0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Prisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1803
  • Lytis: Moteris
Ats: Senas medinis namas su maisto prekių parduotuve
« Atsakymas #105 Prieš mėnesį »
- Ak, vaikeli, viskas jau ne taip, viskas, - tarė Danutė.
Ir užsivedė skųstis. O Dori sėdėjo be žado. Lestreindžas? Rabastanas Lestreindžas... jos tėtis?
Mergina jau žiojosi klausti, ar tikrai. Tačiau jos mamulė užparpė. Užmigo sėdėdama ant sofos ir net ėmė knarkti.
Dori atsiduso ir užsidengė delnais veidą. Pradėjo skaudėti galvą. Ji nežinojo nieko. Nei kaip jai jaustis, nei ką jai galvoti. Geriau jau būtų nepasakius, pamanė.
- Ar taip gali būt, Alanai? - paklausė raudonplaukio. - Ar taip gali būt?
Dori krito jam į glėbį ir pradėjo verkti.
- Aš labai atsiprašau. Prašau, nepyk. Ji... ji mano m-mama, - ėmė tiesiog kūkčioti. - Aš... aš... Ji... Dar tas R-rabastanas... Aš nesuprantu savo gyvenimo, - raudojo įkniubusi mylimajam į krūtinę.

*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • Magizoologas
  • *****
  • 1045
Ats: Senas medinis namas su maisto prekių parduotuve
« Atsakymas #106 Prieš mėnesį »
Alanas atsiduso. Tas kvailas portretas nieko vertas. Nusprendė ir daugiau nieko nesakė Danutei.
Ponulė Vanesa užmigo ir pagaliau.
- Nežinau. Gal rytoj pasikalbėsit. - Dieve, tikiuosi, kad ne. Alanui bloga darėsi pagalvojus ko tas žmogėnas galėtų imtis jei norėtų tai nuslėpti. Aš jam neleisiu. Aš irgi galiu padaryti kažką. Senkleriai irgi turi ryšių. Aš. Jį. Sustabdyčiau. Pala, nejau Milas Dori brolis? Ar taip galėtų būt?
Paskui sėdėjo ją apkabinęs, guodė ir sakė, kad viskas gerai. Kad viskas bus gerai. O kai jau Dori aprimo pakėlė ir nusinešė į viršų. Nenorėjo, kad mergina dabar liptų laiptais. Jei jau pargriuvo ant lygių grindų, tai ką kalbėt apie laiptus? Kai paguldė ją ir apklostė nulipo žemyn. Kurį laiką niūriai dėbsojo į Vanesą.
- Negaliu tavęs pakęst. - Tyliai pasakė. Negalėjo leisti, kad dukros rytoj ją čia rastų. Todėl teko pasinaudoti sklandymo kerais ir pakelti moteriškę į orą. Pakeliui ji ėmė raugėti, o gal žiaukčioti ir jis išsigando, kad tuojau pasipils vėmalų fontanas. Bet taip to ir nenutiko.
Pagaliau nuleido bedvasį Dori mamos kūną ant lovos. Žiūrėjo į ją ir galvojo apie tai kokia ji panaši į Dori. Tada pakraupo prisiminęs kaip Rabastanas apžiūrinėjo Dori pirmą jų susitikimo vakarą, kai buvo užmaršintas. Jis ją pažino. Pamanė. Jos abi tokios panašios ir jeigu tai tiesa, tai jis ją greičiausiai pažino. Arba galėjo bent pagalvoti apie galimybę, kad gal tars romanas neužsibaigė taip paprastai.
Palikęs Vanesą tysoti ant lovos. Tegul džiaugias, kad ne lauke ar tvarte. Išėjo.
Patraukė į svetainę, norėjo aptvarkyti, bet ten rado nemiegantį elfą, kuris viską surinko.
- Reikėjo tau eiti gulti.
- Tedis norėjo padėti. Ar Alanas liūdnas? Kodėl jis toks piktas?
- Ai...
- Ar ta moteris gyvens čia?
- Nenorėčiau, kad taip būtų.
- Tegul Alanas eina miegoti.
- Na gerai labanakt. - Jis ir išėjo. Užlipo į jų su Dori kambarį. Atsigulė. Taip ir nenusirengęs. Su ta persona svečių kambary visko gali nutikti, reikėjo būt visada pasiruošusiam keltis. Jam taip atrodė. Prastokai tą naktį miegojo.

Ats: Senas medinis namas su maisto prekių parduotuve
« Atsakymas #107 Prieš mėnesį »
- Laaabas rytas! La-la-la! - išdainavo Amelija.
Ji stryktelėjo iš lovos pasisveikindama su sese ir barbėmis. Barbes paglostė ir pabučiavo. Pasinaudojo magišku naktipuodžiu. Amelijai knietėjo sužinoti, kur iškart pradingsta jo turinys. Tada šiek tiek pašoko vidury kambario dainuodama ir sušuko:
- Einam!
Jos buvo pratusios iškart lėkti į tėvų kambarį, kai atsikelia. Nes niekur daugiau negalėdavo. Viskas būdavo užrakinta ir laiptai užburti. Tačiau šiandien vietoj laiptų Amelija išvydo čiuožyklą ir kažkas namie labai skaniai kvepėjo.
- Vyyy, - klegėjo čiuoždama.
Kai nusileido į apačią, tiesiu taikymu patraukė į virtuvę, iš kurios ir sklido maisto kvapas.
- Labas ryyytas, tėti, Tedi, tra-lia-liaaa.
Ji žinojo, kad Arielė ties rankas į tėtį norėdama, kad jis ją pakeltų. Tačiau šituose reikaluose Amelija jau vis mažiau ir mažiau konkuravo. Netroško glėbesčiuotis. Užsiropštė ant kėdės, atsisėdo prie stalo.

Ats: Senas medinis namas su maisto prekių parduotuve
« Atsakymas #108 Prieš 3 savaites »
- Labas, labas, labas. - Atitarė jai Arielė. Ji pabudo kaip visada laiminga.
Mergaitė irgi pasinaudojo naktipuodžiu. Tada pradėjo sodinti savo žaisliukus taip, kaip norėjo ant lovos. Planavo jiems visiems paruošti valgyti. Meli labai smagiai šoko, žaisliukams patikdavo pažiūrėti į šokius.
- Ateisiu paskui. - Pažadėjo žaisliukams. Ji nusprendė, kad dar jie nenorės pusryčių. Taigi Arielė išbėgo paskui sesę iš kambario.
- O! - Smagi šūktelėjo ir kikendama nusileido nuo kalniuko, kuriuo buvo virtę laiptai.
Maisto kvapas sužadino apetitą ir ji aišku irgi patraukė į virtuvę. Nors šiaip gal visai būtų norėjusi eiti žaisti į kiemą. Bet su pižama turbūt niekas kaip visada neleistų eiti į lauką.
Mergaitė apkabino Tedį, kuris rankose laikė krūvą lėkščių. Tada nubėgo prie tėčio. Jis darė valgyti.
- Labas rytas tėėėti. - Tėtis negalėjo jos pakelti, nes dėjo tešlą į keptuvę. Taigi ji apkabino jį taip, kaip pasiekė.
- Al eisim duoti valgyti alkliukui il kitiems? - Galvoje turėjo tvarto gyventojus. Jau buvo įprotis kartu su tėčiu atsikelti anksti ryte ir padėti jam. Meli irgi aišku eidavo kartu.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 dienas sukūrė Arielė Senkler »

*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • Magizoologas
  • *****
  • 1045
Ats: Senas medinis namas su maisto prekių parduotuve
« Atsakymas #109 Prieš 3 savaites »
Pagaliau praėjo naktis. Ir Alanas atsikėlė. Nusiprausė, persirengė, bet ramiau nepasijuto. Palikęs Dori prie lovos ant spintelės stiklinę vėsaus vandens ir buteliuką su kažkokiu Gruodės seniau siųstu eliksyru, kuris turėjo apmalšinti blogumą išėjo. Uždarė duris. Nulipęs apačion dėl visa ko laiptus pavertė čiuožykla. Nenorėjo, kad dvynukės eitų ir pažadintų merginą. O dar labiau nenorėjo, kad sugalvotų užeiti į svečių kambarį.
Virtuvėje Tedis maišė tešlą blynams.
- Alanas vis dar nerimauja. - Pasakė, kai Senkleris įžengė virtuvėn.
- Labas rytas. - Šyptelėjo jam Senkleris.
- Ar galėsi šiandien apeiti gyvųnus?
- Taip, žinoma, Tedis galės. - Gyvūnus pats ir apeidavo. Rytais dažniausiai su Ariele. Bet dabar reikėjo būti namie.
Norėdamas kažką veikti kerais įkaitino viryklę. O Tedžiui sumaišius tešlą pradėjo dėti ją į keptuvę. Nemėgo gaminti, nors mokėjo. Bet šiandien reikėjo kažką veikti.
Nusišypsojo išgirdęs atbėgančias mergaites.
- Labas Amelija. Kaip miegojai? - Trumpam palikęs savo darbą pakėlė Arielę nuo žemės.
- Šiandien Tedis eis pas gyvūnus. Mes pavalgysim. - Svarstė sakyti ar ne, kad turi svečių. Amelija labai norėtų pamatyti tuos svečius. Arielė gal ne taip. Bet visgi. Alanas svajojo, kad moteriškė tiesiog išnyktų iš to kambario.
- Kitą kartą būtinai eisim. Gerai? - Nenorėjo,kad Arielė dabar nusimintų. Jis įdėjo dar samtelį tešlos į keptuvę. Po kurio laiko apvartė blynus. Tedis sudėjo lėkštes ant stalo.
- Pabaik gerai? - Paprašė.
- Einam praustis ir rengtis. - Priėjo prie dukterų. Taip ir nepasakė, kad jie turi svečių. O jei ta ir šiandien gers prie vaikų? Tada tikrai išmesiu ją lauk. Net Dori manęs neperkalbės.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 savaites sukūrė Alanas Senkleris »

*

Prisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1803
  • Lytis: Moteris
Ats: Senas medinis namas su maisto prekių parduotuve
« Atsakymas #110 Prieš 2 savaites »
Dori atsibudo su skaudančia galva. Ar tikrai vakar atvyko mama? Ar visa tai buvo sapnas? Ar Vanesa iš tiesų pasakė, jog Rabastanas Lestreindžas - Dori tėvas?
Mergina ant spintelės pamatė kažkokį eliksyrą. Suprato, kad tai jai skirta mikstūra. Išgėrė ją. Iškart pasijuto geriau, bet tikrai ne puikiai.
Išlipo iš lovos, nuėjo į dušą, išsimaudė. Tai taip pat padėjo šiek tiek atsigauti. O tuomet tiesiu taikymu nuskuodė į nenaudojamą kambarį. Neva svečių. Tai iš tiesų buvo pirmasis jų svečias. Jeigu buvo. Nes Dori taip ir negalėjo suprasti, tai realybė ar fantazijos.
Įžengusi į kambarį suprato, kad vis tik tai - realybė. Vanesa parpė lovoje, o kambaryje atsidavė buvusio vakarėlio tvaiku.
- Eee, - numykė priėjusi prie moters juodaplaukė. - Mama... - buvo taip keista tarti šį žodį. - Mama, kelkis...
Mergina šiaip ne taip prižadino motiną. Jos pasikalbėjo. Gana ilgai. Šįryt Vanesa atrodė kur kas rimtesnė nei iš vakaro. Apie save kalbėti ji vis tiek nesileido, bet patikino, jog Dori tėvas - Rabastanas.
Pasikalbėjusios Delegardžių moterys nusileido į apačią. Pusryčių kvapai kvietė į virtuvę, tad ten jos abi ir nupėdino. Tačiau Dori čia nepamatė Alano ir dukrų. Tedis dengė stalą.
- Tedis tuoj pabaigs ir jūs galėsite pusryčiauti, - pasakė elfas.
- Ačiū, Teodarai, - tarė Mendel.
- Pff, kokia mandagi, - tarstelėjo Vanesa.
Elgėsi išties ramiau, nei vakar. Na, gi pagirios. Ant stalo ji padėjo du žaislinius triušelius, kuriuos rado prie savo lovos iš ryto.
- Dėkis, - mostelėjo į blynus Dori.
Vanesa nesikuklindama prisikrovė į lėkštę blynų ir dar paaiškino Teodorui, kokią kavą ji geria. Jos pradėjo pusryčiauti. Dori jautėsi išalkusi lyg vilkas. Valgydama išgirdo šurmulį. Suprato, jog šeima ateina.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 savaites sukūrė Dori Mendel »

Ats: Senas medinis namas su maisto prekių parduotuve
« Atsakymas #111 Prieš 3 dienas »
- Bet kodėl? - Ji negalėjo suprasti kodėl kaip visada jie negalės eiti pas gyvūnėlius. Kaip visada kai pykdavo aptilo ir tylėjo visą laiką, kol tėtis jas maudė, rengė ir šukavo. Ji tylėjo ir spurdėjo. Dažniausiai mėgdavo, jeigu jai supindavo kasytes. Dabar neleido tėčiui to padaryti, jis ir nereikalavo to. Mergytė nusprūdo nuo kėdės, papurtė savo ugninius plaukus, jie išdriko ant pečių, kaip visada garbanojosi.
- Eisiu viena pas gyvūnėlius. - Pareiškė ir nubėgo virtuvėn nelaukdama tėčio ar Meli. Bet ten sustojo, nes rado kažkokią nepažįstamą tetą. Tada labai greitai nustojo ožiuotis. Užlindo tėčiui už nugaros. Rankyte įsikibo jam į megztinio apačią ir nepaleido. Sekė paskui. Drovėdavosi naujų žmonių, mėgo juos stebėti, o tik paskui atsargiai eidavo pažindintis. Teta sėdėjo prie stalo ir valgė.

Ats: Senas medinis namas su maisto prekių parduotuve
« Atsakymas #112 Prieš 6 valandas »
- Ai, gerai, - atsakė tėčiui dėl miegojimo. - Kur mama? - paklausė.
Amelija jau norėjo griebti blyną tiesiai iš lėkštės, į kurią jie buvo dedami, tačiau išgirdo, kad dabar eis praustis ir rengtis. Pavartė akis visai kaip jos gimdytoja.
Arielė buvo nepatenkinta dėl to, kad jie šiandien neis pas gyvūnėlius. Pačiai Amelijai irgi patikdavo eiti pas juos, tačiau didelės problemos tame, kad šiandieną to nebus, mergaitė nematė. Ji susiras Dingą ir pabus su juo.
Kol vyko rytinė ruoša, raudonplaukė krutėjo, dainavo bei maivėsi. Taip trukdydama tėčiui ją suruošti. Ir kibino sesę bandydama ją pralinksminti.
- Tu eik pas Sonį, - pasiūlė Arielei. - Jis namie.
Netrukus jie grįžo į virtuvę ir ten Amelija pamatė nepažįstamą tetą.
- Teta! - džiugiai sušuko rodydama į moterį sesei ir tėčiui.
Prilėkė prie moters.
- Labas! - linksmai pasisveikino teta tiek su prie jos pribėgusia Amelija, tiek su už tėčio pasislėpusia Ariele. - Tu tikriausiai Amelija? Mama man jau papasakojo, kaip galėčiau jus atskirti, - nusijuokė labiau sau. - Žiūrėkit, ką jums turiu.
Moteris atsistojo, o jos rankose Amelija pamatė du žaislinius triušiukus. Ji norėjo kažką sakyti, bet Amelija tiesiog griebė jai labiau patikusį triušiuką iš jos rankų ir karingai suriko seseriai:
- Šitas mano!
Teta pradėjo juoktis.
- O čia tai Delegardi, šaunuolė! - sušuko ji.
Amelija nustebo. Nei mama, nei tėtis jos tikrai nevadindavo šaunuole už tokį ir panašų elgesį. Jai šita teta patiko ir Amelija išsišiepė iki ausų. Tiesa, ji nežinojo, ką reiškia tas vienas ilgas žodis, bet nesvarbu. Dar teta kažką kalbėjo apie ryžus vaikus, bet šito mergytė taip pat nesuprato ir jai buvo nesvarbu.
Laikydama rankoje triušiuką Barbių (taip ji mintyse žaisliuką pavadino vos jį pagriebusi), raudonplaukė čiupo blyną ir ėmė jį valgyti rankomis. Reikėjo išbandyti šitą tetą, o tuo pačiu - mamą ir tėtį. Mat tėvai kartais prie skirtingų žmonių elgiasi šiek tiek kitaip. Aišku, jau tėtis tai visada stabdo už, jo nuomone, nederamą elgesį, bet Amelija niekada nepraranda vilties.
O šita teta, ji buvo nereali! Vietoj to, kad sudraustų Ameliją, kad valgyti reikia prie stalo ir iš atskiros lėkštės, naudojantis stalo įrankiais, teta irgi griebė blyną, tada su juo tvojo per Amelijos kepinį ir šūktelėjo:
- Blynų karas!
Mažoji Senkler pradėjo juoktis ir jos šiek tiek pažaidė su blynais, paskui ėmė juos valgyti.
- Nori pašokti? - paklausė teta Amelijos.
Dar su maistu burnoje mergaitė pradėjo šokti. Tai tikrai kažkas toookio, juk nei tėvai, nei seneliai, nei auklėtoja ar dar kas nors neleidžia šokti valgant! O ši teta leidžia!
Netrukus ji pakalbino tėtį. Amelija nelabai užfiksavo, bet ji lyg sakė kažką pupeles. Ir tada pamaigė jam žandus. Sesei tiesiog padavė laisvą žaisliuką ir nusišypsojo. Tuomet toliau šoko su Amelija, mergaitė jau buvo suvalgiusi blyną. Ji dūko ir krykštavo. Ak, koks puikus rytas!
- Ateik! - pakvietė savo dvynę.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 valandas sukūrė Amelija Senkler »