[Ikelas]

  Ikelas tikrai nesiruošė užkeikti tos monetos. Juk tai taip pavojinga! O jei netyčia prisilies ir paaiškės, kad to daryti nebuvo galima?! Kad nuo to nukentės?! Ne, tai buvo nesvarstytinas dalykas, tad berniukas iškart perėjo prie kito žingsnio.
  Jam reikėjo nupiešti pentagramą. Tai buvo pakankamai baisus dalykas, tačiau neatrodė toks pavojingas, kaip monetos užkeikimas, todėl berniukas nusprendė ją nupiešti, tačiau ne itin didelę. Normalią, bet tikrai ne didelę. Tad jis tą ir padarė, žinoma.
  Žiedlapius jis pabėrė ir įdėjo į vidurį tą monetą, kuri nebuvo užkerėta. Dar liko daug žingsnių, tačiau berniukas jau norėjo baigti, tai nieko gero nežadėjo.
  Kelias sekundes pavėpsojęs į lentą, Ikelas nusprendė, kad jau geriau neteks taškų, tačiau nebaigs praktikos. Todėl tiesiog visą likusį laiką, kurio jau tikrai nebuvo likę daug, jis prastumdė žiedlapius, nupiešė iš jų saulę, žmogeliuką ir medį.
  Tada nuskambėjo varpas ir Ikelas pats pirmas išbėgo iš klasės.

[Danas de Breinas]

  Subėrus pudrą ant monetos, reikėjo apsipilti švęstu vandeniu. Danas labai norėjo to nedaryti, norėjo parodyti, koks stiprus yra, kai labai lengvai apsigins, tačiau žinojo, kad tada profesorė gali labai supykti, gal net atimti taškų, visai pamiršusi jį pagirti iš gerą apsigynimą, todėl jis galėjo pradėti gadinti geriausio Hogvartso mokinio įvaizdį.
  Galiausiai, tą padarius, reikėjo paklausti tik vieno klausimo. Iš pradžių Danas nežinojo, ar gali jau klausti, mat nežinojo, iš kur turėtų žinoti, kad demonas jau čia, tačiau greitai pajuto silpną vėjelį, silpną šaltį, tad spėjo, kad jau laikas.
- Kada aš mirsiu? - paklausė ir ėmė laukti.
  Po kelių akimirkų, rodos, demonui pamąsčius, pasigirdo tylus žemas balsas:
- Greitai. Labai greitai.
  Danas, išgąsdintas tokio atsakymo, mat tikrai nesiruošė mirti, greitai viską nupūtė ir kerais išvalė pentagramą, tada net apsižegnojo, kad tik demonas jo nepasiektų ir nenužudytų.

[Athena OConnor]

- Ateities būrimas nuobodi pamoka, bet žiobarotyra man nuobodžiausia. Bet gerai, papasakosiu tau, - ištarė rudų plaukų savininkė pasiimdama rožių lapelius. Jai darėsi kiek baisu, tačiau ji privalėjo atlikti praktiką. Jai taškų labai reikėjo, nes be jų Athenos lauks skrydis iš Hogvartso.
- Ai, jį pasakė profesorė. Šiaip tikiuosi, kad dar kažkada bus naudingas, - sumurmėjo. Tada ji pabėrė rožių žiedlapių ir ant jų uždėjo užkeiktą monetą. Dubenėlyje mergina susitrynė pudrą iš profesorės išvardintų ingridientų. Tą masę pasidėjo šalimais ir kiek kreivai nužvelgė.
- Dar nežinau ko klausiu. Greičiausiai ką nors apie sėkmę. Šiaip manau, kad niekas negali žinoti ateities, tad jis galimai meluos, - tarė ir greitai subėrė masę ant monetos, o tada apsipylė švęstu vandeniu. Greitai pasirodė demonas, kuris ruošėsi pulti Atheną, tačiau jam nepavyko to padaryti.
- Ar aš padarysiu ką nors neįtikėtino ateityje ir būsiu sėkminga? - paklausė mergina kiek nedrąsiai.
- Jei stengsiesi, taip, - piktu ir griausmingu balsu atsakė demonas, o tada išnyko. O'Connor susiraukė, o tada atsisuko į Eliotą.
- Buvo kiek tamsus ir baisokas, bet šiaip smagu pasikalbėti su demonu, - pasakė šypteldama.

[Morgan Lindsey]

Pamoka nusibodo. Į galvą ėjo kvailos mintys tokios kaip:kodėl aš gėriau?! Juk žinojau jog baigsis blogai, kad mokiniai apkalbinės. Praktika ėjo į pabaigą, vieni mokiniai kalbėjosi su demonais, kiti nieko nedarė arba jau buvo išėję, o treti kaip Mendel bandė įtikti profesoriai. Nuskambėjus varpui visi mokiniai išsilakstė. -Ačiū Dumbuldorui čia jų nebėra.- tyliai sumurmėjo raudonplaukė. Praėjusi pro mokinių darbus ji susirašė kiek taškų kam skirs. Mintyse kirbėjo kažkas kito. Ar mokiniams nepatiko mano pamoka?. Lindsey galvojo jog demonai nesudomino mokinių, o gal buvo per sunku? Kitai pamokai idėjų nebebuvo, gal būrimas vorų pagalba? O gal iš debesų? Eh temas kurios įtrauktų mokinius sugalvoti buvo sunku. Tad pabaigus tvarkyti mokinių darbo vietas, Morgan išėjo į Biblioteką ieškoti idėjų.


Pamoka uždaryta