0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Sakura Levins

  • *****
  • 706
  • Galbūt ne garsas skambės tyloj, o tyla garse
Ats: Garduolynė
« Atsakymas #75 Prieš 1 savaitę »
Sakura suprunkštė, o paskui ėmė juoktis. Jos juokas buvo gražus. Net kai ji kvatodavosi kaip dabar.
- Na, gerai, vienas vienas, - apsiraminusi tarė.
Ta situacija buvo žiauri, tačiau dabar skambėjo išties juokingai.
- Suprantu, kad nepyksti, - pasakė. - Tiesiog man pačiai gėda. Bet šiaip, prisiminus Hogvartsą, elgiausi kaip ateivis. Nors ir dabar kartais elgiuosi. Tačiau be batų žiemą jau šalta, - šyptelėjo. - Tai vis tik jis tavo pusbrolis ar kažkoks kitas giminaitis? - paklausė, kai Auris patvirtino, jog Aaronas - Senkleris. O paskui išpūtė akis. - Vajei, gal jis tavo... tavo tėvo kitas sūnus?
Tada Sakura suprastų, kodėl Auris galėtų nekęsti Aarono. Galbūt Aaronas yra Amyro sūnus, su kuriuo jis sutaria? Galbūt kas nors susiję su Timočiu? Gal Aaronas žinojo, kad ten auga mažas vaikas, bet nesiėmė jokių veiksmų?
- Mhm, pirmą, - ironiškai atsakė dėl savo ir Aarono pokalbio. - Žinau, kad galėtum nugalėti klaną tamsos būtybių ar blogų žmonių, bet tuo pačiu kartais būni velniškai naivus, - graudžiai šyptelėjo. - Neslėpsiu, kad Aaroną pažįstu iš seniau, bet nenoriu apie tai kalbėti. Turbūt pats supranti. Todėl ir prašau, kad niekam nieko nesakytum. Negi vis dar esi nusiteikęs prieš Adriją? Auri, aš jau šitiek metų su juo bendrauju. Mes pora ne vieną dieną. Adrijas yra nuostabus, - dabar Sakuros veidas nušvito Auriui greičiausiai dar nematytom emocijom. Meile, bet ne paaugliška, o tikra. - Mes suprantam vienas kitą, turim labai daug bendro. Abu atėjom iš kažkur kitur. Tik jam mažiau pasisekė. Man nereikėjo būti įkalintai apie porą šimtmečių. O kaip tu ir Linėja? Ar jūs kartu? - pasidomėjo.
Paskui Sakura apstulbo. Tikrai nemanė išgirsianti, kad Aurio savijautos pagerėjimas yra kuo nors susijęs su Aaronu.
- Nejaugi? Tai kodėl tamsta Aarono taip nemėgstate? Ar neturėtum džiaugtis dėl to, kad jis tau padėjo? Ar tiesiog jis prekiauja kokiais nors užkeiktais daiktais ir dėl to negali jo pakęsti? - prisiminė, kad Aaronas šiandien sakė prekiaujantis meno dirbiniais. - Tai visą laiką buvai užkeiktas...
Ji neketino sukti galvos dėl Aarono. Norėjo užmiršti tai, kas juos siejo anksčiau, o daugiau niekada nesies niekas. Lai Aaronas užsiima kuo nori.
- O, man viskas gerai, - nusišypsojo. - Nėra šeimyninio gyvenimo, nes mes Adriju kartu negyvename, - nusijuokė. - Galit kada užsukti su Timočiu, - pasiūlė. - Vienintelis dalykas, kurio gailiuosi, kad taip ilgai gyvenau tame bute. Dabar labai gera būti ten, kur yra gamtos, erdvės ir nereikia slėptis.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 savaitę sukūrė Sakura Levins »

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 2193
Ats: Garduolynė
« Atsakymas #76 Prieš 1 savaitę »
Keista, kad tokie dalykai išvis dar galėjo kelti juoko. Kaip tada pašėlo. O ir Gruodei turėjo pakeisti atmintį. Ar Sakura žinojo apie jos Mirtį? Greičiausiai. Auris dabar visai nenorėjo liesti tos temos.
- Man patinka originalūs žmonės.
Pasakė ir pagalvojo, kad ją mokydamas dar paauglę turėjo labai įdomią patirtį. Pamažu stengtis parodyti kažkam pasaulį yra labai įdomu. Be galo nuostabu. Auriui išvis labai pasisekė, kad per tokį darbą įgavo tiek naujos patirties, tiek galimybių pažinti žmones, keistis. Matyti viską iš įvairių pusių.
- Žinok rimtai dievinu savo darbą. Mokyti vaikus, su jais bendrauti ir jei dar pavyksta jiems kažką duoti yra nuostabu.
Šį kartą nuoširdžiai ir ramiai įgarsino savo mintis.
- Pusbrolis, pusbrolis. Bet man jis nulis aišku? Ką? Ne. Jis mano tėvo krikštasūnis. Mes kartu augom...
Nenorėjo apie tai galvoti. Nenorėjo prisiminti kaip Aaronas jam ramiai pareiškė, kad Rolandas nužudė Aureliją. Kaip jis taip galėjo? Juk kažkada ją vadino mamyte. Nekenčiu jo.
- Ką? Kas? Aš naivus? Pasakyk bent kartą kada buvau naivus?
O čia tai jau labai sudomino.
- O vargeli... - Atsiduso. Ką, ji jau tame Aarono sąrašėlyje? Klaiku. Bet negalėjo moralizuoti.
- Gerai. Gi sakau, kad tylėsiu.
Sprūdo kiti žodžiai apie tai, kad jis jai žiauriai per senas ir išvis kaip galėjo su juo susidėti. Norėjo paklausti kada tai buvo. Ir norėjo nudėti Aaroną. Bet to panorėdavo ir taip labai dažnai.
- Sakau nerūpi man tas Adrijas.
Sakurai svaigstant vartė akis ir dūsavo. Jau to klausytis norėjo mažiausiai.
- Ne kartu ir nebūsim kartu. Geriau netęskim tos temos. Jau geriau klausysiu koks įstabus yra Adrijas.
Tada piktai ir liūdnai nusijuokė.
- Cha, jei tik tiek. Prekyba užkerėtais juodais daikčiukais. Ne. Tiesiog turim daug istorijų, nesuvestų sąskaitų ir aš jo negaliu pakęsti. Ir niekas jo neprašė manęs gelbėti. Atsirado riteris.
Nejučia pasitrynė tą kvailą ritualo žymę ant riešo.
- Taip. Nuo pat pavasario pabaigos.
Tada tarė. - Puiku. Parašyk, kai turėsi laiko ir mes kokį savaitgalį atvyksim. Manau Voveriukui patiks. Tai yra Timočiui.

*

Neprisijungęs Sakura Levins

  • *****
  • 706
  • Galbūt ne garsas skambės tyloj, o tyla garse
Ats: Garduolynė
« Atsakymas #77 Prieš 1 savaitę »
- Ar aš originali? - kažkiek nustebo.
Ji visada sau atrodė keista, gal net šiek tiek su trūkumais. Arba kiti jai atrodydavo su trūkumais. Na, jos trūkumas buvo tas, jog dažnai kažko nesuprasdavo, nes tai trukdydavo pritapti. O kitų trūkumai, pavyzdžiui, valgyti įvairius nuodus, kuriuos jie vadina maistu, būti atitolus nuo gamtos ir to nejausti bei panašiai.
- Man irgi patinka dirbti su vaikais, - nusišypsojo. - Žinoma, dirbti su šešiais mažais tikrai ne tas pats, kas mokyti visą kompaniją paauglių apsiginti nuo tamsos būtybių, - nusijuokė. - Bet šiaip ir man patinka. Būna visko, tačiau visumoje maži vaikai yra geri ir dažnai dar neturi jokių nusistatymų, moka priimti kitus tokius, kokie jie yra. O augant žmoguje tai dingsta, jis pradeda kliautis stereotipais, - kalbėjo.
Akmuo nuo širdies nusirito Auriui pasakius, kad Aaronas - jo pusbrolis, o ne brolis. Tai gal nėra viskas taip blogai. Tačiau jog kažkas tarp jų ne taip, buvo akivaizdu. Mergina neketino kištis ir tai net nebuvo labai įdomu, tačiau jai rūpėjo Auris, jis jos draugas.
- Kartu augot? Ar kažkas nutiko vaikystėje, jog dabar vienas kito taip stipriai nemėgstat? - paklausė.
Regis, pasakymas apie naivumą raudonplaukį gerokai nustebino ir Sakura nusijuokė.
- Na, pavyzdžiui, dabar, - gūžtelėjo pečiais ir atsikando bandelės.
Šiek tiek susiraukė dėl Aurio reakcijos, susijusios su Adriju. Negalėjo suprasti, kodėl Juzefas ir Auris vis dar yra prieš Adriją nusiteikę. Praėjo šitiek laiko.
- Supratau, - teatsakė dėl Linėjos, tačiau nesitikėjo tokio atsakymo.
Manė, kad jie daug bendrauja, kad yra kartu. Juk Linėja buvo ir darželyje, o Timotis retsykiais apie ją užsimindavo.
- O Adrijas tikrai yra nuostabus. Jis geras, ramus, stiprus, jam patinka gamta, - pasakė.
Neketino klausti, kuo užsiima Aaronas. Tačiau suprato, kad tikrai ne nekaltais dalykais.
- Jei jis tau padėjo, manau, vis tiek turėtum jaustis dėkingas, - tyliai tarė. - Bet tavo reikalas. Nesikišu. Na, svarbiausia, jog dabar esi sveikas. Gaila, kad teko tiek prisikankinti, bet viskas, kas turi pradžią, turi ir pabaigą.
Nusišypsojo, kai Auris pavadino Timotį voveriuku.
- Galit atvykti visiškai bet kada, - tarė. - Blogiausiu atveju teks kieme palaukti, kol grįšiu iš medžioklės ar panašiai, bet jei atsiųsi gynėją, kad atkeliaujat, iškart parsirasiu ir aš. Aišku, ten gali būti ir Adrijas, - nusijuokė. - Tad jeigu jau tai netinka, tuomet raštelsiu laišką su laikais, kada savaitgalį jis dirbs, - atsiduso.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 2193
Ats: Garduolynė
« Atsakymas #78 Prieš 1 savaitę »
- Visi aišku savaip originalūs. Bet gi ir pati sakai, kad kartais elgiesi neįprastai. - Šyptelėjo.
- Oi, Amelija tai kaip kokie du. - Nusijuokė.
- Ot bus smagu, kai ji atkeliaus į mokyklą. Dieve, o jau ir Timotis toks didelis. Atrodo taip neseniai jam buvo ketveri. - Tikrai. Bus taip keista, kai reikės į jį žiūrėti kaip į savo mokinį. Auris pasistengė nepradėti galvoti apie tai ar vaikas pritaps mokykloje. Dar iki to juk visgi yra laiko.
- Aha. Vaikai tokie. Dar nesuformuoti kažkieno nuomonių. - Dėl to Auris ir mėgo pažaisti su vaikais, tada jausdavosi laisviausiai.
- Taip. Jis gyvendavo pas mano tėvus. Kartu augom. Nežinau, jis pasikeitė po to, kai buvau gražintas iš tų žiobarų namų. Kai susitikome po to pirmą kartą apsimetė, kad manęs nepažįsta. O paskui pradėjom karą ir jis eina iki dabar. Nemačiau jo daug metų po mokyklos baigimo, bet dabar reikėjo susitikti dėl jo sūnaus. Ir štai dabar jau atrodo, kad sutinku jį kaip savo šešėlį velniai rautų. - Taip. Aarono pasidarė per daug.
- O, aš tik labai norėjau viltis, kad judu pirmą kartą susitikot. Ir tiek. Bet tu žinok, kad su juo reikia atsargiai. Gali paklausti Dori, ji turės tau ką apie jį papasakot. - Pats nenorėjo dabar apie tai kalbėti ir vėl prisiminti savo motinos.
- Tiesiog didvyris. Gerai, gerai, nieko daugiau nebesakysiu apie Adriją. - Vaipėsi.
- Niekada. Nei už ką nejausiu jam jokio dėkingumo. O dar tas kvailas ryšys, jis susiejo mus visam gyvenimui. Yra ten toks kvailas ritualas. Matai, man nepadėjo vaistai ir jis sugalvojo, kad reikia išmėginti brolystės ritualą. Aplamai tai čia yra graži tyra magija. Nežinau kodėl jam pasisekė. Manau dėl to, kad jau sakiau, kad mes labai panašūs. Bent jau kartais tai tikrai. Dėkingas... Ne. Kai tik rasiu kaip nutrauksiu tą kvailą ryšį. - Jau rado kontaktą ir ketino nusipirkti knygą, kurioje gal ras atsakymą kaip tą padaryti.
Niekas nebaigta, dar viskas tik prasidėjo. Pagalvojo apie Dolohovus kurie sužinos, kad Auris atkerėtas.
- Nieko, kažkaip pakęsiu jo draugiją. Pažadu elgtis gražiai jo atžvilgiu.

*

Neprisijungęs Sakura Levins

  • *****
  • 706
  • Galbūt ne garsas skambės tyloj, o tyla garse
Ats: Garduolynė
« Atsakymas #79 Prieš 6 dienas »
- Nežinau, ar būti keistam yra tas pats, kas originaliam, - šyptelėjo. - Kita vertus, pievoje keista nebuvau. Galbūt daug kas priklauso ir nuo to, kur mes gyvename.
Kas galėjo pagalvoti, kad jie kada nors kalbėsis apie vaikus, su kuriais Sakura jau dirba, o Auris dirbs vėliau. Bet taip buvo. Jie apie tai kalbėjosi.
- Na, Amelija ne iš kelmo spirta, bet reikia mokėti ją pergudrauti. Stengtis, kad ji galvotų, jog viskas vyksta pagal ją. Aišku, ne visada pavyksta. Jau kai pradeda muštis, reikia stabdyti čia ir dabar, - šnekėjo. - Nežinia, kokia bus tada, kai reikės eiti į mokyklą. Pasistengsiu tinkamai išauklėti, - nusijuokė.
Išties laikas lėkė labai greitai, štai, Sakura jau šiais mokslo metais išleis į Hogvartsą Dorę. Gaus naują vaiką. Smalsu, koks jis bus. Kokio amžiaus, kokio charakterio.
- Įdomu, kaip Timočiui seksis mokytis Hogvartse, - tarė. - Kai jis nori, labai greitai išmoksta, bet kai nenori, atrodo, niekaip neišmokysi.
Klausydamasi Aurio pasakojimo apie Aaroną mergina prikando lūpą.
- Na, galiu pasakyti, kad Senkleriai - labai plati giminė, - tarė. - Kur bebūsi, ten Senklerių susitiksi. Sunku patikėti, kad kartu gyvenote. O jo sūnus problematiškas? - paklausė. - Nereikia jokio atsargumo. Aš su juo daugiau nesusitiksiu, Auri. Tai praeitis. Turiu Adriją. Jis susileido tik todėl, kad norėjau išsisukti nuo atsakymų apie pievą.
Apie tai, jog vis tik merginai buvo malonu matyti, kaip vyras dėl jos lydosi, nutylėjo.
- Dori? - apstulbo, iš tiesų apstulbo. - Bet... O kaip Alanas? Ar ta pati Dori, Dori Mendel? Juk jie vasarą tuokiasi, - turėjo omeny ją ir Alaną. - Sakė, kad kvies mus, - dabar kalbėjo apie save bei Adriją, - į vestuves. Ir ji ne tokia...
Dėbtelėjo į Aurį, kai jis ir toliau maivėsi kalbėdamas apie Adriją.
- Jis tikrai šaunus, - rimtai pasakė.
Atsiduso, kai raudonplaukis toliau šnekėjo apie Aaroną.
- Kaip matau, jei tau kažkas nepatinka, nuomonę pakeisti sunku, - tarė.
Tai sakydama galvojo ir apie Adriją, ir apie Aaroną.
- Šiaip tai manau, kad Adrijas ir nelabai džiaugsis tave matydamas, - šyptelėjo. - Gal vis tik aš tau parašysiu, kada jis dirbs. Beje, Adrijas patinka vaikams. Timotis šiaip droviai reaguoja į svetimus žmones, tačiau prie Adrijo, regis, jaučiasi laisvai.
Ji jau buvo suvalgiusi beveik visą bandelę. Gerai, kai nereikėjo dalintis.
- Na, ir kaip bandelė? Skani?
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 dienas sukūrė Sakura Levins »

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 2193
Ats: Garduolynė
« Atsakymas #80 Prieš 2 dienas »
- Gal. Na, bet dabar kartais darai kitaip, nei visi tai suteikia tau originalumo. - Taip. Kokia gi Amelija įžengs į mokyklą buvo tikrai įdomu. Jau kad bus tikras fejerverkas, tai tikrai.
- Man irgi įdomu. Truputį bijau laiko, kai jis paūgės. - Rimtai pasakė Senkleris.
- Kodėl tai keista? Jis mano tėvų krikšto sūnus, nieko keisto. Jo motina amžinai būdavo išvykusi, o tėvas norėjo įsiteikti mano tėvui. Todėl, kad Amyras kažkada turėjo gauti tai, ką dabar turi Rolandas. Žodžiu. O paskui Aaronas pats zyzdavo, kad galėtų atvykti pas mus. Bet tai buvo labai seniai. - tada vyptelėjo. - Man patiko ta jo būklė. - Tikrai patiko. - Tai ką Alanas? Galvoji Aaronui tas rūpi? Tai kas čia iš mūsų naivus? Tai taip tuokiasi žinau. - Visas panegirikas Adrijui praleido, bet paskui sukluso. - Kodėl aš nežinau, kadd Timotis bendrauja su Adriju? - Piktokai paklausė. - Žinai ką? Jis pasiėmė mano pusbrolio kūną kelis kartus. Alanas jį prikeldamas panaudojo savo kraują ir po galais aš nežinau ar kaip nors ta nesąmonė jam gali atsiliepti. Adrijas turi senų sąskaitų su Senkleriais siekiančių porą šimtų metų atgal. Prašyčiau pranešti, kad Timotis su juo bendrauja. Jeigu Adrijas kada sumanytų jį nuskriausti, Timotis pats net nepasisakytų po galais. - Tai jį tikrai pasiutino. - Normali. - Burbtelėjo dėl bandelės.

*

Neprisijungęs Sakura Levins

  • *****
  • 706
  • Galbūt ne garsas skambės tyloj, o tyla garse
Ats: Garduolynė
« Atsakymas #81 Prieš 1 dieną »
- Man tai keista, nes aš jį pažįstu iš anksčiau ir net pagalvojusi nebūčiau, jog jis tavo pusbrolis, - pasakė dėl Aarono.
Mergina nieko nesuprato apie Dori ir Aarono sąsają.
- Tai kas juos sieja? Dori ir Aaroną? - paklausė.
O paskui baltapūkė pyktelėjo. Raukėsi klausydama to, ką Auris šnekėjo apie Adriją.
- Adrijas nesumanys nuskriausti Timočio, - pasakė. - Aš žinau. Viską žinau apie Alaną, žinau ir apie Adrijo ryšį su Senkleriais. Auri, Adrijas nieko nepadarys. Jis tiesiog džiaugiasi galėdamas gyventi. Patikėk, jeigu tu šitiek metų būtum įkalintas veidrodyje, bet kokia kaina bandytum išsivaduoti. Bet kuris iš mūsų būtų bandęs. Tai kova už išlikimą ir būtį. Adrijas tavęs nemėgsta todėl, kad tu priešiškai prieš jį nusiteikęs, o ne dėl to, kad esi Senkleris. Jis tiesiog kartais manęs laukia po darbo, todėl vaikai jį ir pažįsta.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 2193
Ats: Garduolynė
« Atsakymas #82 Prieš 1 dieną »
Iš anksčiau? Siaubinga. Tai su kokio amžiaus merginomis Aaronas susideda? Klaikus tipas.
- Aha. Jis labai panašus į Alaną. Turiu omeny aišku išvaizdą. - Šlykštu. Dar labiau bjaurėjosi Aaronu. Kodėl vardan dievo meilės negalima ieškotis merginų savo amžiaus kategorijoje?
- Jis ją užpuolė. Naktį. - Kaip tave Bretas, norėjosi pasakyti, bet nutylėjo. - Būtų nežinia ką padaręs, bet ji gynėsi, o Aaronas dar panaudojo prieš Dori nukryžiavimo kerus. Tai va ko aš tau sakau saugotis. - Aną kartą neišklausė ką Aaronas sakė nugirdytas tiesos eliksyru, bet jam ir nerūpėjo.
Tai ji naivi. Kaip vaikas. Iš žmonių visko galima tikėtis.
- Aš žinau kodėl jis manęs nemėgsta. Labai gerai taip, kai kova už išlikimą nepasiekia tavęs. Žodžiu tokius dalykus aš norėčiau žinoti. Timotis pažeidžiamas ir man nereikia jokių nesąmonių.
Ne jai suprasti visus tuos dalykus. Sakura niekada negyveno tokioje baimėje, skausme, bade ir smurte. Taip, gal ir nieko Adrijas nepadarys, bet vis tiek...
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 dieną sukūrė Auris Senkleris »