti yra kiek keista. Bet Oliveris padarė būtent tai. Norėjo kada nors atsivežti čia mažuosius broliukus ir sesutes. Turi įrodyti tėčiui, kad jiems nieko nenutiks. Kad ir kaip mylėjo tiek mamą, tiek tėtį, norėjo, kad jie suprastų: jis gali į Londoną ar kur kitur nuvykti ir vienas. Tiesa, viso šito niekaip neaiškino. Neabejojo, kad tėtis bet kuriuo atveju sutiks kartu nuvažiuoti į sostinę.
Taip ir nutiko, ir dabar Oliveris kulniavo šalia jo. Visai džiaugėsi, kad Londonas - didelis miestas, kuriame sutikti pažįstamų šansų nedaug. Būtų žymiai geriau, jeigu jį kiti sutiktų su draugais, o ne su tėčiu. Tik kad tų draugų visai nėra.
- Žinoma, neįpainiojau, - atsakė į klausimą, bet daugiau vis tiek nieko nepaaiškino. Laimei, greitai pasiekė reikiamą vietą, tad galima pradėti pramogą.
- Argi būtinai reikia priežasties ką nors kartu nuveikti? - klausimu į dar vieną tėčio klausimą atsakė. Galbūt daugiau atskleis vėliau, o kol kas reikėjo pradėti ieškoti kelio. - Eime ten, - parodė į vieną iš takelių ir kuo užtikrinčiau patraukė į priekį.